Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams D. R., Č. R., N. R. dėl 11 779,95 Eur nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas, patikslinęs reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovų solidariai 11 779,95 Eur nuostolių atlyginimui, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 2-6).

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Ieškovui priklauso Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas su pastatais. 2014 m. rugpjūčio 30 d., 2014 m. rugpjūčio 31 d. ir 2016 m. rugsėjo 2 d. atsakovams D. R. ir N. R. priklausančios karvės šioje sodyboje nulaužė dvi obelis, slyvą, nuo obelų nuėdė obuolius, aplaužė vaismedžių šakas, ištrypė ir nuėdė braškių lauką, ištrypdamos sugadino 38 arus vejos. Dėl to ieškovui padaryta 11 779,95 Eur turtinė žala. 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimu atsakovas Č. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 10 dalyje, nes jis nesilaikė 2013 m. spalio 14 d. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 10V-782 patvirtintų Gyvūnų laikymo Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 58 punkto reikalavimų. Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad ieškovo valdoje užfiksuoti galvijai priklauso atsakovams D. R. ir N. R.. Atsakovas Č. R. pagal 2009 m. liepos 17 d. įgaliojimą atstovauja atsakovui D. R.. Kadangi atsakovai netinkamai prižiūrėjo galvijus, dėl jų kaltės galvijai padarė žalos ieškovo turtui, tarp atsakovų neveikimo prižiūrint galvijus ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalimi, jie privalo solidariai atlyginti ieškovui padarytą turtinę žalą (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

Atsakovas Č. R. su ieškiniu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovui žalą padarė jo prižiūrimi galvijai. Vien tai, kad jis ir jo sutuoktinė N. R. nufotografuoti prie galvijų nereiškia, kad jie padarė žalą ieškovui, ieškovas bent kur galėjo šiuos galvijus nufotografuoti, o po to ieškinyje nurodyti kaip padariusius žalą. Pažymi, kad sode gyvuliai tiek nuostolių negali pridaryti, nuėda blogus obuolius ir tiek, pats buvo ieškovo sklype, matė braškes, ten buvo kur ne kur įmintos galvijų pėdos. N. R. priklausantis buliukas pas juos pradėtas laikyti tik 2015 m., todėl negalėjo būti nufotografuotas ieškovo sklype 2014 m. rugpjūčio mėnesį. Gal gali būti taip, kad brakonieriai paleidžia užtvaruose besiganančius galvijus, tačiau tai nereiškia, kad jis neprižiūri gyvulių, be to, gali būti, kad žalą ieškovui padarė kitų asmenų galvijai.

Atsakovė N. R. su ieškiniu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Buliuką, kuris nufotografuotas ir yra registruotas jos vardu, ji atsivežė iš tėvų tik 2015 m. pavasarį, todėl 2014 m. vasarą jis negalėjo būti ieškovo žemės sklype. Jų galvijai visada prižiūrimi.

Atsakovas D. R. atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Byloje nustatyta, kad atsakovų D. R. ir N. R. ūkiniai gyvūnai – karvės, buliukai, telyčaitės, prižiūrimi ir atsakovo Č. R. pagal D. R. įgaliojimą, ieškovo V. B. sodyboje nulaužė du vaismedžius, išlaužė vaismedžių šakas, ištrypė pievą, braškes, sugadino tvorą ir padarė turtinę žalą. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovui V. B. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir 11,2500 ha ploto žemės sklypu Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 26-32). 2014 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimu V. B. kreipėsi į Lazdijų rajono policijos komisariatą prašydamas įstatymo nustatyta tvarka nubausti Č. R., kadangi jam priklausantys galvijai suniokojo jo sodybą, esančią Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) ir padarė jam turtinę žalą. E. B. paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio 30 d. girdėjo prie namų baubiant karves, ryte išėjusi pamatė sode vaikščiojančias Č. R. karves, todėl paskambinusi apie tai pranešė V. B.. 2014 m. rugsėjo 19 d. dėl šio įvykio Č. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 10 dalį, o 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimu nubaustas 173 Eur bauda dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 10 dalyje padarymo (gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus pažeidimas) (t. 1, b. l. 1-16,23,53). 2009 m. liepos 17 d. D. R. įgaliojo Č. R. atstovauti jam įregistruojant ir tvarkant ūkininko ūkį, tvarkyti ir valdyti jam priklausančią žemę, ūkio techniką ir kitą kilnojamąjį turtą, disponuoti sąskaitoje esančiais pinigais (t. 1, b. l. 17). Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ūkinių gyvūnų apskaitos žurnalas patvirtina, kad kai kurių ūkinių gyvūnų laikytojai tam tikru momentu buvo ir R. R. bei J. R. (t. 1, b. l. 95-104). Gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašo, gyvūnų judėjimo išrašai patvirtina D. R. ir Č. R. laikytus gyvūnus (t. 1, b. l. 18-22). Fotonuotraukose matyti ūkiniai gyvūnai, ausyse įsegti numeriai, sugadintos vielinės tvoros fragmentas, policijos pareigūnas, vejantis gyvūnus, nulaužytos vaismedžių šakos, ištrypta veja ir braškynas, šalia gyvūnų stovintis atsakovas Č. R. (t. 1, b. l. 35-41). Sugretinus fotonuotraukas, kuriose matyti individualūs gyvūnų numeriai, su gyvulio duomenų išrašais matyti, kad buliukas priklauso N. R., o 2 telyčaitės, 3 karvės, buliukas priklauso D. R.; nuotraukose matyti Č. R. ir N. R. ginantys šiuos gyvūnus (t. 2, b. l. 7-25,27). Lokalinėje sąmatoje, apskaičiuojant karvių padarytus nuostolius nurodyta, kad sode padaryta žala siekia 656,06 Eur be PVM (sąmatoje 2 265,24 Lt), dėl vejos sugadinimo padaryta 8 878,57 Eur be PVM (sąmatoje 30 655,91Lt) žala, dėl tvoros sugadinimo – 46,19 Eur (sąmatoje 159,47 Lt), dėl braškių sugadinimo – 154,68 Eur be PVM Eur (sąmatoje 534,09 Lt), todėl viso žala – 11 779,95 Eur (sąmatoje 40 673,80 Lt) (t. 1, b. l. 33,34). Č. R. iš dalies darbingas (t. 1, b. l. 67,68), D. R. gyvenamoji vieta deklaruota Lazdijų r. (duomenys neskelbtini)., jis registruotas kaip vykdantis individualią žemės ūkio veiklą (t. 1, b. l. 79,80). Duomenys, pateikti internetinėje svetainėje www.vejosapzeldinimas.lt, patvirtina, kad vejos įrengimas nuo 1,45 Eur už kv. m (t. 2, b. l. 82,83).

Liudytojai B. J. ir V. J. patvirtino, kad Č. R. galvijai, ištrūkę iš aptvaro padarė jų turtui žalos, girdėjo, kad suniokojo ir V. B. sodybą, tačiau patys to nematė (t. 2, b. l. 66). Liudytojas E. M. patvirtino, kad prisimena, kai jo tarnybos metu buvo gautas iškvietimas dėl galvijų padarytos žalos, jis buvo nuvykęs į kažkokį kaimą Šventežerio sen., tačiau nei kaimo pavadinimo, nei nukentėjusiojo pavardės neprisimena. Matė sodyboje sutryptą pievą, daržus, nulaužytas vaismedžių šakas. Pažiūrėjęs byloje esančias fotonuotraukas patvirtino, kad tai jis matyti fotonuotraukoje t. 1, b. l. 36, peržiūrėjęs nuotraukas prisimena, kad matė ir surastus sodyboje galvijus (t. 2, b. l. 103). Liudytoja A. B. patvirtino, kad 2014 m. vasarą, tikslios dienos, neprisimena buvo V. B. sodyboje dėl karvių padarytos žalos. Matė išbraidytą žolę, pievoje buvo įspaustų gyvulių kanopų pėdsakai, darže buvo gyvulių kanopų įspaudai, matė nulaužtas obelų šakas. Žino, kad Č. R. karvės buvo ištrūkusios kokius tris kartus tikrai, pas V. B. jos padarė žalą gal du kartus, tikslių datų neprisimena. Č. R. po įvykių neneigė, kad karvės jo (t. 2, b. l. 86). Liudytoja I. L. patvirtino, kad tarnybos metu tyrė V. B. pareiškimą dėl Č. R. karvių padarytos žalos. Neprisimena, ar buvo nuvykusi į jo sodybą, tačiau prisimena, kad buvo išlaužytos obelų šakos, pritrypta, sugadinta tinklo tvora. Pareiškimo tyrimo metu buvo pateiktos nuotraukos, jose matėsi karvių numeriai, pagal juos ūkinių gyvūnų registruose buvo nustatyta, kad visos karvės buvo Č. R. šeimos. Buvo tirta dėl 2014 m. rugpjūčio 30 d., rugpjūčio 31 d. ir rugsėjo 2 d. įvykių. (t. 2, b. l. 86). Liudytojas S. G. patvirtino, kad buvo nuvykę į sodybą, matė ištryptą žolę, nulaužytas obelų šakas, žemėje buvo galvijų kanopų įspaudai, buvo pridergta (t. 2, b. l. 86). Liudytojas S. M. patvirtino, kad galėjo būti, kad 2014 m., tikslaus laiko jau neprisimena, buvo kažkokioje sodyboje važiuojant link (duomenys neskelbtini) kaimo dėl to, kad buvo gautas pranešimas apie galvijų padarytą žalą. Ten pasitiko šeimininkas, kurio pavardės neprisimena, aprodė sodybą, kurioje buvo pridergta galvijų, nulaužytos šakos, apskinti obuoliai, ištrypta, pasėta pievelė sode ir kieme buvo išmindžiota karvių kanopų, kurios buvo įsispaudę į žemę iki 7 cm. Liudytojui parodžius fotonuotraukas (t. 1, b. l. 35-41,53), jis atpažino vietą, kurioje buvo (t. 2, b. l. 86). Liudytojas K. A. patvirtino, kad gyvena Č. R. kaimynystėje, žino, kad ne vieną kartą Č. R. karvės buvo ištrūkę, prisimena, kad gal 2013 metų ar 2014 metų vasarą Č. R. karvės buvo pas V. B., matė, kad buvo nulaužytos šakos, sodyboje pridergta, išmindžiota, ištrypti daržai. Pats asmeniškai nematė V. B. sodyboje karvių, matė netoliese sodybos, einančias sodybos link, vėliau V. B. parodė, ką padarė karvės (t. 2, b. l. 86). Liudytoja A. R. patvirtino, kad pati yra ūkininkė, laiko galvijus, prisimena, kad buvo kviesta į V. B. sodybą, nes ten buvo atėję ištrūkusių galvijų, ji nuvažiavo, pagal ausų įsagus sutikrino, kad tai ne jos karvės ir išvažiavo. Matė galvijus V. B. sode, pievelė buvo suniokota, aprinkti obuoliai, daržai ištrypti; prisimena tokius du atvejus, tikslių datų negali jau prisiminti, kadangi dažnai dėl Č. R. ištrūkusių galvijų buvo kviečiama ir ne tik pas V. B. (t. 2, b. l. 86).

Dėl atsakomybės už gyvūnų padarytą žalą

CK 6.263 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Šioje normoje įtvirtinta vadinamoji netiesioginė deliktinė atsakomybė, t. y. asmens civilinė prievolė atlyginti žalą, padarytą ne tiesiogiai jo paties, bet kitų asmenų arba jo valdomų daiktų. Gyvūnai pagal įstatymą prilyginami daiktams; jų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų (CK 4.41 straipsnis). Civilinė atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą reglamentuojama CK 6.267 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų savininkų pareiga atlyginti žalą. CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų žalą. Šioje normoje įtvirtinta naminių gyvūnų savininkų civilinė atsakomybė be kaltės (t. y. griežtoji atsakomybė). Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui bei nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. 2013 m. spalio 14 d. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 10V-782 patvirtintų Gyvūnų laikymo Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių (toliau – Taisyklės) 58 punkte nustatyta, kad ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų. Taisyklių 6 punkte gyvūnai apibrėžti kaip bet kokios rūšies ūkiniai ar laukiniai gyvūnai arba gyvūnai augintiniai.

Šio teisinio reguliavimo kontekste spręstina, kad atsakovai, būdami ūkinių gyvūnų (karvių, buliuko, telyčaičių) savininkais (valdytojais), privalėjo užtikrinti tokią jų priežiūrą ir sudaryti tokias jų laikymo sąlygas, kad jie neišeitų už žemės valdos, kurioje yra laikomi, ribų ir nepadarytų žalos kitų asmenų turtui, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o jeigu to neužtikrino, remiantis CK 6.267 straipsnio 1 dalimi, privalo atlyginti tokių ūkinių gyvūnų padarytą žalą, nes konstatuoti ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo, nėra pagrindo.

Nors atsakovai neigia, kad šią turtinę žalą ieškovui padarė jų ūkiniai gyvūnai, tačiau ši jų pozicija paneigta byloje surinktais įrodymais. Iš ieškovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ūkiniai gyvūnai nufotografuoti 2014 m. rugpjūčio 30 d. ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Sugretinus ieškovo paaiškinimus, fotonuotraukas, ieškovo pateiktus žemės nuosavybę patvirtinančius įrodymus bei žemės sklypo planus, matyti, kad ūkiniai gyvūnai nufotografuoti ieškovo žemės sklype arba prie pat jo, todėl atsakovų argumentai, kad ūkiniai gyvūnai nufotografuoti jų pačių žemės valdoje yra nepagrįsti. Tai, kad pagal ieškovo pareiškimą atvykus į įvykio vietą ieškovo sodyboje rasti ūkiniai gyvūnai, patvirtino ir liudytojas E. M., kuris nufotografuotas rastus gyvūnus genantis toliau. Tai, kad ieškovo nurodytu laiku atsakovų ūkiniai gyvūnai buvo ieškovo žemės sklype patvirtina ir liudytoja A. R., kuri buvo atvykusi atpažinti gyvūnų. Ūkiniai gyvūnai ieškovo sklype nufotografuoti užfiksuojant jų ausų įsaguose esančius individualius numerius, kuriuos sugretinus su Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro turimais gyvulių duomenimis matyti, kad ieškovo žemės sklype rasti ūkiniai gyvūnai (karvės, telyčaitės, buliukas) priklauso N. R. ir D. R.. Tai, kad buliukas, kurio Nr. 02461 nufotografuotas 2014 m. rugpjūčio 30 d. ieškovo žemės sklype paneigia ir atsakovų tvirtinimą, kad jis buvo laikomas pas juos tik nuo 2015 m. pavasario. Pažymėtina ir tai, kad 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovas Č. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 10 dalyje dėl to, kad jis pažeidė gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatas ir jo prižiūrimi gyvūnai padarė turtinės žalos V. B. bei V. J.. Šios administracinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas savo kaltę pripažino, jo atžvilgiu priimto nutarimo neskundė. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu, t.y. leidžiama pripažinti faktą įrodytu, kai surinkti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo nei jo nebuvimo tikimybę. Įvertinus tai, protingo žmogaus požiūriu pripažintina, kad aukščiau aptarti įrodymai pakankami pripažinti įrodytu faktą, kad 2014 m. rugpjūčio 30 d. ir 2014 m. rugpjūčio 31 d. atsakovų ūkiniai gyvūnai buvo ieškovo žemės sklype. Nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovo ūkiniai gyvūnai buvo ir 2014 m. rugsėjo 2 d., tačiau apklausiamas pripažino, kad fotonuotraukos darytos 2014 m. rugpjūčio 30 d. ir 2014 m. rugpjūčio 31 d., o 2014 m. rugsėjo 2 d. gyvūnai nefiksuoti, ieškinyje šios dienos žala nevertinta, kitokių įrodymų, patvirtinančių, kad tie patys gyvūnai žalą ieškovui padarė ir būdami sklype 2014 m. rugsėjo 2 d., nėra, todėl šis faktas pripažintinas neįrodytu.

Dėl padarytos žalos dydžio

Aukščiau aptartais įrodymais nustačius, kad atsakovų ūkiniai gyvūnai 2014 m. rugpjūčio 30 d. ir 2014 m. rugpjūčio 31 d. buvo ieškovo žemės sklype, spręstina dėl jų padarytos žalos dydžio (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Piniginės žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Fotonuotraukomis, ieškovo paaiškinimais, liudytojų A. B., I. L., S. M., E. M. parodymais nustatyta, kad sodyboje atsakovų gyvūnai ištrypė pievą, išmindžiojo braškes, aplaužė vaismedžių šakas, nulaužė du vaismedžius, sugadino vielinę tvorą, padarė žalą vaisių derliui nuėsdami, sumindžiodami, nukrėsdami vaisius nuo šakų. Ieškovas žalos dydžiui įrodyti pateikė M. Š. sudarytą lokalinę sąmatą, kurioje žalos dydis – 11 779,95 Eur. Iš šios lokalinės sąmatos ir liudytojo M. Š. parodymų matyti, kad lokalinėje sąmatoje kiekiai (sugadintos pievos (vejos), išpjautų šakų) apskaičiuoti apytikriai, sodininkų, braškių daigų, vaisių kiekiai ir kainos nurodyti tik iš ieškovo žodžių, o visi darbai skaičiuoti standartiškai pagal kompiuterinę programą, įskaičiuojant papildomas išlaidas darbams, darbo užmokesčiui, mechanizmams, nevertinant, ar konkrečios išlaidos buvo ir ar jas ieškovas turės. Lokalinėje sąmatoje 3 kub. m išvirtusių, nulaužtų medžių, šakų tvarkymas supjaustant įvertintas 51,44 Eur be PVM (sąmatoje 177,60 Lt), supjaustytos medienos išvežimas, pakraunant ir iškraunant rankiniu būdu – 47,73 Eur be PVM (sąmatoje 164,81 Lt), sodinimo vietų lapuočių medžių sodinukams paruošimas įvertintas 54,10 Eur be PVM (sąmatoje 186,78 Lt), jų sodinimas – 24,81 Eur be PVM (sąmatoje 85,67 Lt), o dviejų sodinukų vertė – 136,56 Eur be PVM (sąmatoje 471,53 Lt), taigi, visi šios išlaidos sudarytų 314,64 Eur be PVM ir 380,71 Eur su PVM. Tačiau ir ieškovo paaiškinimų matyti, kad jis nupjautų vaismedžių šakų niekur nevežė, šakoms pjauti mechanizmų nenuomojo, darbininkų nesamdė, darbo užmokesčių išlaidų neturėjo, šakas supjaustė savo jėgomis ir sukūreno sklype. Du vaismedžių sodinukus nusipirko turguje už 30 Eur ir pasisodino. Ieškovas, iš sąmatoje nurodytų 380,71 Eur aukščiau aptartų išlaidų realiai išleido 60 Eur sodinukams bei prisidėjo savo darbu, todėl šios sąmatoje nurodomos išlaidos mažintinos iki ieškovo realiai patirtų išlaidų, įvertinant jo asmeninį darbą. Lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad gyvūnai sunaikino 500 kg obuolių, kurių vertė – 341,41 Eur be PVM (sąmatoje 1 178,85 Lt). Liudytojas M. Š. patvirtino, kad šis obuolių kiekis realiai nebuvo nustatinėtas, sąmatoje jis nurodytas iš ieškovo žodžių, kaina skaičiuota kaip ekologiškų vaisių. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokį vaisių (obuolių ir kriaušių) kiekį, nenurodė aiškių kriterijų pagal kuriuos jis suskaičiavo sunaikintus obuolius ir kriaušes, nepateikė įrodymų, kad jie ekologiškai, nes vien faktas, kad augo jo sodyboje, negali būti pakankamas konstatuoti, kad jie ekologiški, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo sunaikinta 500 kg obuolių ir kriaušių. Fotonuotraukose matyti ant žemės nukritę obuoliai, kai kurie sužaloti, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia spręsti, kad jie visi buvo nukrėsti atsakovų ūkinių gyvūnų, kadangi galimas savaiminis obuolių kritimas dėl įvairių priežasčių, pažeisti obuoliai nerūšiuoti, jų kiekis nenustatytas, todėl ieškovo pateikti įrodymai nepakankami pripažinti įrodytu, kad atsakovo ūkiniai gyvūnai sunaikino 500 kg ekologiškų vaisių. Atsižvelgus į tai, kad ūkiniams gyvūnams vaikštant po sodą, kliudant ir nulaužiant vaismedžių šakas, dalis vaisių galėjo būti nukrėsta, dėl ko jie nesunoko ir ieškovas negalėjo jų naudoti, dalis jų pažeista užminant kanopomis, dalis suėsta, todėl sąmatoje nurodyta 413,11 Eur su PVM suma dėl šių nuostolių mažintina. Sąmatoje nurodyta, kad sumindžiotų vejos atskirų vietų (38 arai) užtaisymas užsėjant žole kainuotų 8 878,56 Eur be PVM (sąmatoje 30 655,91 Lt). Liudytojas M. Š. patvirtino, kad plotas yra apytikslis, detaliai nematuota, į kainą įskaičiuotas volavimas, kultivavimas, volavimas, žolės užsėjimas, laistymas, žolės sėkla. Ieškovo paaiškinimais, fotonuotraukomis nustatyta, kad gyvūnai sutrypė didesnę dalį savaime suaugusios žolės (pievos), dalį – paties ieškovo užsėtos pievos. Želdynų įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad veja - lygaus (horizontalaus ar nuolaidaus) paviršiaus viena žole ar kelių žolių mišiniu apsėtas prižiūrimas žolynas. Įvertinus tai, negalima pripažinti, kad savaime užaugę pievos plotai (net jei jie ir šienaujami) prilygsta vejai. Fotonuotraukos patvirtina, kad pieva ir veja nėra idealiai lygios, jose priaugę įvairių rūšių žolių, pieva ir veja nėra tos pačios kokybės, todėl, ieškovui sutvarkius visą gyvūnų sumindžiotą plotą įrengiant jį kaip aukštus kokybės standartus atitinkančią, sąmatoje įvertintu būdu ir išlaidomis, veją, būtų žymiai pagerinta žemės sklype buvusi pieva (veja) atsakovų lėšomis. Ieškovas neįrodė, kiek realiai kainavo jo įrengta veja, kokius realiai darbus jis ketina atlikti vejai (pievai) sutvarkyti, sąmatoje nurodyta suma mažintina. Fotonuotraukomis, ieškovo paaiškinimais, liudytojos I. L. parodymais nustatyta, kad atsakovo gyvūnai apgadino tvorą, ieškovas ją pakeitė, lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad šios išlaidos sudaro 46,19 Eur be PVM (sąmatoje 159,47 Lt), šios išlaidos priteistinos. Lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad 260 vnt. braškių daigų sodinimas - 110,30 Eur be PVM (sąmatoje 380,85 Lt), o 260 vnt. braškių sodinukų – 44,38 Eur be PVM (sąmatoje 153,24 Lt). Liudytojas M. Š. patvirtino, kad braškių daigų kiekis į sąmatą įrašytas iš ieškovo žodžių. Fotonuotraukose matyti, kad visos braškė neištryptos, ištrypta mažesnioji jų dalis. Ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad jis braškių daigų naujai nepirko, jų nesodino, šį plotą užželdino kaip pievą, kiek kainavo braškių sodinimas, kiek konkrečiai braškių sunaikinta, neskaičiavo ir nevertino. Atsižvelgus į tai, kad fotonuotraukos patvirtina, kad dalis braškių ištrypta, o tai turėjo įtakos ieškovo gautam derliui, buvo sugadinta braškėse patiesta apsauginė plėvelė, nuostoliai dėl braškių sunaikinimo priteistini, tačiau sąmatoje nurodytas nuostolių dydis mažintinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs sko­­lininkas (fizi­­­­­nis asmuo) privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią su­mo­kėti praleis­­­­­tas terminas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūka­nas už pri­teis­tą su­mą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvyk­dy­mo, ten­kin­tinas.

Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės

CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta bendroji taisyklė solidariajai skolininkų pareigai preziumuoti – jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia bendrą žalą, t. y. objektyvaus bendrininkavimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Žala šiame kontekste aiškintina kaip materialaus ar nematerialaus pobūdžio pakenkimas teisės saugomam interesui, o nedaloma žala yra tada, kai negalima išskirti skirtingų interesų pažeidimo arba pažeidus tą patį interesą negalima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina konkrečiam atsakovui. Nagrinėjamoje byloje negalima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina kiekvienam iš atsakovų, todėl įsigalioja bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija. Ūkiniai gyvūnai priklauso atsakovams D. R. ir N. R., kiek ir kurio ūkinis gyvūnas padarė žalos ieškovui nustatyti nėra galimybės, todėl pripažintina, kad jie už padarytą žalą atsako solidariai. D. R. įgaliojo Č. R. valdyti ir tvarkyti jo ūkį, todėl kvalifikuojant šių atsakovų solidarią atsakomybę taikytina speciali CK 6.265 straipsnyje įtvirtinta norma, pagal kurią atstovaujamas asmuo atsako už savo atstovo, vykdančio pavedimą, padarytą žalą solidariai su atstovu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 353,55 Eur sumokėtas žyminis mokestis (t. 1, b. l. 7), 125 Eur dėl atsakovo turto arešto (t. 2, b. l. 97), 1 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 94-96,99-101), kurios, įvertinus tai, kad ieškovo atstovas surašė ieškinį, pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, atsiliepimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, dalyvavo keturiuose teismo posėdžiuose, kurie užtruko aštuonias valandas, neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos ieškovui iš atsakovų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 9 punktai). Ieškovas prašė priteisti 11 779,95 Eur nuostolių, priteista – 2 500 Eur, todėl ieškovo ieškinys patenkintas 21,22 proc. (2 500 x 100/ 11 779,95 Eur), todėl ieškovui priteistina iš atsakovų solidariai 21,22 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų – 393,32 Eur (1 853,55 x 21,22/ 100) (išlaidos žyminiam mokesčiui ir advokato pagalbai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovas prašo priteisti iš 125 Eur išlaidų, turėtų vykdomojoje byloje, tačiau remiantis CPK 610, 611 straipsniais jų išieškojimui nustatyta speciali tvarka, todėl ieškovas dėl jų išieškojimo turi teisę kreiptis į antstolį.

Atsakovas Č. R. turėjo 400 Eur išlaidų advokato pagalbai (t. 2, b. l. 61), kurios, įvertinus tai, kad ieškovo atstovas surašė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, dalyvavo keturiuose teismo posėdžiuose, kurie užtruko aštuonias valandas, neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos atsakovui iš ieškovo proporcingai atmestų reikalavimų daliai - 315,12 Eur (400 x 78,78 / 100) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 9 punktai).

Atsižvelgus į tai, kad iš atsakovo Č. R. ieškovui priteistina 393,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovui Č. R. – 315,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, įskaičius atsakovo Č. R. mokėtiną ieškovui sumą, ieškovui priteistina iš atsakovo Č. R. 78,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 18,05 Eur, kurių 21,22 proc. – 3,83 Eur priteistini iš atsakovų solidariai (18,05 x 21,22/ 100) o, likusi dalis – 14,22 Eur iš ieškovo (18,05 Eur – 3,83 Eur), nes ieškinys tenkinamas iš dalies (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų Č. R., a. k. (duomenys neskelbtini) D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) nuostolių atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 78,20 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 20 centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - atsakovams Č. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo ir kilno­ja­mo­jo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovams ir esančių pas atsakovus arba tre­čiuo­sius asmenis, areštą 11 779,95 Eur sumai, dalyje dėl 2 500 Eur palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, o dalyje dėl 9 279,95 Eur palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti iš ieškovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 14,22 Eur (keturiolika eurų 22 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, o iš atsakovų Č. R., a. k. (duomenys neskelbtini) D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti 3,83 Eur (tris eurus 83 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filia­las, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medi­ci­nos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpi­nin­ko MAXIMA LT, UAB kaso­se; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo termi­­nalų siste­mos“ mokė­jimo savitarnos termi­na­luo­se FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ termi­naluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų opera­to­rius“ spaudos kioskuose.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.