Tauragės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. S. M. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovei R. S. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. sausio 5 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo visiškai patenkino ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį ir iš atsakovės R. S. M. ieškovės naudai priteisė 268,17 Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2022 m. lapkričio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 211 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

3.2. Iš bylos medžiagos matyti, ir to neneigia pati atsakovė, kad atsakovei apie teisminį procesą buvo žinoma. Taip pat buvo išaiškinta atsiliepimo nepateikimo pasekmė – teismui yra suteikta teisė, esant ieškovo prašymui, įstatyme nustatytais atvejais priimti sprendimą už akių.

3.3. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (paliekant pranešimą atsakovės deklaruotojoje gyvenamojoje vietoje). Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtas teismo sprendimas už akių.

3.4. Atsakovės nurodytos aplinkybės nepatvirtina atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą svarbių priežasčių. CPK 8 straipsnyje dalyvaujantiems byloje asmenims nustatyta pareiga bendradarbiauti su teismu, o šiuo atveju Atsakovė apie pareigą pateikti teismui atsiliepimą buvo informuota tinkamai. Atsakovės neveikimas ir pasyvumas, nepateikiant atsiliepimo į ieškinį, sąlygojo tai, kad byloje buvo priimtas sprendimas už akių, todėl jos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti atsiliepimo nepateikimo priežastis svarbiomis.

3.5. Atsakovė kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių su bylos dalyku susijusių aplinkybių, galinčių turėti įtakos 2023 m. sausio 5 d. sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui, ar įrodymų, patvirtinančių, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, t. y. neįrodė, jog egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalies 1-2 punktuose įtvirtinti sprendimo už akių naikinimo pagrindai.

3.6. Atsakovė nenurodė jokių faktinių duomenų ir objektyvių argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad teismo priimtas sprendimas už akių yra galbūt neteisėtas ir / ar nepagrįstas. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad yra skolinga ieškovui ir sutinka, kad skola būtų iš jos priteista – nesutinka tik su priteistų išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžiu ir prašo jas sumažinti.

3.7. Atsakovės argumentai dėl visų bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo nėra išimtys CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnio 1 dalyje nustatytam reglamentavimui, t. y. nėra numatyta, kad remiantis tokiomis aplinkybėmis, būtų galima mažinti ar visai nepriteisti bylinėjimosi išlaidų šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas.

3.8. Iš bylos dokumentų akivaizdu ir byloje nėra ginčų (atsakovė pati pripažino, kad skolinga), jog ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu tik tada, kuomet ikiteismine tvarka atsakovė neapmokėjo skolos (nagrinėjamu atveju atsakovė buvo raginama skolą padengti ikiteismine tvarka). Pažymėjo, kad, ieškiniai dėl skolų priteisimo ar kitokio pobūdžio ieškiniai yra rengiami tik ieškovo advokatui atlikus kliento (UAB„Juris LT“) pateiktų dokumentų teisinį įvertinimą t. y. galimybių prisiteisti skolą įvertinimą, nustatymą ar pateiktų dokumentų pakanka skolai įrodyti ir pan. – tokios teisinės paslaugos taip pat turi būti įvertinamos, kadangi kiekvienu atskiru atveju skiriasi dokumentų apimtis ir jų turinys. Taigi ir šio ginčo atveju ieškovo atstovas atliko dokumentų analizę, teisinių galimybių dėl skolos prisiteisimo įvertinimą, konsultavo klientą ir parengė ieškinį, kas savaime suponuoja, jog buvo sugaištas laikas ne tik kreipiantis į teismą, t. y. rengiant ieškinį, tačiau pirmiausia atliekant kompleksinę dokumentų ir pateiktų duomenų analizę ir kitus, susijusius, veiksmus.

3.9. Atsakovės argumentai dėl ieškovo veiklos nėra pagrindas mažinti bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovo teisė samdytis advokatą kvalifikuotoms teisinėms paslaugoms teikti niekaip ir jokiais būdais negali būti apribota. Ryšium su išdėstytu mano, kad ieškovo patirtos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos visiškai pagrįstos ir turi būti atsakovės atlygintos.

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.

4. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. 2-762-186/2016).

5. Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento, ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Atskira sprendimo už akių priėmimo sąlyga įtvirtinta CPK 227 straipsnio 3 dalyje, kuri numato, kad kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.

6. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 35/03-11/06) yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.

7. Nagrinėjamu atveju pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė įrodinėja abi aplinkybes, sudarančias pagrindą naikinti sprendimą už akių. Visų pirma, atsakovė nurodo, kad nebuvo pagrindo priimti sprendimo už akių, t. y. ji nebuvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą teisme.

8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovei procesiniai dokumentai t. y. ieškinio kopija ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Teismas patikrinęs Gyventojų registro duomenis nustatė, kad atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra tuo pačiu adresu kaip ir ieškinyje nurodė ieškovė. CPK 123 straipsnio 3 dalis nustato vieną iš procesinių dokumentų įteikimo būdų – procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymą įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos. CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje sąlyga – jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymo leidėjo valia toks procesinių dokumentų įteikimo fiziniam asmeniui būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018). Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju teismas ėmėsi veiksmų nustatyti kitas procesinių dokumentų atsakovei įteikimo galimybes, tikrino duomenis Sodros duomenų bazėje apie atsakovės darbovietę, tačiau tokia įteikimo galimybė nenustatyta. Teismas taip pat tikrino Gyventojų registro duomenis apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą ir, nustatęs kad ji sutampa su ieškinyje nurodytu adresu, procesinius dokumentus laikė įteiktais CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, byloje nesant kitokių duomenų, teismas turėjo pagrindą vadovautis viešojo registro duomenimis. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė, deklaravusi savo gyvenamosios vietos adresą, turėjo pareigą elgtis rūpestingai – tikrinti gaunamą korespondenciją, o susiklosčius aplinkybėms, jog atsakovė faktiškai gyvena kitoje gyvenamoje vietoje, galėjo šią aplinkybę išviešinti viešajame registre, tai leistų valstybės institucijoms žinoti apie kitą asmens buvimo vietą (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis Nr. Nr. 2S-198-265/2022). Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, jog įteikiant procesinius dokumentus atsakovei buvo laikytasi civilinio proceso nustatytos tvarkos, yra pagrindas pripažinti, jog šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, jog byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

9. Pažymėtina, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, kad sprendimas, priimtas remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų įvertinimu, yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kad gali būti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą. Tuo atveju, jeigu pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia iš esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

10. Bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesurūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020). Taigi, siekdama savo pareiškime nurodyto rezultato, atsakovė turėjo pateikti tokius duomenis, kurie leistų pagrįstai suabejoti teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

11. Atsakovė kaip vieną iš argumentų dėl teismo sprendimo už akių nepagrįstumo nurodo tai, kad ieškovės reikalavimas iš jos priteisti 9,31 Eur delspinigių yra nepagrįstas, kadangi ši suma pradinio kreditoriaus UAB „Tauragės vandenys“ jau buvo įskaičiuota į pagrindinę skolą kaip sutartinės netesybos prieš perleidžiant reikalavimo teisę į skolą ieškovei. Teigia, kad šią aplinkybę pagrindžia kartu su 2022 m. spalio 14 d. prieštaravimais pateikti UAB „Tauragės vandenys“ mokėjimo pranešimai.

12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė reikalavimą priteisti skolą grindė leistinais rašytiniais įrodymais. Priimant 2023 m. sausio 5 d. sprendimą už akių buvo nustatyta, kad atsakovė už pradinio kreditoriaus UAB „Tauragės vandenys“ suteiktas paslaugas laiku neatsiskaitė, todėl susidarė įsiskolinimas už paslaugas, suteiktas 2020 m. gruodžio mėn. – 2022 m. gegužės mėn. laikotarpiu. Ši aplinkybė grindžiama Skolos pažymos duomenimis. Atsakovė šių duomenų neginčijo. Pagal Skolos pažymos duomenis, atsakovė už laikotarpius nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. rugsėjo mėn., 2021 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. sausio mėn., ir 2022 m. balandžio-gegužės mėn. buvo neatsiskaičiusi tik už pradinės kreditorės UAB „Tauragės vandenys“ teiktą paslaugą „Apskaitos veikla“, kurios kaina mėnesiui 1,44 Eur. Taigi iš viso už minėtus laikotarpius atsakovė nebuvo sumokėjusi 21,60Eur (15 mėn. * 1,44 Eur). 2021 m. spalio mėn. atsakovė neatsiskaitė už apskaitos veiklos paslaugą (1,44 Eur), teikto šalto vandens (77,25 Eur) ir šalto vandens nuotekų (113,11 Eur) paslaugas. Bendra 2021 m. spalio mėn. įsiskolinimo suma – 191,80 Eur. 2022 m. vasario mėn. atsakovė neatsiskaitė už apskaitos veiklos paslaugą (1,44 Eur), teikto šalto vandens (14,23Eur) ir šalto vandens nuotekų (20,84 Eur) paslaugas. Bendra 2022 m. vasario mėn. įsiskolinimo suma – 36,51 Eur. 2022 m. kovo mėn. atsakovė neatsiskaitė už apskaitos veiklos paslaugą (1,44 Eur), teikto šalto vandens (3,05 Eur) ir šalto vandens nuotekų (4,46 Eur) paslaugas. Bendra 2022 m. kovo mėn. įsiskolinimo suma – 8,95 Eur. Bendra įsiskolinimo suma už visą laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. gegužės mėn. yra 258,86 Eur (21,60 Eur + 191,80 Eur + 36,51 Eur + 8,95 Eur). Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nurodė, kad 258,86 Eur įsiskolinimą pripažįsta. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškove būtų atsiskaičiusi, nėra. Iš į bylą pateiktų mokėjimų pranešimų matyti, kad suma už pradinės ieškovės teiktas paslaugas buvo didesnė, o tai reiškia, kad dalis sumos už paslaugas atsakovės apmokėta. Atsakovė ne kartą buvo raginama tinkamai atsiskaityti su ieškove, tačiau to nepadarė, nors skolos faktą pripažįsta. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė piktybiškai nevykdo sutartinių įsipareigojimų, ko pasekoje ieškovas turi įstatymo nustatytą teisę į nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalyje).

13. Kitas atsakovės argumentas dėl teismo sprendimo už akių nepagrįstumo – teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nagrinėta byla buvo nesudėtinga, nereikalaujanti didelio ieškovės pasiruošimo, ieškinio suma atsakovės atžvilgiu yra nedidelė t. y. 258,86 Eur, šių aplinkybių nustatymui nebuvo reikalingos specialios žinios. Ryšium su tuo mano, kad ieškovės patirtos 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos neatitinka protingumo bei sąžiningumo principo ir laikytinos neproporcingai didelės, juolab kai bendrovėje dirba savi teisininkai. Ryšium su tuo, konstatuoja esant pagrindą ieškovės naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 30 Eur.

14. Ieškovė atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu tik tada, kuomet ikiteismine tvarka atsakovė neapmokėjo skolos (nagrinėjamu atveju atsakovė buvo raginama skolą padengti ikiteismine tvarka). Pažymėjo, kad, ieškiniai dėl skolų priteisimo ar kitokio pobūdžio ieškiniai yra rengiami tik ieškovo advokatui atlikus kliento (UAB „Juris LT“) pateiktų dokumentų teisinį įvertinimą t. y. galimybių prisiteisti skolą įvertinimą, nustatymą ar pateiktų dokumentų pakanka skolai įrodyti ir pan. – tokios teisinės paslaugos taip pat turi būti įvertinamos, kadangi kiekvienu atskiru atveju skiriasi dokumentų apimtis ir jų turinys. Taigi ir šio ginčo atveju ieškovo atstovas atliko dokumentų analizę, teisinių galimybių dėl skolos prisiteisimo įvertinimą, konsultavo klientą ir parengė ieškinį, kas savaime suponuoja, jog buvo sugaištas laikas ne tik kreipiantis į teismą, t. y. rengiant ieškinį, tačiau pirmiausia atliekant kompleksinę dokumentų ir pateiktų duomenų analizę ir kitus, susijusius, veiksmus. Teismas neturi pagrindo nesutikti su šiuo ieškovės argumentu. Atsakovė pripažįsta skolą ieškovės atžvilgiu, tačiau gera valia jos nesumoka, o tai sąlygojo bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintuose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytų maksimalių užmokesčių. Atsakovės samprotavimai, deklaratyvūs teiginiai bylos sudėtingumą ir ieškovės kompetenciją nesudaro pagrindo teismui pripažinti, kad sprendimas už akių šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas.

15. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, darytina išvada, jog atsakovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Atsakovei, siekiančiai sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu. Atsakovės pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas. Tokių įrodymų ir argumentų atsakovė teismui nepateikė, todėl jos pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos 2023 m. sausio 5 d. sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

16. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra nei vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų sprendimo už akių panaikinimui ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimui, todėl atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

Pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.