Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-09-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-484-932/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-484-932/2018Nutartis · 2018-09-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. II-484-932/2018Nutartis · 2018-09-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. AN2-442-873/2018Nutartis · 2018-10-26Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-19
Bylos Nr.
II-484-932/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01976-2018-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-484-932/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01976-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 21.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugsėjo 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai ir skundą padavusiai A. M., atsakomybėn patraukto ir skundą padavusio asmens atstovui advokatui K. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresą nurodžiusiai (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-20457-2018, kuriuo A. M. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 330 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 4 būrio vyr. patrulis K. A. 2018 m. liepos 10 d. surašė A. M. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10ANP-P-46559-2018 dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo, t. y. dėl to, jog A. M. 2018 m. liepos 9 d., 29.59 val., vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai nustatytas 1,46 promilių (po paklaidos – 1,44 promilių) girtumas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyr. specialistas R. K. 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu ANR_N-20457-2018 pripažino A. M. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir paskyrė 330 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Šalies argumentai

Skundu administracinėn atsakomybėn patraukta A. M. prašo nutraukti administracinio nusižengimo bylą. Esminiai skundo argumentai koncentruojami į tai, jog A. M. neigia įvykio dieną vairavusi automobilį. Nurodoma, jog įvykio dieną, po konflikto su sutuoktiniu (konfliktas vyko (duomenys neskelbtini)), pareiškėja užsuko į kavinę „Toress“, kur išgėrė kelias vyno taures. Dėl konflikto su sutuoktiniu pareiškėja buvo iškvietusi policijos pareigūnus, todėl, išgėrusi vyno, taksi automobiliu nuvyko į 2 PK, kur rado savo sutuoktinį. Komisariate kilo dar vienas konfliktas tarp jos ir sutuoktinio. Pareiškėja nurodo pareigūnui papasakojusi, kas atsitiko, po ko kartu su pastaruoju ir M. M. grįžo į (duomenys neskelbtini), kur buvo likusi jos rankinė su daiktas. Grįžus į namus, pareigūnas kartu su M. M. nuėjo į namo vidų, virtuvėje buvo pildomi dokumentai dėl prieš ją pavartoto smurto. Anot pareiškėjos, streso apimta, ji išėjo į lauką ir stovėjo prie kiemo vartų. Tuo metu pro šalį važiavo automobilis, kurio vairuotojas pradėjo nemandagiai priekaištauti, kad jos automobilis „Toyota Auris“ trukdo pravažiuoti. A. M. minėtam asmeniui nurodė esanti išgėrusi ir negalinti automobilio patraukti, pasiūlė tą padaryti pačiam. Po tokių jos žodžių vairuotojas būtent taip ir padarė - atsisėdo į jos automobilį, patraukė jį (pavažiavo atgal), tuomet vėl sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Tikėtina, kad, išgirdę automobilio ūžesį, jos sutuoktinis ir pareigūnas išėjo iš namo pasižiūrėti, kas vyksta. Tuo metu ji (A. M.) stovėjo prie kiemo vartų. Atsidarius namo durims, tiek jos sutuoktinis, tiek pareigūnas nustebę dairėsi ir vienas kito klausinėjo, ar kažkuris iš jų matė, kaip ji vairavo, po ko abu vienas kitam aiškino to nematę. Skundą padavusio asmens įsitikinimu, vykstant skyrybų procesui jos sutuoktinis yra suinteresuotas ją sužlugdyti ir bet kokiomis priemonėmis siekia, kad jam būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Pabrėžia sutuoktinį esant turtingą ir įtakingą.

Be kita ko, pareiškėja skunde teigia, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas apsiribojo tik policijos pareigūno tarnybinio pranešimo pagarsinimu, o jai nepagrįstai buvo atimta galimybė užduoti klausimus pareigūnui, surašiusiam tarnybinį pranešimą. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo atsižvelgta į A. M. paaiškinimus. Pareiškėjos teigimu, nei pareigūnas, nei jos sutuoktinis, negalėjo pro virtuvės langą matyti, kas vyksta gatvėje, kadangi namą nuo gatvės skiria tankios ir aukštos (4 metrų) tujos, namo varteliai apaugę gyvatvore, todėl pro juos taip pat būtų sunku ką nors matyti. Taip pat pabrėžė, jog tądien lango žaliuzės buvo nuleistos, automobilio patraukimas truko vos kelias sekundes, o nuo virtuvės iki vartelių yra apie 25 metrus, kurių per tokį trumpą laiką, išgirdę automobilio garsą, sutuoktinis ir pareigūnas nueiti negalėjo. Išėjęs iš namo policijos pareigūnas pamatė ją, stovinčią prie automobilio, todėl galimai padarė prielaidą, jog vairavo būtent ji. Jos kaltės įrodyta, vadovaujantis tikėtinumo taisyklę, kuri yra civilinės, o ne administracinės teisenos kategorija. Į bylą pateikta gausi charakterizuojanti medžiaga rodo, jog skundą padavusi A. M. yra rūpestinga motina, siekia būti pavyzdžiu savo sūnui, jai nebūdingas asocialus elgesys, pati yra valstybės tarnautoja, dėl ko jai itin svarbi dalykinė reputacija.

Atsiliepimas

Atsiliepimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė prašo A. M. skundo netenkinti. Nurodo, jog pareigūnas, nagrinėdamas bylą, vertino surinktų įrodymų visumą, rėmėsi tiek A. M. paaiškinimu, tiek policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Nuobauda paskirta sankcijos ribose, A. M. pritaikytas minimalus privalomo skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. priimtas nutarimas yra pagrįstas, dėl ko pateiktas skundas turi būti atmestas.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukta A. M. savo skundą palaikė, prašė vadovautis jame išdėstytais motyvais. Atsakydama į teismo klausimus, parodė įvykio vakarą alkoholį vartojusi apie 21.30 val., kavinėje išgėrė 3 taures vyno (po 150-200 ml). Dėl prieš tai su sutuoktiniu M. M. kilusio konflikto taksi automobiliu nuvyko į policijos komisariatą aiškintis įvykio aplinkybių. Po to paprašė pareigūno S. D., kad šis vyktų kartu į namus ir padėtų jai atgauti iš sutuoktinio rankinę su jos asmeniniais daiktais. Grįžus namo, pamatė, kad jos automobilis gatvėje stovi netvarkingai, trukdo pravažiavimui, nors prieš tai transporto priemonę ji buvo pastačiusi tiesiai. Mano, kad atėmęs iš jos rankinę ir automobilio raktus M. M. tyčia perstatė jos automobilį, palikdamas stovėti netvarkingai. Pareigūno S. D. akivaizdoje sutuoktinis jai grąžino rankinę su joje buvusiais daiktais, po to namuose buvo pildomi dokumentai. Pareigūnas bendravo su jos sutuoktiniu, abu kažką diskutavo, o tuo tarpu ji (A. M.) buvo tai namo viduje, tai išeidavo į lauką. Vienu momentu, kai ji buvo kieme ir stovėjo šalia vartų, pro šalį važiavusio tamsios spalvos automobilio vairuotojas riktelėjo, kad jos automobilis trukdo pravažiuoti ir nurodė jį patraukti. Ji tam vairuotojui paaiškino esanti išgėrusi, dėl ko automobilio nepatrauks. Tuomet vyriškis paprašė duoti raktelius ir pasiūlė automobilį patraukti pats. Žinodama, kas jos automobilis nėra draustas KASKO, be to, pastatytas netinkamai, sutiko su pasiūlymu. Gavęs raktus, vyriškis pavažiavo kelis metrus ir tvarkingai pastatė mašiną, po ko sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. To vyro ji nepažįsta, tačiau neturėjo pagrindo juo nepasitikėti, priešingai nei viduje buvusiu pareigūnu, juo labiau, savo sutuoktiniu. Mano, kad pareigūnas buvo neobjektyvus, rodė prielankumą jos vyrui, palaikė jo pusę, dėl ko ji į pastarąjį pagalbos ir nesikreipė. Įvykio vakarą buvo pasimetusi, susijaudinusi, dėl tokios savo būsenos galėjo protokole ir nenurodyti, kad automobilį perstatė visai ne ji, o pašalinis asmuo. Nei M. M., nei S. D. negalėjo matyti, kad už automobilio vairo sėdėjo ji. Gerai atsimena, kad išėję į lauką pastarieji vienas kito klausinėjo, ar kažkuris matė, kas vairavo automobilį, po ko abu nurodė nė vienas nematę. Anot A. M., visas šis įvykis yra jos sutuoktinio provokacija, judviejų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, vyksta skyrybų procesas (b. l. 46-55).

Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas S. D. (S. D.) (vyriausiasis tyrėjas) parodė nei A. M., nei M. M. nepažįstantis, įvykio vakarą pastaruosius matė pirmą kartą. Tarnybos metu buvo gautas iškvietimas dėl šeimyninio konflikto, kurio aplinkybes vėliau aiškinosi ir A. ir M. M. atvykus į komisariatą. Atsimena, kad dar komisariate M. M. prašė nustatyti A. M. girtumą, aiškindamas, kad ši į namus automobiliu atvažiavo neblaivi, tačiau A. M. tikrintis atsisakė. Po to, kai komisariate buvo užpildyti dokumentai, kartu su abiem M. vyko į pastarųjų namus. Reikėjo apžiūrėti įvykio vietą, be to, A. M. norėjo, kad sutuoktinis jai grąžintų rankinę su daiktais, baiminosi, kad šis gali jai pridėti draudžiamų daiktų, dėl ko prašė, kad daiktų gražinimas vyktų pareigūno akivaizdoje. Atvažiavus į namus, matė gatvėje stovintį „Toyota“ markės automobilį, kurio priekinis dešinės pusės ratas buvo užvažiavęs ant šaligatvio bortelio, pats automobilis eismui netrukdė. M. M. atidavė A. M. daiktus, po ko visi nuėjo į namo vidų. Pirmame aukšte, atrodo, svetainės patalpose jis (S. D.) surašinėjo apžiūros dokumentus, M. M. buvo šalia, o A. M. vaikščiojo, išeidinėjo į lauką. Vienu momentu pro atidarytas duris (svetainės langai buvo uždaryti; ar buvo langų žaliuzės, neatsimena) išgirdo variklio ūžesį, po ko sparčiu žingsniu išėjo į lauką. Kadangi A. M. tuo metu nebuvo viduje, o šalia namų svetimų automobilių nestovėjo, suprato, kad tai ji galėjo užvesti variklį, kadangi tokiu nakties metu daugiau nebuvo kam. Išėjęs į lauką, nuėjo prie vartelių, atidarė juos ir pamatė atbuline eiga važiuojantį prieš tai matytą „Toyota“ markės automobilį, kuris jo akivaizdoje pavažiavo 3-4 metus ir sustojo. Iš automobilio išlipo A. M., kuri paaiškino, jog mašina stovėjo netvarkingai, dėl ko ji truputį pavažiavo ir dėl tokio nuvairuoto nedidelio atstumo nemano kažką pažeidusi. Liudytojo teigimu, jis paėmė iš A. M. raktus. Kadangi dar prieš tai M. M. buvo nurodęs, jog A. M. į namus atvažiavo galimai neblaivi, o komisariate pastaroji tikrintis girtumą atsisakė, nutarė, kad yra būtina patikrinti jos blaivumą, dėl ko iškvietė į pagalbą kolegas. Atsakydamas į klausimus, ar tik išėjęs iš namo bendravo su M. M., liudytojas pažymėjo to neatsimenantis. Po to, kai išgirdo variklį, viskas vyko greitai, jis skubėjo, kadangi baiminosi, jog A. M. neišvažiuotų. Atsimena tai, kad po to, kai buvo patikrintas A. M. blaivumas, bendravo su M. M., kadangi sprendė automobilio pastatymo klausimą. Teismui perskaičius tarnybinį pranešimą, liudytojas S. D. patvirtino, kad jame išdėstytos aplinkybės yra teisingos. Į atstovo klausimą, kodėl pranešime nėra užfiksuota apie tai, kad jis paėmė iš A. M. raktus, S. D. nurodė, jog tarnybinį pranešimą rašė dėl vairavimo fakto, būtent kurio esmę ir turėjo nurodyti (b. l. 46-55).

Teisme apklaustas kaip liudytojas K. A. (vyriausias patrulis) parodė pagal iškvietimą atvažiavęs patikrinti blaivumą. Jis pats vairavimo fakto nematė, tą jam nurodė kolega. Pastarasis informavo matęs, kad moteris vairavo automobilį, surašė dėl to tarnybinį pranešimą. Buvo patikrintas vairuotojos blaivumas (kas tikrino, nebeatsimena), nustačius girtumą surašė jai protokolą. Tikslesnių įvykio aplinkybių liudytojas pažymėjo nebeatsimenantis, viską nurodė tarnybiniame pranešime, kurį perskaičius patvirtino, kad po įvykio visas aplinkybes išdėstė teisingai ir prašė jomis vadovautis. Atsakydamas į atstovo klausimą, pažymėjo, jog A. M. įvykio naktį buvo išgėrusi, susijaudinusi, verkė (b. l. 46-55).

Teismo posėdyje apklausiamas kaip liudytojas M. M. parodė, kad jo sutuoktinė A. M. dar 2018-07-09, apie 20.30 val., į namus atvažiavo, būdama neblaivi. Išlipusi iš automobilio, paliko jį stovėti, dešiniu ratu užvažiavusį ant šaligatvio bortelio. Matydamas tokią pastarosios būseną, paėmė iš jos rankinę su dokumentais ir automobilio raktais. Vėliau kilo šeimyninis konfliktas, jo aplinkybes aiškinosi komisariate. Iš komisariato kartu su pareigūnu grįžo į namus, kur pareigūnui matant atidavė A. M. rankinę su daiktais. Tuomet visi nuėjo į namo vidų, kur virtuvės-svetainės (bendra zona) patalpoje pareigūnas surašinėjo kažkokius apžiūros dokumentus. Kokioje padėtyje buvo svetainės langai, neatsimena, tačiau tikrai pamena, jog lauko durys buvo pilnai atidarytos, kadangi pro jas buvo nuolat vaikščiojama. Pabuvusi viduje, A. M. išėjo į lauką (ji tai išeidavo, tai sugrįždavo). Vienu momentu pareigūnas staigiai pašoko ir išskubėjo į lauką. Jis (M. M.) – iš paskos. Eidamas iš namo takeliu link vartų, matė atbuline eiga judantį žmonos automobilį (yra pakankamai aukštas, todėl jam vaizdo niekas neužstojo, be to, atstumas iki automobilio buvo visai nedidelis, vos keletas žingsnių). Automobilis pavažiavo gal kokių 10 metrų (toks įvardijimas yra tik apytikslis, gali būti ir kitoks atstumas) ir sustojo prie vartelių (tuo metu liudytojas jau stovėjo taip pat prie vartelių). Iš automobilio išlipo A. M. Ką ši tikslai aiškino, nebeatsimena. Pastaroji daug kalbėjo. Atsimena, kad pareigūnas S. D. jai dar pasakė, kad jeigu prieš tai tik vyras matė jus vairuojant, tai dabar jau ir aš tą mačiau. Į atstovo klausimus, ar po to, kai išgirdęs variklio gausmą pareigūnas išėjo į lauką, M. M. su pastaruoju bendravo, liudytojas nurodė, kad tuo metu viskas vyko labai greitai, tiksliai neatsimena, ar su pareigūnu spėjo kažką vienas kitam pasakyti (b. l. 46-55).

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkintinas

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš paduoto skundo turinio, esminiai argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti A. M. priimtą nutarimą, yra sukoncentruoti, siekiant įrodyti, jog įvykio dieną automobilį vairavo ne A. M., o kitas asmuo. Pareiškėja neneigia įvykio dieną buvusi išgėrusi, tačiau kategoriškai nesutinka, jog tokioje būklėje vairavo transporto priemonę – automobilį patraukė ne ji, o pro šalį važiavęs vairuotojas. Kita teiginių grupe yra siekiama įtikinti, jog nei pareigūnas, nei jos sutuoktinis negalėjo matyti to momento, kada automobilis buvo patrauktas. Visų pirma pastarieji buvo pirmame aukšte esančioje virtuvėje, ant kurios lango buvo nuleista apsauginė žaliuzė, be to, namą nuo kelio skiria tankių ir aukštų tujų gyvatvorė. Antra, pats automobilio perstatymo procesas truko itin trumpai, vos 3-4 sek., o atstumas nuo virtuvės iki kiemo vartelių yra apie 25 m, dėl ko fiziškai neįmanoma akimirksniu išeiti į lauką ir dar pamatyti gatvėje perstatomą automobilį.

Tikrindamas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas, be abejonės, privalo įvertinti tokius administracinėn atsakomybėn patraukto ir nubausto asmens teiginius ir padaryti išvadas, ar tie teiginiai yra pagrįsti ir turintys įtakos pareigūno priimtam nutarimui.

Susipažinęs su bylos medžiaga, teismo posėdyje tiesiogiai išklausęs pačios A. M. bei liudytojų parodymus, teismas visgi neturi jokio objektyvaus pagrindo laikyti, jog A. M. dėl administracinio nusižengimo padarymo kalta pripažinta nepagrįstai. Teismas kritiškai vertina pastarosios išsakytą versiją neva jos automobilį „Toyota Auris“ vairavo ne ji, o kitas, visiškai pašalinis asmuo. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad tokią įvykių versiją A. M. išsakė, anaiptol, ne iš karto, o tik po kurio laiko – konkrečiai apie kitą asmenį nurodyta tik skunde dėl ne teismo priimto pareigūno nutarimo. Tai, kad A. M. yra kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, inkriminuojant jai transporto priemonės vairavimą neblaivioje būsenoje, šiai buvo žinoma netrukus po įvykio, kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame aiškiai išdėstytos inkriminuotinos aplinkybės. Kaip matyti iš šio protokolo, pasiūlius A. M. išdėstyti savo poziciją, ši to padaryti neatsisakė ir nurodė kalta neprisipažįsti, paaiškindama, kad norėjo automobilį patraukti atgal 3 metrus, kad šis netrukdytų eismui, o tuo metu jos vyras sudarė dirbtinę situaciją kad ji „vairuoja“ (b. l. 13-14). Necituojant tolesnio paaiškinimo turinio, kuris yra nukreiptas į priekaištus sutuoktiniui, aiškiai matyti, kad A. M. nė neužsiminė, kad transporto priemonę vairavo ne ji. Toks elgesys yra sunkiai suprantamas, jo logiškai teisme paaiškinti negalėjo ir pati A. M.. Nepaisant to, kad pastaroji įvykio metu ir buvo susijaudinusi (tiek dėl anksčiau su sutuoktiniu įvykusio konflikto, tiek tokia būsenai įtakos, matyt, turėjo ir suvartotas alkoholis) esminės aplinkybės nutylėjimas yra niekaip nepateisinamas, juo labiau, nėra pagrindo laikyti, kad moters būsena buvo tokia, kad ji nebūtų gebėjusi paaiškinti įvykio esmės. Protokole jos ranka surašytas tekstas tik patvirtina, kad asmuo buvo pilnai pajėgus suformuluoti tiek savo poziciją, tiek ir įvardinti, jos nuomone, reikšmingas aplinkybes.

Be to, kad protokole A. M. nurodė norėjusi patraukti automobilį, svarbus yra ir kitas dokumentas – į įvykio vietą iškviesto vyriausiojo patrulio K. A. tarnybinis pranešimas. Šiame pranešime pareigūnas nurodė, kad po to, kai A. M. buvo nustatytas girtumas, ši nesutiko padariusi nusižengimą ir paaiškino, norėjusi patraukti savo automobilį, kad šis netrukdytų eismui, todėl pavažiavo atgal apie 3 metrus (b. l. 17). Siekiant patikrinti tokio tarnybinio pranešimo pagrįstumą, teismas į posėdį iškvietė jį surašiusį K. A. Nors pastarasis įvykio aplinkybių tiksliai nebeatsiminė ir konkrečiai apie įvykį papasakoti negalėjo, tačiau, teismui perskaičius tarnybinį pranešimą, patvirtino, kad jis surašytas teisingai ir prašė juo vadovautis. Liudytojas pabrėžė, kad visą esmę jis iš karto kaip tik ir surašė šiame dokumente, aplinkybė dėl to, kad A. M. nurodė pavažiavus kelis metrus automobiliu, tikrai nėra išgalvota (b. l. 46-55). Vadinasi, A. M. ne tik protokole, bet ir pareigūnui K. A. nurodė automobiliu važiavusi pati, t. y. ir šįsyk ji dėl nesuprantamų priežasčių nemini skunde įvardinto vyriškio. Administracinėn atsakomybėn patrauktos A. M. elgesys nelogiškas ne tik dėl to, kad ši nutyli esminę aplinkybę, tačiau sunku patikėti ir pastarosios pasakojimu esą ji savo transporto priemonę patikėjo neįvardintam asmeniui. Kaip nurodoma skunde, taip pat parodyta teismo posėdyje, A. M. tvirtina, kad jai stovint prie kiemo vartelių sustojo tamsios spalvos automobilis, kurio vairuotojas ėmė priekaištauti, kad dėl netvarkingai pastatyto automobilio jis negali pravažiuoti. Ji pastarajam paaiškino, kad yra išgėrusi ir pati automobilio patraukti negali, po ko vyriškis pasiūlė tą padaryti pats (tiesa, skunde teigiama, kad tai ji nurodė patraukti automobilį, jeigu šis trukdė asmeniui pravažiuoti). Įvertinus aplinkybes, kad minimo asmens A. M. visiškai nepažinojo, paros metą (beveik vidurnaktis), taip pat tai, kad, kaip nurodoma skunde, vairuotojas ne paklausė, o išsyk ėmė reikšti priekaištus, dargi nemandagia forma, niekaip neįtikinama, kad tokiam asmeniui A. M. be didesnių svarstymų padavė savo automobilio raktelius, taip suteikdama visas galimybes pirmą kartą matomam asmeniui disponuoti savo turtu. Šioje vietoje pagrįstai kyla klausimas, dėl kokių priežasčių A. M. nenuėjo keletą žingsnių iki namo ir nepaprašė pareigūno S. D. patraukti transporto priemonę. Paklausta apie tai teisme, A. M. nerišliai aiškino esą ji pareigūnu nepasitikėjo, kadangi šis rodė prielankumą jos sutuoktiniui. Pasisakant dėl tokių pastarosios teiginių, derėtų pažymėti, jog tuo atveju, jeigu A. M. susidarė įspūdis, kad pareigūnas yra suinteresuotas, neaišku, kodėl ši tuomet sutiko su pastaruoju iš komisariato vykti į namus ir iki minimo momento neišsakė jokių pretenzijų dėl S. D. bent kokio šališkumo. Kita vertus, neaišku, kokį galimą suinteresuotumą pareigūnas galėjo parodyti patraukdamas transporto priemonę, juo labiau, nesuprantama, kokiu pagrindu A. M. išreiškė išankstinį pasitikėjimą vidurnaktį pirmą kartą pamatytam vyriškiui, kuris vos tik sustojęs ėmė nemandagiai priekaištauti. Beje, liudytojų S. D. ir M. M. teigimu, automobilis nors ir buvo užvažiavęs vienu ratu ant šaligatvio bortelio, tačiau pravažiavimui netrukdė. Įvertinus tai, kad S. D. bei A. ir M. M. grįžus namo, visi praėjo pro transporto priemonę ir, matydami jos stovėjimo vietą, nesiėmė jokių priemonių automobilį patraukti (ypač, kai tokį vaizdą matė ir policijos pareigūnas), nėra pagrindo netikėti, kad pravažiavimui kliūčių išties nebuvo iškilę.

Grįsdamas A. M. kaltę teismas neabejotinai remiasi ir tiesiogiai pastarosios vairavimo faktą mačiusių liudytojų S. D. ir M. M. parodymais. S. D. tiek savo tarnybiniame pranešime (b. l. 16), tiek apklausiamas teismo posėdyje kategoriškai patvirtino tiesiogiai matęs, kaip (duomenys neskelbtini) gatvėje stovėjęs „Toyota“ markės automobilis atbuline eiga pavažiavo 3-4 metrus ir sustojo, po ko iš automobilio išlipo ne kas kitas, o A. M. Liudytojo teigimu, paklausta, kodėl vairavo, ši paaiškino, kad mašina stovėjo netvarkingai, dėl ko ji tik truputį pavažiavo ir tokiais savo veiksmais nemano kažką pažeidusi (atkreiptinas dėmesys, kad tokie liudytojo parodymai iš esmės atitinka pačios A. M. išsyk po įvykio pateiktą paaiškinimą). S. D. taip pat parodė, jog įtarimas, kad A. M. sėdo už vairo, kilo tada, kai būnant namo viduje ir surašant apžiūros dokumentus dėl ankstesnio įvykio, pro atidarytas duris išgirdo užvestą automobilio variklį. Kadangi buvo nakties metas, gatvėje stovėjo A. M. automobilis, o ji tuo metu kaip tik buvo išėjusi į lauką, suprato, kad moteris galėjo sėsti prie vairo. Skubėjo į lauką, nes dar komisariate buvo kalba apie tai, kad ji yra vartojusi alkoholio (tikrintis girtumą atsisakė), todėl bijojo, kad ji niekur neišvažiuotų. Iš namo išėjo sparčiu žingsniu, atidaręs vartelius, gerai matė, kaip automobilis pavažiuoja ir iš jo išlipa A. M. (b. l. 45-55). Tokiu būdu laikytina, kad liudytojas S. D. patvirtino, kad A. M. vairavo automobilį. Kaip matyti iš liudytojo parodymų, pastarasis tokį vaizdą matė ne iš namo vidaus, o išskubėjęs į lauką, todėl teiginiai dėl lango apsauginių žaliuzių ar tvoros aukščio bei tankumo, šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Taip pat nėra pagrindo laikyti, kad atstumui nuo virtuvės patalpos iki kiemo vartelių įveikti prireikė daug laiko, ypač, kai liudytojas pažymėjo į užvestą variklį sureagavęs iškart ir skubiai išėjęs laukan. Priešingai nei baigiamojoje kalboje akcentavo skundą padavusios A. M. atstovas, liudytojo parodymai yra nuoseklūs, pastarasis esmines aplinkybes įvardino tapačiai. Atstovo priekaištas, kad liudytojas tarnybiniame pranešime neįvardino itin svarbios aplinkybės dėl iš A. M. paimtų raktų, būtent ką S. D. nurodė teisme, jokiu būdu neleidžia abejoti liudytojo parodymais, laikyti juos prieštaringais ar nenuosekliais. Akivaizdu, kad tarnybinio pranešimo surašymo tikslas yra užfiksuoti įvykio esmę, kas ir buvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, kad įvykis buvo dėl transporto priemonės vairavimo, turint įtarimų, kad vairuotojas yra neblaivus, pranešime kaip tik ir nurodytas automobilio judėjimo faktas, transporto priemonę vairavęs asmuo, girtumo laipsnis. Didesnio aptarimo nereikalauja atstovo teiginiai, kad liudytojas ne viską atsiminė. Šioje vietoje pažymėtina, kad negalėjimas prisiminti smulkių detalių ar šalutinių aplinkybių nesudaro pagrindo liudytojo parodymus vertinti kaip abejotinus. Posėdžio metu A. M. vis bandė menamai paklausti arba greičiau teigė esą liudytojas S. D. ir M. M. vienas kito klausė, ar kažkuris iš jų matė, kas vairavo automobilį, po ko abu nurodė nematę. Suprantamas skundo padavusio asmens noras paneigti jai nepalankius parodymus, tačiau teismas, išklausęs S. D., įvertinęs jo tarnybinį pranešimą, neturi pagrindo šio liudytojo parodymais nesivadovauti. Nustatyta, kad S. D. įvykio vakarą A. M., kaip, beje ir M. M., matė pirmą kartą, nė su vienu jokių santykių nepalaiko, todėl nėra pagrindo laikyti, kad liudytojas siekia apkalbėti A. M.

Kitas liudytojas, tiesiogiai patvirtinęs A. M. vairavimo faktą, yra M. M. Atsižvelgiant į tai, kad pastarasis yra jos sutuoktinis, tarp A. ir M. M. vyksta skyrybų procesas ir abiejų santykiai yra itin konfliktiški (kaip galima suprasti, netgi vyksta tyrimas dėl smurto panaudojimo), tai būtų pagrindas liudytojo M. M. parodymus vertinti itin atsargiai. Visgi šiuo konkrečiu atveju susiklostęs konfliktiškas fonas pats savaime nėra priežastis parodymus laikyti suinteresuotais ir neatitinkančiais tikrovės. Iš naujo neatkartojant M. M. parodymų, kurie yra išdėstyti ankstesnėje nutarties dalyje (3-4 lapai) bei detaliai užfiksuoti teismo posėdžio protokole (b. l. 46-55), matyti, jog pastarasis papasakojo lygiai tokias pat esmines aplinkybes kaip ir liudytojas S. D. Atsižvelgiant į pačios A. M. poziciją, išsakytą po eismo įvykio, jos vėlesnį paaiškinimą dėl automobilio patikėjimo nepažįstamam asmeniui, liudytojų S. D., K. A., M. M. parodymus, pareigūnų tarnybinius pranešimus, teismas turi pilną pagrindą laikyti, kad A. M. kaltė padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą yra pilnai įrodyta ir nekelia jokių abejonių. Būtent byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, o ne tikėtinumo taisykle paremtos išvados ar M. M. „provokacijos“, kaip tą akcentavo skundą padavusi A. M., leidžia daryti teismui išvadą, kad ne teismo tvarka išnagrinėtoje byloje pareigūnas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Pasisakant dėl skundo argumentų, kad nagrinėjant bylą policijos įstaigoje administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo suteikta teisė užduoti klausimus tarnybinį pranešimą surašiusiam pareigūnui, pažymėtina, kad šiuo atveju byla buvo nagrinėjama ne teismo tvarka. Tai reiškia, kad tokiu atveju į institucijoje surengtą nagrinėjimą nėra kviečiami liudytojai, kurie tiesiogiai duotų paaiškinimus pareigūnui ar atsakinėtų į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens klausimus. Teisė tiesiogiai išklausyti liudytojus ir užduoti jiems klausimus buvo realizuota teisminio nagrinėjimo metu, kuo A. M. ir jos atstovas pilnai pasinaudojo.

A. M. skundžiamu nutarimu paskirta piniginė bauda, kurios dydis, nesant nė vienos lengvinančios aplinkybės, yra netgi mažesnis už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytos baudos vidurkį, o teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam vienerių metų laikotarpiui. Teismas laiko, jog A. M. paskirta nuobauda yra ne per griežta. Atkreiptinas dėmesys, kad pastaroji praeityje jau buvo bausta už transporto priemonės vairavimą, esant apsvaigus nuo alkoholio (tąkart nustatytas 2,48 prom. girtumas, šiuo metu sukeliantis baudžiamąją atsakomybę), teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas buvo pasibaigęs mažiau kaip prieš metus nei šioje byloje nagrinėjamas įvykis. Aplinkybė dėl ankstesnio nusižengimo jokiu būdu nedaro įtakos sprendžiant kaltės klausimą nagrinėjamu atveju, tačiau yra reikšminga, svarstant administracinę nuobaudą. Praeityje pritaikyta administracinė atsakomybė, kurios pasekmės išnyko palyginti visai neseniai, tik rodo, kad A. M. paskirta nuobauda (minimumui artima bauda ir minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas) yra palyginti negriežta, dėl ko švelninimo kausimas net nesvarstytinas. Byloje yra pateiktos įvairių asmenų charakteristikos apie A. M., kuri visų apibūdinama itin teigiamai. Teismas neabejoja, kad A. M. tinkamai vykdė jai pavestas darbines funkcijas, myli savo sūnų, yra aktyvi klasės bendruomenės narė, tačiau tai nepaneigia, kad ji padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir yra nubausta pagrįstai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. M. skundas netenkintinas, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-20457-2018 paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. M. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-20457-2018 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė