- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-27
- Bylos Nr.
- 2-12257-713/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-08532-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidutė Liubševičiūtė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- J. A. M.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 16-ojo notarų biuro, Kauno
- Advokatai
- Gilbertas Kinderevičius, Ina Kurauskienė
Civilinė byla Nr. 2-12257-713/2012; proceso Nr. 2-05-3-08532-2012-3; procesinio dokumento kategorijos: 34.1; 99.3; 99.5; 99.9; 113.1; 116.1 (S)
2012 m. lapkričio 27 d.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, Vaidai Birštonaitei, dalyvaujant ieškovės D. K. atstovei advokatei Inai Kurauskienei, atsakovo J. A. M. atstovui advokatui Gilbertui Kinderevičiui, trečiajam asmeniui Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarei R. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. K. ieškinį atsakovui J. A. M., trečiajam asmeniui Kauno m. 16-ojo notarų biuro notarei R. K., dėl pareiškimo atsisakyti palikimo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais, ir nustatė : Ieškovė D. K. patikslintu ieškiniu (59-60 b.l.) prašo: 1) atnaujinti ieškovei dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą: 2) pripažinti negaliojančiu 2011-07-14 pareiškimą (registro Nr. RK-2730), patvirtintą Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarės R. K., pasirašytą ieškovės D. K., kuriuo ji atsisakė nuo jai priklausančios palikimo dalies, 2011-05-11 mirus motinai G. M.; 3) pripažinti negaliojančiu Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarės R. K. 2011-11-21 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (registro Nr. RK-4418). Ieškovės atstovė advokatė Ina Kurauskienė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovė nurodė, kad ji yra atsakovo J. A. M. ir G. M. duktė. Motina G. M. mirė 2011 m. gegužės 11 d. Po motinos mirties, atsakovas kreipėsi į Kauno miesto 16-ąją notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo. Paaiškino, kad tėvai santuokos metu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Ieškovė vienintelis vaikas šeimoje, atsakovas garantavo, kad po jo mirties butas atiteks tik ieškovei; teigė, kad vienam buto savininkui patogiau mokėti mokesčius ir tvarkyti visus reikalus. Atsakovas suklaidino ieškovę ir ji notaro biure atsisakė palikimo. Teigė, kad ieškovė serga lėtine kepenų liga, cukralige su komplikacijomis, neuropatija ir encefalopatija, dėl nuolatinių skausmų nusilpo galūnės ir sutriko miegas; apie 7 metus kartojasi epilepsijos priepuoliai su sąmonės netekimu ir atminties praradimu. Naktį iš 2011 metų liepos 13 dienos į liepos 14 dieną įvyko eilinis epilepsijos priepuolis. 2011 m. liepos 14 dienos rytą pas ieškovę atvyko atsakovas J. A. M. kartu su ieškovės pussesere A. C., kuri įkalbėjo važiuoti pas notarą ir pasirašyti dokumentus. Dėl savo sveikatos būklės ieškovė tiksliai nesuprato, kokį dokumentą pasirašė, galvojo, kad pasirašė dokumentą, leisiantį tėvui lengviau tvarkyti butą. Atsisakius palikimo, ieškovė sužinojo, kad atsakovas dar iki ieškovės atsisakymo nuo palikimo, 2011-07-14 Kauno m. 28-ajame notaro biure 2011-07-12 sudarė testamentą (reg. Nr. MV-2281), kuriuo visą savo turtą paliko A. C.. Nurodo, kad pareiškimą, kuriuo atsisakė palikimo, pasirašė apgauta ir suklaidinta atsakovo sunkiai suvokdama savo veiksmų prasmę, todėl prašo pripažinti pareiškimą negaliojančiu; pripažinus 2011-07-14 pareiškimą negaliojančiu, prašo pripažinti negaliojančiu ir 2011-11-21 dienos notarės R. K. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Nurodo, kad vienerių metų ieškinio senaties terminą atsisakymui nuo palikimo ginčyti, praleido dėl sveikatos būklės: apie 7 metus ieškovei kartojasi epilepsijos priepuoliai su sąmonės netekimu ir atminties praradimu; po mamos mirties priepuoliai kartojasi net po kelis kartus per parą; be lydinčio asmens negali viena išeiti iš namų, kadangi reikalinga pagalba ištikus netikėtam priepuoliui; 2012-01-19 ieškovei buvo atlikta gimdos operacija, po kurios žaizdos sunkiai gijo. Nuo skausmo ir vaistų vartojimo šiek tiek sulėtėjo orientacija, todėl ieškovė negalėjo suvokti kokių veiksmų turi imtis savo teisėms apginti. Ieškovės nuomone, ji terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir prašo jį atnaujinti.
Atsakovas J. A. M. atsiliepimu su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti (42-47 b.l.), tokios pat pozicijos laikėsi ir atsakovo atstovas advokatas Gilbertas Kinderevičius. Nurodė, kad ieškovė po motinos G. M. mirties teigė, jog nepretenduoja į jai priklausančią palikimo dalį, pati 2011-07-14 nuvyko į notaro kontorą ir išklausiusi notarės, gerai viską apvarsčiusi, pasirašė 2011-07-14 pareiškimą dėl palikimo atsisakymo. Ieškovė laisva valia sudarė vienašalį sandorį, kuriuo atsisakė nuo palikimo. Vėliau ieškovė D. K. pradėjo iš atsakovo J. A. M. reikalauti pinigų už buto dalį, nuo kurios pati laisva valia atsisakė. Atsakovas tik iš geros valios ir nenorėdamas pyktis su dukra sumokėjo ieškovei jos reikalavimu 10 000,00 Lt. Atsakovo nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti 2011-07-04 pareiškimą ir 2011-11-21 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, negaliojančiais. Nurodo, kad ieškovė praleido CK 5.8 straipsnyje nustatytą 1 metų ieškinio senaties terminą ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškiant ieškinį teisme. Prašo ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį. Trečiasis asmuo Kauno m. 16-ojo notarų biuro notarė R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovei buvo išaiškintos visos ieškovės teisės ir pareigos, išaiškintos pareiškimo atsisakyti paveldėti pasekmės. Ieškovė gerai viską apgalvojusi pasirašė pareiškimą. Prašo ieškinį atmesti. Ieškinys netenkintinas.
Nustatyta, kad ieškovės motina ir atsakovo sutuoktinė, G. M. mirė 2011-05-11 (17, 18 b.l.). Atsakovas J. A. M. 2011-07-12 Kauno miesto 28-ąjame notarų biure sudarė oficialų testamentą, kuriuo visą savo kilnojamą ir nekilnojamą turtą paliko A. C. (23 b.l.). Atsakovė D. K. 2011-07-14 pareiškimu atsisakė nuo jai priklausančios palikimo dalies (22 b.l.). Po sutuoktinės G. M. mirties, velionę pergyvenusiam sutuoktiniui, atsakovui J. A. M. 2011-07-14 buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas (priedas, paveldėjimo bylos 7 lapas).
Ieškovė yra pirmos eilės įpėdinė. Ji kartu su kitais pirmos eilės įpėdiniais turėjo teisę paveldėti turtą, likusį po motinos mirties. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovei įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti po motinos mirties baigėsi 2011-08-11. Ieškovė į teismą ieškiniu kreipėsi 2012-06-20 (3 b.l.). Prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti, ieškovė svarbiomis priežastimis nurodė savo ligą, nesąžiningą atsakovo elgesį su ja, kadangi atsakovas 2011-07-12 kitame, Kauno 28-ajame notarų biure sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko A. C., todėl ieškovė, nežinodama apie testamento surašymą, pasirašė 2011-07-14 atsisakymą nuo palikimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: kompensuojamų vaistų receptų (10-14 b.l.), pažymų ir išrašų iš medicininių dokumentų apie ieškovės sveikatos būklę (15, 16, 24, 25-27, 88-89) seka, kad ieškovė paskutinį kartą iki motinos mirties 2011-05-05 lankėsi Kauno Dainavos poliklinikoje dėl epilepsijos ir cukrinio diabeto; 2011-06-13 konsultavosi su KMUK epileptologu, 2011-11-29 nustatyta cystoma, laikotarpiu nuo 2012-01-18 iki 2012-01-18 gydyta stacionare, o nuo 2012-01-18 iki 2012-01-24 pastoviai lankėsi poliklinikoje (89 b.l.).
Byloje nėra duomenų ir nepateikta įrodymų, kad ieškovės sveikatos būklė buvo tokia bloga, kad ji per tris mėnesius nuo 2011-05-11 iki 2011-08-11, ir vėliau - iki 2012-05-11 negalėjo atlikti veiksmų, susijusių su palikimo priėmimo ir pareiškimo atsisakyti priimti palikimą, ginčijimu (CPK 178 straipsnis). Priešingai, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė galėjo judėti, kreiptis teisinės pagalbos, kadangi pastoviai vykdavo į gydymo įstaigas. Ieškovė neneigė, jog 2011 m. lapkričio mėnesyje buvo atvykusi pas atsakovą ir gavo 10 000, 00 Lt sumą už butą, pasirašė pinigų išdavimo kvitą (48, 106 b.l.). Nelaikytinos svarbiomis šioje byloje ieškovės nurodytos aplinkybės: epilepsijos priepuolių kartojimasis po kelis kartus per parą; kad be lydinčio asmens negali viena išeiti iš namų, kadangi reikalinga pagalba ištikus netikėtam priepuoliui; sunkus pooperacinis žaizdos gijimas; sulėtėjusi orientacija nuo vaistų vartojimo. Ieškovė pripažino, kad jai buvo žinoma motinos mirties data; Kauno m. 16-oje notarinėje kontoroje, 2011-07-14 ieškovei prieš pasirašant atsisakymą nuo palikimo, notarė R. K., laikydamasis notariato įstatymo reikalavimų, išaiškino CK 5.60 straipsnio nuostatas ir visas tokio atsisakymo nuo palikimo pasekmes (22, 105, 114, 116 b.l.). Atsakovė šios aplinkybės neneigė. Atsakovė gyvena ne viena, į teismą dėl atsisakymo nuo palikimo ginčijimo per vienerių metų terminą nuo palikimo atsiradimo dienos galėjo kreiptis pati ar per įgaliotą asmenį.
Nelaikytina svarbia ieškovės nurodyta aplinkybė termino atnaujinimui palikimui priimti, kad atsakovas nepranešė ieškovei apie tai, jog 2011-07-12 sudarė testamentą kito asmens naudai, ir todėl buvo nesąžiningas ieškovės atžvilgiu. Įstatymas įpėdinio neįpareigoja taip elgtis kitų įpėdinių atžvilgiu. CK 5.35 straipsnio 1 dalis nustato, kad testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą arba jo nesudarydamas. Byloje apklaustas liudytoju A. S. (106 b.l.) paaiškino, kad apie testamento surašymą ieškovė sužinojo praėjus mėnesiui po atsisakymo nuo palikimo, o liudytoja R. B. (advokatė) paaiškino, kad su ieškove ir atsakovu buvo susitikusi po G. M. mirties ir patarė susitvarkyti palikimą (107-108 b.l.). Tai, kad ieškovė tik 2012-06-20, praėjus metams ir 40 dienų po motinos mirties, kreipėsi į teismą, įrodo, jog pati ieškovė, įgyvendindama savo teises, nebuvo pakankamai atidi, sąžininga bei rūpestinga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U., J. P. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, I. P., A. P., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010). Taigi, ieškovei neišreiškus noro priimti palikimą jam atsiradus ir palikimo atsisakius; dėl to, kad ieškovė, siekdama įgyvendinti savo teises į teismą kreipėsi daugiau kaip po metų nuo palikimo atsiradimo dienos, ir, byloje nenustačius svarbių priežasčių, kurioms esant būtų galima atnaujinti terminą palikimui priimti, teismas sprendžia, kad prašymas dėl termino atnaujinimo (pratęsimo) negali būti patenkintas. Teismui neatnaujinant termino palikimui priimti, kiti ieškinio reikalavimai nenagrinėtini, kadangi jų nagrinėjimas neturės įtakos šio sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009 2009-10-16, TP Nr. 32).
Dėl ieškinio senaties. Pagal CK 1.125 straipsnio 2 dalį, 5.8 straipsnį ginčams, kylantiems iš paveldėjimo santykių, taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Sutrumpintas vienerių metų terminas taikomas asmeniui, pretenduojančiam į palikimą, ginčijant palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Aiškindamas CK 5.8 straipsnį ir jį taikydamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. CK 5.8 straipsnio norma nustato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė apie motinos G. M. mirtį 2011-05-11 sužinojo iš karto, todėl laikytina, jog vienerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2011 m. gegužės 11 d. ir pasibaigė 2012 m. gegužės 11 d. Teismui nenustačius svarbių aplinkybių, kurioms esant ieškovei būtų galima pratęsti terminą palikimui priimti, laikytina, jog ieškovė, nusprendusi kreiptis į teismą ieškiniu 2012-06-20 aiškiai praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 5.8 straipsnis), todėl tenkintinas atsakovo prašymas taikyti ieškinio senaties terminą. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovo J. A. M. atstovas advokatas Gilbertas Kinderevičius prašo priteisti atsakovui iš ieškovės 2000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagal pateiktas sąskaitas – faktūras, pinigų priėmimo kvitus bei darbo laiko apskaitos ataskaitas (90-95 b. l.).
Nors byloje pateikti įrodymai apie turėtas atstovavimo išlaidas, teismas, vertindamas šių išlaidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius (toliau- Rekomendacijos). Rekomendacijose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau tokių išlaidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2011). 2012-07-09 atsakovas sudarė atstovavimo sutartį su advokatu Gilbertu Kinderevičiumi (49 b. l.). Advokatas 2012-07-09 išrašė sąskaitą-faktūrą 1500,00 Lt sumai už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 2012-10-08 – sąskaitą-faktūrą 500,00 Lt sumai už atstovavimą teisme. Rekomendacijų 8.2 p. nustato 3 koeficientą už atsiliepimo į ieškinį parengimą, todėl 1500,00 Lt suma už 2012-07-09 atsiliepimo į ieškinį paruošimą laikytina pagrįstomis išlaidomis.
Rekomendacijų 8.18 p., nustato 0,15 koeficientą už vieną atstovavimo valandą teisme, todėl išlaidos už atstovavimą 2012-08-22 parengiamajame teismo posėdyje (850,00 Lt x 0,15 x 00.15 val.), atstovavimą 2012-10-11 teismo posėdyje (850,00 Lt x 0,15 x 02.00 val.) bei atstovavimą 2012-11-07 teismo posėdyje (850,00 Lt x 0,15 x 00.30 val.) laikytinos pagrįstomis 350,00 Lt sumai.
Remiantis išdėstytu, pripažintinos pagrįstomis 1850,00 Lt atsakovo J. A. M. išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsniu, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatos). Valstybei pašto išlaidos nepriteistinos, kadangi yra mažesnės nei 10,00 Lt (CPK 96 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 265 straipsniu, 269 - 270 straipsniais, nusprendžia: Ieškinio netenkinti.
Neatnaujinti D. K. ieškinio senaties termino ginčyti 2011-07-14 pareiškimą kuriuo ji atsisakė nuo palikimo dalies ir 2011-11-21 išduotą J. A. M. paveldėjimo teisės liudijimą į G. M. palikimą. Priteisti J. A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, iš D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, 1850,00 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacinius skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.