- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-29
- Bylos Nr.
- 2A-532/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Konstantinas Gurinas, Danutė Gasiūnienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Danutės Gasiūnienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žydra“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-958-605/2010 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žydra“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ ir bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Daga“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Žydra“ ieškiniu prašė pripažinti 2007 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. LT058930/PPS negaliojančia; pripažinti nuomos sutartį Nr. LT058930 (toliau – Nuomos sutartis) negaliojančia; pripažinti UAB „Žydra“ nuosavybės teisę į automobilį (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis); ieškovui priteisti iš UAB „Swedbank lizingas“ 10427,50 Lt.
Ieškinį grindžia tokiomis svarbiausiomis aplinkybėmis.
Nuomos sutartimi Nr. LT058930 (2007 m. kovo 3 d.), sudaryta tarp UAB „Žydra“ (nuomininkas) ir UAB „Hansa lizingas“ (jo teisių ir pareigų perėmėjas UAB „Swedbank lizingas“) (nuomotojas), pastarasis įsipareigojo įsigyti nuomininko nurodytą turtą (automobilį) ir perduoti jį nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis verslo tikslais už sutartyje nustatytą mokestį. UAB „Hansa lizingas“ 2007 m. rugpjūčio 24 d. sudarė su UAB „Daga“ automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir įsipareigojo priimti turtą, sumokėti už jį. Šalys patvirtino, kad turtas bus perduotas valdyti nuomininkui UAB „Žydra“, kuris atliks visas pirkėjo funkcijas, išskyrus apmokėjimą UAB „Daga“,
Ieškovas pažymėjo, kad iš nuomos sutarties santykių daiktas sutarties laikotarpiu valdomas ir naudojamas ne savininko, o nuomininko kaip valdytojo, taigi tinkamas daikto perdavimas yra sąlyga tinkamai įvykdyti priešpriešines prievoles. UAB „Hansa lizingas“ sudarė sutartį net neįsigijęs turto - automobilio, kurį išnuomavo UAB „Žydra“ (CK 6.483 str., 6.484 str., 6.485 str., 6.494 str. 3 d.). UAB „Žydra“ pasirašė priėmimo-perdavimo aktą, tuo patvirtindamas prekės priėmimą iš pardavėjo.
Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas - priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (CK 6.305 str. 1 d.). Sutartis yra konsensualinė. Pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui valdyti nuosavybės teise ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę priėmimo-perdavimo aktu (CK 6.317 str.). Turto įgijėjas nuosavybės teisę į turtą įgyja nuo jo perdavimo įgijėjui momento (CK 4.49 str. 1 d.). Darytina išvada, jog UAB „Žydra“ įgijo nuosavybės teises, kadangi nuosavybės teisė asmeniui pereina nuo daikto perdavimo, o ne nuo atsiskaitymo momento. Be to, UAB „Hansa lizingas” neįregistravo nuosavybės teisės į automobilį.
Už automobilį UAB „Žydra” su UAB „Hansa lizingas” neatsiskaitė dėl to, kad jam iškelta bankroto byla, kurią iškėlus UAB „Žydra” draudžiama vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.).
Į BUAB „Žydra“ kreditorių sąrašą UAB „Hansa lizingas“ prašymu įtrauktas ir atsakovas su 289695,84 Lt kreditoriniu reikalavimu (vietoj automobilio, kurio negrąžino nuomininkas, nuomotojas pareikalavo patvirtinti pilną turto kainą, įskaitant baudas bei palūkanas).
2007 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ nustatė automobilio kainą, neatitinkančią tuo metu egzistavusios tokios markės automobilio pirkimo pardavimo kainos (turto vertinimo įmonė UAB „Robinta“ nurodė, jog automobilis galėjo būti įkainotas ne didesne nei 75000 litų kaina). Todėl 2007 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pasėkoje UAB „Žydra” patyrė 22 000 Lt nuostolį.
Bankiniais pavedimais ieškovas atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ pervedė tiesioginių įmokų viso 33 101,89 Lt. (sąskaita Nr.4486), įskaitant avanso dalį 11550,95 Lt. Neapmokėtas pilnos turto vertės likutis sudaro 97 000,00 – 33 101,89 = 63 898,11 Lt.
2007 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. LT058930/PPS bei iš jos išplaukianti Nuomos sutartis Nr. LT058930 turi būti pripažintos negaliojančiomis nuo sudarymo momento (CK 6.66 str.) kaip sandoriai, prieštaraujantys viešajai tvarkai ir gerai moralei.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad tiek automobilį, tiek jo kainą, tiek ir pardavėją pasirinko pats ieškovas.
Veiklos nuomos sutartis buvo sudaryta 2007 m. rugpjūčio 24 d., pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tą pačią dieną. Po trijų dienų buvo sudarytas ir turto priėmimo - perdavimo aktas, kuriuo automobilis buvo perduotas iš UAB „Daga“ ieškovui. Lizingo bendrovei akto kopija buvo atsiųsta tik faksu (originalas nepateiktas), todėl to akto atsakovas nepasirašė.
Visą sutarties galiojimo laikotarpį nei ieškovas, nei tretysis asmuo jokių pretenzijų dėl nuosavybės teisių į automobilį nereiškė. Akivaizdu, kad atsakovas įgijo nuosavybės teises į automobilį. Turtas nuosavybės teise yra įgytas pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu ir ta informacija yra išviešinta įregistruojant turtą VĮ „Regitra“.
Finansiniame reikalavime bankroto byloje yra nurodyta turto likutinė vertė, kadangi automobilis nebuvo grąžintas atsakovui, t.y. nurodytas patirto nuostolio dydis. Grąžinus automobilį ir įvertinus, kokia yra jo vertė, finansinis reikalavimas būtų sumažintas.
Avansas buvo sumokėtas sutarties pagrindu ir sutartyje nurodyta, kad, nutraukus sutartį, avansas nėra grąžinamas. Nėra teisinio pagrindo grąžinti ieškovui už automobilį sumokėtą avansą.
Nėra pagrindo teigti, kad buvo sudaryta lizingo sutartis. Ieškovas negalėjo suklysti ir nesuprasti, kad sudaroma ne lizingo, o veiklos nuomos sutartis, nes bendrųjų sąlygų 10 punkte nurodyta, jog turtas grąžinamas pasibaigus sutarties terminui, kas nebūdinga lizingo sutartims.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad sutarties šalys, nepažeisdamos sutarčių laisvės ir šalių autonomijos principų, susitarė, kad UAB „Swedbank lizingas“ įsigis UAB „Žydra“ išsirinktą turtą ir tuomet jį UAB „Žydra“ išnuomos. UAB „Swedbank lizingas“ savo įsipareigojimus vykdė tinkamai.
Tarp šalių buvo sudaryta ne lizingo (finansinės nuomos) sutartis, o veiklos nuomos sutartis, todėl netaikytinas CK 6.567 straipsnis. Sutarties 10.2 punkte nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad, pasibaigus sutarties terminui, nuomininkas įsipareigoja grąžinti turtą nuomotojui arba jo nurodytam asmeniui kartu su pardavėjo nuomininkui perduotais dokumentais turto grąžinimo dieną.
Ieškovas UAB „Žydra“ nėra pirkimo – pardavimo sutarties Nr. LT058930/PPS, kuria atsakovas įgijo turtą - automobilį nuosavybės teise, šalis. UAB „Žydra“ buvo tik supažindinta su šios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis, tačiau jokių teisių ar pareigų sutarties pagrindu neįgijo. Pats ieškovas rinkosi turtą, jo kainą bei pardavėją ir kreipėsi į atsakovą, prašydamas nupirkti konkretų turtą už ieškovo nurodytą kainą iš ieškovo nurodyto pardavėjo. 2009 m. balandžio 30 d. UAB „Robinta“ pažyma Nr. 38-P/2009 vertintina kaip informacinio – konsultacinio pobūdžio.
Teismas kaip nepagrįstą vertino ieškovo argumentą, kad atsakovas neįgijo nuosavybės teisės į automobilį, ir kad šią teisę įgijo ieškovas. Pagal pirkimo – pardavimo sutartį atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ sumokėjo visą turto (automobilio) kainą. Taigi pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ tapo automobiliu savininkas. Be to, atsakovas, atlikdamas registraciją viešame valstybės registre VĮ „Regitra“, paviešino duomenis apie nuosavybę tretiesiems asmenims. Turto perdavimo - priėmimo akto pasirašymas nelaikytinas nuosavybės teisės įgijimo pagrindu. Be to, pačiame 2007 m. rugpjūčio 27 d. turto perdavimo – priėmimo akte yra nurodytas turto nuosavybės teisės perėjimo UAB „Swedbank lizingas“ momentas, būtent: „nuo šio akto pasirašymo ar faktinio turto perdavimo nuomininkui momento, priklausomai nuo to, kas įvyko anksčiau, nuomotojui pereina turto nuosavybės teisė“.
Argumentai, kad atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ UAB „Žydra“ bankroto byloje yra patvirtintas finansinis reikalavimas, reikšmės neturi, nes atsakovui atgavus automobilį, jo verte būtų sumažintas finansinis reikalavimas.
Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ likusio avansinės įmokos likučio - 10427,50 Lt ieškovui UAB „Žydra“ negrąžino pagrįstai, kadangi avansas buvo sumokėtas sutarties pagrindu, o joje yra nurodyta, kad nutraukus sutartį avansas negrąžinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutartį vertino kaip veiklos nuomos sutartį ir atitinkamai nepagrįstai neatsižvelgė į CK XXX skyriaus teisines normas, taikytinas lizingo (finansinės nuomos) sutartims.
Europos Komisijos reglamente Nr. 1126/2008, analizuojant lizingo sutartis pagal TFAS (tarptautinis finansų apskaitos standartas) kriterijus yra pasakyta:
Jei „iš esmės visos rizikos ir atlygiai” aiškinant nuosavybę atitenka nuomininkui, tada finansinės nuomos sutartis yra išperkamosios nuomos sutartis. Jeigu lizingo davėjas neįtraukė papildomų paslaugų į sąskaitas ir tai liko nuomininko rizikai, bei nenustatė konkrečios turto likutinės vertės nuomos sutarties pabaigai, tai tokia nuomos sutartis turi būti perkvalifikuota į išperkamosios finansinės nuomos sutartį (Europos Komisijos reglamentas Nr. 1126/2008).
Atsiliepimas
Atsakovo ieškovui atsiųstame mokėjimo grafike nurodyti mokėjimai, susidedantys iš automobilio turto likutinės vertės dalies ir nuomos mokesčio, ko pasėkoje automobilio likutinė vertė yra mažėjanti kas mėnesį ir po kelių metų automobilio likutinė vertė sudaro tik 26 % buvusios turto likutinės vertės, buvusios sutarties sudarymo metu.
2. Vienas iš pagrindinių faktorių, įrodančių finansinės veiklos nuomos pagrindą, taip pat yra turto apskaita nuomotojo balanse. Atsakovas neįrodė, jog automobilis yra įtrauktas į 2007 metų UAB „Hansa lizingas“ finansinę atskaitomybę, juolab to negalėjo ir padaryti, nes turto perėmimo perdavimo procedūroje atsakovas nedalyvavo, todėl ir turto pagal perdavimo aktą neįgijo. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Hansalizingas” neįregistravo nuosavybės teisės į automobilį. Atsakovas nepateikė teismui dokumentų, įrodančių UAB „Hansa lizingas“ nuosavybę į automobilį, bei dokumentų, patvirtinančių atsiskaitymą už turtą.
Pagal PVM įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 3 punktą tik veiklos nuomos sutarties pagrindu sudarytiems sandoriams, t.y. nuomojamiems automobiliams, PVM mokestis yra neatskaitomas. Pagal PVM įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakovas negalėjo taikyti PVM apmokestinimą nuomojamam automobiliui, nes šiame įstatymo straipsnyje ir nurodoma PVM neatskaitomumas pagal PVM įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Atsakovas, pažeisdamas LR PVM įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 62 straipsnio 2 dalies 3 punktą taikė PVM atskaitą perduotam ieškovui automobiliui, nurodydamas, jog sudarė finansinę veiklos nuomos sutartį. Šio fakto pagrindu galima teikti, jog buvo vykdomi išperkamosios finansinės nuomos sutarties apskaitos veiksmai.
3. Atsakovo vardu įregistruota autotransporto priemonė VĮ „Regitra“ atsakovui nuosavybės teisių nesuteikia.
4. Pats atsakovas, teikdamas pareiškimą Kauno apygardos teismui bankroto byloje dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, nurodė, jog tarp šalių buvo sudaryta išperkamosios finansinės nuomos sutartis bei tą patį pakartojo pareiškime nutraukdamas veiklos nuomos sutartį, kuri ir taip negaliojo nuo jos pasirašymo dienos.
5. Aiškinant sutartis, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies, t.y. nagrinėjamoje byloje UAB „Žydra” naudai (contra proferentem) (CK 6.193 str.).
6. Atsakovas, lizingo davėjas, kuris lizingo sutarties sudarymo momentu nebuvo daikto savininkas, turėjo automobilį įsigyti iš trečiojo asmens, kas ir buvo numatyta atlikti nedelsiant, tačiau lizingo davėjas šio įsipareigojimo neįvykdė (CK 6.567 str. 1 d.), todėl taikytinas LR CK 1.80 straipsnis (imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis, negalioja).
Šalies argumentai
7. Nepagrįsta Kauno apygardos teismo išvada, kad ieškovas pateikė prašymą dėl konkretaus turto įsigijimo. Finansinės veiklos nuomos sutartis yra surašyta 2007 m. kovo 6 d., o ieškovo pateikta paraiška turtui įsigyti buvo surašyta 2007 m. birželio 20 d., t.y. praėjus jau trims mėnesiams po pirminės finansinės nuomos sutarties sudarymo ir kai ji jau nebegaliojo.
8. Pagal ginčijamą veiklos nuomos sutartį į lizingo davėjo sąskaitą per 7 dienas turėjo būti sumokamas avansas (2.2. punktas), sutartis įsigalioja tik atlikus avansinę įmoką (2.2.1.-2 p.). UAB „Žydra“ neatliko laiku finansinių įmokų į atsakovo sąskaitą, todėl sutarties šalių nebesaisto jokie įsipareigojimai. Ieškovui buvo primesta 2007 m. kovo 6 d. finansinės veiklos nuomos sutartis, su kuria jis nesutiko ir nemokėjo įmokų per nustatytą terminą.
9. Kadangi UAB „Hansa lizingas” pareiškė reikalavimą UAB „Žydra” bankroto byloje, taip jis pasirinko savo teisių gynimo būdą ir išreiškė valią automobilį perduoti BUAB „Žydra” administratoriui. Nustačius, jog ieškovas yra sumokėjęs atsakovui dalį sutartyje numatytos kainos (33101,89 Lt) ir ieškovo bankroto byloje yra patvirtintas kreditorinis reikalavimas, susijęs su skola dėl automobilio (68172,03 Lt), esant turto likutinei vertei 63898,11 Lt., pripažintina, kad atsakovas užsitikrino likusio turto dalies finansinį patenkinimą pilnumoje, priskaičiuodamas ir delspinigius, todėl išnuomotas ieškovui turtas pereina ieškovui nuosavybės teise (CK 6.503 str. 1 d.).
10. Byloje taikytina CK 6.572 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad lizingo gavėjo bankroto atveju lizingo davėjas gali panaudoti savo teises prieš lizingo gavėjo kreditorius ir administratorių tik tuo atveju, jeigu lizingo sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota.
Šalies argumentai
11. Apygardos teismas nevertino argumento ir įrodymų, kad atsakovas nustatė automobilio kainą, neatitinkančią tuo metu egzistavusios tokios markės automobilio pirkimo pardavimo kainos, todėl pirkimo-pardavimo sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei ir yra niekinis bei negalioja (CK 1.81 str.). Be to, bankrutuojančios įmonės visų jos kreditorių teisės yra pažeidžiamos, jei įmonė sudaro sandorį, pažeisdama savo pačios interesus. Automobilio įsigijimas už aiškiai didesnę kainą nei turto rinkos vertė prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir įstatams, todėl gali būti pripažintas negaliojančiu ir pažeidžiančiu kreditorių teises (CK 6.66 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Po 2007 m. kovo 6 d. sutarties sudarymo, atsakovas ilgai abejojo dėl 2007 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, ko pasėkoje pateikė turtą įmonei, kurioje dirbo jau tik 3 darbuotojai ir tokiu būdu dar daugiau pablogino įmonės finansinę padėtį.
12. UAB „Hansa lizingas“ avansinės įmokos likučio 10 427,50 Lt. BUAB „Žydra“ negrąžino ir pirmosios instancijos teismas šią sumą be teisėto pagrindo įskaitė kaip netesybas.
13. Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendime tik mechaniškai išvardijo byloje esančius įrodymus, o dalį jų apskritai ignoravo, todėl teismo išvados nepagrindžiamos faktiniais argumentais ir teismo sprendimas yra be motyvų, todėl naikintinas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jo netenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Apygardos teismas pagrįstai 2007 m. rugpjūčio 24 d. šalių sudarytą sutartį Nr. LT058930 kvalifikavo veiklos nuomos sutartimi. Tokią išvadą leidžia daryti tiek sutarties teksto analizė, tiek teismui pateikta apelianto paraiška dėl sutarties sudarymo, kurioje yra aiškiai išreikšta apelianto valia sudaryti būtent veiklos nuomos sutarti (grafoje „Pageidaujamos finansavimo sąlygos. Sandorio tipas“ iš dviejų pasirinkimo variantų „veiklos nuoma“ ir „finansinis lizingas“, apeliantas pasirinko būtent veiklos nuomą).
2. Lizingas (finansinė nuoma) ir veiklos nuoma yra dvi specifinės nuomos sutarties rūšys, turinčios skirtumų. Lizingas (finansinė nuoma) yra laikoma visiškos amortizacijos lizingu, t.y. sutarties laikotarpiu paprastai yra padengiama visa sutarties dalyko vertė. Be to, lizingo (finansinės nuomos) atveju, lizingo sutarties dalykas yra apskaitomas lizingo gavėjo apskaitoje ir lizingo gavėjas turi teisę skaičiuoti sutarties dalyko nusidėvėjimą, mažinti apmokestinamąjį pelną. Tai nėra būdinga veiklos nuomos teisiniams santykiams. Galų gale lizingo (finansinės nuomos) sutartyse paprastai yra nurodyta, jog sumokėjus sutartyje nustatytą kainą ir atliktus kitus veiksmus, sutarties dalyko nuosavybės teisė pereina lizingo gavėjui. Ginčijamos sutarties 10.2. punkte yra nurodyta, jog pasibaigus jos terminui, nuomininkas (apeliantas) įsipareigoja gražinti turtą nuomotojui (atsakovui).
3. Skirtingai nei be įrodymų teigia apeliantas, turtas (automobilis) buvo įtrauktas į UAB „Swedbank lizingas” finansinę atskaitomybę, nors tai ir neturi įtakos nuosavybės teisei į automobilį (nėra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas). Argumentais dėl atsakovo galimai netinkamo turto apskaitos tvarkymo apeliantas nesirėmė pirmosios instancijos teisme.
4. Apelianto teiginiai apie netinkamą pridėtinės vertės mokesčio atskaitą–nepagrįsti, neįrodyti.
5. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad UAB „Swedbank lizingas“ netinkamai įvykdė įsipareigojimą įsigyti turtą. Sutartis, skirtingai nei teigia apeliantas, buvo sudaryta 2007 m. rugpjūčio 24 d. (specialiosiose sąlygose yra grafa „Sutarties sudarymo data“). Tą pačią dieną sudaryta ir 2007 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. LT058930/PPS, taigi UAB „Swedbank lizingas“ automobilį nuosavybės teise įgijo veiklos nuomos sutarties sudarymo dieną. Turtas apeliantui valdyti ir naudotis buvo perduotas 2007 m. rugpjūčio 27 d. turto priėmimo-perdavimo aktu.
6. Pagrindu pripažinti sutartį niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu gali būti tik jos prieštaravimas imperatyvioms teisės normoms, kas byloje neįrodyta, o ne netinkamas sutartinių įsipareigojimu vykdymas, kas taip pat nebuvo nustatyta.
7. Turto nuosavybės perėjimo atsakovui momentas yra nurodytas Turto perdavimo akto 4 punkte, kuris nurodo, jog nuo akto pasirašymo ar turto faktinio perdavimo apeliantui (priklausomai nuo to, kas įvyko anksčiau) turto nuosavybės teisė pereina UAB „Swedbank lizingas“. Pagal veiklos nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 3.2., 3.5. punktus ir pirkimo - pardavimo sutarties 3.1. punktą, pardavėjas turtą privalo perduoti tiesiogiai apeliantui. Vėliau pats apeliantas nepateikė UAB „Swedbank lizingas“ akto pasirašymui, tik atsiuntė akto kopiją faksu.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog automobilis buvo registruotas Vį „Regitra“. Jokiame kitame viešajame registre kelių transporto priemonės nėra registruojamos.
Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog Sutartis turėjo būti registruota viešame sutarčių registre. Jame privalo būti registruojamos tik tos sutartys, kurių dalykas yra neregistruojamas daiktas.
9. Atsakovo pareiškimas dėl finansiniu reikalavimu patvirtinimo UAB „Žydra” bankroto byloje nereiškia, jog atsakovas atsisakė turto nuosavybės teisės ar kad šios teisės perėjo apeliantui.
10. Turtą ir jo pardavėją pasirinko pats apeliantas, todėl nepagristi apelianto teiginiai, jog turto pardavimo kainą nustatė atsakovas. Be to, vien turto pardavimo kaina nėra pagrindas pirkimo-pardavimo ar veiklos nuomos sutarti pripažinti prieštaraujančiomis viešajai tvarkai, gerai moralei.
11. Kauno apygardos teismas pagrįstai nurodė, jog, remiantis veiklos nuomos sutarties 11.5 punktu, sutarties nutraukimo atveju negrąžinamas nuomininko sumokėtas avansas, į nuomos mokesčius neįskaityta avanso dalis lieka nuomotojui kaip netesybos už sutarties nevykdymą (netinkamą vykdymą).
Priešpriešinių reikalavimų įskaitymas galėjo būti atliktas tik tuo atveju, jeigu šalis sietų priešpriešinės, vienarūšės teisės ir pareigos. Atsakovas neturėjo finansinių prievolių (mokėtinų sumų) apeliantui, todėl įskaitymas nebuvo įmanomas.
12. Teismo vaidmuo sprendžiant kreditoriaus ir administratoriaus ginčus dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ar nagrinėjant bylas pagal administratoriaus pareikštus ieškinius yra toks pat, kaip ir kiekvienoje kitoje civilinėje byloje. Kadangi apeliantas pirmosios instancijos teisme nekėlė ginčijamų sandorių prieštaravimo apelianto ir jo kreditorių interesams klausimo, šios aplinkybe pirmosios instancijos teisme negalėjo būti nagrinėjamos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2007 m. kovo 6 d. Nuomos sutartimi ieškovas UAB „Žydra“ ir atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ susitarė, kad atsakovas už savo lėšas įsigis ieškovo (nuomininko) nurodytą turtą (automobilį) ir parduos jį ieškovui (nuomininkui) laikinai valdyti ir naudotis verslo tikslais už sutartyje nustatytą mokestį sutarties galiojimo terminui. Vykdydamas susitarimą atsakovas 2007 m. rugpjūčio 24 d. su UAB „Daga“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas UAB „Daga“ įsipareigojo perduoti pirkėjui (atsakovui) automobilį Mercedes Benz E 500 nuosavybės teise už 114 460 Lt. Šalys patvirtino, kad automobilis pagal veiklos nuomos sutartį bus perduotas valdyti ir naudotis nuomininkui UAB „Žydra“. Šalys taip pat sutarė, jog UAB „Žydra“ atlieka visas pirkėjo funkcijas, išskyrus apmokėjimą, kurį atlieka atsakovas. Su šios sutarties sąlygomis UAB „Žydra“ buvo supažindinta. 2007 m. rugpjūčio 27 d. Turto priėmimo-perdavimo aktu ieškovas perėmė iš UAB „Daga“ automobilį ir įsipareigojo jį įregistruoti įstatymų nustatytuose registruose atsakovo vardu. Kadangi atsakovas nepasirašė turto priėmimo-perdavimo akto, turto perdavime-priėmime nedalyvavo, todėl ieškovas mano, jog atsakovas automobilio nuosavybės nepriėmė, o UAB „Žydra“ įgijo nuosavybės teises į automobilį nuo daikto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos. Atsakovas, neįgijęs nuosavybės teisių į automobilį, negalėjo jo nuomoti, nes jo neturėjo. Dėl šios priežasties ieškovas prašo 2007 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį, 2007 m. kovo 6 d. Nuomos sutartį pripažinti negaliojančiomis ir šio automobilio nuosavybę pripažinti UAB „Žydra“.
Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Sutarčių laisvė taip pat reiškia šalių teisę sudaryti ir tokias sutartis, kurių Civilinis kodeksas nereglamentuoja, jeigu jos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Sutarčių laisvės principas reiškia ir tai, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti.
Šalys, sudarydamos nuomos sutartį, laisvai apsprendė tarpusavio teises ir pareigas, nustatė, kad automobilį už savo lėšas įgis atsakovas ir perduos jį laikinai valdyti ir naudotis verslo tikslais, nustatytam terminui, sąlygomis ir tvarka už nustatytą užmokestį ieškovui. Ieškovas įsipareigojo mokėti sutartyje nustatytus mokėjimus ir vykdyti kitus joje nustatytus įsipareigojimus (Sutarties 2.1 p.). Atsakovas įsipareigojo, įsigaliojus šiai sutarčiai, su ieškovo nurodytu pardavėju sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir perduoti ieškovui turtą valdyti ir naudotis verslo tikslais (Sutarties 3.1 p.). Šalys sutarties 3.2 punkte nustatė, jog, jeigu atsakovas nenurodys kitaip, vykdant pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas atlieka visas pirkėjo funkcijas, išskyrus apmokėjimą. Ieškovas įsipareigojo, priimdamas atsakovo nupirktą automobilį, elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, patikrinti perkamo automobilio dokumentus, registraciją ir kt (Sutarties 3.5 p.). pasibaigus sutarties terminui, ieškovas įsipareigojo automobilį grąžinti atsakovui arba jo nurodytam asmeniui (Sutarties 10.2 p.). Išdėstytos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino sutartį kaip veiklos nuomos sutartį ir neatsižvelgė į teisės normas, taikytinas lizingo (finansinės nuomos) sutartims.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių sudarytose sutartyse nėra nuostatų, nustatančių, kad, sumokėjus sutartyje nustatytą kainą, automobilį perims ieškovas nuosavybės teise. Sutarties mokėjimų grafike nustatytas kasmėnesinis nuomos mokestis, sutarties mokestis, kitokie mokėjimai nenustatyti. Likutinės vertės perskaičiavimas laikytinas automobilio vertės mažėjimas dėl jo naudojimo. Esant tokioms sutarčių nuostatoms, šalių sudarytas sutartis nėra pagrindo laikyti išperkamosios nuomos sutartimis, atitinkančiomis CK 6.567 straipsnyje nustatytą lizingo (finansinės nuomos) sutarties sampratą.
Apeliantas teigia, kad atsakovas automobilio perėmimo-perdavimo procedūroje nedalyvavo, todėl ir turto pagal perdavimo aktą neįgijo.
Su tokiu apelianto argumentu sutikti nėra pagrindo. Nuomos sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad vykdant pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas atlieka visas pirkėjo funkcijas, išskyrus apmokėjimą. Pirkimo-pardavimo sutarties 1.2 punkte patvirtinta, kad turtas (automobilis) pagal veiklos nuomos sutartį bus perduotas valdyti ir naudotis nuomininkui UAB „Žydra“, kuris, vykdydamas šią sutartį, atlieka visas pirkėjo funkcijas, išskyrus apmokėjimą, kurį atlieka pats pirkėjas. UAB „Žydra“ su šia sutartimi susipažino ir sutiko, gavo šios sutarties egzempliorių. Iš šių sutarčių nuostatų seka, kad ieškovas įsipareigojo turtą (automobilį) tvarkyti atsakovo vardu pagal sutarčių nuostatas, tame tarpe perimti iš pardavėjo automobilį atsakovo vardu pagal turto priėmimo-perdavimo aktą. Teigti, kad atsakovas nuosavybės teisės į automobilį neįgijo, nėra pagrindo.
Aplinkybė, kad ieškovui 2009 m. vasario 4 d. iškelta bankroto byla ir šioje byloje atsakovo reikalavimu patvirtintas kreditorinis reikalavimas, susijęs su skola dėl automobilio naudojimo, nereiškia, kad atsakovas atsisakė nuosavybės teisės į automobilį ir kad ši teisė perėjo ieškovui.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra aktualūs tarp šalių iškilusio ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, keisti jį ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.