Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarties, kuria civilinės bylos sujungtos, ir 2016 m. sausio 29 d. nutarties, kuria nutarta ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-3382-661/2016 pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybei, trečiasis asmuo Vilniaus miesto apylinkės teismas, dėl valdžios atstovų žiauraus elgesio, kankinimų, privedimo iki klinikinės mirties, sveikatos žalojimo, dėl nuolat žeminamo žmogaus orumo ir pažeistų neįgalių asmenų teisių į orią senatvę bei teisingumo neužtikrinimo ir nevykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2016 m. sausio 11 d. Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas ieškovo L. M. ieškinys atsakovei Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybei, trečiasis asmuo Vilniaus miesto apylinkės teismas, dėl valdžios atstovų žiauraus elgesio, kankinimų, privedimo iki klinikinės mirties, sveikatos žalojimo, dėl nuolat žeminamo žmogaus orumo ir pažeistų neįgalių asmenų teisių į orią senatvę bei teisingumo neužtikrinimo ir nevykdymo. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi nustatė terminą iki 2016 m. sausio 21 d. imtinai pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus trūkumus. 2016 m. sausio 14 d. ieškovas L. M. pateikė ieškinį atsakovei Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybei, trečiasis asmuo Vilniaus miesto apylinkės teismas, dėl valdžios atstovų žiauraus elgesio, kankinimų, privedimo iki klinikinės mirties, sveikatos žalojimo, dėl nuolat žeminamo žmogaus orumo ir pažeistų neįgalių asmenų teisių į orią senatvę bei teisingumo neužtikrinimo ir nevykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Teismas atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamos dvi civilinės bylos pareikštos to paties ieškovo tam pačiam atsakovui, vadovaudamasis CPK 136 str. 4 d., proceso ekonomiškumo, koncentracijos principais, sujungė civilines bylas Nr. 2-3382-661/2016 ir Nr. 2-3654-275/2016, civilinėms byloms suteikdamas Nr. 2-3382-661/2016.

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).

Dėl bylų sujungimo

Pirmosios instancijos teismas 2016 m. sausio 25 d. nutartimi konstatavo, jog teismo žinioje yra vienarūšės civilinės bylos, pareikštos pagal to paties ieškovo ieškinį atsakovui, todėl šias civilines bylas sujungė CPK 136 straipsnio 4 dalies pagrindu. Ieškovas atskiruoju skundu prašo šią nutartį panaikinti.

CPK 136 straipsnio 4 dalis suteikia teismui, nustačiusiam, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, teisę sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Šio straipsnio 4 dalyje taip pat yra nurodyti subjektai, turintys teisę spręsti bylų sujungimo klausimą. Įstatymas įtvirtina, kad dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

Nagrinėjamu atveju civilines bylas Nr. 2-3654/2016 ir Nr. 2-3382/2016, užvestas pagal to paties ieškovo ieškinius tam pačiam atsakovui, nagrinėjantis teisėjas sprendė klausimą dėl jo žinioje esančių nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo. Dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamų bylų sujungimo turi spręsti Vilniaus apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Taigi Vilniaus apygardos teisme bylas nagrinėjantis teisėjas nėra tinkamas subjektas klausimui dėl šiame teisme nagrinėjamų bylų sujungimo išspręsti. Vilniaus apygardos teismo teisėjas, išsprendęs savo nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo klausimą, pažeidė CPK 136 straipsnio 4 dalį.

Nutarties dalis dėl bylų sujungimo nėra apeliacijos dalykas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į viešąjį interesą užtikrinti proceso teisės normų vienodą taikymą, imasi priemonių ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą akivaizdų proceso teisės normų pažeidimą ir panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo išspręstas bylų sujungimo klausimas. Pažymėtina, kad dėl neskundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kurioje nustatomi akivaizdūs proceso teisės normų pažeidimai, panaikinimo Lietuvos apeliacinis teismas jau yra pasisakęs kitoje byloje (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-221-186/2016).

Bylą nagrinėjantis teisėjas nutarė, kad yra pagrindas sujungti jo nagrinėjamas bylas, nors proceso prasme sprendimą įgyvendino klaidingai. Vadovaudamasis CPK 136 straipsnio 4 dalimi teisėjas turėjo ne priimti nutartį, o privalėjo suformuluoti prašymą teismo pirmininkui arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkui. Kadangi bylas nagrinėjantis teisėjas turėjo procesinį tikslą bylas sujungti, vadovaujantis CPK 7 straipsnyje įtvirtintu proceso koncentracijos principu, panaikinus nutartį dėl bylų sujungimo šis klausimas, atsižvelgiant į CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles, perduodamas spręsti Vilniaus apygardos teismo pirmininkui arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.

Ieškovo prašymas panaikinti nutartį, kuria sujungtos civilinės bylos, tenkinamas, tačiau ne atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Nustačius, kad bylų sujungimo klausimas buvo išspręstas pažeidžiant proceso teisės normas, nėra žinoma, ar civilinės bylos bus pripažįstamos kaip vienarūšės, ar jos bus sujungtos, ar ieškovo pateikti ieškiniai bus pripažįstami kaip tapatūs, ar kaip ieškinys ir jo kopija.

Dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Jeigu ieškinys neatitinka Civilinio proceso kodekso 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2016 m. sausio 13 d. teismo nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai pašalinti tik iš dalies, t. y. ieškinys pasirašytas, tačiau nepašalinti kiti ieškinio trūkumai, todėl pareikštą ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).

Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Šių dviejų ieškinio elementų tinkamas suformulavimas jau ieškinio padavimo stadijoje yra svarbus keliais atžvilgiais. Visų pirma, ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Antra, aiškus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia priešingai bylos šaliai – atsakovui sužinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą į ieškinį. Trečia, konkretus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teisės kreiptis į teismą prielaidų, įtvirtintų Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose. Ketvirta, konkretus ieškinio elementų apibrėžimas leidžia teismui nustatyti, su kokių asmenų teisėmis šis ieškinys yra susijęs, ir įvertinti, ar ieškinyje nurodyti visi ieškovai ir atsakovai bei, siekiant tinkamo proceso koncentruotumo principo įgyvendinimo, jau pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės stadijoje spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą ar pasiūlymo tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, tai padaryti. Todėl ieškovo pareiga jau ieškinio padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą) bei faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes). Tik tokiu atveju gali būti įgyvendinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, sudarant kitai ginčo šaliai galimybę aiškiai suprasti, ko ir kodėl iš jos yra reikalaujama priteisti, kad galėtų parengti atsiliepimą į ieškinį bei suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko.

Pirmosios instancijos teismas nustatė šiuos ieškinio trūkumus: 1) ieškovas nenurodė valstybę atstovaujančios institucijos ar institucijų, o iš pateikto ieškinio nėra aišku, kurių valstybės pareigūnų (ar tik teisėjų ar ir prokurorų, ar dar kitų asmenų) veiksmus ieškovas traktuoja kaip jam sukėlusius prašomą priteisti žalą; 2) nors ieškovas nurodė, kad prideda įrodymus, tačiau teismui jų nepateikė; 3) ieškovas teismui pateikė nepasirašytą ieškinį; 4) ieškovas prašo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 3 p.), tačiau teismui nepateikti įrodymai apie neteisėtus konkrečius veiksmus arba prastą turtinę padėtį; nepateikė jokių priedų prie ieškinio, taip pat ir duomenų apie ieškovo sveikatos būklę ir jos sąsają su atsakovu; 5) i ėra tinkamai patvirtintasXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXeškovo nurodomi priedai nėra tinkamai patvirtinti (CPK 114 str. 1 d.); 6) iš ieškovo pateikto ieškinio formuluotės „priimti ir pilnai tenkinti šį, mano pateiktą, 1 000 000 eurų vertės ieškinį Valstybei“ negalima identifikuoti, kokia gynyba jis siekia pasinaudoti pateikdamas šį ieškinį; 7) ieškovo reikalavimai yra nekonkretūs, iš jų nėra aišku, iš ko ieškovas reikalauja priteisti tiek turtinę, tiek neturinę žalą. 8) nors ieškovas atsakove ieškinyje nurodo LR Vyriausybę, tačiau ieškinyje visiškai nepasisakyta, kodėl atsakove ieškinyje ieškovas nurodo būtent LR Vyriausybę.

Atskirajame skunde teigiama, kad ieškovas negavo nutarties, kurioje ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, kopijos.

Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra (CPK 122 str.). Kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str. 1 d.).

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovui Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties, kuria buvo nustatyti ieškinio trūkumai, kopija buvo išsiųsta ieškinyje nurodytu adresu Studentų g. 12-37, Kaunas (b.l. 12), tačiau vokas su minėtos nutarties kopija grįžo neįteiktas su pašto žyma „neatsiėmė, grąžinamas siuntėjui“ (b. l. 55). Nutarties kopija antrą kartą siųsta nebuvo, kitais būdais jos taip pat nebandyta ieškovui įteikti (CPK 123 str. 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų galimų priemonių ieškovui tinkamai įteikti 2016 m. sausio 13 d. nutarties kopiją, kad šis asmuo galėtų tinkamai pašalinti trūkumus arba pasinaudoti įstatymo garantuojama apskundimo teise. Pažymėtina ir tai, kad teismas neatsižvelgė į galimybę pakartotinai patikrinti duomenis ir bandyti teikti procesinius dokumentus kitais adresais (CPK 123 str. 3 d.), o išnaudojus procesinių dokumentų įteikimo būdus – svarstyti procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu galimybę. Tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad teismo procesinio dokumento – rašytinio proceso tvarka priimtos 2016 m. sausio 13 d. nutarties kopija ieškovui nebuvo tinkamai įteikta, todėl nebuvo pakankamo pagrindo pripažinti, kad ieškovas teismui, teikdamas pasirašytą ieškinį ir pridėdamas prie ieškinio dokumentus, šalino 2016 m. sausio 13 d. nutartimi nustatytus trūkumus. Dėl šių proceso teisės normų pažeidimų, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui, naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir civilinių bylų sujungimo klausimą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismo pirmininkui arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.