- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-20
- Bylos Nr.
- 1S-398-72/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Zdanavičius
- Pareiškėjas
- V. P.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant pareiškėjai V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos V. P. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-23 nutarties, kuria atmestas V. P. skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. Tamelienės 2011-12-23 nutarimo, kuriuo ji atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės L. Simaitytės 2011-11-16 nutarimo, kuriuo ji nutraukė ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 45-1-00709-11, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-02-24 Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas V. P. skundas, kuriuo ji prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. Tamelienės 2011-12-23 nutarimą atsisakyti tenkinti pareiškėjos skundą ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės L. Simaitytės 2011-11-16 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 45-1-00709-11 bei įpareigoti tyrimą atliekančius pareigūnus visiškai ištirti bylos aplinkybes ir perduoti šią bylą nagrinėti teismui.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-23 nutartimi V. P. skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. Tamelienės 2011-12-23 nutarimo, kuriuo ji atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės L. Simaitytės 2011-11-16 nutarimo, kuriuo ji nutraukė ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 45-1-00709-11, panaikinimo atmestas. Teismas nutartyje nurodė, kad prokurorų priimti nutarimai yra pagrįsti. Nuo galimos nusikalstamos veikos įvykdymo praėjo daugiau kaip 9 metai ir jeigu galima nusikalstama veika buvo įvykdyta dėl neatsargumo, tuomet ji turėtų būti kvalifikuojama pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 279 str., o jeigu galima nusikalstama veika buvo įvykdyta tyčia, tuomet ji turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 184 str. 2 d. (2003-05-01 redakcija). Tačiau šiuo atveju baudžiamasis procesas negalimas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams (1961 m. BK 49 str. 2 d. ir 2003-05-01 BK 95 str. 1 d. 1 p.), todėl prokurorų nutarimais procesas pagrįstai nutrauktas.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėja V. P. prašo peržiūrėti Panevėžio miesto apylinkės teismui pateiktą jos skundą ir priimti naują nutartį, jos skundą tenkinti. Nurodo, kad teisėjas vilkino bylą ir laiku nenagrinėjo jos skundo, be to, nesuprantamas teisėjo nutartyje parašytas jos apskundimo terminas „nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti apskųsta ....“. Teisėjo sekretorė kurjeriui pateikė nutartį tik 2012-03-29 (buvo penktadienis) ir nutartį ji pasiėmė 15 val. Taigi per vieną valandą apskųsti nutarties ji negalėjo, nė vienas advokatas to nesutiko padaryti. Aiškiai matyti teisėjo noras pasityčioti iš jos, priimant nelogišką, protu nesuvokiamą nutartį, juolab kad ir nutartyje visiškai nebuvo nagrinėtos jos skunde minimos problemos bei faktai. Nurodo, kad teisėjas rėmėsi tik 2004-12-10 I. K. melagingais parodymais. Teismas nesiaiškino aplinkybių, kad jeigu I. K. nupirko patalpas adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, tai nupirko ir tešlos maišyklę, arba bankas perspėjo I. K., kad minėtose patalpose yra tešlos maišyklė, kuri priklauso jai (pareiškėjai), ir niekas jos neturėjo teisės pavogti arba pasisavinti. Nors, kaip nurodo I. K., ji nematė tos baltos tešlos maišyklės, bet bankas buvo jos turto saugotojas, be to, kratos protokolas aiškiai įrodo, kad maišyklė buvo, komisija pasirašė, kad matė tą daiktą, ir jeigu pasirašė, vadinasi pripažino faktą bei bankas priėmė saugoti jos tešlos maišyklę. Teisėjas nutartyje nepaaiškino, kodėl byla dar neužbaigta ir prokuroras nepriėmęs nutarimo. Kokia gali būti senatis, kai dokumentuose aiškiai rašoma, jog byla 2004 m. sustabdyta. Nurodo, kad bylos esmė yra visiškai kita, faktas, kad maišyklė buvo ir ji turėjo būti grąžinta jai. Teigia, jog tyrimas nagrinėjamu atveju yra labai paprastas, bankas privalo grąžinti arba atlyginti nuostolius, o jeigu tyrimas buvo sustabdytas, tai ji rado vagį ir tyrimas turi būti atnaujintas, o vagis, t. y. banko darbuotoja V. Z., pasodinta į kalėjimą. Nutartyje visiškai neužsiminta apie banko darbuotojos, kuri buvo jos turto saugotoja teises ir pareigas. Nuslėpti patys pagrindiniai faktai, o nutartyje pacituotos vien įstatymo nuorodos ir rinkis kurią nori. Nesupranta, kodėl nebuvo informuota, kad 2012-03-23 bus nagrinėjamas jos skundas ir negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Pagal teisėjo K. Venckaus priimtą nutartį, ji neva praleido apskundimo terminą, todėl prašo atsižvelgti į pirmiau nurodytas aplinkybes ir atnaujinti terminą, nes teisėjo nutartyje parašytas nelogiškas apskundimo terminas.
Teismo posėdyje pareiškėja prašo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Dėl pareiškėjos skundo teiginių, kad teisėjas jos skundą išnagrinėjo ne laiku bei kad nutartyje klaidingai nurodė jos apskundimo terminą, pažymėtina, jog į tai pareiškėjai jau yra atsakyta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-05 raštu Nr. SD - 300, kuris pareiškėjai buvo išsiųstas elektroniniu paštu bei paštu pagal gyvenamą vietą, todėl šioje nutartyje apie tai nebepasisakytina.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariate Panevėžio miesto policijos komisariate 2011-06-30 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., požymius, t. y. dėl 2003 m. elektrinės tešlos maišyklės dingimo iš patalpų, adresu Beržų g. 5, Panevėžyje. Skundžiamais prokurorų nutarimais bei teismo nutartimi ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams (BPK 3 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėja su tokiais prokurorų bei teismo sprendimais nesutinka. V. P. nuomone, AB Lietuvos žemės ūkio banko (toliau – LŽŪB) darbuotojos V. Z. (vėliau pakeitusios pavardę į Ž.) veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, nes ji, kaip minėto banko atstovė, 2003-02-17 būdama įpareigota saugoti jai (pareiškėjai) priklausiusią tešlos maišyklę, buvusią banko patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kurias tuo metu iš banko nuomojosi pareiškėja, jos neišsaugojo, dėl ko jai tešlos maišyklė nebuvo grąžinta.
Teismui pateiktos medžiagos duomenys patvirtina, kad siekiant surasti bylai Nr. 76-1-00934-01 reikšmingus daiktus, 2003-02-17 buvo atlikta krata V. P. nuomojamose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. Kratos metu minėtose patalpose buvo rasta baltos spalvos elektrinė maišyklė tešlai, kuri iki atskiro policijos pareigūnų nurodymo, t. y. iki bus pranešta, kad turto saugoti nebereikia ar kad jis perduotinas kitam asmeniui, buvo įpareigota saugoti kaip patalpų, kuriose rasta maišyklė, savininko atstovei V. Ž.. Taigi baudžiamosios bylos Nr.76-1-000934-01 tyrimo metu nustatyta, kad tešlos maišyklė 2003-02-17 buvo bankui priklausiusiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta V. Ž. parodė, kad 2003 m. ji dirbo banke analitike. Tais metais (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, esantis pastatas priklausė bankui. Iš banko patalpas nuomojosi V. P.. Bankas įtaręs, kad V. P. šiuose patalpose galimai laiko vieną iš trijų elektrinių maišyklių, kurias ji buvo įkeitusi bankui už R. R. paimtą paskolą ir dėl kurių 2001-09-16 vagystės iš V. P. priklausiusios kepyklos Ramygalos r., buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas (bylos Nr. 76-1-000934-01), apie tai pranešė policijai. 2003-02-17 atlikus kratą adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ne V. P. nuomojamose patalpose, o bankui priklausiusioje salėje, į kurią galėjo patekti ir V. P., buvo rasta elektrinė tešlos maišyklė. Ji, kaip banko atstovė, buvo įpareigotą šią elektrinę tešlos maišyklę saugoti. Liudytojos V. Ž. teigimu, ji daugiau tos elektrinės tešlos maišyklės nematė, nors dar prieš parduodant minėtas patalpas UAB „R.“, su jos savininkais jas apžiūrėjo, tuo metu neatkreipė dėmesio, ar patalpose buvo elektrinė tešlos maišyklė. Pastatą pardavus UAB „R.“, V. P. piktybiškai iš jų nesikraustė, nors buvo raginama tai padaryti. V. P. dėl elektrinės tešlos maišyklės į banką niekada nesikreipė. Be to, V. P. dalyvavo atliekant kratą bei apžiūrint kratos metu rastą tešlos maišyklę, tačiau kategoriškai neteigė, kad ši maišyklė priklausė jai, ji tik tvirtino, kad minėta tešlos maišyklė nėra viena iš tų, kurios buvo įkeistos bankui. Byloje nėra neginčytinų duomenų, kad minėta maišyklė buvo viena iš trijų tešlos maišyklių, kurias V. P. buvo įkeitusi AB LŽŪB, nes maišyklių identifikacinių duomenų nepateikė nei V. P., nei bankas. Iš bylos duomenų matyti, kad bankui priklausiusias patalpas adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, 2003-03-03 nupirko UAB „R.“. UAB „R.“ direktorė I. K., byloje apklausta kaip liudytoja, parodė, kad 2003-03-03 apžiūrėdama patalpas ji jokios tešlos maišyklės niekur nematė. Iš teismui pateiktoje medžiagoje esančio 2003-03-21 patvarkymo matyti, kad antstolis S. R., vykdydamas Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1443-08/03 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, užfiksavo minėtų patalpų būklę bei jose rastą turtą. Iš 2003-03-21 turto aprašo matyti, kad patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, jokios elektrinės tešlos maišyklės nebuvo. Teismo antstolio veiksmų V. P. neskundė. Iš byloje esančio Panevėžio apygardos teismo 2008-10-13 sprendimo byloje Nr. 2-98-278/2008 matyti, kad V. P. bylinėjosi su UAB „R.“ dėl jai negrąžinto turto iš patalpų adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ir padarytos neturtinės žalos atlyginimo, tačiau jos ieškinys buvo atmestas. Tokį teismo sprendimą paliko galioti ir Lietuvos apeliacinis teismas. Taigi iš pirmiau aptartų duomenų matyti, kad elektrinė tešlos maišyklė 2003-02-17 buvo patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, o 2003-03-03 jos ten jau nebebuvo. Tokiu atveju V. Ž. atsakomybė galėtų kilti tik pagal senojo 1961 m. BK (galiojusio iki 2003-05-01) nuostatas. Nagrinėjamu atveju V. Ž. veiksmus būtų galima vertinti tik kaip netinkamą jai pavestų pareigų atlikimą, tačiau pagal senąjį 1961 m. BK atsakomybė už tai numatyta tik valstybės pareigūnui (BK 288 str.), o tuo tarpu V. Ž. nagrinėjamo įvykio metu dirbo banke analitike. Tokiu būdu V. Ž. atsakomybė už tai, kad ji, kaip banko atstovė, 2003-02-17 būdama įpareigota saugoti pareiškėjai priklausiusią tešlos maišyklę, buvusią banko patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, jos neišsaugojo, dėl ko tešlos maišyklė iš minėtos patalpos dingo ir nebuvo grąžinta pareiškėjai, negali būti svarstytina bei taikoma. Teismui pateiktoje byloje jokių duomenų apie kitų asmenų galimai padarytą veiką, nėra, todėl darytina išvada, kad prokurorų nutarimais ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai. Jeigu pareiškėja mano, kad jai dėl dingusios tešlos maišyklės buvo padaryta žala, ji gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta, todėl naikinti ją ir pirmiau paminėtus prokurorų nutarimus skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-23 nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.