Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Rasos Dabužinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

D. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, Sodros duomenimis, dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas, paskutinius kartus:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-02-08 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 40 MGL (1 506,40 Eur) bauda ir baudžiamojo poveikio priemonėmis: draudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (pabaiga - 2020-03-02) ir turto konfiskavimu, išieškant konfiskuotino turto vertę pinigais, bauda nesumokėta ir neišieškota;

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-09-12 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį 16 MGL (800 Eur) bauda, bauda nesumokėta ir neišieškota;

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-11-06 nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 34 MGL (1 700 Eur) bauda ir baudžiamojo poveikio priemonėmis: draudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams (pabaiga – 2023-11-27) ir turto konfiskavimu, bauda nesumokėta ir neišieškota;

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-10-16 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį 74 MGL (3 700 Eur) bauda ir baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu, bauda nesumokėta ir neišieškota;

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Kaltinamasis D. J. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, o būtent 2024-03-24 apie 18.00 val. Vaškelių k., Dieveniškių sen., Šalčininkų r. neturėdamas teisės vairuoti vairavo motorinę transporto priemonę - M. B. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,65 promilės etilo alkoholio koncentracija, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis D. J., apklaustas įtariamuoju, savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, kuriuos padarymu yra kaltinamas, pripažino visiškai, parodė, kad teisės vairuoti niekada neturėjo. Automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo draugui M. B.. 2024-03-24 buvo Prabaščiškių k., Dieveniškių sen., Šalčininkų r., kur su M. B., J. Š., J. K. ir S. M. vartojo alų. Būdamas girtas M. B. nuėjo miegoti į automobilį. Jis su kitais dar išgėrė alaus, po to visi M. B. automobiliu nuvažiavo į pirtį, esančią Vaškelių k., Dieveniškių sen., Šalčininkų r., kur gėrė alų. Automobilį vairavo jis. Važiuojant atgal namo pas M. B., jis vairavo automobilį. Bevažiuodamas miško keliu pastebėjo pasieniečių tarnybinį automobilį, todėl savo vairuojamą automobilį sustabdė manydamas, kad taip išvengs atsakomybės. Dėl padaryto labai gailisi, pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu paskiriant jam baudą ir automobilio konfiskavimą. Baudos mokėjimą prašo išdėstyti 2 metams.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. J. kaltė yra visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais: Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnės Lanedos Gasytės tarnybiniu pranešimu ir parodymais bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno Kęstučio Bilinsko parodymais, iš kurių matyti, kad automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš jį sustabdant pareigūnams, vairavo D. J., policijos pareigūno Pavelo Zmošu tarnybiniu pranešimu, policijos pareigūnės Anos Gavrilovos tarnybiniais pranešimais, neblaivumo nustatymo aktu, alkotesterio parodymais, iš kurių matyti, kad 2024-03-24 D. J. 18.32 val. nustatytas 2,65 promilės neblaivumas, o 18.52 val. - 2,71 promilės neblaivumas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, VĮ Regitra duomenimis, vaizdo įrašų apžiūros protokolu, liudytojų M. B., S. M., J. Š.¸ J. K. parodymais, iš kurių matyti, kad automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo D. J..

Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo D. J. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo aplinkybių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamasis D. J. 2024-03-24 apie 18.00 val. Vaškelių k., Dieveniškių sen., Šalčininkų r. vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,65 promilės neblaivumas.

Kaltinamojo D. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (motorinės transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas).

Dėl bausmės.

Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi. Kaltinamojo D. J. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas.

Skiriant kaltinamajam D. J. bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių nusikaltimų, anksčiau ne kartą teistas, teistas ir už analogiškos veikos padarymą, baustas administracine tvarka, dirbantis. Prokurorė siūlo skirti kaltinamajam baudą, teismas mano, kad siūloma bausmė visiškai atitinka padaryto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą, kaltinamojo asmenybę, todėl yra pagrindas skirti prokurorės siūlomą bausmę, su kuria sutiko ir kaltinamasis.

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Skirtina bauda privalo būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliekamos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinamos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ar šiurkščiai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju D. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemonėmis. Teismo vertinimu, jo padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti, jam nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą (2,65 prom.), alkoholį vartojo pakankamai gausiai ir ilgą laikotarpį bei neilgai trukus po jo vartojimo sėdo prie transporto priemonės vairo. Šios aplinkybės rodo, kad D. J. buvo visiškai abejingas daromam Kelių eismo taisyklių pažeidimui. Be to, jis anksčiau teistas už analogiškos veikos padarymą. Remiantis tuo, D. J. taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad D. J. gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, anksčiau teistas už analogiškos veikos padarymą, aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatomas maksimalus – 5 metai (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento 2024-03-26. Neskyrus minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, nebus įgyvendinta auklėjamoji jos paskirtis (BK 41 straipsnis).

Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti D. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju D. J. nusikalstamą veiką padarė panaudodamas transporto priemonę - automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl byloje nekyla abejonių, jog šiuo atveju automobilis buvo priemonė, sąlygojusi nusikaltimo padarymą. Kaip minėta anksčiau, D. J. padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti, buvo visiškai abejingas daromai nusikalstamai veikai, jam nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, anksčiau teistas už analogiškos veikos padarymą. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti kaltinamojo atžvilgiu ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, nes priešingu atveju nebus atimta galimybė dar kartą transporto priemonę panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat nebus daromas atitinkamas prevencinis poveikis.

Bylos duomenimis, automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise faktiškai priklauso trečiajam asmeniui M. B.. Tokiu atveju BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, kad kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

Aptariamu atveju byloje surinkti duomenys neabejotinai liudija BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindo egzistavimą - transporto priemonės savininkui M. B. buvo gerai žinoma, kad kaltinamasis D. J. vairuoja transporto priemonę ne tik neturėdamas teisės vairuoti, bet ir apsvaigęs nuo alkoholio, nes kartu su kaltinamuoju įvykio dieną pakankamai ilgą laiką vartojo alkoholinius gėrimus ir jų vartojo gausiai bei kartu su kaltinamuoju važiavo šio vairuojamame automobilyje, kuomet kaltinamasis buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. Todėl kliūčių taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę trečiojo asmens transporto priemonės atžvilgiu teismas neįžvelgia.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

DVD-R laikmena su vaizdo ir garso įrašu paliekama saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Nusprendžia:

Pripažinti D. J. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (4 500 Eur) baudą.

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei skirti D. J. galutinę bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) baudą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Taikant BK 68 straipsnį, skirti D. J. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti D. J. 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento 2024-03-26.

Taikant BK 72 straipsnį, skirti D. J. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą valstybės naudai.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, DVD-R laikmeną su vaizdo ir garso įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

2) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

3) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

4) paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda privalo būti sumokėta per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB “Swedbank“, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba bet kurią kitą www.vmi.lt nurodytą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Mokant baudą, būtina nurodyti bylos numerį. Banko kvitą ar mokėjimo internetu pavedimo patvirtinimą būtina pristatyti į teismą. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.