- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-22
- Bylos Nr.
- 2A-320-123/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14672-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas, Rimvida Zubernienė, Virginija Nijolė
- Atsakovas
- V. U.
- Ieškovas
- AB „Citadele“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-320-123/2013
2013 m. vasario 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Alvydas Žerlauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės V. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Citadele“ banko ieškinį atsakovei V. U., trečiajam asmeniui bankrutavusiai V. U. vaistinei, IĮ, atstovaujamai bankroto administratoriaus A. R., dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB „Citadele“ bankas ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašo teismo priteisti iš atsakovės 5 000 Lt negrąžinto kredito, 334,01 Lt palūkanų, 189,85 Lt delspinigių, 200 Lt mokesčio už kortelės sąskaitos tvarkymą, 13 procentų sutartines metines palūkanas nuo 5 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-04-08 su atsakove sudaryta kreditinės mokėjimo kortelės sutartis, pagal kurią atsakovei suteiktas 5 000 Lt kredito limitas. Nurodė, kad atsakovė pasinaudojo 5 000 Lt kredito limitu, tačiau sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, sutartyje nustatyta tvarka kredito ir kitų su juo susijusių mokėjimų negrąžino, todėl kredito sutartis su atsakove buvo nutraukta.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-27 sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei AB „Citadele“ bankui iš atsakovės V. U. 5 000 Lt negrąžinto kredito, 189,85 Lt delspinigių, 334,01 Lt palūkanų, 200 Lt kortelės sąskaitos tvarkymo mokesčio, 13 procentų metines palūkanas už negrąžintą 5 000 Lt kreditą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-11-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 5 723,86 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-11-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 172 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Teismas darė išvadą, kad byloje esantys įrodymai neleidžia teigti, jog atsakovė galėjo suklysti, pasirašydama kredito sutartį. Atsakovė kreditinės mokėjimo kortelės išdavimo ir aptarnavimo sutartį pasirašė, t. y. išreiškė sutikimą ir valią dėl sudarytos sutarties turinio. Teismo manymu, duomenys apie kredito limito gavėją yra surašyti aiškiai ir atsakovės pasirašyti, todėl nėra jokių abejonių, kad kreditas yra išduotas atsakovei, o ne jos individualiai įmonei. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės ieškinį tenkino visiškai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė V. U. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-27 sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovei visas apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pripažįsta, jog suteikta kreditine kortele disponavo ir išnaudoto kredito neginčija, tačiau kreditinė kortelė buvo naudojama išskirtinai V. U. vaistinės poreikiams – vaistams, kurui ir kitiems individualios įmonės reikalams tvarkyti. Paaiškino, kad negali pateikti dokumentų, pagrindžiančių piniginių lėšų panaudojimą, nes visi dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui A. R. Iškėlus bankroto bylą individualiai įmonei materialinės atsakomybės subjektu, be pačios įmonės, yra ir jos savininkas, kurio turtas patenka į turto masę, iš kurios tenkinami individualios įmonės ir jos savininko kreditorių reikalavimai. Mano, kad individualios įmonės savininko kreditoriai savo kreditinius reikalavimus turi pareikšti bankroto byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovės (bankrutavusios individualios įmonės savininkės) priteista skola, pagrįstumo ir teisėtumo.
Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010-04-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-169-538/2013 atsakovei V. U. vaistinei, IĮ iškėlė bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirtas A. R. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos (negrąžinto kredito) priteisimo iš atsakovės V. U.
Individualios (personalinės) įmonės savininko turtas laikomas neatskirtu nuo įmonės turto civilinės atsakomybės prasme. CK 2.50 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis atsako už tokio juridinio asmens prievoles tuo atveju, kai nepakanka paties juridinio asmens turto, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Bankrutavusios individualios įmonės savininkas, kurio turtas yra neatskirtas nuo individualios įmonės turto, atsako už bankrutavusios individualios įmonės skolas visu savo turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004).
Nagrinėjamu atveju ieškovės AB „Citadele“ banko reikalavimai yra kildinami iš sandorio, sudaryto ne su individualia įmone, o su jos savininke V. U., kaip privačiu fiziniu asmeniu, ir yra atsiradę iki bankroto bylos V. U. vaistinei, IĮ iškėlimo. Ieškovės ieškinys atsakovei dėl skolos priteisimo priimtas nagrinėti teisme 2011-11-10, t. y., jau iškėlus bankroto bylą V. U. vaistinei, IĮ Klaipėdos apygardos teisme.
CPK 163 straipsnio 5 punktas numato, kad, kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto byla, teismas privalo sustabdyti bylą ir perduoti ją bankroto bylą iškėlusiam teismui. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys buvo patenkintas 2011-12-23 sprendimu už akių (panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-19 nutartimi) atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, o aplinkybė, kad atsakovės individualiai įmonei yra iškelta bankroto byla paaiškėjo tik atsakovei pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalis numato, kad visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Kai proceso įstatymo nustatytais atvejais byla nėra perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, apie šioje byloje priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą teismas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą. Bankrutuojančiai įmonei iškeltų bylų sustabdymas ir perdavimas bankroto bylą iškėlusiam teismui nėra savitikslis, nes orientuotas į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.), siekiant kuo skubiau išspręsti bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimą. Iškėlus įmonei bankroto bylą, kreditoriai savo finansinius reikalavimus teikia tiesiogiai administratoriui, kuris sutikslinęs juos su įmonės apskaitos dokumentais, sprendžia dėl jų teikimo tvirtinti teismui (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad skolos priteisimo klausimą išsprendus ne bankroto, o atskiroje civilinėje byloje būtų pažeistos ieškovės ar atsakovės teisės ir teisėti interesai, taip pat kitų bankrutavusios V. U. vaistinės, IĮ kreditorių interesai, nes į civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu buvo įtraukta bankrutavusi V. U. vaistinė, IĮ, atstovaujama bankroto administratoriaus A. R., kuris Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.).
Atsakovė V. U. nurodo, kad kreditinė kortelė buvo naudojama išskirtinai V. U. vaistinės poreikiams, tačiau nurodyta aplinkybė nėra esminė nagrinėjamoje byloje, nes kredito panaudojimo paskirtis šiuo atveju nedraudžia ieškovei skolą prisiteisti atskiroje civilinėje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006; 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2011-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad įsiteisėjus šiam skundžiamam teismo sprendimui apie jį privalės būti informuotas bankroto bylą nagrinėjantis Klaipėdos apygardos teismas, tačiau nesutinka, kad skolą iš atsakovės priteisiant atskiroje civilinėje byloje buvo pažeistos Įmonių bankroto įstatymo ar CPK normų nuostatose įtvirtintos procedūros, galiojančios nuo 2011-10-01 (CPK 163 str. 5 p., ĮBĮ 15 str. 2 d.).
Pažymėtina, kad atsakovė paduodama apeliacinį skundą pripažino, jog suteikta kreditine kortele disponavo ir aplinkybės, jog panaudojo kreditą, neginčijo, taigi iš esmės nenurodo jokių argumentų dėl priteisto skolos (negrąžinto kredito), delspinigių, mokesčio už kortelės sąskaitos tvarkymą, sutartinių ir procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad skola iš atsakovės priteista nepagrįstai (CPK 178 str.).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-27 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331, straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.