Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

dalyvaujant ieškovo atstovams G. D., advokatui M. K., atsakovo atstovei Ž. R.,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Asociacijos Lietuvos sporto klubas ,,Šiaurė“ ieškinį atsakovams Šiaulių miesto savivaldybei ir Šiaulių m. savivaldybės administracijai dėl pažeistų teisių gynimo,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Asociacija Lietuvos sporto klubas ,,Šiaurė“ 2014-02-24 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Šiaulių miesto savivaldybei ir Šiaulių m. savivaldybės administracijai, kuriuo prašė pripažinti atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sprendimą neregistruoti ieškovo Asociacijos Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ tiesioginių derybų dalyviu negaliojančiu ir įpareigoti atsakovą Šiaulių miesto savivaldybės administraciją per 60 kalendorinių dienų pradėti tiesiogines derybas su nuomininku Asociacija Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ dėl 535,48 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys nskelbtini) privatizavimo, jei atsakovas neišbrauks šio turto iš privatizuojamo turto sąrašo privatizavimo sandoriuose nurodant, jog objektui pagerinti padarytų išlaidų suma yra 207 927,48 Lt.

Ieškovas ieškinyje nurodė šias faktines aplinkybe, teigė, jog 2003 m. lapkričio 12 d. buvo pasirašyta negyvenamųjų pastatų, patalpų ir statinių nuomos sutartis Nr. SŽ - 993 tarp Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau nuomotojo) ir Visuomeninės organizacijos Lietuvos sporto klubo „Šiaurė“ (toliau nuomininko - ieškovo). Šia sutartimi nuomotojas perdavė nuomininkui 550,02 kv. m. patalpas, adresu (duomenys neskelbtini)(vėliau pakeistas į (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Išsinuomotos patalpos buvo apgailėtinoje avarinėje būklėje. Patalpoms buvo būtinas kapitalinis remontas. Išnuomotų patalpų nebuvo galima eksploatuoti pagal tikslinę paskirtį. Išsinuomojus patalpas jos buvo nepriklausomo vertintojo UAB Korporacijos ,,Matininkai“ įvertintos. Patalpų rinkos vertė prieš atliekant investicijas 2004-01-19 buvo – 71 000,00 Lt (atsižvelgiant į tai kiek reikėjo investicijų patalpos buvo pagal stovį bevertės). Ieškovas į išsinuomotas patalpas investavo 207 927,48 Lt.

Tarp šalių kilo ginčas dėl investicijų ir turto privatizavimo būdo. 2009-04-22 Šiaulių miesto apylinkės teismas priėmė teismo sprendimą civ. b. Nr. 2-592-124/2009, kuris 2009-10-26 galutinai įsiteisėjo Šiaulių apygardos teismui priėmus nutartį, kurių pagrindu buvo konstatuotas prejudicinę galią turintis teismo sprendimas.

Po šio sprendimo Šiaulių m. savivaldybei reikėjo tik įvykdyti turto privatizavimą tiesioginių derybų būdu - nustatyti realią rinkos verte ir ją laikant pradine pardavimo kaina skelbti privatizavimo programą, tačiau teismo sprendimo savo laiku Šiaulių m. savivaldybė nepadarė ir parengė netinkamą privatizavimo programą, ko pasėkoje tarp šalių vėl kilo naujas teisminis ginčas (jis buvo išspręstas civ. b. Nr. 2-5639-130/10).

Be to, atsakovas dar teisminiu keliu bandė atnaujinti aukščiau paminėtą civ. bylą Nr. 2-592-124/2009, tačiau ir šis atsakovo veiksmas buvo atmestas.

Ieškovas kaip ieškinio pagrindą nurodė šiuos motyvus.

Teigė, kad po itin ilgo laiko ir visų paminėtų teisminių procesų Atsakovas - Šiaulių m. savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrius 2013-07-10 parengė kvietimą Nr. STR-1224, kuriame buvo nurodyta, kad ieškovas yra kviečiamas dalyvauti tiesioginėse derybose. Į šį kvietimą Asociacija Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ 2013-07-19 raštu išreiškė sutikimą su kvietime Nr. STR-1224 ir jo priede (protokolo Nr. VT-38) nurodytomis sąlygomis ir nurodė, kad dalyvaus turto privatizavime tiesioginių derybų būdu kvietime nurodytomis sąlygomis.

2013-10-10 atsakovas pateikė privatizavimo programą, kurioje nurodyta, jog ,,<...> objektui pagerinti padarytų išlaidų suma - 147,635 tūkst. Lt.“ Be to, programoje žemiau nurodyta pastaba: ,,<...> 2009 m. spalio 26 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu vertės padidėjimo procentas dėl privatizavimo objektui pagerinti padarytų išlaidų nustatytas 106 proc., šiam objektui pagerinti padarytų išlaidų suma 207 928 tūkst. Lt.“ Ieškovas, gavęs tokią programą raštu 2013-11-11 kreipėsi į atsakovą ir paprašė pastarojo raštu nurodyti kiek objekto privatizavimo metu bus įskaityta ieškovo išlaidų į objekto pardavimo kainą: 147,635 tūkst. Lt ar 207,928 tūkst. Lt ? Jeigu tik 147,635 tūkst. Lt, tai tuomet paprašė nurodyti kokiu teisiniu pagrindu ieškovo išlaidų kaina į objekto pardavimo kainą įtraukiama ne pagal 2009 m. spalio 26 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimą.

Nurodė, kad tiesioginių derybų eiga, pagal paskelbtą programą buvo numatyta: pradžia 2013-11-19, o pabaiga 2013-11-20 darbo laiku nuo 8 iki 17 val. Kadangi ieškovas iki 2013-11-20 dienos nebuvo gavęs jokių duomenų nei kur, nei kam, nei pas ką atvykti ir ką pateikti, tai 2013-11-20 dieną ieškovas įteikė atsakovui pranešimą, kuriame nurodė: ,,<...> Asociacija Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ atvyko į tiesiogines derybas ir raštu nurodė, kad perka tiesioginių derybų būdu privatizavimo objektą. Asociacija Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ raštu 2013-11-20 prašė pripažinti, kad tiesioginės derybos įvyko ir prašė pateikti pasirašyti pirkimo - pardavimo dokumentus.“

Nepaisant to, jog ieškovas pareiškė savo aiškią valią dėl privatizavimo patalpų tiesioginių derybų būdu, 2013-11-22 registruotu laišku ieškovas gavo iš atsakovo 2013-11-14 datuotą laišką, kuriame nurodyta kas turi būti pateikta iki 2013-11-20.

Kadangi minėtas atsakovo laiškas buvo gautas pavėluotai, tai negautos paraiškos pateikti anksčiau ieškovas niekaip negalėjo. Be to, 2013-11-20 ieškovo pareiškimas galėjo būti įskaitomas kaip ieškovo paraiška dėl turto pirkimo.

Atsižvelgiant į tai, ieškovas 2013-11-25 pateikė atsakovui aukščiau nurodytus motyvus ir pateikė prašymą atnaujinti (pratęsti) tiesioginių derybų paraiškos padavimo terminą, tačiau atsakovas 2013-11-25 pateikė atsakymą, jog Ieškovas nepateikė reikiamos paraiškos, todėl nebuvo registruotas kaip privatizavimo dalyvis, ko pasekoje artimiausiu metu Privatizavimo komisijai bus teikiama nauja neparduoto turto privatizavimo programa.

2014-01-02 atsakovas išsiuntė ieškovui pranešimą, kuriame nurodyta, jog yra patvirtinta nauja atsakovo nuomojamo turto privatizavimo programa ir turtas bus parduodamas ne tiesioginių derybų būdu, o viešo aukciono būdu.

Šiuo ieškiniu ieškovas siekia apginti pažeistas teises ir teismo procesiniu sprendimu sustabdyti ginčo turto pardavimą viešo aukciono būdu, įpareigojant atsakovą turtą parduoti tiesioginių derybų būdu, kaip numato galiojantis civ. b. Nr. 2-592-124/2009 teismo sprendimas.

Ieškovas mano, kad atsakovas privalėjo arba 2013-11-20 ieškovo pareiškimą laikyti tinkamu valios išreiškimu ir laikyti, jog tiesioginės derybos įvyko (ieškovas turėjo būti užregistruotas privatizavimo dalyviu) bei šalys turėjo pasirašyti pirkimo - pardavimo sandorį, arba atsakovas privalėjo atnaujinti (pratęsti) tiesioginių derybų paraiškos padavimo terminą, nes dėl atsakovo veiksmų ieškovas pateiktinų dokumentų sąrašą gavo po paskelbtos registravimo datos. Teisėje galioja turinio prieš formą principas, todėl atsakovas privalėjo elgtis sąžiningai ir nesivadovauti galimybe vienašališkai pasinaudojus išdėstytomis aplinkybėmis neregistruoti ieškovo privatizavimo dalyviu ir pakeisti privatizavimo būdą. Be to, pažymėtina ir tai, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai ieškovo investiciją ne indeksavo, o nuskaičiavo nusidėvėjimą ir programoje nurodė, jog objektui pagerinti padarytų išlaidų suma yra 147 635,00 Lt, o ne 207 927,48 Lt (kaip nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais). Ši aplinkybė taip pat sudaro pagrindą ginti pažeistas ieškovo teises.

Pažymėtina dar ir tai, kad ieškovas po aukščiau paminėtų teisminių procesų nebesinaudojo teisininko paslaugomis (jomis naudojosi tik teisminiuose ginčuose) ir sąžiningai tikėjosi, jog atsakovas, kaip viešas asmuo - savivaldybė nepažeis ieškovo, kaip investuotojo ir būsimo pirkėjo teisių, todėl ieškovas negalėjo tikėtis, jog atsakovas nesąžiningai 2013-11-20 neregistruos ieškovo privatizavimo dalyviu ir pakeis privatizavimo būdą (apie kurį ieškovas sužinojo tik po 2014-01-02).

Ieškovas nepažeisdamas nurodytų abiejų senaties terminų (CK 1.25 str. 1, 4 d.), pareiškė šį ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo ir prašė atsakovo atsisakymą (sprendimą) neregistruoti 2013-11-20 ieškovo sutikimo tiesioginių derybų dalyviu negaliojančiu, bei įpareigoti atsakovą turto pardavimą vykdyti tiesioginių derybų būdu, sustabdant viešo aukciono pardavimą. Savarankiškas atsakovo sprendimas (ar protokolas), kuriame būtų nuspręsta neregistruoti ieškovo privatizavimo dalyviu ir nuspręsta privatizuoti patalpas viešo aukciono būdu ieškovui nebuvo pateiktas. Ieškovas nežino kokiu procesiniu sprendimu tai buvo padaryta, todėl tokius dokumentus teismas turi išreikalauti iš Atsakovo.

Ieškovas savo reikalavimams pagrįsti pateikė teismui rašytinius įrodymus.

Atsakovas ŠSA pateikė teismui atsiliepimą dėl ieškovo ieškinio reikalavimų ir nurodė šiuos atsikirtimus.

Atsakovas nesutinka su ieškiniu ir mano, kad ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, o atsakovo veiksmai ir priimti sprendimai, susiję su negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), privatizavimu tiesioginiu derybų būdu, yra teisėti.

Ginčo patalpų privatizavimo procesas yra užsitęsęs jau labai ilgą laiką (nuo 2007 metų) ir dėl jo pasisakyta net keliais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl jau šį kartą iš savivaldybės pusės buvo tikėtasi, kad privatizavimo tiesioginių derybų būdu procesas iš ieškovo pusės vyks sklandžiai, ieškovui nepiktnaudžiaujant ir dar ilgiau nevilkinant proceso, o turint tikslą sudaryti patalpų pirkimo - pardavimo sandorį ir to tikslo aktyviai siekiant.

Visų pirma, svarbu paminėti tarp šalių vykusius teismo procesus dėl ginčo patalpų. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-403-267/2009 buvo nustatyta, kad Asociacija Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ į išnuomotas patalpas yra įrengusi naujas inžinerines komunikacijas ir investavusi 207 927,48 Lt vertės privataus kapitalo, kas sudaro 106 procentus išnuomotų patalpų ir joms priskirtos žemės sklypo dalies bei įpareigojo Šiaulių miesto savivaldybės administraciją per 60 kalendorinių dienų pradėti tiesiogines derybas su Asociacija Lietuvos sporto klubu „Šiaurė“. Pagal šiuos teismo nustatytus duomenis, ir iš naujo užsakius turto vertinimą tikslu nustatyti tuo metu atitikusią rinką pradinę objekto pardavimo kainą, 2010 metais buvo parengtas ginčo patalpų privatizavimo tiesioginių derybų būdu programos projektas, nustatant vertės padidėjimo procentą dėl privatizavimo objektui pagerinti padarytų išlaidų - 106 proc., šiam objektui pagerinti padarytų išlaidų sumą - 207 927,48 Lt (pastaruosius dydžius nustatant pagal Šiaulių apygardos teismo 2009-10-26 sprendimą). Minėtas programos projektas buvo išsiųstas VĮ Valstybės turto fondui. VĮ Valstybės turto fondas atsisakė skelbti privatizavimo programos projektą Informaciniame privatizavimo biuletenyje, nurodydamas, kad programoje nurodyti duomenys - vertės padidėjimo procentas - 106 proc., šiam objektui pagerinti padarytų išlaidų suma - 207 927 Lt ir pradinė objekto pardavimo kaina 515 982 Lt neatitinka LR Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 punkte ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1427 „Dėl privatizavimo objektų parengimo privatizuoti taisyklių patvirtinimo“ 32 punkte nurodytiems reikalavimams. Esant tokiai situacijai, kai savivaldybė privalėjo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, o VĮ Valstybės turto fondas, atsisakė pagal teismų nustatytus duomenis skelbti privatizavimo programą viešai, užsivedė nauja civilinė byla, kurioje Šiaulių miesto savivaldybės administracija ieškiniu prašė teismo įpareigoti VĮ Valstybės turto fondą paskelbti privatizavimo programą, joje įrašant tokius duomenis: objekto pradinė pardavimo kaina - 515 982 Lt, vertės padidėjimo procentas - 106 proc., šiam objektui pagerinti padarytų išlaidų suma - 207 927,48 Lt. Išnagrinėjęs bylą, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5639-130/10 netenkino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinio ir sutiko su VĮ Valstybės turto fondo argumentais, kad privatizavimo projekte numatytos sąlygos prieštarauja teisės aktams, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos nurodytas ir pateiktais Šiaulių miesto apylinkės bei Šiaulių apygardos teismų sprendimais 106 proc. dydžio vertės padidėjimo procentas buvo nustatytas 2006-06-17 rinkos vertės vertinimo dienai, o šiuo metu rengiama privatizavimo programa turi atitikti būtent šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus bei remtis privatizavimo metu nustatytomis turto rinkos kainomis. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, 2011 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1503-392/2011 paliko galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir pasisakė, kad VĮ Valstybės turto fondas pagrįstai mano, jog tiesioginės derybos gali būti vykdomos tik su tais nuomininkais, kurių investicijos būtent objekto privatizavimo metu atitinka LR Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje bei LR Vyriausybės 1998 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 113 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų 6.3 punkte nustatytas privataus kapitalo investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą sąlygas ir tvarką. Vilniaus apygardos teismas sprendime taip pat pažymėjo, kad siekiant, jog naujai rengiama privatizavimo programa neprieštarautų Šiaulių apygardos teismo 2009-10 26 nutartimi nustatytiems faktams dėl Asociacija Lietuvos sporto klubo „Šiaurė“ investicijų procentinės išraiškos, į ją derėtų įtraukti šiuos duomenis:

- objekto pradinę pardavimo kainą (rinkos kainą programos sudarymo metu);

- objektui pagerinti padarytų išlaidų sumą, nustatytą įsiteisėjusia 2009-10-26 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, kuria konstatuota, jog investicija sudarė 106 proc. išnuomotų patalpų ir joms skirtos 0,2279 ha žemės sklypo dalies rinkos vertės, buvusios iki investicijų atlikimo;

- privatizavimo programos sudarymo metu esantį pradinės objekto pardavimo kainos ir pagerinimo išlaidų procentinį santykį.

Taigi, kaip matyti, Vilniaus apygardos teismas, užsitęsusį privatizavimą, tam tikrų nebeatitikimų ir 2009-10-26 Šiaulių apygardos teismo nutarties privalomumo klausimą sprendime pasiūlė išspręsti taip: tai yra nustatyti 3 dydžius, pagal kuriuos bus išlaikyti teisės aktų reikalavimai ir įvykdyta 2009-10-26 Šiaulių apygardos teismo nutartis - nustatyti naują pradinę pardavimo kainą, į programą įrašyti 2009-10-26 Šiaulių apygardos teismo nutartimi nustatytus duomenis (kurie patvirtintų aplinkybę, kodėl objektas privatizuojamas tiesioginių derybų būdu su vieninteliu pirkėju, t. y. tik patį privatizavimo būdą) bei nustatyti naują objekto pardavimo kainos ir pagerinimo išlaidų santykį.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis buvo peržiūrėta ir kasacine tvarka, kur Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2012, paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir taip pat pažymėjo, kad šiuo metu rengiama privatizavimo programa turi atitikti būtent šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Taigi atsakovas po visų ilgų bylinėjimusi, tikslu parengti teisės aktus atitinkančią privatizavimo objekto programą, vėl užsakė naują vertinimą, kurią atliko korporacija „Matininkai“.

Atsakovas 2013-06-17 raštu Nr. STR-1094 informavo ieškovą, kad potencialiu pirkėju gali būti tik Asociacija Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ ir kad ieškovas yra kviečiamas pagal pridedamą kvietimą pateikti savo rašytinius pasiūlymus. Kvietime buvo nurodyta, kad numatoma pradinė objekto pardavimo kaina - 310 345 Lt, iš kurios objektui priskirto žemės sklypo pradinė pardavimo kaina 93 000 Lt, nurodyti taip pat 2009 m. spalio 26 d. Šiaulių apygardos teismo sprendime nurodyti duomenys (106 vertės padidėjimo procentas, objektui pagerinti padarytų išlaidų suma - 207 927,48 Lt), bei nurodyti nauji korporacijos „Matininkai“ 2013 m. vasario 28 dienai nustatyti duomenys - vertės padidėjimo procentas 47,48 proc., šiam objektui pagerinti padarytų išlaidų suma - 147 635 Lt. Ieškovas 2013-07-09 raštu nurodė, kad Savivaldybės siųstas pranešimas STR-1940 buvo gautas pavėluotai, todėl prašyme nurodytas terminas pasiūlymui pateikti jau buvo pasibaigęs, atsižvelgiant į tai prašė nustatyti naują terminą. Šis ieškovo prašymas buvo apsvarstytas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Savivaldybės turto privatizavimo komisijoje ir buvo nuspręsta iš naujo nustatyti pasiūlymo dėl tiesioginių derybų pateikimo terminą nuo 2013-07-15 iki 2013-07-19. Apie tai ieškovas buvo informuotas 2013-07-10 raštu Nr. STR-1224 (žyma apie gavimą fiksuota 2013.07.15) bei pridėtas kvietimas dalyvauti privatizuojant objektą tiesioginių derybų būdu, nurodant tuos pačius aukščiau paminėtus duomenis. Ieškovas 2013-07-19 pateikė atsakovui sutikimą, kuriuo patvirtino, kad Asociacija Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ išreiškia sutikimą su kvietime Nr. STR-1224 ir jo priede nurodytomis sąlygomis ir dalyvaus turto privatizavime tiesioginių derybų būdu kvietime nurodytomis sąlygomis. Savivaldybės turto privatizavimo komisija, įvertinusi, kad gautas ieškovo sutikimas dalyvauti tiesioginėse derybose pagal kvietime nurodytus duomenis, 2013-08-22 posėdyje (2013-08-26 protokolas Nr. VT-42) pritarė ginčo objekto privatizavimo programos tiesioginių derybų būdu projektui, kurį 2013-09-03 raštu Nr. S-2452-11 išsiuntė VĮ Valstybės turto fondui.

Ieškovas apie privatizavimo objekto ir šiam objektui priskirto bendro naudojimo žemės sklypo privatizavimo programos tiesioginių derybų būdu patvirtinimą buvo informuotas 2013-10-10 raštu Nr. STR-1578, su kuriuo buvo pateikta pati privatizavimo programa. Taip pat atsakovas 2013-11-14 raštu Nr. STR-1749 informavo ieškovą, kad jei Asociacija Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ nori įsiregistruoti tiesioginių derybų dalyviu, per Informaciniame privatizavimo biuletenyje paskelbtą tiesioginių derybų dokumentų priėmimo laiką (pradžia 2013-11-19, pabaiga 2013-11-20, darbo dienomis 8-17.00 val.) turi pateikti tiesioginių derybų dokumentus, nurodytus 1998 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 113 „Dėl valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų patvirtinimo“ 21 punkte. Su šiuo raštu buvo pateikta paraiška dalyvauti objektų privatizavime tiesioginių derybų būdu ir pavyzdinė sutartis, privatizavimo institucijos darbuotojos, atsakingos už programos vykdymą S. V. teigimu, tą pačią dieną prieš rašto išsiuntimą telefonu buvo kalbėta su viceprezidentu G. D. ir jis telefonu informavo, kad negali atvykti ir pasiimti šio rašto, nes yra išvykęs į Vokietiją, todėl pokalbio metu buvo informuotas apie rašto turinį bei priminta, kad dokumentų priėmimo laikas yra nuo 2013-11-19 iki 2013-11-20, o pats raštas išsiųstas registruotu paštu. Ieškovas 2013 m. lapkričio 11 d. pateikė prašymą (gautas ir užregistruotas 2013-11-18 GTR-1693) „Dėl privatizuojamo turto J. Basanavičiaus g. 100, Šiauliai, tiesioginių derybų“, kuriuo prašė raštu nurodyti kiek objekto privatizavimo metu bus įskaityti jo išlaidų į objekto pardavimo kainą: 147 635,00 Lt ar 207 928,00 Lt. Jeigu tik 147 635,00 Lt tuomet prašė nurodyti kokiu teisiniu pagrindu jo išlaidų kaina į objekto pardavimo kainą įtraukiama ne pagal 2009 m. spalio 26 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimą. 2013 m. lapkričio 19 d. ieškovui buvo išsiųstas raštas Nr. STR-1792 (raštas išsiųstas registruotu paštu ir 2013-11-20 ryte atvyko atsiimti rašto kopijos), kuriuo buvo informuotas, kad privatizavimo objekto privatizavimo programa tiesioginių derybų būdu turi atitikti Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies ir Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų 6.3 punkto nustatytus reikalavimus.

Parengta privatizavimo objekto privatizavimo programa šiuo metu atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus ir atsižvelgta į privatizavimo metu nustatytą realią turto rinkos kainą. Objekto rinkos vertė nustatymo dienai (2012-11-20) pagal objekto faktinę būklę yra lygi 309 000,00 (su žemės sklypo verte), tame tarpe pastato vertė - 216 000,00 Lt. Nepriklausomo turto vertintojo išvadoje nurodyta, kad pagal pateiktas sąskaitas faktūras bendra investuotų lėšų suma buvo 207 927,93 Lt, įvertintas nusidėvėjimas, skaičiuojant nuo 2004 m., 2005 m., 2006 m. - kai buvo vykdomi remonto darbai, pastato remonto darbų ir kitų nekapitalinių investicijų vidutinis nusidėvėjimas - 4 proc. per metus, todėl vertės padidėjimo dėl objektui pagerinti padarytų išlaidų yra 47,78 procentų, kas sudaro 147 635,00 Lt. Jeigu Šiaulių miesto savivaldybė privatizavimo programą būtų rengusi vien tik atsižvelgdama į nustatytą 47,78 vertės padidėjimo procentą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymu, privatizavimo programa būtų rengiama viešo aukciono būdu. Vykdant 2009 m. balandžio 22 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą ir atsižvelgiant į 2009 m. spalio 26 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį, į 2011 m. gegužės 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, buvo parengta privatizavimo programa, kuri atitinka šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus. Tai yra privatizavimo programoje nurodyta „pastaba: 2009 m. spalio 26 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu vertės padidėjimo procentas dėl privatizavimo objektui pagerinti padarytų išlaidų nustatytas 106 proc., šiam objektui pagerinti padarytų išlaidų suma 207 928 Lt“ leido vykdyti privatizavimą tiesioginių derybų būdu, o atsiskaitymai tarp šalių būtų vykdomi pagal duomenis, nurodytus ir įvardytus kaip „pradinė objekto pardavimo kaina“ (t. y. 310 345 Lt) ir „šiam objektui pagerinti padarytų išlaidų suma“ (147 635 Lt), kuri ir būtų išskaičiuota iš pradinės pardavimo kainos.

Taigi, ieškovas iki nurodytos datos neįsiregistravo tiesioginių derybų dalyviu, todėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Tiesioginių derybų komisija (2013-11-25 protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė laikyti, kad ginčo objektas tiesioginių derybų būdu neparduotas, nes iki nustatytos datos potencialus pirkėjas neįsiregistravo tiesioginių derybų dalyviu. Apie tai ieškovas buvo informuotas 2013-11-25 raštu Nr. STR-1823.

Ieškovas 2013-11-25 pareiškimu (registracijos data savivaldybėje 2013-11-26 Nr. GTR-1776) prašė atnaujinti (pratęsti) tiesioginių derybų paraiškos padavimo terminą. Pažymėtina, kad jeigu potencialus pirkėjas būtų norėjęs įsiregistruoti tiesioginių derybų dalyviu, per Informaciniame privatizavimo biuletenyje paskelbtą tiesioginių derybų dokumentų priėmimo laiką (pradžia 2013-11-19, pabaiga 2013-11-20, darbo dienomis 8 - 17.00 val.) turėjo pateikti dokumentus, nurodytus 1998 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 113 „Dėl valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų patvirtinimo“ 21 punkte. Būtent šiame punkte nurodoma, kad potencialus pirkėjas, norintis įsiregistruoti tiesioginių derybų dalyviu, per Informaciniame privatizavimo biuletenyje paskelbtą tiesioginių derybų dokumentų priėmimo laiką turi pateikti jame nurodytus dokumentus.

Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 113, 22 punkte numatyta, kad šių nuostatų 21 punkte aukščiau išvardytus dokumentus potencialus pirkėjas turi pateikti užklijuotame voke, taip pat nuostatų 20 punktas numato, kad potencialus pirkėjas, norintis dalyvauti tiesioginėse derybose, privalo pervesti į savivaldybės specialiąją sąskaitą ne mažesnį už Informaciniame privatizavimo biuletenyje nurodytą pradinį įnašą. Šiuo atveju patvirtintoje privatizavimo programoje tiesioginių derybų būdu buvo numatyta, kad pradinis įnašas turi būti ne mažesnis kaip 3 419 Lt. Ieškovas visų šitų minėtų dokumentų taip pat nepateikė ir sąlygų neįvykdė. Iki nustatytos datos ieškovas neįsiregistravo tiesioginių derybų dalyviu, o 2013 m. lapkričio 20 d. pateikė sutikimą Nr. 01, kuriame teigė, kad atvyko į tiesiogines derybas ir kad perka tiesioginių derybų būdu privatizavimo objektą, taip pat prašė pripažinti, kad tiesioginės derybos įvyko ir prašė pateikti pasirašyti pirkimo - pardavimo dokumentus bei sutartyje numatyti, kad objektui pagerinti padarytų išlaidų suma – 207 928,00 Lt. Toks ieškovo 2013 m. lapkričio d. sutikimas Nr. 01 negali būti laikomas tinkamu dokumentu, leidžiančiu atsakovui registruoti ieškovą tiesioginių derybų dalyviu ir atitinkančiu 1998 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 113 ,,Dėl valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų patvirtinimo“ 21 punkte išvardytus dokumentus. Kiekvienas potencialus pirkėjas adekvačioje situacijoje elgdamasis rūpestingai, sąžiningai ir teisingai būtų pateikęs reikiamus dokumentus nustatyta tvarka, juolab, kad joks teisės aktas neįpareigoja privatizavimą vykdančią instituciją papildomai vardinti kokius dokumentus potencialus pirkėjas turi sudėti į voką. Savivaldybės imperatyvi pareiga šiuo atveju buvo Informaciniame privatizavimo biuletenyje paskelbti informaciją apie objekto privatizavimą tiesioginių derybų būdu ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki paraiškų ar kitų privatizavimo dokumentų dėl dalyvavimo tiesioginėse derybose priėmimo pradžios pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų 15 punkte išvardytus reikalavimus. Savivaldybė šiuo atveju tinkamai paskelbė informaciją, netgi daugiau nei prieš teisės akte numatytą 30 - ies dienų terminą apie privatizavimo programos patvirtinimą informavo ieškovą 2013-10-10 raštu Nr. STR-1578, kartu pridedant ir pačią programą.

Ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad atsakovo 2013-11-14 raštas, kuriame buvo nurodyta kas turi būti pateikta iki 2013-11-20, buvo gautas 2013-11-22, t. y. pavėluotai, niekaip neįtakoja savivaldybės veiksmų neteisėtumo ir savivaldybės pareigos dėl to atnaujinti paraiškos padavimo terminą kadangi, visų pirma, 2013-11-14 raštas Nr. STR-1749 savivaldybės buvo pateiktas geranoriškai, o ne vykdant teisės aktų reikalavimus, visų antra, domėtis privatizavimo eiga ir procesu turi pareigą pats potencialus pirkėjas pagal viešai paskelbtą informaciją.

Atsižvelgiant į išdėstytą atsakovas teismo prašė ieškovo Asociacijos Lietuvos sporto klubo „Šiaurė“ ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas savo atsikirtimams pagrįsti pateikė teismui rašytinius įrodymus.

Teismas bylos nagrinėjimo metu procesiniu sprendimu kreipėsi į VĮ ,,Valstybės turto fondas“ (toliau VTF) ir įpareigojo pastarąją pateikti teismui išvadą dėl šalių ginčo.

VĮ ,,VTF“ pateikė teismui savo nuomonę dėl šalių ginčo nurodydama šiuos motyvus.

Pagal privatizavimo būdą ieškovui iš investuotų lėšų atlygintina suma būtų 147 635 Lt, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas. Nurodė, jog nuomininko reikalavimo teisė į būtinųjų išlaidų atlyginimą tokiu atveju gali mažėti. Teigė, kad pagal privatizavimo programą parduodant ieškovui objektą, tuo pačiu turi būti paduotas ir jam priskirtas žemė sklypas. Pripažinus tiesiogines derybas neįvykusiomis, savivaldos privatizavimo komisija gali sudaryti naują neparduoto objekto privatizavimo programą ir pakeisti jo privatizavimo būdą, sąlygas, nukainoti jį ir panašiai. Ar šis atsakovo veiksmas atitiko tokiu atveju jam keliamus reikalavimus vertintina atsižvelgiant į įrodymų visumą.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas adv. M. K. pakartojo procesiniame dokumente nurodytus reikalavimus atsakovui ir prašė teismo ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

Mano, kad atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė, pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus pašalindamas jį iš objekto privatizavimo tiesioginių derybų būdu proceso. Laiko, kad savivaldybė sąmoningai delsia vykdyti privatizavimą. Taip pat prašė teismo priteisti ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės atstovė su ieškiniu nesutiko, prašo teismo jį atmesti visiškai.

Atsakovo atstovė paaiškino, kad dėl nutrauktų tiesioginių derybų yra kaltas pats ieškovas, o ne atsakovas. Mano, jog ieškovui ši situacija yra gerai žinoma, todėl jam nebuvo reikalingi papildomi paaiškinimai ir raštiški atsakymai. Teigė, kad visi atsakovo veiksmai buvo teisėti ir nėra teisinio pagrindo juos pripažinti neteisėtais.

Teismo posėdžio metu parodymus teisme davė ir ginčo objekto vertinimą atlikęs turto vertintojas V. G. (111-112 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Negyvenamųjų patalpų nuomos 2003-11-12 sutartimi Nr. SŽ - 993 (T. 1, b. l. 16-18) atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė (toliau nuomotojas) išnuomojo ieškovui Asociacijos Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ (nuomininkui) 550,02 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas J. Basanavičiaus g. 92 (dabar Nr. 100) Šiauliuose, iki 2006-11-11, bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės perėjimo kitam asmeniui (sutarties 6p.). Pagal sutarties 14 p. pasibaigus terminui ši sutartis yra atnaujinama. Sutarties galiojimo laikotarpiu nuomininkas išsinuomotų patalpų pagerinimą investavo 207 927,48 Lt (Šiaulių apygardos teismo 2009-10-26 nutartis, 133-141 b.l.). Sutartis suteikė teisę nuomininkui atlikti išsinuomotų patalpų kapitalinio remonto darbus, atlikti einamąjį remontą (sutarties 8.2.p., 9.2.p.). Sutarties dalyje „Papildomos sąlygos“ nurodyta, kad nuomininkui už turto pagerinimą neatlyginama (sutarties 15.1. p.). Nei anksčiau, nei šios bylos nagrinėjimo metu šalys nesirėmė aplinkybe, kad jų sudaryta sutartis yra pasibaigusi ar ginčio atveju taikytinas sutarties 15.1.p. Atskirai pažymėtina, kad nuomininkas iki šiol nuomojasi suteiktas negyvenamąsias patalpas ir ginčo dėl to tarp šalių taip pat nėra. Be to šalys susitarė, kad jų santykiams taikytinos CK nuostatos (sutarties 17.p.). Vadovaujantis paminėtu teismas vertindamas šalių santykius jiems taikys ne tik viešosios, bet ir privatinės teisės nuostatas. Kitos dvi svarbios aplinkybės, susijusios su šalių ginču, kurios irgi turi įtakos teismui vertinant šalių teisinius santykius yra nuomos terminas, kurio trukmė jau yra ilgesnė kaip 10 metų ir ieškovo investuotų lėšų dydis.

Atsakovas 2013-07-10 pranešimu informavo ieškovą, kad jam yra teikiamas Kvietimas dalyvauti nuomojamų patalpų privatizavime tiesioginių derybų būdu (6-7 b.l.).

I. A. Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ (nuomininkas) 2013-07-19 pateikė Šiaulių miesto savivaldybei Sutikimą (prašymą) leisti privatizuoti nuomojamą objektą tiesioginių derybų būdu, nurodant, kad į pastatą investuota 207 927,48 Lt privačių lėšų.

Atsakovas 2013-10-10 raštu Nr. STR-1578 informavo ieškovą, kad Nuomininko investuotų lėšų į nuomojamą pastatą dydis pagal privatizavimo programą yra 147 635,00 Lt (10 b.l.). Ieškovas 2013-11-11 ir 2013-11-20 kreipimusi į atsakovą siekė patikslinimo dėl tiesioginių derybų būdu parduodamo daikto kainos nustatymo, atsižvelgiant į jo investuotų privačių lėšų dalį (11-12 b.l.). Tačiau atsakovas į šiuos paklausimus ieškovui raštu iš esmės neatsakė.

Vis dėl to atsakovas 2013-11-14 raštu informavo ieškovą, kad pastarasis siekdamas įsiregistruoti kaip potencialus pirkėjas tiesioginėms deryboms, privalo pateikti teisės akte nurodytus dokumentus (13-17 b.l.). Dokumentų pateikimo pabaigos terminas 2013-11-20, 17.00 val. Ieškovas 2013-11-25 pareiškimu informavo atsakovą, kad iki 2013-11-22 nebuvo gavęs anksčiau paminėto pranešimo, dėl to prašė vietos savivaldos instituciją atnaujinti (pratęsti) tiesioginių derybų paraiškos padavimo terminą (19 b.l.). Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2013-11-25 atsakydama ieškovui, nurodė, kad artimiausiu metu Privatizavimo komisijai bus teikiama nauja neparduoto objekto privatizavimo programa (20 b.l.). Atsakovas 2014-01-02 informavo ieškovą, kad jo nuomojamas objektas, kartu su žemės sklypu pagal privatizavimo programą bus parduodamas viešo aukciono būdu (21-23 b. l.).

Kaip jau teismas aukščiau yra nurodęs atsakovo veiksmai nuo 2013-07-10 iki 2014-01-02 neatitiko kitos šalies teisėtų lūkesčių dėl ko nuomininkas buvo priverstas vėl kreiptis į teismą. Teismas atsakovo veiksmus vertina visais aspektais, o ne tik atsižvelgdamas į šalių teisinius santykius, kurie susiklostė nuo 2003-11-12.

Atsakovas pateikė ieškovui tik 2014-01-02 pranešimą, kartu su išrašu iš privatizavimo programos dėl ginčo objekto privatizavimo viešo aukciono būdu. Pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu atsakovas pateikė teismui rašytinį įrodymą, kad 2013-11-25 jo įgalioti atstovai pripažino, jog tiesioginės derybos su potencialiu pirkėju (ieškovu) būtų pripažintos neįvykusiomis, kadangi pastarasis neįsiregistravo jų dalyviu. Tačiau atsakovas nepateikė į bylą įrodymų kada ir kas nusprendė sudaryti naują neparduoto objekto privatizavimo programą. Taip pat teismui nebuvo pateikti duomenys, jog savivaldybės Turto fondo skyrius siūlė Privatizavimo komisijai pakeisti šio objekto privatizavimo būdą, sąlygas ir kt. (67-69 b.l.). Iš paminėto, seka, jog atsakovas neįrodė, kad jis iki ir po 2013-11-25 tinkamai įvykdė teisės aktų keliamus reikalavimus ir pagrįstai pradėjo ginčo objekto privatizavimą viešo aukciono būdu. Teismas daro išvadą, jog atsakovo veiksmai pašalinant ieškovą iš tiesioginių derybų kaip ir nurodyta aukščiau, neatitiko tokiems atvejams keliamų reikalavimų. Pirmiausia, nuomininkas nesulaukė atsakymų į pateiktus paklausimus, nors ne kartą buvo išreiškęs savo sutikimą įsigyti iš nuomotojo nuomojamas patalpas tiesioginių derybų būdu. Tuo pačiu siūlė atsakovui pateikti pasirašyti pirkimo – pardavimo dokumentus (8, 11-12, 19 b.l.). Antra, nuomininkas dar 2013-05-22 kreipėsi į atsakovą ragindamas pastarąjį spartinti objekto privatizavimą (40 b.l.). Trečia, 2013-11-25 ieškovas parengė raštą atsakovui ir prašė nuomininkui pratęsti (atnaujinti) terminą stringančioms tolesnėms deryboms dėl objekto privatizavimo (19, 66 b.l.). Teismas pastebi, kad vykstant privatizavimui šalių santykiai ir elgesys turi atitikti bendrus šalių ketinimus. Jiems patvirtinti nepakanka vien konsultacijų telefonu, o būtina apsikeisti ir rašytiniais pranešimais, net ir pasinaudojant el. paštu. Kiekvienu atveju būtina įvertinti ir kitos šalies ketinimus. Ginčo atveju ieškovas tėra tik nuomininkas, kuris gali tikėtis nuomotojo geranoriškumo, o ne tik vienašališkų jo sprendimų. Pripažintina, kad atsakovas ignoravo ieškovo įgytas teises pagal įstatymą ir ankstesnius teismų sprendimus. Tam įtakos turi ir šalis siejanti ilgalaikė nuomos sutartis. Atsakovo veiksmai ieškovo atžvilgiu pažeidžia pastarojo teises ir interesus, bei prieštarauja subjektinės teisės paskirčiai. Dėl to teismui atsiranda teisinis pagrindas tenkinti ieškovo ieškinio pirmą, reikalavimą ir pripažinti, jog ieškovas negrįstai pašalintas iš tiesioginių derybų privatizuojant ginčo objektą. Tuo pačiu teismas tenkina ir antra ieškovo ieškinio reikalavimą atsakovui įpareigojant pastarąjį per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, toliau tęsti sandėlio patalpų esančių (duomenys neskelbtini), privatizavimą tiesioginių derybų būdu. Teismas tenkindamas šį ieškovo ieškinio reikalavimą ir savo iniciatyva nustatydamas būsimų derybų terminą, įvertina tai, jog šiuo atveju ilgesnis terminas nereikalingas, kadangi derybos iš atsakovo pusės buvo nutrauktos formaliais pagrindais, joms tęsti pakanka ir trumpesnio termino. Be to esamu momentu joms tęsti nėra būtini ir papildomi esminiai duomenys, kurių pateikimui reikėtų ilgesnio termino.

Dėl ieškovo šioje byloje pareikšto reikalavimo esmės.

Nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimas suformuluotas taip – pripažinti atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sprendimą neregistruoti ieškovo Asociacijos Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ tiesioginių derybų dalyviu negaliojančiu ir įpareigojo atsakovą Šiaulių miesto savivaldybės administraciją per 60 kalendorinių dienų pradėti tiesiogines derybas su nuomininku Asociacija Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ dėl 535,48 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), privatizavimo, jei atsakovas neišbrauks šio turto iš privatizuojamo turto sąrašo privatizavimo sandoriuose nurodant, jog objektui pagerinti padarytų išlaidų suma yra 207.927,48 Lt.

Bylos nagrinėjimo metu teismas konstatavo, kad aiškinantis byloje pareikšto reikalavimo turinį, iš nurodyto ieškinio pagrindo ir bylos nagrinėjimo metu ieškovo įrodinėtų aplinkybių, tampa aišku, jog reikalavimo esmę sudaro trys savarankiški reikalavimai: pirma, tai reikalavimas pripažinti neteisėtu atsakovo neveikimą, ieškovo neregistruojant tiesioginių derybų dalyviu, nepriimant įstatymo nustatyta tvarka sprendimo, antra, įpareigoti atsakovą pradėti su ieškovu tiesiogines derybas dėl nuomininko nuomojamų patalpų privatizavimo tiesioginių derybų būdu, jei atsakovas jų neišbrauks iš privatizavimo programos ir trečia, privatizavimo sandoryje nurodyti, kad objektui pagerinti padarytų išlaidų suma yra 207 927,48 Lt. Su tokia teismo nuostata sutiko ir ieškovo atstovai.

Tuo pačiu ieškovui keliant reikalavimą dėl nuomojamo objekto privatizavimo tiesioginių derybų būdu (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 7 dalis) būtina išsiaiškinti, ar atsakovo veiksmai atitiko minėtos normos reikalavimus. Taip pat atsižvelgiant į atsakovo atsikirtimus įvertintinas ir jo veiksmų teisėtumas bei pagrįstumas nutraukti su ieškovu tiesiogines derybas ir skelbti ginčo objekto pardavimą viešo aukciono būdu (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 15 straipsnis).

Teismui bylos nagrinėjimo metu su ieškovu išsiaiškinus byloje pareikštų reikalavimų esmę, teismas juos nagrinėja tokius, kokie yra pareikšti ieškovo pastarojo sutikimu. Aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti ieškinio ribas, nenustatyta.

Dėl savivaldybės turto privatizavimo tvarkos ir sąlygų.

Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto privatizavimas vykdomas Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo ir jį detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka, kuri, atsižvelgiant į viešosios nuosavybės specifiką, reglamentuota imperatyviai.

Tam tikro savivaldybės turto įtraukimas į privatizuojamų objektų sąrašą yra pirminė būtinoji sąlyga jam privatizuoti. Tam, kad būtų pradėtos konkrečios privatizavimo procedūros, atitinkama savivaldybės turto privatizavimo institucija turi parengti objektą privatizuoti pagal Vyriausybės 1997-12-18 nutarimu Nr. 1427 patvirtintas Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti taisykles (Taisyklių 1 punktas). Pagal Taisykles turi būti nustatyta privatizavimo objekto vertė, sudarytas privatizavimo programos projektas, parinktas konkretus privatizavimo būdas, nustatytos privatizavimo sąlygos ir kt.

Savivaldybės turto privatizavimą teisės aktų nustatyta tvarka vykdo savivaldybių turto fondai ar kiti savivaldybių administraciniai padaliniai, kurie veikia kaip privatizavimo objekto valdytojas (toliau – Privatizavimo institucija); privatizavimo priežiūrą atlieka savivaldybės turto privatizavimo komisija (toliau – Privatizavimo komisija) (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 6 straipsnio 1, 2 dalys). Konkretaus objekto privatizavimo būdą parenka, teisės aktų nustatyta tvarka jį įvertina, privatizavimo sąlygas nustato Privatizavimo institucija (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktai, 6 straipsnio 4 dalis). Teismas negali atlikti nurodytų Privatizavimo institucijos funkcijų – jis tik gali tikrinti šių institucijų priimtų privatizavimo klausimais sprendimų teisėtumą, jeigu suinteresuoti asmenys juos ginčija. Pažymėtina, kad toks privatizavimo klausimų sprendimas nėra ikiteisminė tvarka, tai - įstatymo nustatyta savivaldybės turto privatizavimo, kurį vykdo atitinkamos savivaldybės turto privatizavimo institucijos, prižiūrimos Privatizavimo komisijos, tvarka. Ir tik jau nurodytų subjektų priimtų sprendimų teisėtumas gali būti tikrinamas teismo.

Nagrinėjamu atveju atsakovo - Šiaulių miesto savivaldybės - turto privatizavimo klausimus sprendžianti institucija 2013-07-10 priėmė sprendimą dėl objekto (duomenys neskelbtini), privatizavimo tiesioginių derybų būdu (7 b.l.). Tačiau tolesni atsakovo įgaliotų valstybės tarnautojų veiksmai ne visai atitiko minėtai procedūrai keliamus reikalavimus. Tokia teismo išvada seka pirmiausia, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas nesulaukė raštiško atsakymo į paklausimus dėl privatizuojamo objekto vertės nurodytos privatizavimo programoje išaiškinimo. Teismas laiko teisėtu ir pagrįstu ieškovo reikalavimą atsakovui, siekiant išsiaiškinti kodėl privatizavimo programoje nurodyta objekto vertė skiriasi nuo tos vertės kuri buvo nustatyta Šiaulių apygardos teismo 2009-10-26 nutartyje (10-12, 133-141 b.l.). Teismas atmeta atsakovo atstovės atsikirtimus, kad ieškovui šį aplinkybė buvo gerai žinoma kaip nereikalaujanti papildomo paaiškinimo. Tokia teismo nuomonė grindžiama tuo, kad atsakovas tęsė objekto privatizavimą tiesioginių derybų būdu, kuomet šiam teisiniam santykiui įtakos turi viešosios teisės nuostatos. Tačiau situacija keičiasi, jeigu ieškovas atsisako dalyvauti tiesioginėse derybose. Tokiu atveju šalys turėtų grįžti prie minėtu teismo sprendimu nustatytos objekto vertės. Tai, jog šiuo klausimu yra priimta ir Vilniaus apygardos teismo 2011-05-18 nutartis esmės nekeičia, kadangi joje irgi kalbama apie objekto privatizavimą tiesioginių derybų būdu ir į jį investuotų lėšų dydžio (179-185 b.l.). Taip pat atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad būtų suteikęs ieškovui visapusiškai tinkamą informaciją prasidėjus šalių deryboms, o pastarasis būtų ją ignoravęs. Derybų procesas reikalauja iš šalių laikytis abipusės pagarbos ir supratimo, kuomet būtina ne tik atsakyti į pateiktus klausimus (tinkamas atsakymo turinys), bet ir atsakyti į juos tinkamą forma (pvz., rašytine, esant raštiškam paklausimui). Remiantis aukščiau išdėstytu teismas daro išvadą, kad ieškovui taikytinos Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos sąlygos dėl jo išsinuomoto objekto privatizavimo tiesioginių derybų būdu.

Atskirai pastebėtina, kad nors esminę įtaką šalių santykiams turi viešosios teisės normos, tačiau ir tokiu atveju negalima ignoruoti privatinės teisės normų, kadangi šalių derybos baigiasi sutarties sudarymu (14-16 b.l.). Pagal CK 6.163 straipsnio 1 dalį, ikisutartiniuose santykiuose šalys privalo elgtis sąžiningai. Šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas, tačiau šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo, ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius; derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijaus neatitinkančius veiksmus (CK 6.163 str. 2-3 d.). Taigi, jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011, 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2010, 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

Dėl privatizavimo būdo – tiesioginių derybų – sąlygų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pabrėžta, kad privatizavimo tikslas – gauti kuo daugiau lėšų už perleidžiamą turtą, sukurti sąlygas ir galimybes visuomenės poreikiams tenkinti. Šie tikslai įpareigoja privatizavimo procesą vykdančias institucijas parinkti tokį viešosios nuosavybės perleidimo būdą, kuris leistų pasiekti maksimalų privatizavimo tikslą – privatizavimo metu gauti kuo daugiau lėšų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2006; 2009-10-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2009; kt.).

Dėl valstybės ar savivaldybės turto privatizavimo tiesioginėmis derybomis būdo kasacinio teismo išaiškinta, kad tai yra specialus būdas, taikomas kaip išimtinis, atsižvelgiant į nuomininko investicijų mastą nuomojamam turtui pagerinti, siekiant išvengti prieštaravimo tarp privatizavimo tikslų: viena vertus, gerinti privataus verslo sąlygas, apsaugant nuomininką nuo jo teisėtų interesų pažeidimo; antra vertus, gauti iš privatizavimo didesnes pajamas. Šių interesų pusiausvyrai užtikrinti tiek nuomininkas, investuodamas privatų kapitalą į išsinuomotą turtą ir siekdamas jį privatizuoti, tiek nuomotojas, rengdamas nuomojamą objektą privatizavimui, turi elgtis sąžiningai, laikytis įstatymo reikalavimų, lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principų ir bendradarbiauti priimdami bei įgyvendindami nuomos sutarties šalių teisiniams santykiams reikšmingus sprendimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-196/2006; kt.).

Privataus kapitalo investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą sąlygos ir tvarka, kurių būtina laikytis siekiant, kad šios investicijos sudarytų pagrindą nuomininkui teisėtai tiesioginių derybų būdu įgyti jo gerokai pagerintą išnuomotą turtą, nustatytos Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje ir detalizuotos Vyriausybės 1998-01-30 nutarimu Nr. 113 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo tiesioginių derybų būdu nuostatų 6.3 punkte.

Pagal ieškovo prašymų leisti jam privatizuoti nuomojamą savivaldybės turtą tiesioginių derybų būdu pateikimo metu galiojusią nurodytų teisės normų redakciją, privatizavimo tiesioginių derybų būdu sąlygos yra tokios:

pirma, pastatų ar patalpų savininko (valstybės, savivaldybės) leidimas pagerinti nuomojamas patalpas;

antra, teisės aktų nustatyta tvarka nuomininkas turi teisę į būtinųjų išlaidų, nuomotojo leidimu nuomininko patirtų pastatams ar patalpoms pagerinti, atlyginimą;

trečia, šių atlygintinų išlaidų suma yra didesnė negu 1/2 dalis išsinuomotų pastatų ar patalpų ir jiems priskirto žemės sklypo rinkos vertės;

ketvirta, pastatai ar patalpos atitinka bent vieną iš šių sąlygų: pakeista ne mažiau kaip 1/2 jų pagrindinių konstrukcijų; plotas ar tūris padidintas daugiau kaip 1/3; pakeista daugiau kaip 1/2 inžinerinių komunikacijų ar įrengtos naujos inžinerinės komunikacijos; taip pat juose atlikta šių darbų dalis ir (arba) sumontuota technologinė įranga ir gamybiniai įrenginiai, kuriuos išmontuojant būtų padaryta esminės žalos įrangai, įrenginiams, pastatui arba patalpoms.

Ieškovas jau anksčiau įrodė, kad jis dėl išsinuomoto objekto (duomenys neskelbtini), įvykdė visas įstatymo keliamas sąlygas, todėl yra pagrindas leisti jam privatizuoti nurodytą objektą tiesioginių derybų būdu (Šiaulių apygardos teismo 2009-10-26 nutartis ir Vilniaus apygardos teismo 2011-05-18 nutartis).

Pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 7 dalies nuostatas ieškovo prašymą leisti privatizuoti nuomojamą objektą tiesioginių derybų būdu ir jo atitiktį šio Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtintoms sąlygoms vertina privatizavimo objekto valdytojas, kuris ir priima sprendimą vesti tiesiogines derybas dėl tam tikro objekto privatizavimo arba motyvuotai atsako, kodėl pagal pateiktus dokumentus šis turtas negali būti privatizuojamas tiesioginių derybų būdu.

Nagrinėjamu atveju jokių papildomų kliūčių nuo LAT 2012-02-20 nutarties civ. byloje Nr. 3K-338/2012 priėmimo neatsirado dėl ko ieškovas negalėtų tęsti privatizavimo proceso tiesioginių derybų būdu pagal nustatytą privatizavimo procedūra (127-131 b.l.). Tam jau nereikia atlikti ir iš naujo į ginčo turtą investuotų lėšų įvertinimo.

Dėl to Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus 2013-11-25 protokole Nr. VAK - 374, nurodytas motyvas, jog šiuo metu ieškovo investuotų lėšų dydis į privatizavimo objektą tėra tik 47,78 proc., atmestinas, nes šios investicijos turi būti vertinamos atlikus pastato remontą (renovaciją), o ne jų privatizavimo metu. Tuo pačiu minėtas protokolas laikytinas neteisėtu ir negrįstu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisinius ir faktinius argumentus, kadangi (67-69 b. l.).

Kaip jau teismas yra aukščiau nurodęs byloje pakanka duomenų, jog ieškovas turi teisę skųsti tokį atsakovo skyriaus komisijos sprendimą. Tuo labiau, kad šiuo klausimu nėra priimtas joks Privatizavimo komisijos sprendimas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovo išsinuomotam objektui yra priskirtas ir 0,2279 ha valstybinės žemės sklypas. Dėl to šis nuosavybės objektas gali būti privatizuojamas kartu su sandėlio patalpomis.

Žemės sklypo priskyrimas atitinka Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta reikalavimą, kad, vertinant valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančius statinius ir įrenginius ar jų dalis, turi būti įvertintas ir jiems nustatytąja tvarka priskirtas žemės sklypas. Bylos duomenimis, ieškovui išnuomotas žemės sklypas yra įvertintas privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (38 b. l.).

Pagal šalių pateiktus įrodymus Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir jos Turto valdymo skyrius bei Privatizavimo komisija privalo leisti ieškovui toliau suteikti teisę privatizuoti ginčo objektą tiesioginėmis derybomis, kadangi yra ir duomenys apie objekto, bei žemės sklypo vertę (38 b.l.). Taip pat pažymėta, kad ieškovas irgi privalo vykdyti atsakovo reikalavimus kiek jie susiję su tokio turto privatizavimu, kurie nurodyti LRV 1998-01-30 nutarimo Nr. 113 21 punkte (13 b. l.).

Atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ginčo atveju nebuvo tinkamai išreikšta nuomininko valios privatizuoti ginčo objektą. Su šiuo atsakovo atsikirtimu teismas sutinka tik iš dalies atsižvelgiant į aukščiau paminėtus teisinius argumentus. Teismas laiko, jog potencialaus pirkėjo veiksmai, net ir esant nedideliam jo darbuotojų skaičiui, neturi būti kliūtis vedant derybas su atsakovu.

Aptarti duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad yra teisinis pagrindas įstatymo nustatyta tvarka toliau tęsti nekilnojamojo turto objekto ir jam priskirto žemės sklypo privatizavimą tiesioginių derybų būdu, kuriuos ieškovas galėtų privatizuoti. Vien dėl šios priežasties ieškinys, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą pradėti privatizavimo tiesioginių derybų būdu procesą, yra tenkinamas.

Tuo atveju, darytina išvada, jog esant tinkamai suformuotam privatizavimo objektui, įvertinus ieškovo atliktų investicijų atitiktį Įstatymo 17 straipsnio 5 dalies nuostatoms pagal turto ir verslo vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 6 straipsnio 4 dalis), taip pat nustatant, kad ieškovas atitinka ir kitas įstatymo įtvirtintas būtinas sąlygas objektui nurodytu būdu – tiesioginėmis derybomis – privatizuoti.

Dėl ieškovo argumentų, kad jis, vykdydamas ginčo objekto remonto darbus yra investavęs beveik 207 927,48 Lt privačių lėšų ir yra pateikęs atsakovui šių investicijų dydį patvirtinančius dokumentus, pažymėtina, jog, bylos duomenimis kaip jau teismas yra nurodęs būtina skirti du aspektus. Kuomet ieškovas teikdamas atsakovui prašymus leisti privatizuoti nuomojamą objektą tiesioginių derybų būdu, nurodė, kad pagal tuo metu suderintą su Savivaldybe sąmatą jis investavo 207 927,48 Lt privačių lėšų ir šį teisinį faktą patvirtino Šiaulių apygardos teismas 2009-10-26 nutartimi abejonių nekyla. Tačiau situacija pasikeičia, jeigu ieškovas nedalyvauja nuomojamo turto privatizavime. Tokiu atveju turės būti išspręstas ir jo investicijų grąžinimo klausimas. Teismo posėdyje ieškovo atstovas paaiškino, kad tuomet laikytina, jog jo investuotų lėšų suma nekinta, nes jis nelaikytinas šio turto savininku, kuris nebuvo apskaitomas ir jo balanse. Teismo posėdyje atsakovo atstovai teigė, kad visais atvejais ieškovo investuotų lėšų suma į objektą nustatytina pagal Vilniaus apygardos teismo 2011-05-18 motyvuose pateiktą išaiškinimą (179-185 b.l.). Tačiau pastebėtina, kad nurodytoje byloje kilo ginčas dėl objekto privatizavimo vieno iš būdu, kuris ir apsprendžia ieškovo investuotų lėšų dydžio nustatymo klausimą pagal viešosios teisės aktų nuostatas. Pastebėtina, kad kaip jau teismas ne kartą yra nurodęs ieškovo investicijų apskaičiavimas yra atliekamas skirtingai, tai yra priklausomai nuo teisinio santykio kuris sieja ginčo šalis. Dėl to atsižvelgiant į aukščiau nurodytus faktinius ir teisinius argumentus šios bylos kontekste, atmestinas trečias ieškovo ieškinio reikalavimas atsakovui dėl 207 927,48 Lt sumos įskaitymo į objekto privatizavimą kuomet jis privatizuojamas tiesioginiu derybų būdu.

Teismas jau yra nurodęs, kad privataus kapitalo investicijų į nuomojamą objektą, kurį siekiama privatizuoti tiesioginėmis derybomis, pobūdį ir vertę analizuoja ir nustatinėja teisės aktų nustatyta tvarka privatizavimo objekto valdytojas, savivaldybės turto privatizavimo institucija, o ne teismas, nes teismas nevykdo savivaldybės turto privatizavimo procedūrų. Pažymėtina, kad nuomos metu padarytos išlaidos vertinamos ir pagerintų patalpų vertės padidėjimo procentas nustatomas pagal Vyriausybės 1994-12-18 nutarimu Nr. 1427 patvirtintą Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarką. Šioje Tvarkoje nustatyta, kokie įrodymai yra leistini, nustatant privataus kapitalo investicijas į nuomojamą objektą, bei ginčų dėl tų investicijų sprendimo tvarka.

Pažymėtina, kad įstatymo įtvirtintas reikalavimas investuoti ne mažiau kaip 1/2 dalį ne tik pastatų ar patalpų, bet ir jiems priskirto žemės sklypo rinkos vertės, atitinka viešąjį interesą, nes suteikia teisę tiesioginėmis derybomis (t. y. išskirtinėmis sąlygomis, kai pirkėjui nereikia varžytis su kitais potencialiais pirkėjais) privatizuoti valstybės ar savivaldybės pastatus ir patalpas tiems asmenims, kurie iš tiesų investavo daug privačių lėšų bei iš esmės pagerino išsinuomotą turtą, ir užkerta kelią tokiems atvejams, kai nuomininkas, išsinuomojęs menkavertį statinį didelės vertės valstybinės žemės sklype ir investavęs nedaug lėšų statiniui rekonstruoti, įgytų teisę šį statinį privatizuoti tiesioginių derybų būdu, kartu įgydamas teisę į šiam statiniui priskirtą gerokai didesnės vertės žemės sklypą.

Pažymėtina ir tai, kad iš Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies nuostatų aišku, jog, sprendžiant dėl privatizavimo tiesioginių derybų būdu, vertinamos ne apskritai visos investicijos, o tik tos, dėl kurių buvo gautas nuomotojo sutikimas ir kurios buvo būtinos patalpoms ar pastatui pagerinti. Taigi nėra teisinio pagrindo sutikti su

ieškovo argumentais, kad ginčo atveju turi būti vertinamos visos išlaidos, patirtos dėl objekto (duomenys neskelbtini).

Nors tarp šalių kartojasi ginčas dėl ieškovo investuotų lėšų dydžio į objektą jo privatizavimo metu, tačiau remiantis aukščiau nurodytu teismas laiko, jog tam ginčo atveju nėra jokio teisinio pagrindo. Kitu atveju ( pvz. dėl lėšų grąžinimo) ieškovo investuotų lėšų atlyginimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, remdamasis aptartais motyvais, teismas prieina prie išvados, kad pagal esamą situaciją yra teisinis pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimus iš dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Patenkinus ieškovo ieškinį iš dalies, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Iš ieškovo pateiktų teismui trijų reikalavimų, tenkintini tik du, todėl pripažintina, kad ieškovo ieškinys taikant matematinę proporcija patenkintas dviem trečdaliais. Ieškovas prašė priteisti atstovavimo išlaidas, kurios pagal pateiktus rašytinius įrodymus, sudaro 4 600 Lt. Atsižvelgiant į 2004-04-05 LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl apmokėjimo už advokato suteiktą teisinę pagalbą 8p. numatytus dydžius bei atsižvelgiant į 2 p. nuostatas, teismui nėra teisinio pagrindo mažinti priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydį, nes ieškovo atstovas dalyvavo 4 - iuose posėdžiuose (CPK 98 str.). Dėl to ieškovui priteista iš atsakovo 3 036,00 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti. Taip pat ieškovui proporcingai patenkintai reikalavimų daliai priteistinas žyminis mokestis, tai yra 95,00 Lt (CPK 93 str. 2d.). Atsižvelgiant į atmesto ir patenkintų reikalavimų matematinį santykį iš šalių nepriteistinos išlaidos valstybei už procesinių dokumentų įteikimą, kadangi viena iš jų atsakovas yra savivaldos institucija, kurios atžvilgiu taikytinos CPK 96 str. 5d. nuostatos, o kitai (ieškovui) tenkančių išlaidų dalis neviršija 10 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6d.).

Teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintina Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-21 nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), privatizavimo sustabdymo, nebesant reikalingumo jas taikyti (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį atsakovui tenkinti iš dalies, o likusioje dalyje atmesti.

1. Pripažinti Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sprendimą neregistruoti Ieškovo Asociacijos Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ tiesioginių derybų dalyviu negaliojančiu.

2. Įpareigoti atsakovą Šiaulių miesto savivaldybės administraciją per 30 kalendorinių dienų pradėti tiesiogines derybas su nuomininku Asociacija Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ dėl 535,48 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), privatizavimo, jei atsakovas neišbrauks šio turto iš privatizuojamo turto sąrašo.

3. Priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos ieškovui Asociacijai Lietuvos sporto klubas „Šiaurė“ 3 036,00 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti ir 95,00 Lt už sumokėtą žyminį mokestį, iš viso: 3 131,00 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą trisdešimt vieną litą). Likusioje dalyje šį reikalavimą atmesti.

4. Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), privatizavimo viešo aukciono būdu sustabdymo.

5. Sprendimui įsiteisėjus grąžinti Šiaulių apylinkės teismo ir Vilniaus m. apylinkės teismo archyvui pateiktas civilines bylas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.