- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-25
- Bylos Nr.
- 1-55-284/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45929-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Volikienė
- Nukentėjusysis
- K. Č., B. Ž.
- Kaltinamasis
- E. B.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas :
1) 2014-10-21 Šiaulių apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), galutine bausme - laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. bei mokytis, 2015-02-05 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų areštu,
2) 2016-02-01 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį 9 mėn. laisvės apribojimo, taikytas BK 64¹ straipsnis , bausmė sumažinta 1/3, paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 6 mėn., įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. 2016-05-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų areštu,
3) 2016-07-28 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 178 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį,4 dalį , paskirta bausmė - laisvės atėmimas 9 mėn., vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-21 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė -10 mėnesių laisvės atėmimas, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę nuo 2017-02-20 Pravieniškių pataisos namuoseatviroje kolonijoje, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
L. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji E. B. ir L. Č. kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje pasikėsino padaryti plėšimą, įsibrovę į patalpą, o būtent: 2016 m. rugsėjo 20 d., apie 00:30 val., E. B., išspyręs namo laukujas duris, išdaužęs vidinių durų stiklą, per duris kartu su L. Č. įsibrovė į B. Ž. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), E. B. pastūmęs name buvusį K. Č., kartu su L. Č. reikalavo name buvusių K. Č. ir B. Ž. atiduoti pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes B. Ž. pradėjus garsiai šaukti, jie, nebaigę nusikalstamos veikos, iš namo pasišalino.
Kaltinamasis E. B. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir parodė, kad dienos gerai neprisimena, galėjo būti 2016 m. rugsėjo 19 d. vakaras, 20 d. naktis. Su L. Č. susitiko Ž., stadione gėrė alų. Pas B. Ž. nuėjo po 24 val. Buvo tamsu. Neprisimena, kuris nusprendė ten eiti. B. Ž. gyvena (duomenys neskelbtini), jie yra beveik kaimynai, tačiau jis B. Ž. nepažinojo. Jis išspyrė lauko duris. Įėjo abu su L. Č. Viduje buvo dar vienos durys, gali būti, kad dešine alkūne jis išmušė šių durų stiklą. Namo viduje buvo B. Ž. ir K. Č.. Kaip žeimelietis jų nelabai pažinojo, tik dabar žino vardus. Gali būti, kad išspyrė ir trečias duris, bet gerai neatsimena .Ką įėję sakė, gerai neatsimena. Iš namo išėjo, nes kažkuris pradėjo rėkti. Jis pastūmė K. C. Kokie buvo L. Č. veiksmai, neprisimena. Negirdėjo, ar jis ko nors reikalavo. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Pripažįsta kaltę, kad įsiveržė į namus, ar reikalavo pinigų, neatsimena, tačiau gali būti. Jei nukentėję sako, kad jis reikalavo pinigų, gali būti. Nežinojo, ar B. Ž. turi pinigų. Pripažįsta padaręs plėšimą. Su civiliniais ieškiniais sutinka. Savo elgesį vertina blogai.
Kaltinamasis L. Č. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir parodė,kad jis nukentėjusiuosius pažįsta, K. Č. - buvęs jos maos vyras, jie išsiskyrė, B. Ž. pažįsta kaip Ž. gyventoją. Su E. B. Ž. stadione gėrė alų. Išgėrė normaliai, jau buvo vakaras. Gali būti, kad gėrė iki 24 val. Po to vaikščiojo po Ž., pagalvojo užsukti pas K. Č. Jis būdavo pas B. Ž.. Šviesa namuose nedegė. Tarėsi su E. B. užeiti pas Kazimierą, gal alaus atsigerti. Įėjo pro duris, mano, kad pirmos durys nebuvo užrakintos, nes jis duris patraukė ir jos atsidarė. Iš viso buvo trys durys. Antrų durų išdaužė langelį ir atsikabino durų kabliuką. Trečias duris atidarė K. Č.. Jie beldėsi, Kazimieras klausė „kas“, jie sakė „ įsileiskit“. E. B. pastūmė K. Č. Jie kalbėjo rusiškai, prašė pinigų , sakė „dai dengi“. Pinigų prašė jis, ką sakė E. B., nepamena. B. Ž. sėdėjo ant lovos. Kazimieras stovėjo trapduryje, prašė išeiti. B. Ž. pradėjo garsiai rėkti ir jie išėjo. Ant galvos jie buvo užsidėję kapišonus. Mano, kad pinigų reikėjo alui. Kazimieras pasiėmė kirvį, su juo nesudavė, tik laikė. Mano, kad jų nepažino, nors kambaryje degė šviesa. Pripažįsta, kad prašė pinigų. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, su 40 eurų turtine žala sutinka, dėl neturtinės žalos mano, kad 1000 eurų yra per daug., kad neturtinė žala galėtų būti mažinama iki 500 eurų. Gyvena su sugyventine, augina vaiką, mokosi (duomenys neskelbtini), gauna stipendiją . Žalą žada atlyginti, dirba padienius darbus, santaupų neturi, nukentėjusiųjų atsiprašo. Prisipažįsta įvykdęs plėšimą, pripažįsta,kad ėjo pinigų ir pabėgo, nes nukentėjusioji žadėjo skambinti policijai.
Po kaltinamųjų E. B. ir L. Č. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei ir gynėjams , įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kaltinamųjų E. B. ir L. Č. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, be jų pačių prisipažinimo įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ištirtais teisiamajame posėdyje.
Nukentėjusioji B. Ž. parodė,kad ji miegojo namuose su draugu K. Č., išgirdo stiklo dūžimą, pabudo, išgirdo, kad kažkas krebžda, o paskui ėmė belsti į duris. K. Č. atsikėlė iš lovos, uždegė šviesą, paklausė ,kas beldžiasi, atidarė duris, įėjo du jaunuoliai, ji matė, kad K. Č. pargriuvo, jaunuoliai reikalavo pinigų ,sakė „babuška davai diengi“.Ji šaukė, kad pinigų neturi, tą patį sakė ir K. Č., tada jie išbėgo lauk. Jaunuoliai ant galvų buvo užsidėję džemperių kapišonus, ji pažino, kad vienas jaunuolis galėjo būti E. B., ji patyrė išgąstį, tą pačią bnaktį kvietė greitąją pagalbą, kuri ją nuvežė į ligoninę, jai buvo šokas, padaryta 40 eurų turtinė ir 1000 eurų moralinė žala ( 1 tomas, b.l. 5,17-18,20-21).
Nukentėjusysis K. Č. parodė, kad jis miegojo pas draugę B. Ž..Jį B. Ž. pažadino, pasakė, kad girdėjo stiklo dūžimą. Po to kažkas ėmė belsti į duris. Jis uždegė šviesą, atidarė duris, įėjo du jaunuoliai, kažkuris iš jaunuolių jį pastūmė, jis nugriuvo,vienas jaunuolis reikalavo pinigų ,sakė „ babuška davai diengi“, B. Ž. sakė, kad pinigų neturi, rėkė, tada jie išėjo Jam žala nebuvo padaryta, jis civilinio ieškinio nereiškia ( 1 tomas, b.l. 29-30,32-333,34).
Iš 2016-09-20 B. Ž. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką matyti, kad 2016-09-20 apie 00 val.30 min. du jaunuoliai įsibrovė į jos namus , esančius (duomenys neskelbtini), reikalavo pinigų ( 1 tomas, b.l. 4-5).
Iš 2016-09-20 įvykio vietos apžiūros protokolo bei fotolentelių matyti, kad įvykio vieta yra namas (duomenys neskelbtini), įėjimas į namą per prieangį, prieangio durys su užkabinamu užraktu( kabliais), duryse likusi stiklo dalis, ant koridoriaus grindų stiklo duženos, už koridoriaus durų yra durys į kambarį ( 1 tomas, b.l.6-11). (8-13 b. l.).
Kaltinamųjų E. B. ir L. Č. veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, nes jie pasikėsino padaryti plėšimą, išspyrę namo laukujas duris, išdaužę vidinių durų stiklą,taip įsibrovę į patalpą, panaudodami fizinį smurtą ,E. B. pastūmė name buvusį K. Č. ir kartu su L. Č. reikalavo name buvusių K. Č. ir B. Ž. atiduoti pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes B. Ž. pradėjus garsiai šaukti, jie iš namo pasišalino.
Kaltinamųjų E. B. ir L. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, E. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ir ta, kad nusikaltimą padarė, būdamas recidyvistu (BK 60str.1d. 1p., 9 p.13 p. ).
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę kaltinamajam L. Č., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje ir 55 straipsnyje.
Kaltinamasis L. Č. neteistas ( 1 tomas, b.l. 173), padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), metų laikotarpyje baustas administracine tvarka ( 1 tomas , b.l.171), nedirba (1 tomas, b.l. 171), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir sunkinančios aplinkybės, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) L. Č. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.).
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.), kaltinamasis L. Č. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę už šį nusikaltimą, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikastų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos BK 75 ir 92 straipsnių normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.
Teismas, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis L. Č. anksčiau neteistas įvykdė vieną sunkų nusikaltimą, kuris nėra baigtas (BK 11 str. 5 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė , jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, pasižadėjo ateityje nebenusikalsti, atlyginti padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiųjų, nukentėjusysis K. Č. jam pretenzijų neturi ir atleidžia, L. Č. šiuo metu mokosi, augina mažametį vaiką.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamojo L. Č. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, atsižvelgus ir į valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės poziciją bei į nukentėjusiųjų poziciją, L. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str. 1 d.).
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas b.l.145-146) ir dokumentų paėmimas ( 1 tomas b.l. 145-146,148) kaltinamajam L. Č. paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Skirdamas bausmę kaltinamajam E. B., teismas vadovaujasi bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje ir 56 straipsnyje.
Kaltinamasis E. B. teistas 3 kartus, teistumas neišnykęs ( 1 tomas, b. l. 163-169), padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), metų laikotarpyje baustas administracine tvarka ( 1 tomas, b. l. 160), nedirba ( 1 tomas, b.l.160), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir trys sunkinančios aplinkybės, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį E. B. daugiau kaip neigiamą asmenybę, linkusią nusikalsti, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę ir jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskiriant ją atlikti pataisos namuose (BK 27, 41, 50, 56 str.).
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.), kaltinamasis E. B. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę už šį nusikaltimą, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrintina su 2016-07-28 Radviliškio rajono apylinkės teismo paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ( LR BK 64 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
Į bausmės laiką E. B. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-11-07 08:30 val. iki 2016-11-08 09:00 val., t .y. viena diena ( 1 tomas, b.l.111,120).
Siekiant užtikrinti netrukdomą nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui, kaltinamajam E. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti keistina į suėmimą ir jis suimtinas teismo salėje (BPK 119 str., 122 str., 123 str. 6 d.).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ( 1 tomas, b.l.22,23,24,25-26).Turtinė žala- 40 eurų, nes buvo sudaužytas durų stiklas ir pirkti vaistai. Neturtinė žala-1000 eurų, nes dėl išgąsčio gydėsi ligoninėje dėl širdies sutrikimo, gulėjo 10 dienų, po to buvo išleista gydytis ambulatoriškai, dabar turi nuolatinę baimę.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji B. Ž. savo ieškinį dėl turtinės žalos-40 eurų priteisimo palaikė, dėl neturtinės žalos civilinį ieškinį sumažino iki 600 eurų. Nukentėjusiosios B. Ž. civilinis ieškinys 40 eurų turtinei ir 600 eurų neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, jį priteisiant solidariai iš kaltinamųjų E. B. ir L. Č., nes žala buvo padaryta jų bendrais veiksmais.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas: 2016-12-07 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dainos Songailienės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į L. Č. pinigines lėšas- 1040 eurų, esančias įtariamojo L. Č. AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant jam disponuoti kas mėnesį iki 200 eurų suma, esančia šioje banko sąskaitoje , paliktinas galioti iki bus atlyginta nukentėjusiajai B. Ž. padaryta žala ( 1 tomas, b.l.156-157,159-160,176-177).
Teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam E. B. gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, kaltinamajam L. Č. gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Kaltinamieji nepiktnaudžiavo jiems suteikta teise turėti valstybės apmokamą gynėją, todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis E. B. yra suimtas, vykdant ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, nedirba, pajamų ir turto neturi, kaltinamasis L. Č. nedirba, mokosi, savo pajamų ir uždarbio neturi, iš kaltinamųjų nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (BPK 106 str. 2 d..).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299,303-307,312-313 str.str. teismas
nusprendžia:
E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 ( vieneriems) metams ir 6 ( šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti E. B. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 ( vienerius) metus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo principu subendrinti su neatlikta bausme, paskirta 2016-07-28 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės 1 ( vienerių) metų pridedant dalį – 6 (šešis) mėnesius švelnesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir galutinę subendrintą bausmę E. B. skirti laisvės atėmimą 1 ( vieneriems) metams ir 6 ( šešiems) mėnesiams .
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti E. B. pakeisti į suėmimą ir po nuosprendžio paskelbimo jį suimti teismo salėje.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-11-07 iki 2016-11-08 , t. y. vieną dieną.
L. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 ( vieneriems) metams ir 6 ( šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti L. Č. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 ( vienerius) metus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 7, 8, 10 punktų, 4 dalies taisyklėmis, L. Č. paskirtos 1 ( vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams , įpareigojant nuteistąjį L. Č. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką : neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ( rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų .
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
2016-12-07 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į L. Č. pinigines lėšas- 1040 eurų, esančias įtariamojo L. Č. AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant jam disponuoti kas mėnesį iki 200 eurų suma, esančia šioje banko sąskaitoje , palikti galioti iki bus atlyginta nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei B. Ž. padaryta žala.
L. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Iš L. Č. ir E. B. nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti solidariai iš kaltinamųjų E. B. a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) 40 ( keturiasdešimt) eurų turtinei žalai ir 600 ( šešis šimtus) eurų neturtinei žalai ( iš viso šešis šimtus keturiasdešimt eurų) atlyginti nukentėjusiajai B. Ž.
Daiktinius įrodymus- mobilųjį telefoną „Nokia 5230“ palikti kaltinamojo E. B. nuosavybėje, skaitmeninę laikmeną ( kompaktinę plokštelę) su duomenimis, gautais iš judriojo ryšio operatorių ir skaitmeninę laikmeną( kompaktinę plokštelę) su duomenimis, gautais taikant procesinės prievartos priemones, palikti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-55-284/2017m.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.