Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės,

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. Š. paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

Iš A. Š. civilinei ieškovei UAB „E.“ priteistas 180,03 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo A. Š. apeliaciniame skunde klausimas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, kaltės ar civilinio ieškinio išsprendimo nėra keliamas. Nuteistasis nesutinka tik su jam paskirta arešto bausme, prašo ją pakeisti į viešuosius darbus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant A. Š. bausmę.

6. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

7. Skundžiamu nuosprendžiu A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje padarymo. Už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Nors pirmosios instancijos teismas A. Š. paskyrė griežčiausios rūšies bausmę – areštą, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad bausmės skyrimą reglamentuojančios BK normos šiuo atveju buvo pritaikytos neteisingai ir dėl to A. Š. buvo nubaustas per griežtai.

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, parenkant apeliantui bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą. Taip pat buvo įvertinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei sunkinančių aplinkybių nebuvimas. Motyvuodamas bausmės skyrimą A. Š., apylinkės teismas nurodė ir tai, kad jis praeityje teistas išskirtinai daug kartų, šiuo nuosprendžiu pripažinta veika yra pasikartojančio nusikalstamo veikimo dalis ir jokiu būdu nėra atsitiktinio pobūdžio. Be to, 3 metų laikotarpyje apeliantas net 30 kartų baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 126-148), dominuoja smulkios vagystės iš parduotuvių (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnis). Atkreipė dėmesį, kad A. Š. nedirba, nors yra darbingo amžiaus, todėl akivaizdus siekis pasipelnyti nelegaliu būdu. Pabrėžė, kad anksčiau apeliantui jau buvo skirtos įvairios bausmės, tačiau jos savo tikslų nepasiekė Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas nusprendė, kad siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, apeliantui už jo padarytą nusikalstamą veiką turi būti paskirta griežčiausia sankcijoje už baudžiamąjį nusižengimą numatyta bausmė – areštas. Atitinkamai atsižvelgė į A. Š. padaryto nusižengimo motyvus ir tikslus, ankstesnį jo nusikalstamą elgesį, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, ir nusprendė nuteistajam skirti 30 parų areštą kuris, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dar sumažintas vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 20 parų arešto bausmė.

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmę už jo įvykdytą baudžiamąjį nusižengimą, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir apeliantui paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, o taip pat atsižvelgė ir į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti tik A. Š. už jo įvykdytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą.

10. Vertindamas nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumą, apygardos teismas pažymi, jog A. Š. nusikalstamas elgesys fiksuojamas jau nuo 2006 m., kuomet jo atžvilgiu priimtas pirmasis nuosprendis. Iki šioje byloje jam inkriminuotos veikos įvykdymo apeliantas buvo teistas net 24 kartus (dominuoja nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei darymas). Vėliau, po šioje byloje nustatyto baudžiamojo nusižengimo įvykdymo iki skundžiamo teismo procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje (2025 m. liepos 28 d.), jo atžvilgiu buvo priimti dar 9 apkaltinamieji nuosprendžiai. Visais jais A. Š. pripažintas kaltu būtent už vagystes (BK 178 straipsnio 1, 5 dalis). Dalis nuosprendžių neįsiteisėję vyksta apeliaciniai procesai. Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, A. Š. atžvilgiu šiuo metu Lietuvos teismuose nagrinėjama dar keletą baudžiamųjų bylų, kuriose kaltinimai pareikšti A. Š., didžioji dalis dėl veikų, numatytų BK 178 straipsnyje. Visa tai, neabejotinai rodo, jog A. Š. nusikalstamas veikas daro ne atsitiktinai, o sistemingai, tikslingai ir sąmoningai. Tai, kad pastarajam buvo reikalingos piniginės lėšos teisėtiems ar neteisėtiems poreikiams jokiu būdu nešvelnina jo atsakomybės. Dar labiau, SODROS informacinės sistemos duomenimis, A. Š. būdamas jauno, darbingo amžiaus niekur nedirba, per (duomenys neskelbtini) gyvenimo metus fiksuojami itin nežymūs darbiniai laikotarpiai 2021, 2022 metais, trukę vos po keletą dienų. Toks pasirinktas gyvenimo būdas, finansinio nepritekliaus sprendimas prasimanant lėšų neteisėtais veiksmais, leidžia spręsti, jog asmuo iš esmės yra abejingas dorovinėms ir vertybinėms nuostatoms, bei nesureikšmina jam kilsiančios teisinės atsakomybės. Apeliantą neigiamai charakterizuoja ne tik šie duomenys, bet ir tas faktas, kad jis eilę kartų buvo už smulkias vagystes iš parduotuvių (ANK 108 straipsnis). Pažymėtina ir tai, jog už anksčiau padarytas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas apeliantui buvo skirtos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, taip pat taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo ir arešto bausmės vykdymo atidėjimas. Visgi, nei arešto bausmė, nei faktinis laisvės atėmimo bausmės atlikimas nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė. Būdamas ne kartą teistas ir puikiai suvokdamas savo neteisėto elgesio pasekmes, A. Š. pasirinko ir toliau veikti nusikalstamai.

11. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas bei jokių realių išvadų dėl savo elgesio nedaro. Taip pat nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad nusikalstama veika, dėl kurių įvykdymo jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o yra tik loginis apelianto pasirinkto gyvenimo būdo padarinys. Akivaizdu, jog, nepaisydamas jam taikomų itin griežtų sankcijų, nuteistasis ir toliau ignoruoja visuomenės bei nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų interesus, grobdamas jų turtą, todėl nėra jokio pagrindo tikėtis, kad paskirtos švelnesnės už areštą bausmės vykdymas, būtų pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Skunde deklaruojamos aplinkybės dėl gyvenimo būdo keitimo, išvadų dėl jam paskirtos bausmės tinkamumo, nekeičia. Nuteistasis savo nepriekaištingu elgesiu ne kartą galėjo įrodyti, kad pasitaisė, padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio, tačiau šia galimybe jis nepasinaudojo. Esant paminėtoms aplinkybėms kolegija nuteistojo teiginius dėl pasiryžimo keisti gyvenimo būdą laiko deklaratyviais, neatitinkančiais paties nuteistojo elgesio.

12. Aukščiau aptartos aplinkybės, eilę kartų teistam už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų darymą asmeniui, neleidžia daryti išvados, jog paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bei tai padės sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikaltimų darymo. Pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam A. Š. bausmę, atsižvelgė į visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje padarymą, nelaikytina neteisinga ar per griežta. Esant tokioms išvadoms, A. Š. skundas atmetamas, paliekant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. liepos 28 d. nuosprendį galioti pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.