Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. įmonės ,,Šoklys‘‘ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mirada‘‘ dėl skolos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Nors atsakovė atliko mokėjimus skolai ir mažino skolą, pagal sutarties 5.3 punktą gautos įmokos buvo skirstomos įstatymo numatyta tvarka. Pagal CK 6.54 straipsnį pirmiausia buvo dengiamos palūkanos, o po to skola.

4. CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiuo atveju atsakovė sutartimi įsipareigojo mokėti 1 procento dydžio mėnesines palūkanas už pradelstą apmokėti laikotarpį (sutarties 9.1. p.). Kadangi terminas yra praleistas, atsakovei priklausančių mokėti palūkanų suma pagal prie ieškinio pridedamą palūkanų paskaičiavimo buhalterinę pažymą šiai dienai sudaro 13 047,21 Eur.

6. CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju šalys, sudarydamos sandorį, yra susitarusius dėl 1 procento mėnesinių (ne metinių) palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus taikymo, todėl šią procesinių palūkanų normą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės, skaičiuojant nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2012 m. birželio 5 d. sudarė naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje šalys numatė, jog ieškovė parduos naftos produktus atsakovei (sutarties 4.1.1. p.), o atsakovė atitinkamai įsipareigojo juos priimti ir apmokėti sutartyje numatytomis sąlygomis (sutarties 4.2.2. p.). Sutarties 5.1. p. numatyta, kad atsakovė įsipareigojo apmokėti kiekvieną sąskaitą už parduotus naftos produktus per 60 kalendorinių dienų po PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros, išrašytos laikotarpiu nuo 2014-06-04 iki 2017-12-01, rodo, kad šiuo laikotarpiu ieškovė atsakovei tiekė naftos produktus, o ši juos priėmė. Iš palūkanų skaičiavimo buhalterinės pažymos matyti, kad pagal lentelėje nurodytas 335 PVM sąskaitas faktūras atsakovė liko skolinga atsakovei 107 887,36 Eur už gautas prekes. Ieškovės atstovas nurodė, kad nors atsakovė atliko mokėjimus dengdama skolą, pirma buvo dengiamos palūkanos, o po to pagrindinė skola, todėl atsakovės skola sudaro 107 887,36 Eur.

9. Atsakovės atstovas pripažįsta 67 000 Eur skolą ieškovei, nurodė, kad nors sutartyje buvo numatyta atsakovės pareiga mokėti palūkanas, žodžiu šalys buvo sutarusios, kad atsakovė ieškovei jokių palūkanų nemokės. Tačiau ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė niekada jokia forma nebuvo atsisakiusi savo teisės į palūkanas, pažeidus sutartį, nes tokia situacija jai yra ekonomiškai nenaudinga.

10. Sutarties 9.1 punktas numato, kad už naudojimosi prekinio kredito suma pirkėjas moka pardavėjui 1 procento dydžio palūkanas per mėnesį, tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu pirkėjas jam pateiktą PVM sąskaitą faktūrą apmoka per sutarties 5.1 punkte nustatytą terminą. Pirkėjas palūkanas moka už visą laikotarpį iki visiško atsiskaitymo dienos, išskyrus anksčiau nurodytą išimtį. Sutarties 5.1 punktas numato, kad pirkėjas įsipareigoja apmokėti kiekvieną sąskaitą už parduotus naftos produktus per 60 kalendorinių dienų po PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Kadangi ieškovė neigia susitarimą su atsakove dėl atleidimo nuo palūkanų mokėjimo, atsakovė pripažino, kad vėluodavo atsiskaityti su ieškove per numatytą 60 dienų terminą, teismas daro išvadą, kad ieškovė atsakovei palūkanas skaičiavo pagrįstai.

11. Atsakovės atstovas nurodė, kad jam nebuvo žinoma, jog ieškovė atsakovei dengiant skolą pirma užskaitė palūkanas, o po to pagrindinę skolą. Tačiau atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad verslu užsiima jau seniai, turi verslo sutarčių pasirašymo patirtį, jam buvo žinomos sutarties pasirašymo sąlygos, jos iki šiol yra nepakeistos, galiojančios. Todėl atsakovės lūkesčiai, kad kita šalis nesinaudos savo teisėmis, kurios buvo numatytos sutartyje, yra nepagrįsti. Atsakovei turėjo būti žinoma sutarties 5.3 punkto nuostata, kuri numato, kad pardavėjas visas įmokas, gautas iš pirkėjo vykdant sutartį, paskirsto LR CK 6.54 straipsnio numatyta tvarka. CK 6.54 straipsnis numato, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (CK 6.54 straipsnio 1 dalis). Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą (CK 6.54 straipsnio 2 dalis), trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti (CK 6.54 straipsnio 3 dalis), ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrįstai gautomis atsakovės įmokomis pirma dengė paskaičiuotas palūkanas.

12. Kadangi atsakovė kitų argumentų dėl skolos dydžio nenurodė, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės 107 887,36 Eur skolą. Pagal 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą), todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 107 887,36 Eur skola.

13. Ieškovė prašo priteisti 1 procento dydžio mėnesines palūkanas, susidariusias už laikotarpiu nuo 2014-06-04 iki 2017-12-01. Iš pateiktos palūkanų paskaičiavimo buhalterinės pažymos matyti, kad už minėtą laikotarpį paskaičiuota 13 047,21 Eur palūkanų. Ieškovė nurodė, kad sutartyje numatytos palūkanos yra mokėjimo palūkanos.

14. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Palūkanos gali būti mokėjimo, kitaip teismų praktikoje dar vadinamos pelno, ir kompensuojamosios. Mokėjimo ir kompensuojamosios palūkanos atribojamos pagal įstatyme ar sutartyje nustatytą jų paskirtį. Mokėjimo palūkanos atlieka užmokesčio už pinigų skolinimąsi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis; pvz., CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma), o kompensuojamosios – minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, negautų pajamų forma atlyginimo už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.210, 6.261 straipsniai), funkciją.

15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Nagrinėjamu atveju šalys sutartyje aiškiai įvardijo palūkanų pobūdį – sutarties 9.1 punkte nurodyta, kad atsakovė palūkanas ieškovei moka už naudojimąsi prekinio kredito suma. CK normose, reglamentuojančiose pirkimo–pardavimo teisinius santykius, nenustatyta draudimo šalims sutartyje susitarti dėl palūkanų, atliekančių mokėjimo funkciją. Šiuo atveju šalys susitarė, kad jei atsakovė nesumokės už prekes per 60 dienų, atsakovė privalo mokėti 1 procento mokėjimo palūkanas per mėnesį už naudojimąsi ieškovės pinigais. Visa prekių kaina pardavėjui sumokama ne iš karto, ieškovė numato atsakovei galimybę sumokėti už prekes per tam tikrą laiką. Tačiau atsakovei neapmokėjus prekių virš 60 dienų termino, ieškovė pagal sutartį įgyja teisę į mokėjimo palūkanas, nes atsakovė naudojasi ieškovei faktiškai priklausančiais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007, 2017m. rugsėjo 21d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017).

16. Atsakovės atstovas nurodė, kad sutartyje numatytas palūkanų dydis yra per didelis, atsakovė sutiktų sumokėti ieškovei 5-6 procentų dydžio metinių palūkanų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju šalys yra susitarusios dėl pelno palūkanų mokėjimo, šalių aptartas palūkanų dydis gali būti mažinamas tik taikant sutarčių teisės normas (pvz. CK 6.223,6.228 straipsniai), t.y. atsakovei pareiškus reikalavimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Tačiau nagrinėjamoje byloje tokių reikalavimų atsakovė nepateikė.

17. CK 6.38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.37 straipsnio 1 dalis numato, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Atsakovė sutarties 9.1 punkte įsipareigojo ieškovei mokėti sutarto dydžio palūkanas už visą laikotarpį iki visiško atsiskaitymo dienos, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 13 047,21 Eur palūkanų.

18. Ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą priteisti 1 procento dydžio mėnesines palūkanas nuo priteistų sumų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Tačiau ieškovė nagrinėjamu atveju prašo priteisti mokėjimo palūkanas CK 6.37 straipsnio 1 dalies pagrindu, o ne procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį. Todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistinos 1 procento dydžio mėnesinės palūkanos nuo priteistos pagrindinės 107 887,36 Eur skolos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

19. Atsakovė savo pateiktame atsiliepime į ieškinį buvo nurodžiusi, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su prašymu dėl palūkanų priteisimo, praleido įstatymo numatytą ieškinio senaties terminą, o atsakovė prašo jį taikyti. Tačiau 1.125 straipsnio 9 dalis numato, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2018m. lapkričio 15d., laikotarpio, už kurį prašo ma priteisti palūkanas, pradžia yra 2014m. birželio 4d. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškinio senaties reikalavimui priteisti palūkanas ieškovė nepraleido.

20. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Nors ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, iš esmės visi ieškovės pareikšti reikalavimai buvo patenkinti. Ieškinys yra atmestas dėl periodinių išmokų priteisimo, todėl nėra galimybės paskaičiuoti, kokia proporcija ieškinys atmestas. Todėl ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Ieškovės patirtas išlaidas sudaro 1882,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis už ieškinio pateikimą ir 1500 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Pagal savo pobūdį byla nėra priskirtina prie sudėtingų bylų ir nėra didelės apimties, pateikto procesinio dokumento – ieškinio – apimtis nėra didelė, byla buvo išnagrinėta per vieną posėdį. Teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad yra pagrindas mažinti ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą iki 1000 Eur. Teismas byloje patyrė 3,95 Eur pašto išlaidas, kurios taip pat priteistinos iš atsakovės.

22. Tačiau atsakovė UAB ,,Mirada‘‘ šioje byloje patyrė 50 Eur bylinėjimosi išlaidų, paduodama atskirąjį skundą dėl 2018m. lapkričio 21d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tačiau 2019-02-21 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi minėta nutartis buvo panaikinta, todėl atsakovė turi teisę į išlaidų, susijusių su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atlyginimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš ieškovės atsakovei priteistina 50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei G. V. įmonei ,,Šoklys‘‘, juridinio asmens kodas 175787969, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mirada‘‘, juridinio asmens kodas 171268667, 107 887,36 Eur (šimtą septynis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 36 ct) skolos, 13 047,21 Eur (trylika tūkstančių keturiasdešimt septynis eurus 21 ct) palūkanų, 1 procento dydžio mėnesines palūkanas nuo priteistos 107 887,36 Eur sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos - 2018-11-15 - iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei G. V. įmonei ,,Šoklys‘‘, juridinio asmens kodas 175787969, iš atsakovės UAB ,,Mirada‘‘, juridinio asmens kodas 171268667, 2882,00 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei UAB ,,Mirada‘‘, juridinio asmens kodas 171268667, iš ieškovės G. V. įmonės ,,Šoklys‘‘, juridinio asmens kodas 175787969, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš UAB ,,Mirada‘‘, juridinio asmens kodas 171268667, priteisti 3,95 Eur (tris eurus 95 ct) pašto išlaidų valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai, gavėjo kodas 188659752, gavėjo sąskaitos Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis „Bylinėjimosi išlaidos“.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.