- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-19
- Bylos Nr.
- TS-57-1223/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Melnikovas
- Nuteistasis
- A. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. (A. P.) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. LK-N-904 „Dėl nuteistojo A. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi, A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį dešimties metų laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaitytas A. P. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.
Bausmės pradžia – 2019 m. vasario 15 d., pabaiga – 2029 m. vasario 15 d.
Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisija, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis A. P. neseniai buvo nubaustas drausmine tvarka, išlieka aktualūs jo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai mąstymo ir elgesio srityje, jo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai valdomi tik iš dalies, A. P. nepatvirtino įdarbinimo galimybės ir gyvenamosios vietos laisvėje, nenustatyta reikšmingų jo apsauginių kriminogeninių veiksnių, jo neatliktos bausmės dalis yra didelė, padarė išvadą, jog A. P. neatitinka materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, ir nutarė netaikyti A. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. P. skundu prašo panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundas argumentuojamas tuo, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Lygtinio paleidimo komisija pernelyg suabsoliutino tai, kad jis neseniai buvo nubaustas. Jis patvirtino įdarbinimo galimybę ir gyvenamąją vietą laisvėje, pateikdamas kalėjimui atitinkamus dokumentus. Tai, kad jis turės darbo vietą, gyvenamąją vietą laisvėje, sieks laisvėje sukurti šeimą ir palaiko ryšius su artimaisiais, savaime veikia, kaip jo apsauginiai kriminogeniniai veiksniai. Jis įvykdė visas individualiame resocializacijos plane nurodytas priemones, todėl lieka neaišku, kokias priemones pagal lygtinio paleidimo komisijos rekomendaciją jis turi toliau vykdyti. Lygtinio paleidimo komisija nepagrįstai, prieštaraudama teismų praktikai, atsižvelgė į likusią jo neatliktą bausmės dalį, kaip reikšmingą aplinkybę, svarstydama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo galimybę.
Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Nuteistajam A. P. paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Pusę paskirtos bausmės A. P. atliko 2024 m. vasario 15 d.
Nuteistojo A. P. nusikalstamo elgesio rizika žema. A. P. nusikalstamo elgesio rizika vertinta šešis kartus, visais atvejais nustatyta žema jo nusikalstamo elgesio rizika.
Išskiriami keturi dinaminiai nuteistojo A. P. kriminogeniniai veiksniai: lėšų valdymo sunkumai; kriminalines nuostatas turinčių asmenų įtaka; stokoja tinkamų problemų sprendimų įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes. A. P. socialinis tyrimas atliktas tris kartus, išvadų palyginimas rodo, kad dinaminiai A. P. kriminogeniniai veiksniai – turi mažą darbo patirtį, neturi profesinės kvalifikacijos, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, būdingas konkretus, nelankstus mąstymas, būdingas impulsyvus elgesys – nebeišskiriami.
Kalbant apie dinaminį nuteistojo A. P. kriminogeninį veiksnį – lėšų valdymo sunkumai, pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje ties lėšų tvarkymo ir pajamų sritimi nurodyta, jog A. P. prieš įkalinimą turėjo finansinių sunkumų, kuriuos sprendė nusikalstamu būdu. Be to, išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srities skiltyje rašoma, kad ankstesnė A. P. bedarbystė gali būti siejama su jo finansiniais sunkumais, lėšų gavimu alternatyviais būdais, o tai gali didinti A. P. nusikalstamo elgesio riziką. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad A. P. lėšų valdymo sunkumai socialinio tyrimo išvadoje siejami su jo elgesiu iki bausmės atlikimo. Šio dinaminio A. P. kriminogeninio veiksnio aktualumas socialinio tyrimo išvadoje neišskiriamas. Atvirkščiai, aptariant lėšų tvarkymo ir pajamų sritį taip pat nurodyta, kad bausmės atlikimo metu A. P. dirba, laisvės atėmimo vietų įstaiga vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo iš jo neturi, A. P. nėra būdingos finansinės problemos, susijusios su kompulsyviu elgesiu (pvz., lošimu), bausmės atlikimo metu jis dalyvavo prevencinėse priemonėse, socialinės darbuotojos konsultacijose, skirtose socialinių įgūdžių ugdymui, siekiant tobulinti gebėjimus atsakingai tvarkyti finansus ir padaryta išvada, jog šiuo metu su finansiniais sunkumais A. P. nesusiduria, šiuo metu šis kriminogeninis veiksnys yra valdomas. Be to, išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityje taip pat teigiama, kad A. P. turi vidurinį išsilavinimą, šaldymo įrangos inžinieriaus specialybę, atvykęs į įkalinimo įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, iki perkėlimo į Vilniaus kalėjimą dirbo siuvykloje, o nuo 2025 m. liepos 7 d. jo prašymu jam buvo leista užsiimti darbine veikla (pagalbinis darbininkas) 4 darbo valandas per dieną ir padaryta išvada, jog A. P. turi įgijęs išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją bei bandė save realizuoti darbinėje veikloje. Pažymėtina ir tai, kad teismo reikalavimu laisvės atėmimo vietų įstaiga pateikė trūkstamą A. P. pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. P. 2025 m. gegužės 28 d. pažymą apie ketinimą įdarbinti A. P., kai jis turės galimybę dirbti už laisvės atėmimo vietų įstaigos ribų, t. y. A. P. patvirtino savo galimybę įsidarbinti po bausmės atlikimo ar lygtinio paleidimo atveju. Visa tai mažina aptariamo dinaminio A. P. kriminogeninio veiksnio reikšmingumą.
Tas pats pasakytina ir apie kitą dinaminį nuteistojo A. P. kriminogeninį veiksnį – kriminalines nuostatas turinčių asmenų įtaka. Socialinio tyrimo išvadoje ties gyvenimo stiliaus ir draugų sritimi nurodyta, kad kilus sunkumams A. P. nesugebėjo atsispirti pasiūlymui daryti nusikalstamą veiką, tai rodo jo pasidavimą kriminalinių kompanionų įtakai. Taigi ir šiuo aspektu kriminalines nuostatas turinčių asmenų įtaka A. P. socialinio tyrimo išvadoje siejama su jo elgesiu iki bausmės atlikimo. Šio dinaminio A. P. kriminogeninio veiksnio aktualumas socialinio tyrimo išvadoje neišskiriamas. Atvirkščiai, aptariant gyvenimo stiliaus ir draugų sritį taip pat rašoma, kad ankstesnis A. P. elgesys nebuvo nukreiptas vien į nusikaltimų darymą, jis gebėjo dorai gyventi, dirbti. Vertinimo metu nebuvo gauta duomenų, pagrindžiančių, kad A. P. šiuo metu įsitrauktų į rizikingas situacijas ar kriminalinį elgesį skatinančių ryšių palaikymą. Aptariamo dinaminio A. P. kriminogeninio veiksnio reikšmingumą mažina ir tai, kad jis yra susijęs su kitu, prieš tai aptartuoju (atsispirti pasiūlymui daryti nusikalstamą veiką A. P. nesugebėjo kilus iš esmės finansiniams sunkumams), kuris dėl išdėstytų priežasčių šiuo metu taip pat nėra itin aktualus.
Dėl likusių dinaminių nuteistojo A. P. kriminogeninių veiksnių – stokoja tinkamų problemų sprendimų įgūdžių ir negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes, socialinio tyrimo išvadoje ties mąstymo ir elgesio sritimi nurodyta, kad, kalbant apie nusikaltimą, A. P. teigia, jog elgėsi impulsyviai, neapgalvotai, nes siekė išspręsti savo finansines problemas, nesitikėjo tokių pasekmių, įvertindamas savo elgesio pasekmes, jas sieja labiau su asmenine patirtimi: laisvės atėmimas, prarastos galimybės, negalėjimas būti šalia sau artimų žmonių, teigia, kad ilgas bausmės atlikimo terminas sumažina asmeninių perspektyvų ir tikslų turėjimą, tačiau išėjęs į laisvę žino, kaip keisti savo gyvenimą. Siekiant valdyti su nusikalstamo elgesio rizika siejamus poreikius, A. P. rekomenduojamos intervencinės priemonės, orientuotos į savęs pažinimą, problemų atpažinimą ir jų sprendimo įgūdžių lavinimą, formavimą, pasekmių sau ir kitiems analizę. Kita vertus, negalima nepastebėti, kad čia taip pat rašoma priešingai, jog A. P. padarytą nusikaltimą vertina neigiamai, jaučia kaltę ir atsakomybę už tai, įvertina žalą, kurią padarė kitiems, gailisi, pripažįsta, jog spręsdamas savo finansines problemas neieškojo visuomenei priimtinų problemų sprendimo būdų, bet pasirinko destruktyvią veiką, bausmės atlikimo metu sėkmingai dalyvavo intervencinėje programoje, kurios metu pasižymėjo motyvacija, atsakomybe ir aktyviu įsitraukimu, pastebėti teigiami jo mąstymo pokyčiai – A. P. tapo labiau linkęs analizuoti situacijas, numatyti savo veiksmų pasekmes ir konstruktyviai spręsti problemas, geba išlaikyti pusiausvyrą, ieškoti kompromisų ir atsakingai planuoti ateitį ir padaryta išvada, kad šiuo metu aptariami dinaminiai A. P. kriminogeniniai veiksniai yra valdomi. Iš to negalima vienareikšmiškai spręsti, kad A. P. tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka ir negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes yra tokio lygio, kuris neleistų jį toliau taisyti laisvėje, taikant jam rekomenduojamas intervencines priemones, omenyje turint žemą A. P. nusikalstamo elgesio riziką.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti du apsauginiai nuteistojo A. P. kriminogeniniai veiksniai: turi profesinę kvalifikaciją; deklaruoja pro-socialius tikslus ir tikina, kad jam pavyks juos pasiekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Socialinio tyrimo išvadų palyginimas rodo, kad šiuo metu, kaip apsauginis A. P. kriminogeninis veiksnys, nebeišskiriamas ryšių su artimaisiais palaikymas, tačiau tai niekaip nepaaiškinta, čia ir toliau nurodoma, kad A. P. palaiko ryšius su jaunesniuoju broliu telefonu ir tai gali veikti kaip stabilizuojantis veiksnys, turintis teigiamas pasekmes jo elgesiui. Be to, teismo reikalavimu laisvės atėmimo vietų įstaiga pateikė trūkstamą A. P. pateiktą A. N. ir A. L. 2025 m. gegužės 22 d. notaro patvirtintą sutikimą priimti A. P. neterminuotai gyventi joms priklausančiame bute, esančiame Vilniuje, taip pat minėta, kad jis patvirtino savo galimybę įsidarbinti po bausmės atlikimo ar lygtinio paleidimo (kaip galima suprasti, A. P. socialinį tyrimą atlikęs pareigūnas ir lygtinio paleidimo komisija šių dokumentų neturėjo, nes jo asmens byloje jų nebuvo). Tai irgi vertintina, kaip apsauginiai A. P. kriminogeniniai veiksniai.
Kalbant apie nuteistojo A. P. elgesį bausmės atlikimo metu, matyti, kad jis dar būdamas suimtas buvo charakterizuojamas teigiamai, vieną kartą skatintas. Bausmės atlikimo metu A. P. iš pradžių iš paprastosios grupės buvo perkeltas į lengvąją, vėliau iš pusiau-atviro į atvirto tipo bausmės atlikimo vietą, dirbo, tris kartus skatintas už stropų darbą, papildomų darbinių užduočių vykdymą, drausmingumą ir pareigingumą darbe, šiuo metu jo prašymais jam leista užsiimti menine kūrybine veikla ir pavesta užsiimti darbine veikla, sudalyvavo devyniolikoje pozityvaus užimtumo priemonių, yra aktyviai įsitraukęs į jam skirtas prevencines priemones, kurios orientuotos į jo dinaminių kriminogeninių veiksnių ir su jais susijusių sričių valdymą, pradėjo mokytis lietuvių kalbą. Tiesa, A. P. tris kartus pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką: popieriaus lapu uždengė naktinį kameros apšvietimą; turėjo į draudžiamų daiktų turėti sąrašą įtrauktus maisto papildus ir gertuvę; nukrypo nuo jam nustatyto maršruto laisvėje. Vis dėlto, negalima nepastebėti, kad pirmasis pažeidimas padarytas seniai (2020 m. liepos 22 d.), A. P. dar būnant suėmimo įstaigoje, taip pat už tai apsiribota elgesio svarstymu drausmės komisijoje, siūlant nuobaudos neskirti. Dėl antro pažeidimo (2024 m. birželio 25 d.) apsiribota pokalbiu, todėl apskritai galima kelti klausimą dėl jo rimtumo. Paskutinį, trečią kartą įstaigoje nustatytą tvarką A. P. pažeidė neseniai (2025 m. rugpjūčio 31, rugsėjo 7 ir 14 dienomis nukrypo nuo jam nustatyto maršruto laisvėje) ir už tai jam paskirta drausminė priemonė – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą. Tai neabejotinai pakerta pasitikėjimą A. P., kažkuria prasme patvirtina dinaminio jo kriminogeninio veiksnio – negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes, aktualumą. Kita vertus, A. P. padarytą pažeidimą pripažįsta ir gailisi, įmoką į fondą atliko, daugiau pažeidimų nepadarė. Vertinant bendrame A. P. atliktos beveik septynerių metų bausmės kontekste, omenyje turint žemą jo nusikalstamo elgesio riziką, A. P. pažeidimai pagal savo kiekį, pobūdį ir pavojingumą vis tik neleidžia apibūdinti jį kaip nedrausmingą nuteistąjį ir nenusveria visumos jį teigiamai apibūdinančių aplinkybių, todėl lemiamoms reikšmės sprendžiamu klausimu neturi.
Likusi neatlikta nuteistojo A. P. bausmės dalis – kiek daugiau nei treji metai ir du mėnesiai, yra didelė, tačiau jis seniai atliko bausmės dalį, kuri turi būti atlikta tam, kad jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Rimto pagrindo spręsti, kad A. P. negalima toliau taisyti laisvėje, prižiūrimam, nuolat gresiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimui ir pasiuntimui atlikti likusios bausmės dalies, nėra, ypač kai jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Paminėtina ir tai, kad teismų praktikoje galima rasti pavyzdžių, kai lygtinis paleidimas taikytas nuteistiesiems su dar didesne likusia neatlikta bausmės dalimi ir aukštesne nusikalstamo elgesio rizika (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-283-576/2024).
Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 2 punktu, 5 dalimi, 364 straipsniu,
nutaria:
Patenkinti A. P. (A. P.), gimusio 1975 m. birželio 25 d., skundą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.