Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei T. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-6603-1032/2021, priteisė ieškovei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės T. Ž. 267,64 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 267,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 300 Eur bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliantė atskirajame skunde pareiškė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliantė atskirajame skunde nenurodė motyvų, kuriais pagrįstų būtinybę atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgus į bylos nagrinėjimo dalyką, į tai, kad atskirajame skunde yra detaliai išdėstyti atsakovės nesutikimo su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvai ir argumentai, nenustatyta pagrindo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, dėl to jis išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.

15. Atskirajame skunde atsakovė, be kita ko, nurodo, kad, atsakovės įsitikinimu, sprendimas už akių jau tapo neteisėtas ir niekinis dėl esminio proceso pažeidimo, dėl to pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo faktiškai neaktualus, nes atsakovė buvo pateikusi 2021 m. lapkričio 11 d. atskirąjį skundą dėl sprendimo už akių, šis turėjo būti apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas pirmiau. Apeliantė nurodo, kad nurodytą atskirąjį skundą kita pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi nepagrįstai atsisakyta priimti. Pirma, dėl nurodytų atskirojo skundo argumentų pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Dėl to, ar yra teisinis pagrindas panaikinti sprendimą už akių asmens iniciatyva, dėl kurio toks teismo procesinis sprendimas priimtas, yra sprendžiama įstatyme specialiai tam nustatyta tvarka teismui nagrinėjant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287, 288 straipsniai). Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad atsakovei pateikus atskirąjį skundą dėl sprendimo už akių, kurio priėmimo klausimas spręstas kita pirmosios instancijos teismo nutartimi, neturėjo būti sprendžiama dėl atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Antra, apeliantės argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo kito procesinio sprendimo dėl atsakovės atskirojo skundo priėmimo teisėtumu, sudaro kitos apeliacine tvarka pagal atsakovės kitą atskirąjį skundą nagrinėtinos bylos (civilinės bylos Nr. e2S‑106-265/2022) dalyką, todėl dėl jų nepasisakytina, kaip nesusijusių su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tiria ir vertina atsakovės atskirojo skundo argumentus dėl skundžiamų pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutarties, priimtos dėl atsakovės pareiškimo dėl 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir kitų prašymų išsprendimo, dalių teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl 2021 m. lapkričio 11 d. atsakovės pateiktų prašymų

16. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nepagrįstai atsisakyta išnagrinėti atsakovės 2021 m. lapkričio 11 d. pateiktus motyvuotus prašymus (reg. Nr. DOK-46334, DOK‑46335, DOK-46336, DOK-46337). Atsakovė nurodo, kad šie prašymai tiesiogiai susiję su civiline byla Nr. e2-6603-1032/2021. Pažymėtina, kad apeliantė nepagrįstai nurodo, jog prašymus atsisakyta išnagrinėti, kadangi iš skundžiamos teismo nutarties motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių matyti, jog nurodytus atsakovės prašymus pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo, dėl jų motyvuotai pasisakė ir šiuos prašymus atmetė.

17. Atskirajame skunde atsakovė nenurodė savarankiškų argumentų dėl skundžiamos teismo nutarties dalies, kuria atmesti 2021 m. lapkričio 11 d. atsakovės pateikti prašymai reg. Nr. DOK‑46334 ir reg. Nr. DOK-46337, neteisėtumo ir nepagrįstumo. Įvertinęs bylos duomenis, atsakovės prašymo turinį ir reikalavimų pobūdį, taip pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme formą, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad byloje yra pakankamas pagrindas preziumuoti, jog atsakovė moka ir supranta lietuvių kalbą, dėl to pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kuriais buvo atmestas atsakovės prašymas dėl visos civilinės bylos medžiagos išvertimo bei vertėjo dalyvavimo užtikrinimo (DOK-46334). Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad vien atsakovės kreipimosi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyrių su prašymu faktas nepatvirtina nurodytos institucijos suinteresuotumo byloje (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Dėl to pripažintina, kad prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir trečiojo asmens įtraukimo (reg. Nr. DOK-46337) atmestas pagrįstai.

18. Atsakovė prašymu reg. Nr. DOK-46336 informavo teismą, kad turi teisę šioje byloje turėti advokatą ir bylą vesti per atstovą. Atsakovė prašymu reg. Nr. DOK-46335 prašė teismo informuoti atsakovę apie paskirto parengiamojo teismo posėdžio datą, taip pat informuoti, ar ieškovė yra parengusi atsiliepimą ir duoti pakankamai laiko į tai atsikirti, nes advokatui reikės laiko. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad rašytinis procesas taip pat numato advokato dalyvavimą procese, jokie procesiniai terminai nebuvo atidėti neužtikrinant atsakovės advokato dalyvavimo ir atsakovės teisių apsaugos.

19. Atsakovė pateikė įrodymus, kad tik 2021 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės tarnybos Klaipėdos skyrių dėl advokato skyrimo byloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui pateikė dar 2021 m. rugsėjo 24 d. Vadovaujantis CPK 288 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2021 m. lapkričio 12 d. 10.00 val. Nors apeliantė teigia, kad jai neįteiktas atsiliepimas į jos pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl neturi galimybės dėl jo pasisakyti atskirajame skunde, tačiau iš civilinėje byloje Nr. 2‑10128-1032/2021 esančio teismo pranešimo (reg. Nr. 1R-46744) duomenų ir ant jo esančios žymos matyti, kad 2021 m. spalio 29 d. nutartis ir atsiliepimas atsakovei T. Ž. buvo išsiųsti paštu 2021 m. spalio 29 d. atsakovės teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu korespondencijai – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į atsakovės prašymų turinį, į tai, kad atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo byloje jau buvo pateiktas ir turėjo būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat į tai, kad tik teismui išnagrinėjus pareiškimą bei nustačius pagrindą panaikinti sprendimą už akių galėtų būti atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, darytina išvada, kad nurodytoje bylos stadijoje prašymai reg. Nr. DOK-46335 ir reg. Nr. DOK‑46336 atmesti pagrįstai.

Dėl prašymo kreiptis į prokurorą

20. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atsisakė kreiptis į prokurorą pagal atsakovės prašymą. Nustatyta, kad atsakovė 2021 m. lapkričio 3 d. pateiktame skunde dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio (reg. Nr. DOK-44997) pareiškė prašymą informuoti prokurorą apie galbūt padarytus advokato Vidmanto Žylės ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimus pagal visus požymius. Skundžiamoje teismo nutartyje pagrįstai pažymėta, kad bylos dėl sprendimo už akių priėmimo teisėtumo nagrinėjimo dalykas neapima ieškovės ir jos atstovo tarpusavio santykių teisinio vertinimo. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kurioje išnagrinėtas šis atsakovės prašymas, motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės nurodytus argumentus ir nurodytus duomenis, tačiau nenustatė įstatymų pažeidimų ir pagrindų priimti CPK II dalies XV skyriaus penktame skirsnyje numatytas nutartis dėl teisės pažeidimų pašalinimo. Įvertinęs atsakovės 2021 m. lapkričio 3 d. pateiktame procesiniame dokumente išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka. Esant tokioms aplinkybėms, atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad ši skundžiamos teismo nutarties dalis nemotyvuota ir nepagrįsta.

Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindų

21. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). CPK 285 straipsnio 5 dalyje numatyta sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas skųsti apeliacine tvarka sprendimą šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

22. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento neapteikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taip pat pareiškime nurodomos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, pateikiami įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 3 dalis). CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi nagrinėjant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, vertintinos tiek aplinkybės, susijusios su asmens, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.

23. Atskirajame skunde atsakovė nurodo argumentus, dėl kurių, jos nuomone, sprendimas už akių negalėjo būti priimtas. Apeliantė nurodo, kad teismo procesiniai dokumentai ir sprendimas už akių jai nebuvo tinkamai įteikti.

24. Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su atsakovės informavimu apie pradėtą teismo procesą ir ieškinio įteikimu atsakovei, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 123 straipsnio 3 dalis numato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir, be kita ko, nustato vieną iš procesinių dokumentų įteikimo būdų – procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymą įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos. CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje sąlyga – jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymo leidėjo valia toks procesinių dokumentų įteikimo fiziniam asmeniui būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018 26 punktą).

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškinys su teismo pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovei 2021 m. birželio 16 d. buvo išsiųstas ieškovės nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau procesiniai dokumentai 2021 m. birželio 30 d. grąžinti neįteikti jų neatsiėmus pašte per siuntos saugojimo terminą. Iš byloje esančio 2021 m. liepos 2 d. išrašo apie asmens darbovietę matyti, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi veiksmų nustatyti kitas procesinių dokumentų įteikimo galimybes, tikrino duomenis viešajame registre apie atsakovės darbovietę, tačiau tokia įteikimo galimybė nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat tikrino Gyventojų registro duomenis apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą ir, nustatęs kad ji sutampa su ieškinyje nurodytu atsakovės adresu, procesinius dokumentus atsakovei išsiuntė jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad byloje nesant kitokių duomenų pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vadovautis viešojo registro duomenimis. Atsakovė, deklaravusi savo gyvenamosios vietos adresą, turėjo pareigą elgtis rūpestingai – tikrinti gaunamą korespondenciją, o susiklosčius aplinkybėms, jog atsakovė faktiškai gyvena kitoje gyvenamoje vietoje, galėjo šią aplinkybę išviešinti viešajame registre, tai leistų valstybės institucijoms žinoti apie kitą asmens buvimo vietą. Iš nurodytų duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi veiksmų nustatyti kitas procesinių dokumentų įteikimo galimybes, tačiau kitų būdų nenustačius procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, pagal kurią procesinis dokumentas laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

26. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimo už akių. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

27. Nors apeliantė nurodo, kad sprendimas už akių jai nebuvo įteiktas, tačiau byloje esančio tesimo lydraščio duomenimis Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimas už akių atsakovei buvo išsiųstas 2021 m. rugsėjo 2 d. (adresu (duomenys neskelbtini)). Be to, iš byloje Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. rugsėjo 14 d. gauto atsakovės 2021 m. rugsėjo 10 d. prašymo turinio matyti, kad atsakovė nurodė, jog 2021 m. rugsėjo 2 d. teismo sprendimą už akių gavo neregistruota pašto siunta.

28. Kaip minėta, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismas turi įvertinti ir aplinkybes dėl CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos egzistavimo, t. y. spręsti, ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

29. Apeliantės teigimu, priimant sprendimą už akių buvo padaryti esminiai proceso teisės pažeidimai. Apeliantė nurodo, kad ieškovės ieškinys negalėjo būti priimtas, kadangi buvo paduotas neįgalioto vesti bylą asmens. Šios aplinkybės atsakovė nenurodė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad jai tik vėliau tapo žinoma, jog ieškovės 2021 m. gegužės 28 d. ieškinį be teisėto pagrindo buvo pasirašęs ir teismui padavęs advokatas Vidmantas Žylė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nesutiko ir su ieškovės patirtomis išlaidomis advokato pagalbai apmokėti, dėl nurodytų argumentų pasisakytina. Iš atsakovės atskirojo skundo motyvų matyti, kad nurodytus teiginius atsakovė grindžia Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S‑522-513/2018, nustatytomis aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad kitoje civilinėje byloje, kurioje nustatytomis aplinkybėmis remiasi apeliantė, buvo pasisakyta dėl atsakovės nurodyto advokato atstovavimo kitiems juridiniams asmenimis aplinkybių, o ne DNSB „(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr. e2‑6603‑1032/2021, kurioje buvo priimtas sprendimas už akių, ieškovė yra DNSB „(duomenys neskelbtini)“. Kartu su ieškovės 2021 m. gegužės 28 d. ieškiniu pateikti priedai, tarp jų – 2018 m. lapkričio 7 d. atstovavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir advokato Vidmanto Žylės. Argumentų ar įrodymų dėl šios atstovavimo sutarties atsakovė neteikė ir nenurodė. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad bylos duomenys apeliantės nurodytų aplinkybių šioje byloje nepatvirtina.

31. Byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės, kaip gyvenamųjų patalpų savininkės, skolą už komunalines, eksploatacines ir administravimo išlaidas. Ieškovės nurodytos išlaidos yra susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės objekto išlaikymu ir priežiūra (kaupimo įmokos, techninė priežiūra/eksploatacija, ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytus argumentus, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl sutarties nebuvimo negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi atsakovei pareiga atsiskaityti už išlaikant bendrąjį turtą suteiktas paslaugas kyla iš įstatymo. Vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas, buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu.

32. Atskirajame skunde atsakovė iš esmės nurodo CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reglamentavimą ir nurodo, kad nebuvo davusi sutikimo mokėti už valytojos paslaugas, nes laiptinę plauna pati, be to, atsakovės teigimu, ieškovė nuslėpė, kad iš kitų gyventojų ir butų savininkų apskaičiuoja po 1 Eur/kv.m. buto, o iš atsakovės po 2 Eur/kv.m. Visų pirma pažymėtina, kad nurodytų aplinkybių atsakovė nenurodė ir jomis negrindė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnio 3 dalis). Atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Antra, apeliantė nurodomų teiginių negrindė objektyviais įrodymais. Nors atsakovė atskirajame skunde teigia, kad yra kitų „klastočių“, apie kurias galėtų pareikšti ir ginčyti, jei byla būtų nagrinėjama bendra proceso tvarka, tačiau konkrečių aplinkybių nenurodė. Kaip minėta, ieškovės ieškinyje nurodytos skolos sumą sudarančios išlaidos yra susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės objekto išlaikymu ir priežiūra (kaupimo įmokos, techninė priežiūra/eksploatacija, ir kt.). Butų ir patalpų savininkams kyla pareiga išlaikyti tinkamą bendrosios nuosavybės objektų būklę, proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, kaupiamąsias lėšas (CK 4.82 straipsnio 1, 3, 4 ir 7 dalys).

33. Nors apeliantė atskirajame skunde pažymi, kad ieškovei priteista 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma nepagrįsta, tačiau nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino atsakovės argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisimo iš atsakovės. Įvertinus tai, kad nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma detalizuota, pagrįsta rašytiniais įrodymais, neviršija maksimalių galimų tokių išlaidų dydžio, pirmosios instancijos teismo motyvai pripažintini pagrįstais (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

34. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė tokių argumentų ar įrodymų, kurie patvirtintų ir pagrįstų, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimas už akių negalėjo būti priimtas ir kurie galėtų turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Dėl atskirajame skunde pareikštų reikalavimų

35. Atsakovė atskirajame skunde reiškia savarankišką reikalavimą dėl neturtinės žalos ir procesinių palūkanų priteisimo. Tokį reikalavimą atsakovė buvo pateikusi ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, CPK 287 straipsnyje, reglamentuojančiame pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turinį, nenumatyta galimybė pareiškime reikšti savarankiškus reikalavimus. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka sprendžiamas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Galimybės reikšti savarankiškus materialinius reikalavimus apeliacinės instancijos teisme nenumato ir atskirųjų skundų nagrinėjimą reglamentuojančios proceso teisės normos (CPK 312 straipsnis, 334 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliantės reikalavimai apeliacinės instancijos teisme dėl neturtinės žalos bei procesinių palūkanų priteisimo nesvarstytini. Atsakovei išaiškintina, kad atsakovei manant, jog jos teisės ir interesai yra pažeisti, ji turi teisę kreiptis į teismą ir pareikšti reikalavimą įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis).

Dėl baudos skyrimo

36. Atskirajame skunde atsakovė taip pat pareiškė prašymą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti advokatui Vidmantui Žylei maksimalią baudą CPK 95 straipsnio pagrindu, jos pusę skirti atsakovei, taip pat priteisti 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą baudos sumą įstatyme nustatyta tvarka nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

37. CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis dalyvaujančiam byloje asmeniui teismas gali paskirti nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (dalyvaujančiam byloje asmeniui nesąžiningai pareiškus nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikus kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikus prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bylos duomenys nepatvirtina apeliantės nurodytų aplinkybių, jog ieškinys paduotas neįgalioto vesti bylą asmens. Nenustačius CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis aplinkybių atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo netenkinamas.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų pasisakyta, kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teistumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

39. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo skundžiamas teismo nutarties dalis panaikinti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti atsakovės prašymo dėl baudos skyrimo.