Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. B. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-11-07 iki 2016-11-08, t. y. viena diena.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas L. Č., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarkia neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. B. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. Č. pasikėsino padaryti plėšimą įsibrovę į patalpą, o būtent: 2016 m. rugsėjo 20 d., apie 00:30 val., E. B., išspyręs namo laukujes duris, išdaužęs vidinių durų stiklą, per duris kartu su L. Č. įsibrovė į B. Ž. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), E. B. pastūmęs name buvusį K. Č., kartu su L. Č. reikalavo name buvusių K. Č. ir B. Ž. atiduoti pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes B. Ž. pradėjus garsiai šaukti, jie, nebaigę nusikalstamos veikos, iš namo pasišalino.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka tik su jam paskirta bausme, o kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija nenustatė, kad, skiriant nuteistajam E. B. bausmę, būtų netinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo normos.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam E. B. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas, tiek nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes, išsamiai išdėstė parenkamos bausmės rūšies ir dydžio motyvus. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. B. padarė nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikalto anksčiau būdamas teistas tris kartus (1 t. 163-169 b. l.), esant neišnykusiam teistumui, yra baustas administracine tvarka (1 t. 161-162 b. l.), nedirba (1. 162 b. l.), charakterizuojamas neigiamai, linkęs nusikalsti, taip pat atsižvelgė į tai, kad yra nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pastarasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai galėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir trys E. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teisėjų kolegija, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog bausmės tikslai bus pasiekti E. B. paskyrus laisvės atėmimo bausmę. E. B. paskirta bausmė yra žymiai mažesnė negu BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (vidurkis yra 3 metai 7 mėnesiai 15 dienų), todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, ir ją švelninti.

Kadangi E. B. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nauju ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys). Galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams taip pat nėra per griežta.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu E. B. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Dėl to tenkinti nuteistojo skundą jame išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.