Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-10-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-442-873/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-484-932/2018Nutartis · 2018-09-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. II-484-932/2018Nutartis · 2018-09-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. AN2-442-873/2018Nutartis · 2018-10-26Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-26
Bylos Nr.
AN2-442-873/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01976-2018-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Žimkienė
Pareiškėjas
A. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-442-873-2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01976-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. spalio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos A. M. (toliau – pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria A. M. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-20457-2018 paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiasis patrulis K. A. 2018 m. liepos 10 d. surašė A. M. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR-P-46559-2018 dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo, t. y. dėl to, jog A. M. 2018 m. liepos 9 d., 29.59 val., vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai nustatytas 1,46 promilių (po paklaidos – 1,44 promilių) girtumas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyr. specialistas R. K. 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu ANR_N-20457-2018 pripažino A. M. kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir paskyrė 330 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu pareiškėja A. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. (klaidingai nurodo 18 d.) nutartį, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-20457-2018 paliktas nepakeistas ir priimti naują nutartį - nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjos kaltumo padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarytos išsamiai neištyrus visų bylos aplinkybių ir šališkai vertinant byloje surinktus duomenis, atmetus pareiškėjos išsamius ir nuoseklius paaiškinimus.

2.2. Skunde nurodoma, kad teismas vadovavosi išimtinai tik policininkų pateikta įvykių versija. Pareiškėjos manymu, liudytojo S. D. parodymai vertintini kaip prieštaringi ir nenuoseklūs, nes surašydamas tarnybinį pranešimą, pareigūnas nurodė, kad matė pavažiuojantį automobilį ir išlipančią iš jo pareiškėją, o teisme nurodė, kad atėmė iš pareiškėjos automobilio raktelius. Skunde nurodoma, kad S. D. teisme parodė, jog įtarimas, kad pareiškėja sėdo prie vairo, kilo tada, kai būnant namo viduje ir surašant dokumentus dėl ankstesnio įvykio, išgirdo užvestą automobilio variklį ir išėjo iš namo. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad apsauginės namo žaliuzės buvo nuleistos, o visą sklypo teritoriją nuo gatvės skiria 4 metrų aukščio tujų tvora, pro kurią neįmanoma matyti jokio vaizdo, kas vyksta gatvėje. Nurodoma, kad automobilis „Toyota Auris“ atbuline eiga buvo patrauktas kito vairuotojo apie 3 metrus, šis manevras truko 3-4 sekundes.

2.3. Skunde nurodoma, jog tarnybiniame pranešime nėra užfiksuota, kad pareiškėja prisipažįsta, jog vairavo automobilį, priešingai, ji parašė, kad kalta neprisipažįsta, norėjo patraukti automobilį. Niekur nurodyta, kad tai padarė pati pareiškėja. Rašant paaiškinimą, ji buvo labai susijaudinusi, galvojo tik apie patirtą smurtą, todėl nenurodė visų šio įvykio esminių aplinkybių.

2.4. Teismas teigia, jog negalėjimas prisiminti smulkių detalių ar šalutinių aplinkybių nesudaro pagrindo liudytojo S. D. parodymus vertinti kaip abejotinus, tačiau tai, jog pareiškėja pasiaiškinime nenurodė, kad automobilį vairavo kitas asmuo, teismas vertino kaip esminės aplinkybės nutylėjimą, o ne negalėjimą prisiminti smulkių detalių ar šalutinių aplinkybių.

2.5. Teismas nutartyje pažymėjo, kad pareiškėja pareigūnui K. A. nurodė automobiliu važiavusi pati, tačiau apeliantės atstovui uždavus klausimą, ar K. A. kalbėjosi su pareiškėja tą vakarą apie tai, kad ji neva neblaivi vairavo automobilį, liudytojas parodė, jog ne, nes pareiškėja visą laiką verkė, buvo labai susijaudinusi, o tarnybinį pranešimą ir duomenis į protokolą jis perrašė iš pareigūno S. D. jau surašyto tarnybinio pranešimo.

2.6. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad jos ir vyro santykiai šiuo metu yra konfliktiški, M. M. nuolat žemino ir iki šiol žemina pareiškėją, vyksta itin sunkus jų skyrybų procesas.

2.7. Pareiškėjos manymu, liudytojas S. D. šioje situacijoje buvo šališkas, nes M. M. yra įtakingas žmogus, kol 2018 m. liepos 9 d. pareigūnas rašė tarnybinį pranešimą, jie abu visą laiką buvo kartu namo virtuvėje ir bendravo.

3. Atsiliepimo į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos A. M. apeliacinis skundas netenkintinas.

4. Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl A. M. vairavimo fakto, kurį pareiškėja kategoriškai neigia, nurodo, kad transporto priemonę – automobilį patraukė ne ji, o pro šalį važiavęs vairuotojas, tačiau priešingai nei nurodo pareiškėja, jos padarytas nusižengimas įrodytas byloje surinkta medžiaga ir aukštesnės instancijos teismui abejonių nekelia.

5. Grįsdamas A. M. kaltę pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi tiesiogiai vairavimo faktą mačiusio liudytojo pareigūno S. D. parodymais. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, S. D. tiek savo tarnybiniame pranešime (b. l. 16), tiek apklausiamas teismo posėdyje kategoriškai patvirtino tiesiogiai matęs, kaip Švedų gatvėje stovėjęs „Toyota“ markės automobilis atbuline eiga pavažiavo 3-4 metrus ir sustojo, po ko iš automobilio išlipo A. M., kuri paaiškino, kad mašina stovėjo netvarkingai, dėl ko ji tik truputį pavažiavo. Šiuo atveju apeliacinio skundo argumentai, kad namo žaliuzės buvo nuleistos, o visą sklypo teritoriją nuo gatvės skiria 4 metrų aukščio tujų tvora, pro kurią neįmanoma matyti jokio vaizdo, kas vyksta gatvėje, neturi esminės reikšmės, kadangi liudytojas S. D. patvirtino, kad išėjo iš namo ir atidaręs vartelius gerai matė, kaip automobilis pavažiavo ir iš jo išlipo būtent pareiškėja (b. l. 49-51).

6. Byloje yra pareigūno K. A. tarnybinis pranešimas. Šiame pranešime pareigūnas nurodė, kad po to, kai A. M. buvo nustatytas girtumas, ši nesutiko padariusi nusižengimą ir paaiškino norėjusi patraukti savo automobilį, kad šis netrukdytų eismui, todėl pavažiavo atgal apie 3 metrus (b. l. 17). Savo parodymus minėtas liudytojas patvirtino ir pirmosios instancijos teisme (b. l. 51-52). Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pareigūnas K. A. tarnybinį pranešimą ir duomenis į protokolą perrašė iš pareigūno S. D. jau surašyto tarnybinio pranešimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojas K. A. teisme kategoriškai tvirtino, kad aplinkybę, kad jog pavažiavo kelis metrus automobiliu, nurodė pati pareiškėja (b. l. 51-52).

7. Pareiškėja bando sumenkinti minėtų liudytojų parodymus, nurodydama, kad jie yra prieštaringi, tačiau tiek policijos pareigūnų K. A., S. D. tarnybiniuose pranešimuose, tiek jų apklausose pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuosekliai ir išsamiai nurodytos esminės aplinkybės. Netikėti ar abejoti savo tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų parodymais apygardos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi jokio pagrindo. Be policijos pareigūnų, liudytojas M. M. taip pat patvirtino A. M. vairavimo faktą (b. l. 52-54). Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl liudytojo S. D. suinteresuotumo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnas gali būti šališkas ir duoda neobjektyvius parodymus bei siekia nepagrįstai apkaltinti būtent pareiškėją. Be to, iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad nors A. M. kalta neprisipažino, tačiau paaiškino, kad norėjo automobilį patraukti atgal 3 metrus, kad šis netrukdytų eismui, o tuo metu jos vyras sudarė dirbtinę situaciją kad ji „vairuoja“ (b. l. 13-14). Pastebėtina, kad apie kitą asmenį, vairavusį automobilį, pareiškėja neužsiminė.

8. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl įrodymų vertinimo, tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos vertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą bei pateikė išsamiai argumentuotas išvadas. A. M. kaltė dėl administracinio nusižengimo abejonių nekelia. Tokios išvados nepaneigia apeliaciniame skunde nurodyti argumentai. Taip pat konstatuotina, kad A. M. paskirta nuobauda individualizuota tinkamai.

9. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Nijolė Žimkienė