- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-07
- Bylos Nr.
- A-502-1444-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00645-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Artūras Drigotas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. N.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui
- Kategorijos
- 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. N. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Klaipėdos filialo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-419 „Dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pastato – vasarnamio, (duomenys neskelbtini), plane žymimo indeksu 4K1ž, kadastro duomenis bei pareiškėjo daiktines teises į šį pastatą.
Skunde (b. l. 14–15) pareiškėjas paaiškino, kad 2006 m. gruodžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo vasarnamį, todėl yra visos teisinės prielaidos Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statinį ir daiktines teises į jį. Atsakovas neturėjo vertinti pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo, nes sutartis yra galiojanti, atitinka teisės aktų reikalavimus, ginčo dėl pastato priklausomybės nėra, o kadastro duomenis 2010 m. liepos 12 d. nustatė pats VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas. Ginčo statinys pastatytas 1969 m. ir pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką laikoma, jog statinys pastatytas teisėtai ir suformuotas tinkamai pagal tuo metu galiojusius teisės aktus.
Šalies argumentai
Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 21–22) atsakovas paaiškino, kad ištyręs pareiškėjo pateiktus dokumentus: 2006 m. gruodžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį, priėmimo-perdavimo aktą, Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5-890/2012, kadastro duomenų bylą reg. Nr. 50/123099, nenustatė kadastro duomenų įrašymo į kadastrą ir pakeitimo teisinių pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 12 straipsnyje. Daiktinės teisės registruojamos tik tada, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats daiktas. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 23 straipsnį, kartu su prašymu pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, jų suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Pateikti dokumentai turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui būtini duomenys. Registro tvarkytojo teisė vertinti, ar pateikti dokumentai patvirtina prašomų įregistruoti daiktinių teisių turėjimą, yra įtvirtinta Registro įstatymo 23 ir 29 straipsniuose. Pareiškėjo pateikti dokumentai neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.74, 6.393, 6.394 straipsniuose įtvirtintų formos ir turinio reikalavimų, nes daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo bei suvaržymo sandoriai turi būti notarinės formos, sutartyje turi būti aptarti žemės naudojimo klausimai. 2006 m. gruodžio 18 d. sutartis nepatvirtinta notaro, be to, joje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, ji nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisės į vasarnamį. Klaipėdos apskrities archyvo 2012 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. (8.6)6R-1095 nurodyta, kad 1969–1973 metų dokumentų, susijusių su statyba sklype, (duomenys neskelbtini), Palangoje, nerasta. Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-5-890/2012, kuri buvo iškelta pareiškėjo prašymu dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nutraukta. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl vasarnamio ir jo kadastro duomenų bei daiktinių teisių įregistravimo buvo kreipęsis dar 2007 metais, tačiau jo prašymas netenkintas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo A. N. skundą atmetė (b. l. 137–141).
Teismas nurodė, kad Kadastro įstatymo 7 straipsnyje nustatytos taisyklės, taikomos naujam statiniui, formuojamam Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka, o seniai (iki 1991 m. liepos 25 d.) pastatytų ar įgytų statinių įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą išimtinės taisyklės nustatytos šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintame Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąraše (toliau – Sąrašas) (2011 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1263 redakcija). Pagal Sąrašo 2.3 punktą, pastatyti seni statiniai registruojami registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, jeigu statiniai buvo pastatyti miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991 m. liepos 25 dienos. Teismas pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas registro tvarkytojui nepateikė. Klaipėdos apskrities archyvo 2012 m. gruodžio 12 d. raštas Nr. (8.6)6R-1095 patvirtina, jog patikrinus Kretingos rajono DŽDT vykdomojo komiteto 1969–1973 metų, Kretingos rajono DŽDT Rajono architekto 1969–1973 metų, Palangos miesto DŽDT vykdomojo komiteto 1969–1973 metų, Palangos miesto DŽDT vykdomojo komiteto Architektūros ir urbanistikos valdybos 1969–1973 metų archyvinius dokumentus apie sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, skyrimą, statybą patvirtinančius bei kitus dokumentus: statybos leidimus, sutikimus, priėmimo-perdavimo aktus ir kitus dokumentus, susijusius su statyba, teisine dokumentacija, duomenų nerasta. Iš pareiškėjo pateiktų teismui Durpių pramonės valdybos raštų, kurių jis nebuvo pateikęs teritoriniam registratoriui su prašymu, matyti, jog buvo planuojami statyti laikino tipo poilsio nameliai, leidimas jiems statyti galiojo iki 1968 m. gruodžio 31 d. Išanalizavęs pateiktą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2001 m. balandžio 19 d. išrašą, teismas pripažino, kad išrašas patvirtina aplinkybę, jog pastatas (Turto objektas 2.4) nėra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Toks dokumentas, atsižvelgiant į tai, kad jame yra įrašai „Statusas: Neįregistruotas“, gali būti vertinamas tik kaip įrodantis statinio nepilnų kadastro duomenų sudarymo ir fiksavimo faktą ir tokiems statiniams suformuotą registro įrašo numerį, tačiau nepatvirtina atitinkamo nekilnojamojo daikto įregistravimo, nepaisant to, kad statiniui suteiktas unikalus numeris. Tokią išvadą pagrindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose Nr. A756- 1467/2008, A14-595/2005. Tai reiškia, jog norėdamas įregistruoti statinį pareiškėjas registro tvarkytojui privalėjo pateikti statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus. Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5-890/2012 taip pat negali būti vertinama kaip tinkamas dokumentas ginčo objekto ir daiktinių teisių į jį įregistravimui. Šia nutartimi nutraukta civilinė byla pagal A. N. prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, su tikslu įregistruoti viešajame registre daiktus ir daiktines teises į juos, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių statinių, tarp kurių yra ir ginčo statinys, statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti minėtus poilsio paskirties statinius valstybiniame žemės sklype, ir kad pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinės valstybinės komisijos statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti ir buvo leista juos eksploatuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013 byla grąžinta apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes apeliacinės instancijos teismas nesprendė klausimo dėl juridinių faktų nustatymo iš esmės ir nevertino, ar yra pagrindai šiems faktams nustatyti. Klaipėdos apygardos administracinis teismas pabrėžė, jog nagrinėjamam administraciniam ginčui ši civilinės bylos procesinė situacija neturi įtakos. Jeigu teismo sprendimu bus nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kurių pagrindu galima atlikti teisinę daikto ir daiktinių teisių registraciją Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjas turės teisę paduoti prašymą teritoriniam registratoriui su naujais prašymą pagrindžiančiais įrodymais. Pareiškėjas, siekdamas įregistruoti nuosavybės teises į ginčo pastatą, turėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pastatas yra suformuotas laikantis teisinio reguliavimo ir tinkamas naudoti kaip statinys, o po to – pateikti įrodymus, kad statinį jis yra įgijęs įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo argumentas, jog pirkimo-pardavimo sutartis įrodo, kad jis įgijo nuosavybės teisę į ginčo vasarnamį, taip pat atmestas kaip nepagrįstas. Tiek sutarties sudarymo metu, tiek šiuo metu galiojančio CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyviai nurodyta, jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti notarinės formos, o CK 1.93 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Registro įstatymo 29 straipsnio 2 punktas numato, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų.
III.
Pareiškėjas A. N. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinis skundas (b. l. 144–145) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad statinys teisėtai pastatytas 1969 m., todėl teismas turėjo taikyti Sąrašo 5.11 punkto nuostatas. Kadangi statinys nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nuosavybės teisės į jį perleidimas negalėjo būti patvirtintas notaro (CK 1.74 ir 1.93 str.).Statybos teisėtumą įrodo šios aplinkybės: vasarnamis buvo inventorizuotas, jam suteiktas unikalus numeris, vadovaujantis nekilnojamojo turto dokumentų byla ir pirkimo-pardavimo sutartimi šį statinį galima identifikuoti.Atsakovo administracinis aktas yra nemotyvuotas, jį priimdamas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas nesirėmė Sąrašu, Sprendimo argumentaciją savo iniciatyva papildė teismas.Šiuo atveju turėjo būti vadovaujamasi Klaipėdos apygardos teismo sprendimu, kuriuo tenkintas uždarosios akcinės bendrovės „Autosabina“ pareiškimas analogiškoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju vyksta ginčas dėl to, ar VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, patikrinęs nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą ir jo formalią išraišką, ir nustatęs, kad A. N. pateikė tokius dokumentus, kurie aiškiai neatitinka įstatymo reikalavimų ir yra nepakankami teisinei registracijai atlikti, pagrįstai netenkino prašymo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre vasarnamį ir A. N. nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį daiktą.
Registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą, o 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.
Vadovaujantis Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo <...>. Iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtinta Registro įstatymo 23 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo <...>.
CK (iki 2013 m. kovo 1 d. aktuali redakcija) 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Pagal CK 1.93 straipsnio 1 dalį, įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. CK Šeštosios knygos 4 dalies 23 skyriaus 8 skirsnio normos, taikomos žemės, pastatų, gyvenamųjų namų, butų ir kitokių nekilnojamųjų daiktų pirkimui-pardavimui, būtent tokias pasekmes užtraukia. Remiantis CK 6.393 straipsnio 1 ir 2 dalimis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, o formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią.
Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi prie pareiškėjo 2013 m. balandžio 25 d. prašymo pridėtą 2006 m. gruodžio 18 d. pastatų pirkimo-pardavimo sutartį ir perdavimo-priėmimo aktą, kurie nėra patvirtinti notaro, pritaria atsakovo išvadai, kad įforminant šį sandorį buvo pažeisti CK 1.74 straipsnio imperatyvai. Todėl registro tvarkytojas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad tikrinamu atveju jam nebuvo pateikti Kadastro įstatymo 12 straipsnyje ir Registro įstatymo 22 straipsnyje išvardyti įstatymų nustatytos formos dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą, t. y. pareiškėjas neįrodė esantis daiktinės teisės (nuosavybės) ir atitinkamai Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje bei Registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių turėtojas, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą atmesti 2013 m. balandžio 25 d. prašymą. Pažymėtina, jog kiti A. N. apeliacinio skundo argumentai nėra tiesiogiai susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku – VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo funkcijų perkelti duomenis iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą vykdymu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, jų kontekste teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio ir 86 straipsnio 2 dalies nuostatas atitinkantį procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo A. N. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.