Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi ir 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies, 1 punkto, b) papunkčiu, prie Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, paskirtos bausmės – laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į laisvės atėmimo bausmę įskaityta laisvės apribojimo bausmė, atlikta pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu ir BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d., tai yra 1 (viena) laikino sulaikymo diena, ją prilyginant 1 (vienai) arešto parai ir sulaikymo laiką nuo 2019 m. birželio 9 d. iki 2019 m. birželio 10 d. (pagal 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendį).

A. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, ir uždrausta jam naudotis (įgyti) specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 (penkiems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalimi, iš A. R. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „BMW“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 7 290 Eur (septyni tūkstančiai du šimtai devyniasdešimt eurų) (su PVM).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. R. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 7 d., apie 18.19 val., (duomenys neskelbtini) mieste, vairavo automobilį „BMW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 19.12 val. alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 6810“ Nr.ARFM-0246, jam nustatė 1,71 promilių girtumą.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. R. ir jo gynėja advokatė Vitalija Smolenskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras Osvaldas Stadalius prašė nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis A. R. nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu, paskirta baudžiamojo poveikio priemone bei konfiskuotino turto verte ir išieškotina pinigų suma.

6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

8. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę apeliantui. Byloje nustatyta, kad A. R. nuteistas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Už šio nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, pagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatė, kad nors kaltę pripažino A. R., tačiau ją pripažino tik vėliau ir tai tik formaliai, prispaustas surinktų byloje įkalčių bei teisme dėl savo poelgio nesigailėjo, be to taip pat pagrįstai pripažino ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas nurodė, kad skirdamas bausmę A. R., įvertino tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnis), jis yra teistas anksčiau 3 kartus už sunkaus ir nesunkių nusikaltimų padarymą laisvės atėmimo, arešto ir baudos bausmėmis. Taip pat apylinkės teismas, skirdamas bausmę, vertino tai, jog ankstesniu nuosprendžiu paskyrus baudą ir jos nesumokėjus, ji buvo pakeista į viešuosius darbus. Po šios veikos padarymo buvo nuteistas tris kartus už tyčinių nesunkių nusikaltimų padarymą laisvės apribojimo bausmėmis. Metų laikotarpiu baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimą, pareigūnų nurodymų nevykdymą. Po nusikaltimo padarymo (veika padaryta 2019 m. rugpjūčio 7 d.), 2019 m. rugpjūčio 22 d., 2019 m. rugpjūčio 27 d. vairavo automobilį, neturėdamas tam teisės, kai ši atimta. 2019 m. rugsėjo 10 d. vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas 1,31 promilės girtumas, dėl ko buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymą. 2019 m. spalio 4 d. vėl vairavo automobilį, neturėdamas tam teisės, kai ši atimta. Už nurodytų administracinių nusižengimų padarymą buvo skirtos pakankamai didelės piniginės baudos, apie kurių sumokėjimą duomenų nėra. Be to, 2019 m. birželio 9 d. taip pat vairavo transporto priemonę neblaivus (nustatytas 1,24 promilės girtumas), neturėdamas tam teisės, kai ši atimta.

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad A. R. sąmoningai ir piktybiškai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, nes vairuoja automobilį, neturėdamas tam teisės, kai ši atimta, vairuoja neblaivus, paskirtų baudų nemoka. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog nors ir nuteistasis pateikė duomenis, kad jis įsidarbino, turi mažametį sūnų (gimusį 2016 m.), tačiau nepateikė jokių duomenų, kad A. R. gyventų su vaiku ir jo motina ir išlaikytų mažametį sūnų.

11. Todėl teisėjų kolegija konstatuota, kad apylinkės teismas, įvertinęs visų aplinkybių visumą, pagrįstai skyrė bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Taip pat pažymėtina, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, pritaikė ir BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirta laisvės atėmimo bausmė – 6 (šešiems) mėnesiams buvo sumažinta trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visus baudžiamajame įstatyme nustatytus reikalavimus. Taip pat teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Teismas pagrįstai ir teisėtai į bausmės laiką įskaitė bausmę, atliktą pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendį, ir paskyrė subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, kurios vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

12. Atmestinas apelianto skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai subendrino bausmes, skirtas 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu ir 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, nes priimant 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį, jis buvo atlikęs bausmę pagal 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendį.

13. Kolegija pažymi, kad BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Kaip tik šią įstatymo normą apylinkės teismas taikė ir pagrįstai subendrino bausmes, skirtas 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu ir 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, nes 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu apeliantas nuteistas už nusikalstamą veiką padarytą 2019 m. rugpjūčio 7 d., tai yra prieš priimant 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendį. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl nuosprendžiais skirtų bausmių nepagrįsto subendrinimo.

14. Kolegija daro išvadą, kad A. R. pagrįstai teismas skyrė laisvės atėmimo bausmę, nes bylos duomenys patvirtina, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis išvadų nedaro, toliau daro nusikalstamas veikas, taigi darytina išvada, kad jis yra linkęs nusikalsti. Todėl, įvertinęs šių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje, kaip ir nurodė apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas minimaliam terminui, o bausmės tikslus (ne tik nubausti asmenį, bet ir jį taisyti, sulaikyti nuo naujų nusikaltimų) yra galimybė pasiekti ir be jos realaus atlikimo, paskyrus įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Apylinkės teismas pagrįstai uždraudė vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį), kadangi pats nuteistasis yra prisipažinęs, jog jo visi padaryti teisės pažeidimai yra susiję dėl netinkamų draugų ir alkoholio vartojimo, todėl konstatuojama, kad uždraudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas turi padėti nuteistajam pakeisti savo elgesį, gyvenimo būdą, užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Manytina, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kitą bausmės rūšį.

15. Taigi, yra pagrindas tvirtinti, kad teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, reikšmingas bausmės skyrimui. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, apelianto asmenybę, teistumus, nuolat daromus naujus nusikaltimus, kitus teisės pažeidimus, atsakomybę sunkinančios aplinkybes buvimą. Taip teismas tinkamai taikė BK 54 straipsnio 1, 2 dalyje reglamentuotas nuostatas. Be to, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistasis už administracinius nusižengimus paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Kolegija konstatuoja, kad teismas pakankamai išsamiai motyvavo skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimus, jiems pritartina. Tiek bausmės rūšis, tiek jos dydis yra sankcijos ribose ir nėra per griežtos. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad paskirta bausmė yra per griežta padarytam nusikaltimui.

16. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam taikyta turto vertės konfiskacija bei nustatytu uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminu ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proporcingumo principą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais ir daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – pagrįstai taikė turto vertės konfiskaciją ir iš A. R. konfiskavo 7 290 Eur sumą, kuri atitinka automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę bei nustatė teisingą teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą.

17. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, BK 67 straipsnio 3 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonės savo esme panašios su bausmėmis, tačiau netapačios, jos turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė, rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

18. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, o ne kaltininkui, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.

19. Teisėjų kolegija nagrinėdama apeliacinį skundą pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 19 d. nutartyje baudžiamoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020 yra išaiškinta, kad tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Be to, šioje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad tuo atveju, kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę.

20. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad konfiskuotino automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso G. G. (b. l. 44), rinkos kaina su PVM pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymą yra 7 290 Eur (b. l. 45). Kaip teisingai pažymėta apylinkės teismo nuosprendyje, jog bylos duomenimis neginčytinai yra nustatyta, kad nuteistajam inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas nuteistajam vairuojant automobilį „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), be to, apylinkės teismas nenustatė aplinkybių numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, kad būtų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį turtą. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš A. R. yra išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma su PVM, nes nėra duomenų, kad automobilio savininkas G. G., perleisdamas automobilį kitam asmeniui (A. S.), būtų žinojęs, kad automobilis bus panaudotas nusikaltimo padarymui (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl konfiskuotino automobilio vertės sprendė skaičiuodamas automobilio VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta automobilio rinkos verte su PVM, ir dėl to nepažeidė BK bendrosios dalies normų. Todėl, sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog iš A. R. turėtų būti išieškota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma be PVM, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

21. Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalimi). Nagrinėjamu atveju būtent tokios aplinkybės ir yra nustatytos, tai yra A. R., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1.71 promilės alkoholio bei tai, kad jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Taigi teise vairuoti transporto priemones A. R. uždrausta naudotis pagrįstai.

22. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Nagrinėjamu atveju, įvertinus A. R. nusikaltimo pavojingumą ir aplinkybes – A. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu – būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, kuri jam jau yra atimta. Tokiais savo veiksmais sukėlė grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai ir gyvybei. Apylinkės teismas paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis (įgyti) specialią teisę – teisę vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, pagrįstai nustatė ilgiausią įmanomą terminą. Apylinkės teismas, nustatydamas terminą pagrįstai ir teisingai atsižvelgė į nuteistojo anksčiau padarytus (turima omenyje ir prieš šį nusikaltimą, ir po jo) Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę (ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus bei administracinius nusižengimus, jam atimta teisė vairuoti transporto priemones už vairavimą esant neblaiviam), į tai, kad jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet pagal baudžiamojo kodekso nuostatas. Todėl, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nustatytas 5 metų specialiosios teisės atėmimo terminas, yra adekvatus ir proporcingas nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, todėl nėra pagrindo jo švelninti.

23. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmetamas.

24. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. R. (2 t., b. l. 168). Pagal šią pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 59 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011). Apeliacinis procesas šioje byloje vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas. Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš nuteistojo turi būti išieškotos antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti valstybei iš A. R. 59 Eur (penkiasdešimt devynis eurus) – antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.