Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Artūrui Greičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui R. S. (R. S.) dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 4 punktą ir priteisti iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki E. S. pilnametystės, priteistas lėšas pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pavesti ieškovei V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta 2007 m. rugpjūčio 11 d. Klaipėdos m. civilinės metrikacijos skyriuje sudaryta ieškovės V. B. ir atsakovo R. S. santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 4 punktą atsakovas įsipareigojo dukters E. S. išlaikymui kas mėnesį mokėti po 300 Lt (86,89 Eur) iki ji sulauks pilnametystės. Po nurodyto teismo sprendimo priėmimo pasikeitė šalių turtinė padėtis, išaugo vaiko poreikiai bei 300 Lt (86,89 Eur) išlaikymui skirta suma yra akivaizdžiai per maža, neatitinka šios dienos realijų. Išaugus dukters poreikiams jos išlaikymui per mėnesį reikia išleisti mažiausiai 717 Eur (iš jų – 300 Eur maistui, 40 Eur rūbams ir avalynei, 25 Eur kosmetikai, parfumerijai ir asmeninės higienos priemonėms, 100 Eur gyvenamajai vietai išlaikyti, 70 Eur ugdomojo proceso užtikrinimui, 100 Eur po pamokinės ir laisvalaikio veiklos užtikrinimui (šokių treniruotės, kišenpinigiai), 32 Eur mobiliojo ryšio telefono paslaugoms), 50 Eur kultūrinio ir kitokio ugdymo užtikrinimui. Ieškovė užsiima individualia veikla – teikia gyvenamųjų patalpų valymo paslaugas Londone. Jos pajamos iš šios veiklos yra vidutiniškai apie 831 svaras (948,25 Eur) per mėnesį. Be to, ieškovė gauna valstybės pašalpą už du vaikus kaip vieniša mama – apie 870,00 svarų (988,23 Eur) per mėnesį. Taigi iš viso ji gauna 1701 svarą (1932,15 Eur) per mėnesį, neatskaičius mokesčių valstybei, nuomos ir kitų būtinųjų išlaidų. Ieškovė Lietuvoje nuo 2017-01-05 turi paveldėtą turtą adresu (duomenys neskelbtini) – 469/2986 žemės sklypo, 59/400 gyvenamojo namo, 51/400 tvarto, 59/400 kitų statinių. Bendra šio turto ieškovei tenkančios dalies vidutinė rinkos vertė yra apie 10430 Eur, tačiau šį turtą ji turi tik nominaliai, nes realiai jo nevaldo. Atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, todėl turėtų dėti pastangas, ieškoti būdų ir galimybių užtikrinti nepilnametės dukters minimalius poreikius, bet neperkelti savo pareigos ieškovei. Atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, taip pat laikantis suformuotos teismų praktikos, darytina išvada, kad nepilnametės E. S. išlaikymui per mėnesį reikalinga 717,00 Eur suma, taip pat nenustatyta, kad atsakovas neturi finansinių galimybių nepilnametei dukrai kas mėnesį periodinėmis išmokomis teikti išlaikymą po 190,00 Eur, kas sudaro ½ minimalios LR Vyriausybės patvirtintos algos. Ieškovė nereikalauja atsakovo dengti ½ dukters išlaikymo išlaidų, reikalingų gyvenant Didžiojoje Britanijoje, nors atsakovas neprieštaravo, kad duktė su ieškove išvyktų gyventi į Didžiąją Britaniją.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašo ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas slepia darbo vietas, jokio išlaikymo vaikui neteikia, dukra gyvena su motina ir yra jos vienos išlaikoma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ieškovės atstovo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais – būsto nuomos, individualios veiklos deklaracija ir kt. nustatyta, kad po santuokos nutraukimo atsakovas neteikė išlaikymo dukrai, mergaitė su motina gyvena J. K..

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Ieškovė prašo pakeisti ankstesniu sprendimu 2011 m. balandžio 28 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį ir priteisti iš atsakovo 190,00 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį yra nepakankamas, kadangi padidėjo vaiko poreikiai, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, papildomu ugdymu, išlaikymu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.

CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

Iš bylos duomenų, matyti, kad ieškovė, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus septyneriems metams po teismo sprendimo, kuriuo nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas, priėmimo. Ieškinyje akcentuojama padidėję vaiko poreikiai, kuriems patenkinti neužtenka priteisto išlaikymo.

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Ieškovė nurodo, kad išaugus dukters poreikiams jos išlaikymui per mėnesį reikia išleisti mažiausiai 717 Eur (iš jų – 300 Eur maistui, 40 Eur rūbams ir avalynei, 25 Eur kosmetikai, parfumerijai ir asmeninės higienos priemonėms, 100 Eur gyvenamajai vietai išlaikyti, 70 Eur ugdomojo proceso užtikrinimui, 100 Eur po pamokinės ir laisvalaikio veiklos užtikrinimui (šokių treniruotės, kišenpinigiai), 32 Eur mobiliojo ryšio telefono paslaugoms), 50 Eur kultūrinio ir kitokio ugdymo užtikrinimui. Taigi, sutiktina su V. B. argumentais, kad šiuo metu priteistos išlaikymo sumos nebepakanka vaiko poreikiams patenkinti (mokslui, aprangai, maistui, kitoms būtinosioms išlaidoms).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo). Pagal suformuotą teismų praktiką minimalios mėnesinės algos (MMA) per mėnesį suma yra pakankama tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, t. y. išlaikymas negali būti mažesnis, todėl tokio dydžio išlaikymo būtinumo nereikia net įrodinėti. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-06-22 nutarimą Nr. 644, nuo 2016-07-01 minimali mėnesinė alga lygi 380,00 Eur. (Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 814 patvirtino minimaliąją mėnesinę algą – 400 eurų). Vadinasi, kiekvienas iš tėvų prie vaiko minimalių poreikių patenkinimo turi prisidėti po 190,00 Eur.

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims.

Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas ilgą laiką nedirbo bei vengė teikti išlaikymą nepilnametei dukrai. Duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nėra. Ieškovės duomenimis atsakovas savo vardu registruoto turto neturi, duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, turėtų kitų prievolių ar išlaikomų asmenų, nėra. Ieškovės atstovo paaiškinimais ir „Sodros“ duomenimis nustatyta, kad atsakovas šiuo metu vykdo individualią veiklą, todėl galimybių nustatyti kokio dydžio pajamas jis gauna nėra.

Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju tikslių duomenų apie atsakovo pajamas nėra, tačiau įvertinus situaciją, grindžiant aukščiau nurodytais motyvais darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia iš jo priteisti ieškovės nurodytą vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį – 190 Eur per mėnesį. Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui dydis – 190 Eur laikytinas tik minimaliai galinčiu patenkinti kasdienius vaiko poreikius. Iškovė pateikė teismui duomenis, kad jos pajamos yra apie 1932,15 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, ji turi nuolatinį darbą, geras gyvenimo sąlygas Londone, tačiau ji viena augina du nepilnamečius vaikus, mano, kad nepilnametės dukters tėvas turėtų prisidėti prie dukters išlaikymo didesne pinigų suma nei buvo priteista ankstesniu teismo sprendimu. Nuo išlaikymo priteisimo praėjo daugiau kaip 7 metai, vaikas pradėjo lankyti mokyklą, o tai savaime suponuoja padidėjusius jo poreikius ir išlaidas, todėl prašymas dėl išlaikymo dydžio padidinimo tenkintinas. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Svarbu įvertinti ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Pažymėtina, kad atsakovas, būdamas jaunas, sveikas ir darbingas gali imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečio vaiko poreikiams. 86,87 Eur (300 Lt) dydžio išlaikymas negali būti laikomas protingu, atitinkančiu šiandieninį pragyvenimo lygį ir vaiko poreikius, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas, iš atsakovo priteistini 190 Eur per mėnesį E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis), išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas ieškovas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė advokato padėjėjui už paslaugas sumokėjo 510 Eur taip pat patyrė 90 Eur dokumentų vertimo iš anglų kalbos išlaidas. Byloje už išlaikymo dydžio pakeitimą mokėtinas žyminis mokestis 37 Eur (190 Eur – 86,87 Eur) 103,13 Eur × 12 mėnesių × 3%) žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), iš atsakovo priteisina 37 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti 2011 m. balandžio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir iš R. S. (R. S.) a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį dukters E. S. a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos – 2017 m. lapkričio 2 d. iki vaiko pilnametystės šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti V. B. a. k. (duomenys neskelbtini) dukters lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo R. S. (R. S.) 600 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. B. naudai.

Priteisti iš atsakovo R. S. (R. S.) 37 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.