Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo P. Š. skundą dėl jo atžvilgiu priimto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento 2024 m. sausio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMVT-PANE-ANR_N-2-2024, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Asmuo, kurio atžvilgiu taikoma administracinė atsakomybė, P. Š. pateikė skundą (b. l. 2-3), kuriame nurodo, kad 2024 m. sausio 17 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 23227441526 buvo priimtas nutarimas (toliau – ir ginčijamas nutarimas), kuriuo buvo padaryta išvada, kad P. Š. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, t. y. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų, ir kuriuo P. Š. buvo skirta 75 Eur dydžio nuobauda. P. Š. nesutinka su ginčijamu nutarimu. Ginčijamame nutarime nurodyta, kad P. Š. būdamas „<...> savo laikomų gyvūnų (šuns ir avies) savininku ir (ar) laikytoju, kuriam Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas) 20 str. 2 d. 1 ir 2 punktus tenka pareiga nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga ir laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų <...> šių pareigų nevykdė ir sąmoningai užfiksavęs vaizdinėje medžiagoje kurią paskelbė neapibrėžtam ratui internete savo elgesį, t. y. jis, pastebėjęs situaciją <...> į ėdžių <...> vidų įšokusi avis nesiima priemonių jos iškelti iš ėdžių vidaus, bet stebi ir filmuoja, kaip avis pradeda blaškytis ir ratu bėgti ėdžiose ir sako „Suk suk ratelį, suk į vieną pusę“, kai tuo metu avis bando ištrūkti per ėdžių tvoros segmente esančią vertikalią angą iš ėdžių vidaus į išorę, bet dėl per siauros angos įstringa ties krūtine ir pati negali ištrūkti iš ėdžių, kai tuo metu šalia ėdžių stovintis ūkyje esantis didelis šuo suima avį ir P. Š. skatina šunį tęsti tokius veiksmus „tempk, tempk“ (toliau vaizdo įrašas nutrūksta), tačiau pats P. Š. nesiima jokių reikalingų veiksmų padėti įstrigusiam gyvūnui“. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) Panevėžio departamentas ginčijame sprendime padarė išvadą, jog P. Š. pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. “Kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia“, nes P. Š. „<...> neužtikrino, kad į ėdžias patekusi avis, kuri vėliau užstrigo ėdžiose bandydama ištrūkti būtų išlaisvinta iš ėdžių (t. y. nenutraukė nepatogumo jausmo aviai, kai buvo papildomai ir varžoma avies judėjimo laisvė) ir iš esmės elgėsi nerūpestingai ir neužtikrino tokiu savo elgesiu tinkamų laikymo sąlygų aviai ir nesiėmė nedelsiant reikalingų veiksmų nutraukti avies nepatogumo jausmą <...>. „P. Š. pats neišlaisvinęs avies iš ėdžių bei leisdamas savo šuniui traukti avį iš ėdžių neužtikrino, kad šiuo veiksmu nebūtų sukeliamas skausmas bei nepatogumo jausmas aviai, nes skatino šunį elgtis aukščiau aprašytu būdu ir negalėjo kontroliuoti savo šuns atliekamų veiksmų ir neigiamos įtakos aviai“. Ginčijamame nutarime ANK 346 straipsnio 1 dalies pažeidimas grindžiamas šiomis aplinkybėmis, t. y. kad neva buvo suvaržyta avies judėjimo laisvė, P. Š. „<..> nerūpestingai vertina avies išgąstį <...>; <...> šuniui leidžia ir skatina šunį griebti traukti avį jėga, nevertindamas šuns elgesio pasekmių aviai <...>“ bei viską filmuoja. VMVT vertinu, šie veiksmai sąlygojo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeidimą. Atsižvelgiant į ANK 346 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius ir į įrodinėjimą administracinio nusižengimo byloje reglamentuojančias teisės normas, asmuo gali būti pripažintas kaltu pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį tik surinkus pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, nustačius, kokiais veiksmais (neveikimu) pasireiškė jo neteisėti veiksmai, kokios aplinkybės pagrindžia avies judėjimo laisvės suvaržymą, avies nepatogumo jausmą, skausmą ir kančią. VMVT savo visas išvadas vertina atsižvelgiant į jiems pateiktą video medžiagą, kuri yra ne tik pakeista, bet ir nepilna. VMVT pati nutarime nurodo, kad „<...> toliau vaizdo įrašas nutrūksta“. Nėra aišku, kuo remiantis VMVT padarė išvadą, jog P. Š. nedėjo jokių pastangų, kad ištrauktų avį iš ėdžių, į kurias avis pati įlindo. Visos VMVT išvados yra paremtos neteisėto ir neaiškaus video, kuris VMVT pateiktas ne pilnos apimties, o tik tam tikros dalys, vertinimu. VMVT priimdama ginčijamą nutarimą visiškai neatsižvelgė į P. Š. pateiktus paaiškinimus dėl ėdžiose įstrigusios avies. Visas ginčijamas sprendimas pagrįstas vien subjektyviais VMVT specialisto vertinimais. Vertinant, ar buvo pažeista Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostata, reiktų vertinti avies laikymo sąlygas, elgesio su avimis pobūdį ir pan., t. y. turi būti vertinama visuma aplinkybių, siekiant nustatyti, buvo ar nebuvo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Pažymėtina, kad šiuo atveju, avis pati įstrigo ėdžiose. P. Š. avies į ėdžias nekišo ir niekaip kitaip avies judėjimo laisvės nesuvaržė. Priešingai, jis pastebėjo įstrigusią avį ir ėmėsi veiksmų ją ištraukti, o ne paliko avį vieną užstrigusią ėdžiose. Be to, avis ėdžiose buvo užstrigusi iki 10 sekundžių. Užstrigusi avis svėrė kažkur apie 60-70 kg. Tokio dydžio avį nėra lengva greit ištraukti iš ėdžių, ypač tada, kai avis ir pati judėjo, spardėsi savo kojomis. Avis buvo ištraukta, tačiau šioje dalyje video jau buvo nutrauktas ir VMVT to nematė. Šių aplinkybių VMVT priimdama ginčijamą sprendimą nevertino ir į jas visiškai nesigilino. P. Š. savo paaiškinimuose VMVT yra nurodęs, kad nėra lengva per 10 sekundžių sugalvoti, kaip avį ištraukti, ir ją ištraukti. Ėdžios lengvai neatsidaro, nes ėdžių viduje yra pašarai, kurie spaudžia ėdžias, todėl avį galima iškelti per viršų arba ištraukti per šoną. Kadangi avis sveria apie 60-70 kg, tai iškelti avį per viršų būtų per sunku ir beveik neįmanoma. Šuo B. (šuns vardas) užaugo su avimis, avys jį pažįsta. Avys su šunimi B. draugauja ir jo nebijo. Be to, šuo bandė ištraukti avį, padėti jai, o ne sutrikdyti avies sveikatą arbai jai pakenkti, kaip yra nurodyta ginčijamame nutarime. Avis mykė ne todėl, kad šuo B. bandė ją ištraukti iš ėdžių, o todėl kad ji pati užstrigo ėdžiose ir, tikėtina, jai nepatiko tai. Šių aplinkybių VMVT nevertino, net nedarė prielaidos, kad šuo gali sutarti su avimis ir būti jų draugu bei tai, kad šuo B. galėjo aviai padėti, o ne ją sužeisti. Pažymėtina, kad šuo B. su avimis gyvena penkerius metus, yra pratęs prie avių, žino, kaip galima elgtis ne tik su avimis, bet ir su kitais gyvūnais. Šuo B. nėra agresyvus, priešingai, jis labai draugiškas šuo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad avis buvo sužeista fiziškai. 2023 m. gruodžio 1 d. P. Š. ūkyje buvo atliktas neplaninis patikrinimas ir jokių gyvūnų gerovės ir sveikatingumo reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta, t. y. nebuvo nustatyta, kad sąlygos gyvūnams yra prastos, kad gyvūnai patiria kančią ir skausmą. Pažymėtina, kad P. Š. ūkyje yra 400 avių. Visos avys yra sveikos, prižiūrimos, jų judėjimo laisvė nėra pažeidžiama ar neleistinai apribota. VMVT labai formaliai ir subjektyviai vertino P. Š. elgesį, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Pažymėtina, kad nėra nei neteisėtų veiksmų, nei kaltės, nei jokių neigiamų padarinių, t. y. avis yra sveika ir gyva. Nepaisant to, nėra aišku, kuo remiantis ir kaip VMVT nustatė, kad avis patyrė kančią. VMVT net nematė video pabaigos ir kokius veiksmus atliko/neatliko P. Š. bei kaip avis jautėsi po įvykio. Norint ištraukti avį iš ėdžių, kaip jau buvo minėta, reikia avį iškelti iš jų, bet avis sveria 60-70 kg, kas tikrai yra labai sudėtinga, arba ištraukti per ėdžių tarpą. Tam, kad avį ištraukti per ėdžių tarpą, avis yra suimama už vilnos ir bandoma ją traukti, kas ir buvo daroma. VMVT nenurodė kitų būdų, kaip būtų galima avį ištraukti iš ėdžių, kuriuose ji pati ir užstrigo. P. Š. nurodo, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. VMVT ypatingai formalizuotai ir subjektyviai vertino P. Š. veiksmus gelbstint avį iš ėdžių. Nėra įrodytos visos sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, padariniai (žala) administracinei atsakomybei pagal ANK 346 straipsnį 1 dalis kilti, todėl ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstytą, bei remiantis ANK nuostatomis, teismo prašo panaikinti 2024 m. sausio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 23227441526.

P. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad skundą palaiko, prašo skundą tenkinti.

VMVT Panevėžio departamentas atsiliepime į skundą (b. l. 28-29) nurodė, kad ginčijamas nutarimas buvo priimtas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, pagal VMVT Panevėžio departamento Rokiškio skyriaus 2023 m. gruodžio 15 d. administracinio nusižengimo protokolą su nurodymu Nr. VMVT-PANE-ANR_P-57-2023, kuriuo pareiškėjui buvo suformuotas kaltinimas padarius ANK 346 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus (skundžiamas nutarimas surašytas po to, kai pareiškėjas neįvykdė administracinio nurodymo). Protokole pareiškėjui suformuoti kaltinimai padarius administracinį nusižengimą, remiantis 2023 m. lapkričio 30 d. gautu pranešimu apie gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus Nr. PGG-1263, prie jo pridėtu vaizdo įrašu, kuriame matomos pareiškėjo avys, kurių viena įstrigusi į ėdžias, ją traukia šuo bei pareiškėjo ūkyje, adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. gruodžio 1 d. atliktu patikrinimu ir užpildytu 2023 m. gruodžio 1 d. patikrinimo aktu Nr. 45ŪGP-696 (toliau - ir Patikrinimo aktas). Protokole nurodyta, kad pagal administracinio tyrimo surinktus duomenis, nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, neužtikrino ir nesiėmė priemonių pats suteikti įstrigusiam gyvūnui pagalbą, o skatino šunį traukti iš ėdžių, Protokolu pareiškėjui paskirta 15 eurų bauda. VMVT Panevėžio departamento direktorius išnagrinėjęs visą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įskaitant ir pareiškėjo paaiškinimą, pridėtą prie Patikrinimo akto bei pareiškėjo 2023 m. gruodžio 27 d. teiktą paaiškinimą reg. Nr. 45G-7801, 2024 m. sausio 17 d. priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo pareiškėją pripažino padariusį ANK 346 straipsnio 1 dalies nurodytą administracinį nusižengimą ir paskyrė administracinę nuobaudą – baudą 75 Eur. VMVT nuomone, iš byloje surinktų įrodymų pakanka duomenų nustatyti administracinę atsakomybę pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, nesilaikius Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio reikalavimų, kadangi, net ir pačiame pareiškėjo skunde yra nurodoma, jog avis į ėdžias įlindo pati, o tai reiškia, jog pareiškėjas būdamas šių avių laikytoju, neužtikrina saugios joms aplinkos (avys gali įlysti į ėdžias), be to, nors ir vaizdo įrašas nėra pilnos apimties, kaip teigia pareiškėjas, tačiau iš turimų duomenų galima akivaizdžiai matyti, jog avies savininkas faktiškai, fiziškai, nesiima veiksmų ištraukti avį, priešingai suranda laiko padainuoti „Suk suk ratelį, suk į vieną pusę, pasakyk avelę ar tu B. būsi (...) tempk tempk tempk“ bei skatina savo gyvūną augintinį – šunį (B.), tempti avį už krūtinės srityje esančių vilnų iš ėdžių. Esant tokiomis aplinkybėmis, traktuojama, kad asmuo nedelsiant nesiėmė jam nustatytų pareigų, tai yra užtikrinti, kad būtų tinkamai laikomasi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų, o skunde minimos aplinkybės, jog pareiškėjas ėmėsi veiksmų ir avį ištraukė, neturėtų būti vertinamos, kaip pareiškėjo nedelsiami veiksmai. Svarbu paminėti, jog nors pareiškėjas neįkišo avies į ėdžias, tačiau pats faktinis avies patekimas į jas, yra laikoma tinkamų sąlygų neužtikrinimas, dėl ko ji gali susivaržyti sau laisvę, jausti nepatogumo jausmą. Net ir pačiame pareiškėjo skunde teigiama, jog aviai, tikėtina, užstrigimas ėdžiose nepatiko, tačiau VMVT nuomone, aviai taip pat nėra natūralu, jog ją tampo kitos rūšies gyvūnas, šiuo atveju – šuo, ir nepriklausomai nuo to gyvūnai „pažįstami ar nepažįstami“, jie į bet kokį fizinį kontaktą su ne savo, ar savo rūšies gyvūnais, reaguoja, kadangi tai nėra natūralu, o ypač jau jaučiant nesaugumo, nepatogumo jausmą esant įstrigus, apribota laisve. Papildomai remiantis pareiškėjo pranešimu (45G-7801), kuriame pareiškėjas pamini faktą, kad avis galimai visą naktį galėjo praleisti ėdžiose, VMVT pakartotinai pažymi, kad pareiškėjas būdamas šių avių laikytoju, neužtikrina saugios joms aplinkos ir avys bet kuriuo paros metu gali įlįsti į ėdžias ir patirti nepatogumo jausmą. Skunde nurodoma, jog atlikto patikrinimo metu, kada buvo surašytas Patikrinimo aktas nebuvo nustatyta jokių gyvūnų gerovės ir sveikatingumo reikalavimų pažeidimų, kad gyvūnams yra prastos sąlygos ar jie patiria kančią ir skausmą, o iš 400 avių visos jos sveikos ir prižiūrimos, todėl nėra aišku kodėl VMVT vertino Pareiškėjo veiksmus kaip nerūpestingus ir nenorą padėti aviai ištrūkti iš ėdžių, nors avis sveria 60-70 kg ir iškelti iš ėdžių ją yra labai sudėtinga, suimant už vilnos ir bandant ją traukti, kas ir buvo daroma. VMVT sutinka, kad Patikrinimo akte nėra užfiksuota gyvūnų gerovės ir sveikatingumo reikalavimų pažeidimų, tačiau VMVT nuomone, pareiškėjas netinkamai interpretuoja Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio nuostatas, kadangi administracinio nusižengimo padarymas gali būti ir faktinis veiksmas, nebūtinai turintis tęstinumą, kas ir buvo matoma vaizdo įraše, kad avis buvo filmuojama, o ne keliama lauk iš ėdžių, suėmus ją už vilnos, kaip teigia pats pareiškėjas. Be to, laikyti, jog šuns avies tampymas už vilnos yra tinkamas būdas ją ištraukti taip pat VMVT nuomone yra absurdiškas, kadangi pats pareiškėjas skunde nurodo, jog avis sveria 60-70 kg, ėdžiose ji buvo užstrigusi, todėl natūralu, jog šuo tokiais veiksmais neturėjo jokių galimybių ištraukti avį. Apibendrinus pateiktą informaciją ir įvertinus skundo argumentus, VMVT mano, jog administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, įrodančių pareiškėjo kaltę padarius ANK 346 straipsnio 1 dalies pažeidimą, o skunde pateikti argumentai yra netinkamas teisės aktų interpretavimas, siekiant išvengti administracinės atsakomybės dėl padaryto nusižengimo. VMVT, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą ir vadovaudamasi ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismo prašo palikti VMVT Panevėžio departamento 2024 m. sausio 17 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMVT-PANE-ANR_N-2-2024 (ROIK: 23227441526) nepakeistą ir skundo netenkinti.

Teismo posėdyje dalyvavusi institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – VMVT Panevėžio departamento, atstovė Živilė Račkovskienė nurodė, kad su skundu nesutinka. Prašo jo netenkinti.

P. Š. skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad VMVT Panevėžio departamento Rokiškio skyriuje gautas pranešimas apie gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus Nr. PGG-1263, kuriame nurodyta, kad socialiniuose tinkluose patalpintas įrašas, kuriame gyvūnų laikytojas nufilmavęs kaip iš avims skirtų ėdžių varoma įšokus avis. Prie pranešimo pridėtas vaizdo įrašas ir foto medžiaga.

Byloje esančiame vaizdo įraše, kuris buvo paviešintas socialiniame tinkle „TikTok“, pareiškėjui P. Š. priklausančioje paskyroje („(duomenys neskelbtini)“), užfiksuota, kad P. Š. filmuoja žiedo formos ėdžias, padarytas iš metalinės tvoros segmentų, su tarpais gyvūnams prakišti galvą į vidų pasiekti pašarą, kurių viduje esanti avis blaškosi ratu ir negali ištrūkti. P. Š. sako „Suk suk rateli, suk į vieną pusę, pasakyk avele ar tu B. būsi“. Tuo metu avis bando ištrūkti per ėdžių tvoros segmente esančią vertikalią angą iš ėdžių vidaus į išorę, bet dėl per siauros angos įstringa ties krūtine ir pati negali ištrūkti, išlysti iš ėdžių, kai tuo metu šalia ėdžių stovintis didelis šuo nasrais suima avį ties kaklu ir ją tempia, traukia pro angą, kuri yra per siaura. P. Š. skatina šunį tęsti tokius veiksmus sakydamas „tempk, tempk, tempk“. Pasirodo juodas fonas, kurio viduryje užrašai „TikTok“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašas baigiasi.

VMVT Panevėžio departamento pareigūnai pagal gautą pranešimą apie gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus Nr. PGG-1263, siekiant išsiaiškinti pranešime nurodytas aplinkybes, 2023 m. gruodžio 1 d. atliko patikrinimą P. Š. gyvūnų laikymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir surašė patikrinimo aktą Nr. 45ŪGP-696. Patikrinimo metu gyvūnų laikymo vietoje sužalotų, apkandžiotų avių nerasta, tačiau nustatyti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pažeidimai. Patikrinimo metu P. Š. pateikė paaiškinimą kuriame nurodė, kad šuo padėjo ištraukti avį iš ėdžių, kuriose ji buvo įstrigusi, avis nenukentėjo.

VMVT Panevėžio departamento Rokiškio skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Edita Jončienė 2023 m. gruodžio 15 d. P. Š. surašė administracinio nusižengimo protokolą, su administraciniu nurodymu, Nr. VMVT-PANE-ANR_57-2023 už tai, kad jis nesiėmė priemonių pats suteikti įstrigusiam gyvūnui pagalbą, o skatino šunį traukti avį iš ėdžių. Neužkirsdamas kelio susidariusiai situacijai, kai šuo įsikabinęs į avį tempė ją iš šėrimo įrangos, laikytojas nesilaikė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Administracinio nusižengimo protokole P. Š. pasirašyti atsisakė.

P. Š. 2023 m. gruodžio 27 d. pateikė pranešimą (paaiškinimą) reg. Nr. 45G-7801, kuriame nurodė, kad kategoriškai nesutinka su jam surašytu administraciniu nusižengimo protokolu VMVT-PANE-ANR_57-2023. Nurodė, kad atvykusios inspektorės patikrinimo metu neapžiūrėjo avies, kuri buvo nufilmuota. Avis nenukentėjo, nepatyrė nei skausmo, nei streso. Jo šuo B. su avimis praleidžia daug laiko, todėl avys yra prie jo pripratusios ir šuns nebijo. Vaizdinėje medžiagoje matosi, kaip jis avį traukė iš ėdžių už vilnos. Pagal inspektorių surašytą aktą, kad nesiėmė veiksmų ištraukti avį, teigia, kad tai yra netiesa ir absurdas. Avis galimai visą naktį praleido ėdžiose, o padarytas epizodas truko 10 sek. ir avis buvo ištraukta. Per tokį trumpą laiką net neįmanoma sugalvoti, kaip avį iš ėdžių ištraukti. Ėdžios neatsidaro taip lengvai, nes, kaip matosi, viduje yra pašarai, kurie spaudžia ėdžias, todėl avį galima arba iškelti per viršų, arba traukti per ėdžių tarpą, taip kaip ir padarė šuo B.. Jei būtų traukęs jis, tai būtų lygiai taip pat suėmęs už vilnos. Kaip matosi vaizdinėje medžiagoje, avis lindo pro ėdžių tarpą, kur buvo B., o ne jis, tai tik parodo, kad avis mažiau bijo šuns nei pareiškėjo. Avis sveria apie 60-70 kg, todėl apie iškėlimą per ėdžių viršų nėra tikslo net diskutuoti, nes tai fiziškai per sunku ir neįmanoma. Avys dažnai įlenda į ėdžias, todėl tokios situacijos pasitaiko ne retai, dažniausiai avys pačios ir išlenda kaip įlindusios. Jei šį epizodą traktuos kaip netinkamą elgesį su gyvūnais, tada prašo paaiškinti, kaip tvarkyti gyvulių kanopas ar rūšiuoti avis nesuvaržant jų judėjimo laisvės. Šiuo atveju VMVT inspektorės pritrūko kompetencijos, neatliko patikrinimo iki galo ir rėmėsi vaizdine medžiaga, kuri buvo apkarpyta trečiųjų asmenų. Šioje istorijoje nei viena avis nenukentėjo, nepatyrė streso daugiau nei įprastai tokiose situacijose, kadangi jos yra dažnos, o inspektorės neturi kompetencijos jį mokyti, kaip reikia filmuoti tokiose situacijose. Pagal šią istoriją nubausdami jį sukuria precedentą, kai gyvulio nebus galima nei uždaryti, nei atskirti ar suimti už vilnos, kirpti vilną, tvarkyti kanopas, nes tai galės būti traktuojama kaip judėjimo laisvės suvaržymas ar sukeliamas skausmas.

Iš ginčijamo 2024 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. VMVT-PANE-ANR_N-2-2024 administracinio nusižengimo byloje matyti, kad P. Š. nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį 75 Eur bauda už tai, kad 2023 m. gruodžio mėn. 1 d., 11.06 val., (duomenys neskelbtini), P. Š., būdamas savo laikomų gyvūnų (šuns ir avies) savininku ir (ar) laikytoju, kuriam Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus tenka pareiga nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga ir laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų, šių pareigų nevykdė ir sąmoningai užfiksavęs vaizdinėje medžiagoje kurią paskelbė neapibrėžtam ratui internete savo elgesį t. y. jis pastabėjęs situaciją, kad jo ūkyje, adresu (duomenys neskelbtini), į ėdžių (žiedo formos ėdžios padarytos iš metalinės tvoros segmentų su tarpais gyvūnams prakišti galvą į vidų pasiekti pašarą) vidų įšokusi avis nesiima priemonių jos iškelti iš ėdžių vidaus, bet stebi ir filmuoja, kaip avis pradeda blaškytis ir ratu bėgti ėdžiose ir sako „Suk suk rateli, suk į vieną pusę“, kai tuo metu avis bando ištrūkti per ėdžių tvoros segmente esančią vertikalią angą iš ėdžių vidaus į išorę, bet dėl per siauros angos įstringa ties krūtine ir pati negali ištrūkti išlysti iš ėdžių, kai tuo metu šalia ėdžių stovintis ūkyje esantis didelis šuo suima avį ir P. Š. skatina šunį tęsti tokius veiksmus sakydamas „tempk tempk“ (toliau vaizdo įrašas nutrūksta), tačiau pats P. Š. nesiima jokių reikalingų veiksmų padėti įstrigusiam gyvūnui. Iš nustatytų byloje aplinkybių konstatuotina, kad P. Š. sąmoningai nesiima reikalingų adekvačių veiksmų iškelti avį iš ėdžių, elgiasi neatsakingai ir skiria laiką nufilmuoti, pasisakyti t. y. rodo, kad pats vertina situaciją atsainiai, nerūpestingai, kaip pramogą. P. Š. taip pat nerūpestingai vertina avies išgąstį, tai, kad avis aktyviai bando ištrūkti iš jai neįprastos aplinkos, kur jaučiasi suvaržyta, nepatogiai, keliančioje stresą aplinkos. P. Š. taip pat šuniui leidžia ir skatina šunį griebti traukti avį jėga, nevertindamas šuns elgesio pasekmių aviai, tiek išgąsčio, tiek ir galimo sužalojimo kai šuo didelio dydžio gali didele jėga suimti avį už kailio ar net minkštųjų audinių ir tempti iš ėdžių per mažą angą, nes avis akivaizdžiai savarankiškai avis pati negali per tą angą išlysti ta kryptimi, kuria įstrigo. Tokiais veiksmais P. Š. nesilaikė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

ANK 346 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.

Pareiškėjas skunde iš esmės neginčija įvykio aplinkybių, tačiau nurodo, kad nėra aišku, kuo remiantis VMVT padarė išvadą, jog pareiškėjas nedėjo jokių pastangų, kad ištrauktų iš ėdžių avį, į kurias pati avis įlindo, o visos VMVT išvados yra paremtos neteisėto ir neaiškaus video, kuris VMVT pateiktas ne pilnos apimties, o tam tikros dalys, vertinimu. Šuo bandė ištraukti avį, padėti jai, o ne sutrikdyti avies sveikatą arbai jai pakenkti.

ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), o 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Byloje esančiais, aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad P. Š. pastabėjęs situaciją, kad jo ūkyje, adresu (duomenys neskelbtini), į ėdžių, kurios yra žiedo formos, padarytos iš metalinės tvoros segmentų su tarpais gyvūnams prakišti galvą į vidų pasiekti pašarą, vidų įšokusi avis nesiima priemonių jos iškelti iš ėdžių vidaus, stebi ir filmuoja, kaip avis pradeda blaškytis ir ratu bėgti ėdžiose ir sako „Suk suk rateli, suk į vieną pusę, pasakyk avele ar tu B. būsi“, kai tuo metu avis bando ištrūkti per ėdžių tvoros segmente esančią vertikalią angą iš ėdžių vidaus į išorę, bet dėl per siauros angos įstringa ties krūtine ir pati negali ištrūkti, išlysti iš ėdžių, kai tuo metu šalia ėdžių stovintis didelis šuo suima avį nasrais ir P. Š. skatina šunį tęsti tokius veiksmus sakydamas „tempk, tempk, tempk“.

Ginčijamame nutarime išvada, jog pareiškėjas nedėjo jokių pastangų, kad ištrauktų iš ėdžių avį, padaryta vertinant tai, kad pareiškėjas nesiėmė nedelsiant reikalingų veiksmų nutraukti avies nepatogumo jausmą, skyrė laiką nufilmuoti, pasisakyti, kas rodo, kad pats vertina situaciją atsainiai, nerūpestingai, kaip pramogą, šuniui leido ir skatino šunį griebti, traukti avį jėga, nevertindamas šuns elgesio pasekmių aviai, tiek išgąsčio, tiek ir galimo sužalojimo.

Teismas sutinka ir neturi pagrindo prieštarauti ginčijamame nutarime nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui. Tai, kad pareiškėjas iš karto nesiėmė veiksmų aviai iš ėdžių išlaisvinti, filmavo ir pašaipiai komentavo situaciją (dainavo „suk suk ratelį...“), o aviai bandant ištrūkti pro ėdžių tarpą, šuniui suėmus avį nasrais ir traukiant, neliepė šuniui liautis, o ragino šunį tempti avį, nors ši buvo įstrigusi, rodo, kad P. Š. neužtikrino, kad jo laikomos avies judėjimo laisvė nebūtų labiau nei reikia papildomai varžoma ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas ir skausmas. Pareiškėjo taikytas avies išlaisvinimo (bandymo išlaisvinti) iš ėdžių būdas – raginant šunį, įsikandus į avies kailį, jėga tempti užstrigusią avį, teismo vertinimu, pats savaime negali būti laikomas saugiu aviai, nekeliantis jai nepatogumo jausmo ir skausmo. Be to, nors pareiškėjas skunde nurodo, kad avis ėdžiose buvo užstrigusi iki 10 sekundžių, tačiau jo paties VMVT pateiktame 2023 m. gruodžio 27 d. pranešime pareiškėjas nurodė kitokias aplinkybes, tai yra, kad avis galimai visą naktį praleido ėdžiose. Dėl nurodyto, spęstina, kad avis ėdžiose galėjo būti užstrigusi ir jos judėjimo laisvė galėjo būti papildomai suvaržyta, tuo pačiu, nepatogumo jausmas keliamas, gana ilgą laiko tarpą.

Ginčijamą nutarimą priėmęs VMVT pareigūnas rėmėsi visais byloje esančiais, administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktais, duomenimis, tarp kurių ir vaizdo įrašu. Minėtas vaizdo įrašas buvo paviešintas paties pareiškėjo, socialiniame tinkle „TikTok“, pareiškėjui P. Š. priklausančioje paskyroje („(duomenys neskelbtini)“). Duomenų, kad byloje esantis vaizdo įrašas yra kažkaip pakeistas, iškraipytas, sumontuotas, ir dėl to neatitinka tikrovės, nėra. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad vaizdo įrašas yra tokios apimties, kokį pats pareiškėjas patalpino socialiniame tinkle „TikTok“. Be to, pareiškėjas neneigia vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad šiuo atveju, avis pati įstrigo ėdžiose, jis avies į ėdžias nekišo ir niekaip kitaip avies judėjimo laisvės nesuvaržė. Priešingai, pastebėjo įstrigusią avį ir ėmėsi veiksmų ją ištraukti, o ne paliko avį vieną užstrigusią ėdžiose. Avis buvo ištraukta, tačiau šioje dalyje video jau buvo nutrauktas ir VMVT to nematė. Šių aplinkybių VMVT priimdama ginčijamą sprendimą nevertino ir į jas visiškai nesigilino.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, todėl administracinei atsakomybei pagal šią teisės normą taikyti pakanka įrodyti faktą, kad atsakomybėn traukiamas asmuo nesilaikė teisės aktuose nustatytų pareigų.

Aukščiau aptartais ir byloje esančiai duomenimis įrodytais veiksmais, pareiškėjas pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tokiu būdu padarė inkriminuotą ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Esant formaliai nusižengimo sudėčiai, nusižengimas laikomas baigtu, kai kaltininkas pasielgė priešingai teisės aktų reikalavimams. Šiuo atveju padarinių atsiradimas – avies fizinis nukentėjimas, sužalojimas ar nužudymas, kaip nurodo pareiškėjas, veikos kvalifikavimui pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, nėra reikalingas. Tuo atveju, jei gyvūnas būtų fiziškai nukentėjęs, sužalotas ar nužudytas, asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal kitas ANK straipsnių nuostatas arba tai asmeniui užtrauktų dar griežtesnę – baudžiamąją atsakomybę. Be to, avies išlaisvinimas iš ėdžių vėliau, nepašalina prieš tai padarytos veikos neteisėtumo ir neatleidžia pareiškėjo nuo patraukimo administracinėn atsakomybėn.

Gyvūnų laikytojai privalo nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga, taip pat laikytis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų (Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Kiekvieną kartą konstatavus teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, pažeidimą, reiškia, kad yra pažeidžiamos ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos, o tai reiškia, kad, vadovaujantis minėto įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, asmeniui kyla įstatymuose, šiuo atveju 346 straipsnio 1 dalyje, numatyta atsakomybė.

VMVT pateiktame 2023 m. gruodžio 27 d. pranešime pareiškėjas nurodė, kad avys dažnai įlenda į ėdžias, todėl tokios situacijos pasitaiko ne retai, šioje istorijoje nei viena avis nenukentėjo, nepatyrė streso daugiau nei įprastai tokiose situacijose, kadangi jos yra dažnos.

Pažymėtina, kad pareiškėjas, būdamas avių laikytoju, esant dažnoms situacijoms, kai jo laikomos avys patenka ar užstringa ėdžiose turėtų, kaip reikalauja minėtos teisės aktų nuostatos, užtikrinti, kad avys turėtų tinkamą šėrimo įrangą, pavyzdžiui pasirūpinti tokia ėdžių konstrukcija, kuri užtikrintų, kad avys neturėtų galimybės patekti į ėdžias, jose užstrigti ir tokiu būdu nebūtų papildomai suvaržyta jų judėjimo laisvė ir gyvūnams nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.

Šiame kontekste pažymėtina, kad ir nagrinėjamu atveju, avies patekimas į ėdžias iš esmės yra paties pareiškėjo veiksmų (neveikimo) pasekmė, kadangi pareiškėjas neužtikrino visapusiškai tinkamos avių šėrimo įrangos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skundžiamą procesinį sprendimą – Nutarimą priėmusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir motyvuotą nutarimą. Tai, kad administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi administracinį nusižengimą padaręs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai įstatymų pažeidimai ir priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Įvertinus aukščiau nurodytus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, pateiktas pareiškėjo P. Š. skundas netenkintinas, o Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento 2024 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. VMVT-PANE-ANR_N-2-2024 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo P. Š. pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį skirta 75 Eur bauda, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 640-641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. Š. skundo netenkinti.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento 2024 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. VMVT-PANE-ANR_N-2-2024, kuriuo P. Š. pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį skirta 75 Eur bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus