Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Ilonai Dumšienei, pareiškėjui A. N., jo atstovui advokatui Viktorui Gecui, atsakovo VĮ Registrų centro atstovui Augeniui Pranui Demeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. patikslintą skundą atsakovui VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2013-04-30 sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-419 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

byloje nagrinėjamas administracinis ginčas dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2013-04-30 sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-419 „Dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre“, kuriuo Nekilnojamojo turto registre atsisakyta įregistruoti vasarnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo indeksu 4K1ž, kadastro duomenis, bei pareiškėjo A. N. daiktines teises į šį statinį teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 16-17).

Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos ir juridiniai faktai registruojami Nekilnojamojo turto registre pagal registravimo metu galiojančias teisės normas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – Registro įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1129 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro nuostatai (2012-09-05 nutarimo Nr. 1098 redakcija) (toliau – Registro nuostatai) bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – Kadastro įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (2011-10-12 nutarimo Nr. 1181 redakcija) (toliau – Kadastro nuostatai) yra pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys nagrinėjamos administracinės bylos teisinius santykius, t.y. žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų (toliau – nekilnojamieji daiktai), daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, nekilnojamųjų daiktų, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą. Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis įtvirtina principą, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. To paties įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, kad patalpos bei statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami, jeigu jie Kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris, o nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą (Registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Pagal Kadastro įstatymo 6 straipsnį nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi statinių kadastro duomenys: objektas; unikalus statinio (taip pat nebaigto statyti) numeris, kurį Kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia Kadastro tvarkytojas ir kuris nekinta visą statinio buvimo laiką; statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir statinio pavadinimas; statinio parametrai; statinio vertės, nustatytos Vyriausybės nustatyta tvarka, jų nustatymo datos; įsigijimo kaina ir įsigijimo data; statinio statybos (rekonstravimo) pradžios ir pabaigos metai ir kiti įstatyme numatyti duomenys. Kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, o, remiantis 7 straipsnio 4 dalimi, nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Pažymėtina, jog Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnyje nustatytos taisyklės taikomos naujam statiniui, formuojamam Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o seniai (iki 1991 m. liepos 25 d.) pastatytų ar įgytų statinių įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą išimtinės taisyklės nustatytos šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje, t.y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 patvirtintas Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašas (toliau – Sąrašas) (nutarimo 2011-10-27 Nr. 1263 redakcija). Pagal Sąrašo 2.3 punktą pastatyti seni statiniai registruojami Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, jeigu statiniai buvo pastatyti miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991 m. liepos 25 dienos.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas A. N. 2013-04-25 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui padavė prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre statinį – vasarnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas indeksu 4K1ž, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, 1969 metų statybos, ir nuosavybės teisę į šį daiktą, prie prašymo pridėjo 2006-12-18 pirkimo – pardavimo sutartį, 2006-12-18 priėmimo – perdavimo aktą, Palangos miesto apylinkės teismo 2012-09-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5-890/2012, Klaipėdos apskrities archyvo 2012-12-12 raštą Nr. (8.6)6R-1095 bei kadastro duomenų bylą reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8, 16). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas registro tvarkytojui nepateikė. Iš pareiškėjo pateikto Klaipėdos apskrities archyvo 2012-12-12 rašto Nr. (8.6)6R-1095 matyti, jog patikrinus Kretingos rajono DŽDT vykdomojo komiteto 1969-1973 metų, Kretingos rajono DŽDT Rajono architekto 1969-1973 metų, Palangos miesto DŽDT vykdomojo komiteto 1969-1973 metų, Palangos miesto DŽDT vykdomojo komiteto Architektūros ir urbanistikos valdybos 1969-1973 metų archyvinius dokumentus apie sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, skyrimą, statybą patvirtinančius bei kitus dokumentus: statybos leidimus, sutikimus, priėmimo-perdavimo aktus ir kitus dokumentus, susijusius su statyba, teisine dokumentacija, duomenų nerasta (b.l. 85). Iš pareiškėjo pateiktų teismui Durpių pramonės valdybos raštų, kuriuos jis nebuvo pateikęs teritoriniam registratoriui su prašymu, matyti, jog buvo planuojami statyti laikino tipo poilsio nameliai (b.l. 114-116), leidimas jiems statyti galiojo iki 1968-12-31 (b.l. 121). Išanalizavusi pateiktą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2001-04-19 išrašą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad išrašas patvirtina aplinkybę, jog pastatas (Turto objektas 2.4) nėra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Toks dokumentas, atsižvelgiant į tai, kad jame yra įrašai „Statusas: Neįregistruotas“, gali būti vertinamas tik kaip įrodantis statinio nepilnų kadastro duomenų sudarymo ir fiksavimo faktą ir tokiems statiniams suformuotą registro įrašo numerį, tačiau nepatvirtina atitinkamo nekilnojamojo daikto įregistravimo, nepaisant to, kad statiniui suteiktas unikalus numeris (b.l. 105-113). Tokią išvadą pagrindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A756 – 1467/2008, A14 – 595/2005 ir kt.) tokio pobūdžio bylose. Aptartos teisinės ir faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad tam, jog pareiškėjo prašomas statinys būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jis registro tvarkytojui privalėjo pateikti statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus. Tai, kad pareiškėjas byloje pateikė naujų dokumentų, kurių nebuvo pateikęs atsakovui, nagrinėjamoje byloje nekeičia atsakovo veiksmų teisinio vertinimo. Pažymėtina, kad atsakovas ginčijamą sprendimą priėmė pareiškėjo jam pateiktų dokumentų pagrindu.

Pagal Sąrašo 8 punktą senų statinių valdytojai, neturintys Sąrašo 2.2–2.4 ir 3.2 punktuose išvardytų dokumentų, būtinų registruojant seną statinį ir (ar) daiktines teises į jį, Registro tvarkytojui pateikia prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, turimus dokumentus, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir atitinkamą teismo sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo. Pareiškėjo nurodyta Palangos miesto apylinkės teismo 2012-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5-890/2012 ( teisminio proceso Nr. 2-10-00620-2009-5) taip pat negali būti vertinama kaip tinkamas dokumentas ginčo objekto ir daiktinių teisių į jį įregistravimui. Nurodyta nutartimi nutraukta civilinė byla pagal pareiškėjo A. N. prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, su tikslu įregistruoti viešajame registre daiktus ir daiktines teises į juos, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių statinių, tarp kurių yra ir ginčo statinys, statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti minėtus poilsio paskirties statinius valstybiniame žemės sklype, ir kad pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinės valstybinės komisijos statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti ir buvo leista juos eksploatuoti. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-11-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013 byla grąžinta apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes apeliacinės instancijos teismas nesprendė klausimo dėl juridinių faktų nustatymo iš esmės ir nevertino, ar yra pagrindai šiems faktams nustatyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamam ginčui ši civilinės bylos procesinė situacija neturi įtakos. Jeigu teismo sprendimu bus nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kurių pagrindu galima padaryti teisinę daikto ir daiktinių teisių registraciją Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjas turės teisę paduoti prašymą teritoriniam registratoriui su naujais prašymą pagrindžiančiais įrodymais.

Pareiškėjas, siekdamas įregistruoti nuosavybės teises į ginčo pastatą, turėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pastatas yra suformuotas laikantis teisinio reguliavimo ir tinkamas naudoti kaip statinys, o po to – pateikti įrodymus, kad statinį jis yra įgijęs įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas registro tvarkytojui pateikė 2006-12-18 pastatų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2006-12-18 ir tos pačios dienos priėmimo perdavimo aktą (b.l. 97-98). Pareiškėjo argumentas, jog ši sutartis įrodo, kad jis įgijo nuosavybės teisę į ginčo vasarnamį, pripažintinas nepagrįstu. Tiek sutarties sudarymo metu, tiek šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyviai nurodyta, jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti notarinės formos, o CK 1.93 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Registro įstatymo 29 straipsnio 2 punktas numato, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų. Tai reiškia, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo, tačiau turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti tam tikrus duomenis į nekilnojamojo turto registrą ar įregistruoti daiktines teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, 2012-10-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A520–2976/2012, 2012-05-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A520–2302/2012 ir kt.).

Registro įstatymo 2 straipsnis apibrėžia nekilnojamojo turto registro paskirtį – pagal įstatymą ši institucija įsteigta nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymo, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Nekilnojamojo turto registro įstaigoms nesuteikti įgaliojimai priimti savarankiškus sprendimus, keičiančius nekilnojamojo turto objektų teisinį statusą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-11-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A14–938/04; 2011-10-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, 2013-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-172/2013). Nekilnojamojo turto registro įrašai daromi kitų kompetentingų subjektų išduotų pirminių dokumentų, išvardintų Registro įstatymo 22 straipsnyje, pagrindu. Registro įstatymo 23 straipsnis savo ruožtu įtvirtina prašymų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus padavimo tvarką. Šis straipsnis inter alia įtvirtina, jog prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo A. N. 2013-04-25 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui su prašymu pateikti duomenys nebuvo pakankami įregistruoti statinį ir pareiškėjo daiktines teises į jį, nes jais nebuvo pagrįsta esminė sąlyga, būtina daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą registravimui – paties nekilnojamojo daikto įregistravimas nekilnojamojo turto registre (Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad teritorinis registratorius netinkamai atliko savo funkcijas, t. y. netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, ar priimdamas sprendimą viršijo savo kompetenciją. Ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl panaikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Nepanaikinus skundžiamą sprendimą, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus įregistruoti daiktą ir daiktines teises Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atmesti pareiškėjo A. N. skundą dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2013-04-30 sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-419 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.