- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-05
- Bylos Nr.
- eI3-1644-631/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02923-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Erminijus Baziulis, Gitana Butrimaitė, Giedrė Kairienė, Giedrė Karienė
- Pareiškėjas
- Ž. N.
- Atsakovas
- biudžetinei įstaigai Lietuvos kultūros tarybai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Gitanos Butrimaitės (koelgijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Karienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. N. skundą atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos kultūros tarybai, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Ž. N. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos kultūros tarybos (toliau – ir Taryba) 2023 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. 1LKT-67(1.2) „Dėl mobilumo (literatūros srities) valstybės stipendijos kultūros ir meno kūrėjui paraiškos“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta nevertinti Ž. N. mobilumo literatūros srities stipendijos kultūros ir meno kūrėjui paraiškos dėl stažuotės Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje.
Paaiškina, kad 2023 m. sausio mėn. 31 d. pareiškėja Tarybai pateikė paraišką dėl mobilumo stipendijos kultūros ir meno kūrėjui. 2023 m. balandžio 5 d. pareiškėja gavo Tarybos informacinį pranešimą dėl paraiškos vertinimo rezultatų, kuriame nurodyta, kad ekspertų darbo grupė pareiškėjos pateiktą paraišką įvertino kaip parengtą pavyzdingai, siūlė finansuoti, tačiau Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimas priėmė sprendimą nevertinti pareiškėjos mobilumo literatūros srities stipendijos kultūros ir meno kūrėjui paraiškos, vadovaujantis Stipendijų kultūros ir meno kūrėjams skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2021 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-1487 (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2022 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. ĮV-496 redakcija) (toliau – ir Aprašas), 11.2 punktu. 2023 m. balandžio 5 d. pareiškėja gavo patį Sprendimą, kuriuo nuspręsta nevertinti pareiškėjos mobilumo literatūros srities stipendijos kultūros ir meno kūrėjui paraiškos. Nesutikdama su Tarybos Sprendimu, 2023 m. balandžio 5 d. pareiškėja pateikė Tarybai prašymą surengti papildomą Tarybos narių posėdį. 2023 m. balandžio 21 d. pareiškėja gavo Tarybos atsakymą „Dėl Ž. N. prašymo“, kuriuo Sprendimas paaiškintas, tačiau nepakeistas.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad priimtas Sprendimas sukėlė realius materialinius teisinius padarinius, jis yra nepagrįstas, nors ir grindžiamas Stipendijų kultūros ir meno kūrėjams skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2021 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-1487 (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2022 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. ĮV-496 redakcija) (toliau – ir Aprašas) 11.2 punktu.
Pareiškėja teigia pateiktoje paraiškoje nurodžiusi Tarybai, kad prašo stipendijos veiklai, nesusijusiai su jos veikla pagal darbo sutartį. Ekspertų komisija akcentavusi, kad pareiškėjos paraiškoje nurodytas tyrimo objektas nesidubliuoja su jos pagrindiniu darbu, yra papildoma tyrėjos iniciatyva. Nepaisant to, Taryba nusprendė, kad įvertinus paraiškose nurodytų veiklų ar jų sklaidos bei viešinimo būdų sąryšius su pridėtais pareigybių aprašymais, darbo sutartimis ar panašaus pobūdžio dokumentais, paraiška nevertintina vadovaujantis Aprašo 11.2 p. nuostatomis. Taryba nurodžiusi, kad būtent konkrečių darbo pareigybių sąryšis su veikla, kuriai prašoma skirti mobilumo stipendiją, lėmė Tarybos sprendimą nevertinti pareiškėjos pateiktos paraiškos.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad jos Tarybai pateiktas vyresniojo mokslo darbuotojo pareigybės reikalavimų aprašas yra abstraktaus pobūdžio, iš esmės pritaikomas bet kuriam mokslo darbuotojui, nepriklausomai nuo jo specializacijos, veiklos ar domėjimosi srities. Konkreti Instituto vykdoma veikla nustatoma Instituto vykdomose programose, o kiekvieno Instituto mokslinio darbuotojo – jo individualiame veiklos plane. Taryba nagrinėjamu atveju priimdama Sprendimą nevertino nei Instituto, nei pareiškėjos veiklos programų, nors jos akcentuojamos tiek Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo pareigybės reikalavimų apraše (7 punktas), tiek pareiškėjos paraiškoje (2.4 punktas) ir ekspertų darbo grupės išvadoje.
Pareiškėja patikslina, kad dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (toliau - ir Institutas), kuriame vykdo ilgalaikę programą „Senosios Lietuvos ir Prūsijos įvairiakalbės raštijos ir jos kultūrinių kontekstų tyrimai ir publikavimas“. Savo veikloje pagal darbo sutartį ji analizuoja LDK poetikos ir poezijos palikimą, rengia mokslo studiją LDK poetikos ir retorikos tematika. Tuo tarpu 2023 m. sausio 31 d. paraiška pareiškėja prašė atlyginti jai iš esmės pragyvenimo išlaidas, vykdant tyrimą, kuris neįeina į Instituto vykdomas programas, neįtrauktas į Institute atliekamų darbų planus, o būtent – Italijos ir Lietuvos kultūrinius ryšius tiriančiam darbui.
Mano, kad Taryba be pagrindo pripažino, kad pareiškėjos paraiškoje nurodyta veikla yra susijusi su jos veikla pagal darbo sutartį ar pareigybės aprašymą, tokio savo sprendimo nemotyvavo ir iš esmės nepagrindė.
Pareiškėjos vertinimu, atsakovė, priimdama Sprendimą pažeidė bendruosius teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių bei lygiateisiškumo principus.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad teikė paraišką žinodama, kad teisinis reglamentavimas dėl mobilumo stipendijos kultūros ir meno kūrėjui skyrimo pastaraisiais metais nesikeitė, bei atsižvelgė į Tarybos 2022 m. gegužės 31 d. dr. D. A. teiktą išaiškinimą ir turėjo pagrįstą teisėtą lūkestį būti vertinama kaip kandidatė mobilumo stipendijai gauti bei, surinkusi atitinkamą ekspertų grupės vertinimo balą, realiai gauti finansavimą planuojamai mokslinei veiklai.
Pareiškėja akcentuoja, kad savo paraiškoje prašė finansuoti ne vykdomą tyrimą, o būtent pragyvenimo Romoje išlaidas. Pareiškėjos veikla Institute niekaip nesusijusi su jos asmenine iniciatyva tyrinėti paraiškoje nurodytą temą, ši veikla nėra įtraukta į Instituto planus, už ją nebus atsiskaitoma Institutui.
Pažymi, kad pareiškėja, teikdama paraišką mobilumo stipendijai, iš esmės nurodė analogišką situaciją tai, kurią Taryba buvo nagrinėjusi prieš metus ir tą kartą sprendė ne tik vertinti paraiškas pateikusius dalyvius, bet ir skirti jiems stipendijas. Atsižvelgdama į iš esmės į tapačias aplinkybes, esant nepakitusiam teisiniam reglamentavimui, pareiškėja, teikdama paraišką mobilumo stipendijai, turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį analogiškoje situacijoje sulaukti analogiško sprendimo. Nepaisant savo 2022 m. gegužės 31 d. teikto išaiškinimo dėl Aprašo 11.2 punkto taikymo bei ankstesnės praktikos taikant šią nuostatą, Taryba pareiškėjos atžvilgiu priėmė kitokį sprendimą – apskritai nevertinti pareiškėjos mobilumo literatūros srities stipendijos kultūros ir meno kūrėjui paraiškos. Mano, kad Taryba pažeidė pareiškėjos teisėtus lūkesčius ir teisinio apibrėžtumo principą.
Pareiškėja pažymi, kad ji vertinta skirtingai, negu kiti paraiškas teikę mokslo ir meno kūrėjai. Mano, kad atsakovė pati pripažįsta, kad Aprašo 11.2 punkto turinys ir taikymo tvarka jai nėra aiški, šią nuostatą skirtingų asmenų atžvilgiu interpretuoja ir taiko nesilaikydama vieningos praktikos. Atsakovė tiek pareiškėjai, tiek kitiems paraiškas teikiantiems asmenims sukuria teisinio neapibrėžtumo bei neužtikrintumo situaciją, o Tarybos sprendimai tampa sunkiai prognozuojami, kas iš esmės neatitinka teisinio apibrėžtumo principo reikalavimų.
Pareiškėja teigia, jog buvo padaryti ir procedūriniai pažeidimai. Aprašo 16 punktas numato, kad Tarybai pateiktų paraiškų vertinimą sudaro trys etapai: administracinės atitikties vertinimas; ekspertinis vertinimas; Tarybos narių susirinkimo atliekamas vertinimas. Todėl Taryba, manydama, kad paraiška apskritai neturi būti vertinama, nes neatitinka formalių reikalavimų, sprendimą nevertinti paraiškos turėjo priimti jau pirmoje stadijoje ir neperduoti jos tolimesniam ekspertiniam vertinimui. Šiuo atveju, pareiškėjos paraiškos nuspręsta nevertinti tik po to, kai ekspertų grupė jai skyrė aukščiausią balą bei nurodė, kad „paraiška parengta pavyzdingai, siūloma finansuoti.“ Pareiškėjos manymu, Taryba, selektyviai taikydama Aprašo 11.2 punkto nuostatas, ir patį paraiškų vertinimą atliko nesilaikydama teisės aktuose nustatytos procedūros, konkrečius sprendimus priimdama ne numatytais etapais, o bet kuriuo sau patogiu momentu. Pareiškėjos vertinimu, Aprašas nenumato Tarybos susirinkimui galimybės priimti sprendimą apskritai nevertinti paraiškos, kuri jau buvo įvertinta ekspertų grupės. Todėl mano, kad procedūrinių reikalavimų nesilaikymas turi būti vertinamas kaip savarankiškas pagrindas panaikinti ginčijamą Tarybos Sprendimą.
Pareiškėjos teigimu, jos atžvilgiu priimtas Tarybos Sprendimas nevertinti jos paraiškos mobilumo stipendijai gauti yra nepagrįstas, pažeidžiantis teisinio tikrumo, teisėtų lūkesių bei lygiateisiškumo principus, priimtas pažeidžiant teisės aktu nustatytus procedūrinius reikalavimus, todėl naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, nurodydama esminius nesutikimo su skundo reikalavimais argumentus.
Atsakovė paaiškina, kad 2023 m. sausio 3 d. paskelbė kvietimą teikti paraiškas mobilumo stipendijoms kultūros ir meno kūrėjams gauti. Pareiškėja 2023 m. sausio 31d. Tarybai pateikė mobilumo stipendijos paraišką į literatūros sritį prašydama skirti mobilumo stipendiją veiklai „Stažuotė Popiežiškame Grigaliaus universitete Romoje“.
Atsakovė detalizuoja, kaip vyksta mobilumo stipendijų paraiškų vertinimas, t. y., vyksta vadovaujantis Aprašo IV skyriaus nuostatomis ir 3 etapais: 1) administracinės atitikties vertinimas; 2) ekspertinis vertinimas; 3) Tarybos narių susirinkimo atliekamas vertinimas. Visas Tarybai pateiktas literatūros srities mobilumo stipendijų paraiškas, įskaitant pareiškėjos Paraišką, vertino 3 ekspertų darbo grupė, sudaryta Tarybos pirmininko 2023 m. vasario 20 d. įsakymo pagrindu. Paraiškų ekspertinis vertinimas vyksta Ekspertų darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos kultūros tarybos pirmininko 2021 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. VĮ-30(1.1E) (toliau - Reglamentas) nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Kaip nurodoma atsiliepime, Ekspertų darbo grupė patvirtino literatūros srities mobilumo stipendijų paraiškų vertinimo lentelių suvestinę 2023 m. kovo 7 d. posėdyje, kurio metu buvo nuspręsta siūlyti Tarybos narių susirinkimui finansuoti 5 mobilumo stipendijas už 13 526,00 Eur sumą (įskaitant ir pareiškėjos Paraišką) ir nefinansuoti 3 mobilumo stipendijų. Sprendimą dėl paraiškos finansavimo priima Tarybos narių susirinkimas. Prieš priimdamas sprendimą, Tarybos narių susirinkimas atlieka ekspertų vertinimo rezultatų (išvadų) vertinimą.
Atsakovė pažymi, kad Ekspertų darbo grupės vadovė pristatė literatūros srities mobilumo stipendijų paraiškų ekspertinį vertinimą Tarybos narių susirinkimui 2023 m. kovo 29 d. posėdyje. Ir po Tarybos narių susirinkimo diskusijos buvo bendru sutarimu nutarta galutinį sprendimą dėl 2023 m. II kvietimo mobilumo stipendijų priimti kitame Tarybos posėdyje, peržvelgus ekspertų rekomenduotinų finansuoti pareiškėjų paraiškas, aptarto Stipendijų aprašo punkto aspektu. Galutiniai 2023 m. II kvietimo mobilumo stipendijų kultūros ir meno kūrėjams finansavimo sprendimai (įskaitant ir dėl pareiškėjos Paraiškos) buvo priimti Tarybos narių susirinkimo 2023 m. kovo 31d. posėdyje, po diskusijos bendru sutarimu pritarus nefinansuoti biudžetinių įstaigų darbuotojų pateiktų paraiškų jų pareigybių aprašymuose nurodytų veiklų finansavimui gauti. Todėl buvo priimtas Tarybos 2023 m. kovo 31 d. sprendimas Nr. 1LKT-67(1.2) „Dėl mobilumo (literatūros srities) valstybės stipendijos kultūros ir meno kūrėjui paraiškos“, kuriuo nuspręsta pareiškėjos Paraiškos nevertinti vadovaujantis Aprašo 11.2 p. nuostatomis.
Atsakovė pažymi, kad būtent konkrečių pareiškėjos darbo pareigybių sąryšis su veikla, kuriai prašoma skirti mobilumo stipendiją, buvo įvertinti Tarybos narių susirinkimo lygmenyje, priimant skundžiamą sprendimą nevertinti Paraiškos, vadovaujantis Aprašo 11.2 p. nuostatomis, ir tai buvo paaiškinta pareiškėjai Tarybos pateiktame 2023 m. balandžio 21 d. rašte Nr. S-113(4.7 Mr).
Atsakovė pažymi, kad Tarybos narių susirinkimas atsisakė selektyvaus Aprašo nuostatų taikymo tik vienos iš pareiškėjų atžvilgiu. Vertinant visų rekomenduojamų finansuoti biudžetinėse įstaigose dirbančių kultūros ir meno kūrėjų mobilumo stipendijų paraiškas visais atvejais buvo vertinami tokios pat rūšies dokumentai (pareigybių aprašymai) bei jų turinio sąryšis su veikla, kuriai prašoma skirti mobilumo stipendiją.
Kaip nurodo atsakovė, pareiškėja skunde kvestionuoja Tarybos narių susirinkimo teisę priimti kitokį nei ekspertų rekomenduotą sprendimą ir netgi kelia klausimą dėl galimų procedūrinių pažeidimų, tačiau Taryba su tokiu Aprašo 28-29 p. nuostatų traktavimu ir juo grindžiama pareiškėjos pozicija nesutinka. Nurodo, kad Tarybos narių surinkimas turi teisę priimti kitokį, nei ekspertų rekomenduotą sprendimą. Atsakovės manymu, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad sprendimą nevertinti paraiškos atsakovė turi priimti jau pirmoje stadijoje ir neperduoti jos tolimesniam ekspertiniam vertinimui. Atsakovės nuomone, pareiškėjai nėra iki galo suprantamos paraiškų vertinimo procedūros ir jų praktinis veikimas.
Paaiškina, kad pasibaigus kvietimui teikti mobilumo stipendijų paraiškas, visų pirma atliekamas visų gautų paraiškų administracinės atitikties vertinimas, vadovaujantis Mobilumo stipendijų kultūros ir meno kūrėjams paraiškų atitikties administraciniams reikalavimams vertinimo instrukcija. Tarybos Kultūros ir meno skyriaus specialistai, kuruojantys atitinkamas kultūros ir meno sritis, atlieka šį administracinės atitikties vertinimą, tačiau paraiškų turinio ar paraiškų atitikties Apraše numatytiems apribojimams specialistai nevertina. Visus administracinės atitikties vertinimo reikalavimus atitikusios paraiškos perduodamos vertinti ekspertams. Ir būtent ekspertinio vertinimo metu arba Tarybos narių susirinkimo atliekamo vertinimo metu jau yra vertinama paraiškų turinio atitikties Aprašo reikalavimams. Taryba nesikiša į ekspertų veiklą, todėl nurodo, kad visiškai galima situacija, kad ekspertai pateikia vienokias savo išvadas dėl paraiškos vertinimo, o Tarybos narių susirinkimas, įvertinęs ekspertų išvadas, gali ir turi pilną teisę priimti kitokį nei ekspertų rekomenduotą sprendimą.
Atsakovė pažymi, kad Tarybos narių susirinkimo 2023 m. kovo 29 d. posėdyje Tarybos pirmininkė paklausė literatūros srities ekspertės, ar darbo grupė atsižvelgė į Stipendijų aprašo 11 punkto nuostatas. Ir ekspertė patvirtino, kad ekspertai diskutavo apie 11.2 papunktyje įvardintus pavojus, bet taip griežtai nežiūrėjo, kadangi kartais buvo sunku aiškiai nustatyti, kur baigiasi pareigybinių funkcijų ribos ir prasideda individuali, nesusijusi su darbu veikla. Tuo tarpu pristatant etninės kultūros srities ekspertinius vertinimus ekspertė atkreipė dėmesį į problematiką, kad pagal Stipendijų aprašo III skyriuje įvardintus reikalavimus, trys pareiškėjos negalėjo net pretenduoti į stipendijas, nes dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute ir jų pareigybių aprašymuose nurodytas veiklas dubliuoja paraiškose nurodytos veiklos. Aprašo 11.2 p. taikymą svarstė ir muziejininkystės srities ekspertų darbo grupė, tačiau galutinai negalėjo apsispręsti. Tad Tarybos narių susirinkimo nariams pastebėjus susiklosčiusią nevienodą situaciją (skirtingą Aprašo 11.2 p. traktavimą skirtingose ekspertų darbo grupėse) ir siekiant užtikrinti vienodą Aprašo nuostatų taikymą visiems pareiškėjams, buvo nuspręsta peržiūrėti visas rekomenduojamas finansuoti biudžetinėse įstaigose dirbančių kultūros ir meno kūrėjų pateiktas mobilumo stipendijų paraiškas.
Atsiliepimas
Atsakovė teigia, kad pareiškėjos Paraiška atitiko visus administracinės atitikties vertinimo reikalavimus, todėl buvo perduota vertinti Ekspertų darbo grupei. Ekspertų darbo grupė neįžvelgė Paraiškos priskyrimo Aprašo 11.2 p. numatytam apribojimui ir siūlė šią Paraišką finansuoti. Tačiau Tarybos narių susirinkimas, įvertinęs Paraiškoje nurodytų veiklų ar jų sklaidos bei viešinimo būdų sąryšius su pridėtu pareigybių aprašymu konstatavo, kad Paraiška negali būti vertinama vadovaujantis Aprašo 11.2 p.
Tarybos nuomone, pareiškėjos skunde minimos su D. A. Tarybai 2022 m. gegužės 26 d. pateiktu skundu ir jo nagrinėjimu susijusi situacija faktinės aplinkybės neturi nieko bendro su šiuo ginču, prie skundo pridedami dokumentai, skirti ne pareiškėjai, o visiškai kitam asmeniui. Pabrėžia, kad kiekvienas kvietimas teikti stipendijų paraiškas yra atskiras finansavimo konkursas, kurio metu Tarybai pateiktos paraiškos vertinamos tik bendrame gautų paraiškų kontekste vadovaujantis kvietimo paskelbimo metu galiojančio Stipendijų kultūros ir meno kūrėjams skyrimo tvarkos aprašo ir kitų taikytinų teisės aktų nuostatomis.
Atsakovė įsitikinusi, kad pareiškėjos Paraiška buvo svarstoma ir dėl jos sprendimas priimtas laikantis visų Aprašo ir kitų taikytinų teisės aktų nustatytų procedūrų ir terminų, todėl skundas neturi visiškai jokio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė skundo argumentus, prašydamos tenkinti skundą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovės prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas yra kilęs dėl Lietuvos kultūros tarybos 2023 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. 1LKT-67(1.2), kuriuo nuspręsta nevertinti pareiškėjos mobilumo literatūros srities stipendijos kultūros ir meno kūrėjui paraiškos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Taryba 2023 m. sausio 3 d. paskelbė kvietimą teikti paraiškas mobilumo stipendijoms kultūros ir meno kūrėjams gauti, o pareiškėja Tarybai pateikė Paraišką, prašydama skirti mobilumo stipendiją veiklai „Stažuotė Popiežiškame Grigaliaus universitete Romoje“.
2023 m. sausio mėn. 31 d. pareiškėja Tarybai pateikė paraišką dėl mobilumo stipendijos kultūros ir meno kūrėjui.
Tarybos 2023 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 1LKT-67(1.2) nuspręsta nevertinti Ž. N. mobilumo literatūros srities stipendijos kultūros ir meno kūrėjui paraiškos veikai „Stažuotė Popiežiškame Grigaliaus universitete Romoje“.
Pareiškėja, nesutikdama su Tarybos sprendimu, pateikė skundą teismui.
Tarybos kompetencija apibrėžta LKTĮ 4 straipsnyje, kurio 3 punkte numatyta, jog Taryba, siekdama jai pavestų tikslų, kultūros ministro nustatyta tvarka skiria kultūros ir meno kūrėjams stipendijas ir kitokią finansinę paramą. Valstybės stipendijų kultūros ir meno kūrėjams skyrimo tvarką reglamentuoja Stipendijų kultūros ir meno kūrėjams skyrimo tvarkos aprašas ir Lietuvos kultūros tarybos administruojamomis lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairės (toliau – Gairės).
Stipendijų kultūros ir meno kūrėjams skyrimo tvarkos aprašo 11 punktas reglamentuoja, kas neturi teisės teikti paraiškų, ir šio punkto 2 papunktyje toks draudimas numatytas kultūros ir meno kūrėjams, dirbantiems biudžetinėse įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė – veiklai, kuri nurodyta jų darbo sutartyse, pareigybių aprašymuose.
Kaip numatyta Aprašo 14 punkte, kultūros ir meno kūrėjai, dirbantys biudžetinėse įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, privalo pateikti savo pareigybės aprašymą. Kartu su paraiška galima pateikti kitus dokumentus (išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas, nuotraukas ir pan.), kurie pagrindžia paraiškoje nurodytą informaciją.
Pareiškėja dirba biudžetinėje įstaigoje Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vyresniojo mokslo darbuotojo pareigose.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo pareigybės reikalavimų apraše nurodyti bendrieji pareigybių reikalavimai. Kaip matyti, pirmiausia iš darbuotojo reikalaujama „Vykdyti Instituto mokslo programų tyrimus pagal individualius planus“, taip pat „Vykdyti mokslinius tyrimus ir jų rezultatus skelbti (leidinių ir publikacijų žanrai detaliai išskleisti papunkčiais)“, „Vykdyti taikomuosius mokslinius tyrimus ir (ar) kitą taikomąją mokslinę veiklą“ (detalizuota papunkčiais), kurių sąraše 10.5. dalyvauti mokslinėse stažuotėse ir mokslinių mainių programose; 11. Užsiimti ugdomąja, šviečiamąja ir mokslo sklaidos veikla (detalizuota papunkčiais), kurių sąraše 11.3. rengti mokslo darbų apžvalgas ir mokslo sklaidos publikacijas, tarp jų - profesinei auditorijai ir visai visuomenei skirtas mokslo darbų bei meno kūrinių recenzijas, jas skelbti kultūros ar profesiniuose leidiniuose; 11.4. skaityti viešų paskaitų ciklus ir t. t. Pareigybės reikalavimų apraše įvardyti minimalūs vyresniojo mokslo darbuotojo pareigybės reikalavimai per kadenciją, kuriuos be kitų aspektų sudaro: mokslo straipsnių publikavimas; dalyvavimas mokslinėse stažuotėse ar mokslinių mainų programose; mokslo darbų apžvalgų ir mokslo sklaidos publikacijų, tarp jų, profesinei auditorijai ir plačiajai visuomenei skirtų mokslo darbų bei meno kūrinių recenzijų, paskelbtų kultūros ar profesiniuose leidiniuose, parengimas; viešų paskaitų skaitymas; reguliari mokslo žinių sklaida per žiniasklaidos priemones.
Kaip nustatyta iš Lietuvos kultūros tarybos narių 2023-03-29 vykusio susirinkimo nuotolinio posėdžio protokolo, posėdyje buvo pristatytos mobilumo stipendijų paraiškų ekspertiniai vertinimai, bei buvo diskutuota dėl Aprašo 11.2 papunktyje įtvirtinti apribojimai ir nutarta buvo galutinį sprendimą dėl 2023 m. II kvietimo mobilumo stipendijų priimti kitame Tarybos posėdyje, peržvelgus ekspertų rekomenduotinų finansuoti pareiškėjų paraiškas, aptarto Stipendijų aprašo punkto aspektu.
2023-03-31 posėdyje Tarybos nariai, po diskusijų, paskelbė mobilumo valstybės stipendijų kultūros ir meno kūrėjams finansavimo rezultatus, ir ginčijamu Sprendimu buvo nuspręsta nevertinti Ž. N. mobilumo literatūros srities stipendijos kultūros ir meno kūrėjui paraiškos. Kaip matyti iš Sprendime aprašytos Paraiškos nevertinimo priežasties, Tarybos narių susirinkimas ir įvertino būtent anksčiau minėtus aspektus svarstant pareiškėjos paraiškos tinkamumą finansavimui, t. y. kad pareiškėjos darbo pareigybė yra glaudžiame sąryšyje su veikla, kuriai prašoma skirti mobilumo stipendiją ir tai nurodyta pagrindu nevertinti Paraiškos, vadovaujantis Aprašo 11.2 p. nuostatomis.
Pareiškėja skunde kelia klausimą dėl Tarybos narių susirinkimo teisės priimti kitokį, nei ekspertų rekomenduotą sprendimą.
Aprašo V skyrius reglamentuoja stipendijų skyrimą, ir šio skyriaus 28 – 29 punktuose numatyta, jog prieš priimdamas sprendimą, Tarybos narių susirinkimas atlieka ekspertų vertinimo rezultatų (išvadų) vertinimą. Tarybos narių susirinkimo sprendimu gali būti: „28.1. pritariama ekspertų vertinimo rezultatams (išvadoms); 28.2. priimamas kitoks nei ekspertų vertinimo rezultatuose (išvadose) rekomenduotas sprendimas“.
Kitokį nei ekspertų vertinimo rezultatuose (išvadose) rekomenduotą sprendimą Tarybos narių susirinkimas gali priimti tik išklausęs vertinimo rezultatus (išvadas) rengusių ekspertų nuomonę. Tarybos narių susirinkimas, įvertinęs paraiškos atitikimą Aprašo 23 punkte nurodytiems prioritetams ir kriterijams, taip pat įvertinęs ekspertų rekomenduotą skirti lėšų sumą ir (ar) mėnesių skaičių, argumentus dėl ekspertų vertinimo keitimo įrašo į Tarybos narių susirinkimo posėdžio protokolą. Paraiškoms surinkus vienodą balų skaičių, tačiau Tarybai nedisponuojant pakankamomis lėšomis, reikalingomis visiems vienodą balų skaičių surinkusioms paraiškoms finansuoti, Tarybos narių susirinkimas pakartotinai įvertina vienodą balų skaičių surinkusias paraiškas, vadovaudamasis Aprašo 23 punkte nustatytais vertinimo prioritetais ir kriterijais ir priima sprendimą dėl stipendijų skyrimo (Aprašo 29 p.).
Bylos medžiaga, Tarybos narių susirinkimų protokolai patvirtinta, kad iš tiesų, nors Ekspertų darbo grupė pareiškėjos Paraišką siūlė finansuoti, Tarybos narių susirinkimas 2023 m. kovo 31d. priėmė kitokį nei ekspertų išvadose rekomenduotą sprendimą, t. y. sprendimą nevertinti Paraiškos vadovaujantis Aprašo 11.2 p. nuostatomis.
Toks sprendimas priimtas po diskusijų, kaip matyti, išsamiai aptarus ekspertinius vertinimus, išklausius įvairias nuomones ir įvertinus stipendijų skyrimo problematiką.
Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Tarybos narių susirinkimas neturėjo teisės priimti kitokį nei ekspertų rekomenduotą sprendimą. Tokią teisę, kaip jau minėta, numato Aprašo taisyklės, ir apie tai Tarybos susirinkimo nariams buvo paaiškinta pristatant stipendijų ekspertinius vertinimus. Kaip matyti iš 2023-03-29 Tarybos narių susirinkimo protokolo, Tarybos pirmininkė atkreipė ekspertų dėmesį į Aprašo 11 punkto nuostatas ir ekspertė patvirtino, kad apie tai buvo diskutuota, dėl pareigybinių ribų funkcijų sudėtingo atskyrimo.
Taigi, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytu aktualiu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad procedūrinių pažeidimų svarstant Mobilumo stipendijų kultūros ir meno kūrėjams paraiškų finansavimą nebuvo.
Tarybos narių susirinkimui konstatavus, jog vertinama paraiška priskirtina Aprašo 11.2 papunkčio nustatytam apribojimui, Tarybos narių susirinkimas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą tokios paraiškos nevertinti.
Tokiu atveju, sutiktina su Tarybos pozicija, kad vertinimo prioritetai ir kriterijai jau nebėra aktualūs ir nėra vertinami, kadangi esant minėtiems Aprašo 11 – 12 p. nustatytiems apribojimams, paraiškos apskritai negali būti teikiamos ir finansuojamos.
Pareiškėja skunde remiasi ir Tarybos 2022 m. gegužės 31 d. raštu Nr. S-118(4.7), kuriuo buvo atsakyta D. A. į jo teiktą skundą ir analizuota su jo nagrinėjimu susijusi situacija, todėl pareiškėja teigia turėjusi pagrįstą lūkestį būti vertinama kaip kandidatė mobilumo stipendijai gauti ir tikėjosi realiai gauti finansavimą planuojamai mokslinei veiklai.
Teismas, susipažinęs su minėtu Raštu ir nagrinėta situacija, pritaria Tarybos argumentams, kad pareiškėjos ir D. A. aprašytos situacijos yra skirtingos, ir kiekvienas kvietimas teikti stipendijų paraiškas yra atskiras finansavimo konkursas, kurio metu Tarybai pateiktos paraiškos vertinamos tik bendrame tuo metu gautų paraiškų kontekste, vadovaujantis kvietimo paskelbimo metu galiojančio Stipendijų kultūros ir meno kūrėjams skyrimo tvarkos aprašo ir kitų taikytinų teisės aktų nuostatomis.
Pareiškėjos Paraiška buvo svarstoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2022 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. ĮV-496 patvirtinta Aprašo redakcija, kurioje buvo įtrauktas reikalavimas dėl privalomo pareigybės aprašymo pateikimo biudžetinėse įstaigose dirbantiems kultūros ir meno kūrėjams, ko nebuvo anksčiau galiojusioje Aprašo redakcijoje. Todėl Taryba neturėjo pagrindo pareiškėjos situacijai taikyti Aprašo 2022 m. redakcijos taisyklių.
Nagrinėjamu atveju, vertindama pareiškėjos Paraišką stipendijai gauti ir priimdama dėl jos skundžiamą Sprendimą, Taryba veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl ginčui taikytinos ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos.
Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinti administracinio sprendimo priėmimui keliami reikalavimai. Pagal 10 straipsnio 5 dalį, administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas (1 punktas); administracinio sprendimo data (2 punktas); administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris (3 punktas); atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos (4 punktas); administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas); administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką (7 punktas); administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos (8 punktas).
LVAT praktikoje išaiškinta, jog tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga - turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Nekonkreti teisinė situacija ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, tokia pažaida ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (pvz., LVAT 2012-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).
Pagal LVAT, jei tam tikras individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tai tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kuriais remiantis priimtas individualus administracinis aktas, asmeniui sukeliantis materialiąsias teisines pasekmes, ir pridėti tuos dokumentus prie individualaus akto, ir tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (žr., pvz., LVAT 2008-12-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-633/2008; 2015-02-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-327-146/2015; 2015-04-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1266- 624/2015 ir kt.). LVAT yra pabrėžęs, kad vertinant, ar individualus administracinis aktas, kuris priimtas kito (procedūrinio) dokumento pagrindu, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (Viešojo administravimo įstatymo galiojančios redakcijos 10 straipsnio) reikalavimus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti kompleksiškai vertinama, ar šiuos įstatymo reikalavimus atitinka individualus administracinis aktas kartu su atskirame dokumente išdėstyta motyvuojamąja dalimi (žr. LVAT 2016-02-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-313-146/2016).
Taigi, individualus administracinis aktas gali būti priimamas procedūrinių dokumentų pagrindu ir tokiu atveju jame nebūtina kartoti tuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, tačiau tokio individualaus administracinio akto atitikimas Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams vertinamas kartu su dokumentų, kurių pagrindu jis priimtas, turiniu.
Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2007-11-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007). Tuo tarpu nemotyvuotas sprendimas esminiai pažeidžia asmens teisę žinoti jo teises ir pareigas įtakojančias faktines aplinkybes ir naudotis teise į gynybą, o taip pat apsunkina teismo funkcijos patikrinti skundžiamo sprendimo teisėtumą įgyvendinimą (žr., pvz., 2006-02-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A4-786/2006).
Nagrinėjamu atveju Tarybos sprendimo atitikimas Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams vertintinas kartu su Tarybos narių susirinkimo išvadų turiniu.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iš Tarybos narių susirinkimo posėdžių protokolų matyti visi argumentai ir teisinis pagrindas, kuriais remiantis buvo priimtas ginčijamas Sprendimas.
Atsakovė nurodė argumentus Sprendime, jog Paraiška nevertinta Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimui įvertinus paraiškoje nurodytų veiklų ar jų sklaidos bei viešinimo būdų sąryšius su pridėtais pareigybių aprašymais, darbo sutartimis ar panašaus pobūdžio dokumentais, dėl pareiškėjos pareigybės atitikimo Aprašo 11.2 p. numatytiems apribojimams.
Pripažintina, kad atsakovė tinkamai įvykdė pareigą motyvuoti savo priimtą sprendimą, buvo atsižvelgta į specialiuosius teisės aktus, vertinant individualaus administracinio akto atitikimą VAĮ nuostatoms.
Teismas daro išvadą, kad Tarybos priimtas sprendimas, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, yra išsamus ir motyvuotas bei atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies keliamiems reikalavimams, gero viešojo administravimo principo turiniui. Skundžiamame Tarybos sprendime nurodytas jo priėmimo faktinis pagrindas, kitos jo priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės, argumentai, Tarybos sprendimas išsamus, aiškus ir motyvuotas.
Taigi, teismas ištyręs ir įvertinęs Tarybos priimtą Sprendimą, pareiškėjos skunde nurodytais argumentais neturi pagrindo jo panaikinti, ir konstatuoja, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Ieškovė ir atsakovė prašo priteisti patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai byloje.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Skundą atmetus, pareiškėja neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodydama, kad byloje patyrė 968 Eur dydžio bylos nagrinėjimo išlaidas. Į bylą pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-559-552/2017; 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-571-575/2018).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teisės taikymo praktikoje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo subjektų, veikiančių viešojo administravimo srityje, naudai dominuoja taisyklė, kad tiems subjektams, veikiantiems viešojo administravimo srityje, kurie turi teisės padalinius (teisininkus – valstybės tarnautojus), atliekančius funkcijas sprendžiant teisinius klausimus, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos taikant realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus (pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-108-442/2019; 2019 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019; 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-103-415/2022).
Įvertinus išnagrinėto ginčo pobūdį, sudėtingumą ir bylos apimtį, pažymėtina, kad byla (ginčo klausimas) nėra didelės apimties, byla nebuvo išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektais. Byloje sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji, dėl kurių buvo būtina pasitelkti advokatą. Atsakovė, prašydama atlyginti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokatės teisinę pagalbą, taip pat nepateikė įrodymų, kad nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės institucijos interesus ginti institucijoje dirbančių darbuotojų (teisininkų) pajėgumais, o buvo būtina pasitelkti advokatą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo atveju nebuvo įrodyta, jog atsakovė neturėjo galimybių užtikrinti tinkamą atstovavimą savo interesams kitais būdais, nei sudarydama atstovavimo sutartį su advokate. Teismas vertina, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias prašoma priteisti iš pareiškėjos, nebuvo būtinos, todėl atsakovės Lietuvos kultūros tarybos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 – 41 straipsniais, 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Ž. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atmesti atsakovės Lietuvos kultūros tarybos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš pareiškėjos.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.