Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui Arūnui Juknevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas:

1) 2013 m. sausio 14 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6 val.;

2) 2013 m. liepos 12 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių ir 10 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui;

3) 2018 m. kovo 23 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

4) 2019 m. sausio 30 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu ši bausmė subendrinta su 2018 m. kovo 23 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė,

5) 2019 m. balandžio 4 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2019 m. sausio 30 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausmės dalimi ir paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. T. 2019 m. kovo 14 d. apie 19.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su šeimos nariu – sutuoktine S. T., tyčia kumščiu smogė du kartus nukentėjusiajai S. T. į veidą, tokiais veiksmais nukentėjusiajai S. T. sukėlė fizinį skausmą, tęsdamas nusikalstamą veiką tyčia kumščiu smogė du kartus sutuoktinės motinai J. R., kuri bandė ginti dukrą, į veidą, tokiais veiksmais nukentėjusiajai J. R. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas vyko 2019 m. kovo 14 d. (duomenys neskelbtini), tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi kartu su žmona ir uošve prieš tai artojo alkoholį, negali tiksliai pasakyti kiek buvo išgėrę. Žmona ir uošvė kiekvieną dieną vartoja alkoholį. Tą kartą be reikalo sudavė, nes buvo piktas, jis nerūkė, o jos, neišėję į lauką, rūkė. Žmona S. T. smurto jo atžvilgiu nevartojo. Sutuoktinei sudavė ranka į veidą kartą ar du kartus. Uošvė gynė dukrą, kibo į atlapus, todėl ir jai sudavė. Alkoholis neturėjo tam įtakos, buvo savam prote, tiesiog įvyko buitinis konfliktas. Gyveno ir toliau kartu su nukentėjusiomis iki buvo pasiųstas ankstesniais teismų procesiniais sprendimais atlikti paskirtą bausmę. Nurodė, jog nebe pirmą kartą smurtauja, supranta, kad kitaip galima spręsti problemas šeimoje. Parodė, kad kartą jau buvo atidėtas bausmės vykdymas, kitą kartą jam skyrė arešto bausmę, dalyvavo smurtinį elgesį keičiančiose programose. Parodė, jog grįžęs po darbo namo randa neplautus indus, sėdi abi prisigėrusios, jis nueina, užsidaro duris, o jos ateina ir provokuoja, dėl ko kyla konfliktai šeimoje. Paaiškino, kad jis išlaiko šeimą, žmona nedirba, uošvė pašalpą gauna. Bausmės vykdymo atidėjimas turėjo teigiamos įtakos jo elgesiui, buvo kiti santykiai, neturėjo problemų dėl alkoholio, nesikišo į jų gėrimus, išklausė programą dėl smurto. Nurodė, jog dirbo pagal verslo liudijimą mašinų remonto darbus. Uždirbdavo iki bausmės atlikimo apie 1 500 Eur per mėnesį. Susitaikė su abiem nukentėjusioms. Su sutuoktine telefonu bendrauja, buvo kartą atvažiavusi į Kybartus jo aplankyti, ji nepyksta. Sutuoktinė, kuomet jis negali dirbti, gyvena iš motinos pašalpos, jaučia nepriteklių kol yra sulaikytas. Parodė, kad žmona ir jos motina po smurto nesigydė, nesilankė pas gydytojus, joms medicininės procedūros taikytos nebuvo.

Kaltinamojo gynėja advokatė Rasa Malinauskienė teisiamajame posėdyje nurodė, jog ir nukentėjusiajai J. R. įvykio metu nustatytas 2,48 promilių girtumas, kaltinamojo sutuoktinė irgi buvo neblaivi, pačios nukentėjusios išprovokavo konfliktą. Gynėja nurodė, kad kiekvieną dieną G. T. randa neblaivią sutuoktinę ir jos motiną. Sutinka, kad jis pasirinko netinkamą būdą griežčiau pasikalbėti su sutuoktine. Nusikaltimas padarytas spontaniškai, konfliktas įvyko dėl sutuoktinės nedarbo, girtavimo. Visi teistumai dėl konfliktų su sutuoktine prasidėjo 2013 metais ir jau gana ilgą laiko tarpą nesikartojo. Prašo taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti. Probacijos tarnyba būtų pajėgi susitvarkyti su kaltinamajam skirtų įpareigojimų vykdymo kontrole, prokuroro pasiūlyta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nebus naudinga nei kaltinamajam, nei jo šeimos nariams, juolab, kad santykiai tarp šeimos narių po įvykio nenutrūko. Kadangi iki įsiteisės nuosprendis, ankstesnė bausmė bus atlikta, mano, jog bausmes bendrinti netikslinga.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 218 straipsnio 2 dalimi, 219 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 273 straipsniu teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu prisipažino visiškai, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas. Sutinkamai su BPK 291 straipsnio nuostatomis paskelbiami kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti BPK nustatyta tvarka, kurių patikimu abejoti pagrindo nėra ir, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę:

2019 m. kovo 14 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio E. B. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo patvirtina, kad G. T. panaudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę S. T. bei jos motiną J. R. (b. l. 9-14);

2019 m. kovo 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir pridedamų fotolentelių matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-16, 18), ant nukentėjusiosios J. R. barzdos apatinės dalies matomas ovalo formos paraudimas;

2019 m. kovo 14 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio E. B. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad J. R. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,48 promilės girtumas, S. T. ir G. T. tikrintis blaivumą atsisakė (b. l. 19);

Nukentėjusiosios liudytojos S. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad G. T. yra jos sutuoktinis. 2019 m. kovo 14 d., būnant kartu su motina J. R. namuose (duomenys neskelbtini), apie 18.00 val. į namus sugrįžo jos vyras G. T. su drauge M. K. ir parsinešė butelį degtinės. G. T. su M. K. ir jos mama J. R. kambaryje gėrė degtinę, o ji gėrė alų. Išgėrimo metu įvyko konfliktas. Kitame kambaryje G. T. pradėjo ją mušti. Kumščiu sudavė du kartus į veidą, pataikydamas į smakrą ir kairės pusės kaktą. Nuo suduotų G. T. smūgių ji pajuto stiprų fizinį skausmą veide. Tuo metu atbėgo jos mama J. R., kuri pradėjo ją ginti nuo G. T., dėl ko G. T. jos motinai kumščiu smogė stiprų smūgį į veidą. Ji, pamačiusi tai, išbėgo į lauką. Ar daugiau smūgių sudavė sutuoktinis jos motinai nematė (b. l. 21-23);

Nukentėjusiosios liudytojos J. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, užfiksuota, kad konflikto metu jos dukra S. T. išėjo į kitą kambarį, o G. T. paskui ją. Ji matė, kaip G. T. pradėjo mušti savo žmoną, kaip kumščiu smogė du kartus jai į veidą. Ji pradėjo ginti savo dukrą, sakydama, kad jis apsiramintų. Tuo metu G. T. jai kumščiu smogė lyg du kartus į veidą, pataikydamas į kairę veido pusę, kairę akį. Šie žento suduoti smūgiai buvo stiprūs, ji juto stiprų fizinį skausmą. Ties kaire akimi jai atsirado kraujosruva, mėlynė. Po G. T. suduotų smūgių ji išbėgo į lauką ir bendruoju pagalbos telefonu išsikvietė policijos pareigūnus. Civilinio ieškinio dėl patirtos fizinės žalos ji nereiškia (b. l. 29-31);

Liudytojos M. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad vartojant alkoholinius gėrimus G. T. su S. T. pradėjo konfliktuoti dėl vandens maišytuvo. Jai būnant kambaryje, išgirdo iš kito kambario sklindantį triukšmą. Ji nematė kaip G. T. naudojo fizinį smurtą savo žmonos S. T. ir uošvės J. R. atžvilgiu (b. l. 38-40).

Tiek kaltinamojo kaltės pripažinimas, tiek aptartų duomenų visuma duoda pagrindą išvadai, kad kaltinamasis G. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2019 m. kovo 14 d. apie 19.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su šeimos nariu – sutuoktine S. T., tyčia kumščiu smogė du kartus nukentėjusiajai S. T. į veidą, tokiais veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis tyčia kumščiu smogė du kartus sutuoktinės motinai J. R., kuri bandė ginti dukrą, į veidą. Dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, suduotų smūgių į veido sritį, nukentėjusiosios jautė fizinį skausmą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis veikė tyčia, būdamas neblaivus, nesant tam dingsties, kilus tarpusavio konfliktui, smurtavo artimoje aplinkoje sutuoktinės ir ją užstojusios jos motinos, t. y. uošvės, atžvilgiu, ko pasėkoje abi nukentėjusiosios dėl kaltinamojo suduotų smūgių jautė fizinį skausmą. Nusikalstama veika įrodyta tiek paties kaltinamojo kaltės pripažinimu, tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais faktiniais bylos duomenimis, kurie laikytini tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir, kurie įrodo kaltinamojo kaltę. Duomenų, jog kas nors kitas nei kaltinamasis vartojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, byloje nėra, to nenurodė nei kaltinamasis, nei nenukentėjusiosios, nei liudytoja. Tokie kaltinamojo veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius.

Bausmė – valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir kitas esmines aplinkybes (BK 54 straipsnis). Kaltinamojo G. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kadangi G. T. nekontroliavo savo veiksmų ir, kaip pripažino pats, pasirinko netinkamą konflikto sprendimo būdą (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Civilinis ieškinys nukentėjusiųjų J. R. ir S. T. byloje nepareikštas, santuoka tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios S. T. nenutraukta, šeimoje kartu gyvena ir garbaus amžiaus sutuoktinės motina J. R.. Nukentėjusioji S. T., kaltinamojo teigimu, jam atleidžia, jie ir toliau tarpusavyje bendrauja, sutuoktinė aplanko jį bausmės atlikimo vietoje, susiskambina telefonu. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. T. nusikalto nebe pirmą kartą, praeityje eilę kartų teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarytą (b. l. 48-76), baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 77-78), Prienų rajono psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 48), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis paskutiniuoju laikotarpiu dirbęs 2018 m. gruodžio 7 – 14 dienomis (b. l. 80-81), turi daug nesumokėtų baudų (b. l. 79), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 82), nepilnamečių vaikų neturi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad smurtauja artimoje aplinkoje nebe pirmą kartą, išvadų dėl savo elgesio nepadarė, būdamas praeityje teistas dėl analogiškų nusikalstamų veikų, pavartojęs alkoholio nekontroliavo savo emocijų ir neužkirto kelio naujo nusikaltimo padarymui, todėl, siekiant kaltinamąjį ne tik nubausti, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų bei siekiant pasiekti bausmės tikslus ir įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui ir prevenciškai pataisyti, vertinant ir pačių nukentėjusiųjų elgseną (vartoja alkoholį, ko pasėkoje kyla tarpusavio konfliktai), G. T. skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurios dydis skirtinas individualizuojant pirmiau paminėtų bylos aplinkybių kontekste.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis G. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. kovo 14 d. 20.00 val. iki 2019 m. kovo 15 d. 10.00 val. (b. l. 91), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtąją bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis matyti, kad kaltinamasis G. T. šiuo metu atlieka ankstesniais teismų procesiniais sprendimais skirtą arešto bausmę Marijampolės pataisos namuose Kybartų sektoriuje, pataisos namų pateiktais duomenimis kaltinamajam skirtos bausmės pabaiga yra 2019 m. liepos 1 d. Esant šioms aplinkybėms šiuo nuosprendžiu kaltinamajam paskirtoji bausmė bendrintina pagal BK 63 straipsnio 9 dalies, 65 straipsnio taisykles su 2019 m. balandžio 4 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kadangi ši nusikalstama veika padaryta iki procesinio sprendimo priėmimo pirmesnėje byloje.

Kaltinamajam, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su jame paskirtais įpareigojimais – nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su S. T. ir J. R. (b. l. 92). Šiuo atveju vadovaujantis BPK 119 straipsniu, 139 straipsnio 3 dalimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. T. paskirti jam 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi į G. T. paskirtosios bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2019 m. balandžio 4 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais į bausmės laiką G. T. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. kovo 14 d. 20.00 val. iki 2019 m. kovo 15 d. 10.00 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

G. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su S. T. ir J. R., panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.