- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-25
- Bylos Nr.
- 1A-687-593/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10598-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- G. T.
- Nukentėjusysis
- S. T.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. T. paskirta keturių mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į G. T. paskirtosios bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2019 m. balandžio 4 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamąjį įsakymą.
Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais į bausmės laiką G. T. įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. kovo 14 d. 20.00 val. iki 2019 m. kovo 15 d. 10.00 val., t. y. 1 para, ją prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.
Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
G. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su S. T. ir J. R., nuspręsta panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. T. nuteistas už tai, kad 2019 m. kovo 14 d. apie 19.30 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su šeimos nariu – sutuoktine S. T., tyčia kumščiu smogė du kartus nukentėjusiajai S. T. į veidą, tokiais veiksmais nukentėjusiajai S. T. sukėlė fizinį skausmą ir tęsdamas nusikalstamą veiką tyčia kumščiu smogė du kartus sutuoktinės motinai J. R., kuri bandė ginti dukrą, į veidą, tokiais veiksmais nukentėjusiajai J. R. sukėlė fizinį skausmą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, kad tiek nuteistojo kaltės pripažinimas, tiek kitų baudžiamojoje byloje surinkta duomenų visuma suteikia pagrindą išvadai, kad G. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 140 straipsnio 2 dalyje. Be to, apylinkės teismas įvertinęs nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis bei atsižvelgus į tai, kad už smurto artimoje aplinkoje panaudojimą jis teisiamas ne pirmą kartą, tačiau išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir, pavartojęs alkoholio, nekontroliavo savo emocijų bei neužkirto kelio naujo nusikaltimo padarymui, sprendė, kad nagrinėjimu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus G. T. pačią griežčiausią iš BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių, t. y. laisvės atėmimą.
3. Nuteistasis G. T. skundžia Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. birželio 27 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti – taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos G. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymui, t. y. nuteistasis visiškai pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, nuoširdžiai gailisi dėl minėtos nusikalstamos veikos įvykdymo, susitaikė su nukentėjusiosiomis, kurios jokių pretenzijų apeliantui neturi ir byloje nepareiškė civilinių ieškinių. Taip pat pažymima, kad G. T. nori dirbti ir užsidirbti pragyvenimui bei savo šeimos išlaikymui. Be kita ko atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog jis dirba pagal patentą, jo darbas yra sezoniškas (daugiausia darbo būna vasarą iki pat žiemos pradžios), be to jis turi nuolatinių klientų ratą, kurį prarastų tuo atveju jei būtų pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę.
3.2. Taip pat apeliaciniame skunde nurodyta, jog nagrinėjamu atveju viešasis interesas, kad už pavojingos nusikalstamos veikos padarymą kaltininkas turi būti tinkamai nubaustas – nebus pažeistas, kadangi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas neatleidžia nuteistojo nuo bausmės atlikimo. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamą elgesį.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo G. T. apeliacinį skundą negauta.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėja R. Malinauskienė ir nukentėjusioji S. T. prašė G. T. skundą tenkinti, prokurorė E. Sangavičiūtė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo G. T. apeliacinis skundas atmetamas.
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra ginčijama G. T. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų kvalifikavimas bei pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, tačiau teigiama, jog apylinkės teismas netinkamai individualizavo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, t. y. nepagristai jo atžvilgiu netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir nepagrįstai neatidėjo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
8. BK 75 straipsnyje yra įtvirtintas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Minėtame Baudžiamojo kodekso straipsnyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be to, pabrėžiama, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuo atveju, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
9. Skundžiamu nuosprendžiu G. T. buvo pripažintas kaltu padarius tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kuris, remiantis BK 11 straipsnio 3 dalimi yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, bei nuteistas keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad šiuo atveju egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog G. T. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. T. atžvilgiu praeityje buvo priimti penki teismo procesiniai dokumentai (t. y. nuosprendžiai bei baudžiamieji įsakymai), kuriais jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo. Pastarąjį nusikaltimą jis įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą, kas rodo, jog ankstesniaisiais nuosprendžiais paskirtos bausmės G. T. elgesiui auklėjamojo ir prevencinio poveikio neturėjo. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, tiek aptariamą nusikalstamą veiką, tiek visus kitus nusikaltimus už kurių įvykdymą jis buvo nuteistas ankstesniais nuosprendžiais, G. T. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir visais atvejais tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, jog alkoholio vartojimas yra pagrindinis veiksnys įtakojantis nusikalstamą G. T. elgesį, tačiau jis nesiima jokių veiksmų tam, kad minėtas veiksnys būtų pašalintas ir jo elgesio modelis keistųsi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad G. T. sistemingai daro nusikalstamas veikas, kas nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės įvykdymo. Netgi, priešingai – apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone, šiuo atveju BK 75 straipsnio nuostatų taikymas neatitiktų BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų, aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir būtų neproporcingas padaryto nusikaltimo pavojingumui.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsto pagrindo BK 75 straipsnio nuostatų taikymui nesudaro ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl nusikaltimo įvykdymo ir susitaikė su nukentėjusiosiomis. Pažymėtina, kad G. T. praeityje nekartą buvo teisiamas už smurto prieš savo šeimos narius panaudojimą, visuomet gailėjosi dėl savo veiksmų, tačiau savo elgesio modelio nekeitė ir vėl įvykdė analogiškas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, jog G. T. tinkamai neįvertina savo elgesio ir jo sukeliamų pasekmių pavojingumo, kas šiuo atveju leidžia daryti išvadą, jog jo išreikštas gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos padarymo yra formalaus pobūdžio bei nesuteikiantis pakankamo pagrindo manymui, jog ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog šiuo atveju sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą nukentėjusiųjų pozicija dėl G. T. įvykdytos nusikalstamos veikos nėra reikšminga, kadangi nuteistojo susitaikymas su nukentėjusiosiomis ne tik nemažina aptariamo nusikaltimo pavojingumo, bet ir niekaip neįrodo, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės įvykdymo.
11. Pažymėtina ir tai, jog pagrindo išvadai, kad G. T. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, nesuteikia ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog nuteistasis dirba. Nors skunde nurodoma, kad dėl bausmės atlikimo jis turėtų sustabdyti savo darbinę veiklą ir netektų turimų klientų, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamosios bylos medžiagoje esantis išrašas iš Sodros informacinės sistemos patvirtina, jog nuteistasis nuo 2018 m. gruodžio 14 d. niekur nedirbo ir jokios veiklos nevykdė. Nepagrįstas ir apelianto teiginys, jog dirba jis vasaros metu ir pats darbymetis būna iki žiemos pradžios, nes iš bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pateikto verslo liudijimo matyti, kad nuteistasis pradėjo verstis individualia veikla tik nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. (viena diena prieš posėdį), t. y. nedirbo beveik devynis mėnesius (nors per tą laiką atlikinėjo arešto bausmę tik 90 parų). Esant šioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, jog skundo argumentas, kad atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę, apeliantas prarastų nuolatinių klientų ratą ir galimybę uždirbti – yra nepagrįstas. Be to, vien tai, jog nuteistasis dirba ir bausmės atlikimu bus trikdomi jo darbiniai santykiai, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad G. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti sėkmingai pasiekti atidėjus jos vykdymą.
12. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumos pagrindu aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. birželio 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo G. T. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo G. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžio atmesti.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.