- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-31
- Bylos Nr.
- e2-4112-1141/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00305-2026-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Abitra“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vinorus“
- Advokatai
- Laura Teišerskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Abitra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vinorus“ dėl skolos, delspinigių ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Abitra“ (toliau – ir ieškovė) pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-2137-1141/2026 2026 m. sausio 21 d. priėmė teismo įsakymą (toliau – ir teismo įsakymas) dėl 3 856,80 Eur skolos, 74,03 Eur delspinigių, 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų, 10,15 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (3 970,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. sausio 21 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 173 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš UAB „Vinorus“ (toliau – ir atsakovė). Pastarajai pateikus prieštaravimus, teisme 2026 m. vasario 27 d. gautas ieškinys, kuriuo ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2 819,85 Eur skolos, 74,03 Eur delspinigių, 10,15 proc. metinių procesinių palūkanų, 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų ir 716 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 66 Eur žyminio mokesčio ir 650 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškinys priimtas teismo 2026 m. vasario 27 d. rezoliucija, o 2026 m. vasario 27 d. nutartimi teismo įsakymas panaikintas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškiniu, tačiau prašo sumažinti bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas iki 350 Eur bei išdėstyti skolos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui mokant lygiomis dalimis nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl skolos, delspinigių, ikiteisminio išieškojimo išlaidų ir procesinių palūkanų priteisimo
3. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė su atsakove buvo sudariusi vienkartines krovinių pervežimo sutartis Nr.: 21228 (sutarties sudarymo data 2025 m. rugsėjo 29 d.), Nr. 21336 (sutarties sudarymo data 2025 m. spalio 13 d.), Nr. 21419 (sutarties sudarymo data 2025 m. spalio 23 d.), Nr. 21573 (sutarties sudarymo data 2025 m. lapkričio 7 d.) (toliau kartu – Sutartys), pagal kurias ieškovė suteikė krovinių pervežimo paslaugas ir apmokėjimui pateikė PVM sąskaitas faktūras – 2025 m. spalio 29 d. SF Nr. AB20622 1 270,50 Eur sumai, 2025 m. spalio 30 d. SF Nr. AB20632 1 210 Eur sumai, 2025 m. lapkričio 4 d. SF Nr. AB20673 1 512,50 Eur sumai, 2025 m. lapkričio 18 d. SF AB20818 1 028,50 Eur sumai (toliau kartu – Sąskaitos) (b. l. 24-40). Anot ieškovės, atsakovė iki šiol nėra visiškai atsiskaičiusi (b. l. 15). Atsakovė skolos fakto ir dydžio neginčijo (b. l. 49).
4. Įstatyme numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Sutarties pagrindu atsiradusi prievolė turi būti vykdoma sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.59 straipsnį, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama.
5. Kaip matyti iš Sąskaitų, jų visų apmokėjimo terminai yra suėję. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku su ieškove neatsiskaitė, remiantis tuo, jog atsakovė neginčija nei paslaugų suteikimo fakto, nei skolos už suteiktas paslaugas dydžio, vadovaujantis aptartomis CK nuostatomis, iš atsakovės ieškovei priteisiama 2 819,85 Eur skola.
6. Ieškovė taip pat prašo priteisti 74,03 Eur delspinigių. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutartyse numatyta, kad laiku neatsiskaičius, skaičiuojama 0,06 proc. dydžio bauda už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovė paskaičiavo delspinigius nuo nesumokėtų sumų pagal Sąskaitas, taikydama Sutartyse šalių sulygtą 0,06 proc. netesybų normą. Delspinigiai skaičiuoti už ne daugiau kaip 180 dienų. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas.
7. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių (juridinių asmenų) verslo tikslais buvo sudarytos Sutartys, pagal kurias ieškovė atsakovei suteikė krovinių pervežimo paslaugas, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų.
8. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Minėto įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas ir remiantis Europos centrinio banko viešai prieinamais duomenimis apie galiojančias fiksuotas palūkanų normas, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 10,15 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (2 933,88 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
9. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Byloje esantys įrodymai pagrindžia ieškovės patirtas 66 Eur dydžio išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį (b. l. 4, 20) ir 800 Eur išlaidas už teisinę pagalbą (b. l. 5-6, 21, 66). Atsakovė prašė sumažinti bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą iki 350 Eur.
10. Teismas, vertindamas prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumą, pažymi, kad privalomumas sumokėti žyminį mokestį kreipiantis į teismą su ieškiniu ir žyminio mokesčio dydis yra įtvirtinti įstatyme (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 135 straipsnio 2 dalis). Taigi, ieškovės patirtos išlaidos už sumokėtą žyminį mokestį laikytinos būtinomis ir pagrįstomis.
11. Vertinant ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su teisine pagalba, dydį, pažymėtina, kad jos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos), nustatyto maksimalaus atlyginimo, mokamo advokatui, už ieškinio, pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir rašytinių paaiškinimų parengimą dydžių. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas taip pat atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs tai, kad prašomos priteisti išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra mažesnės nei numatytas galimas maksimalus užmokestis advokatui (užmokestis už ieškinį ženkliai mažesnis nei galimas maksimalus atlygis), taip pat įvertinęs advokatės Lauros Teišerskienės parengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, bylos sudėtingumą, sprendžia, jog prašomos priteisti išlaidos atitinka protingumo ir proporcingumo principus, todėl nemažintinos.
12. Remiantis išdėstytu, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos 866 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (66 Eur žyminis mokestis ir 800 Eur išlaidos už advokatės teisinę pagalbą).
13. Teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur) (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
14. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė išdėstyti skolos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį mokant lygiomis dalimis. Atsakovė savo prašymą motyvavo sunkia finansine padėtimi. Ieškovė nesutiko su prašymu išdėstyti sprendimo vykdymą nurodydama, jog atsakovė neįrodė savo sunkios finansinės padėties, be to, ieškovės reikalavimo suma nedidelė.
15. CPK 284 straipsnio 1 dalyje be kita ko nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
16. Atsakovė nurodė, kad įmonė šiuo metu patiria finansinius sunkumus, dėl sankcijų ir kitų nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių mokėjimai dalinai sustojo, pridėjo 2026 m. kovo 5 d. antstolės Eurikos Rulienės patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, iš kurio matyti piniginio išieškojimo suma – 6 144,48 Eur bylinėjimosi išlaidos, 26 159,91 Eur skola (b. l. 51). Nors atsakovė ir pridėjo įrodymą, iš kurio matyti, jog atsakovė turi vykdytinų finansinių įsipareigojimų, visgi šie įrodymai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti egzistuojant atsakovės sunkią turtinę padėtį (tokiai išvadai pagrįsti reikalingi išsamesni finansiniai bendrovės duomenys) bei išimtinę situaciją, kuri leistų išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Taigi, atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62² straipsnio 2 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Abitra“ ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Abitra“ (juridinio asmens kodas 301519905) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vinorus“ (juridinio asmens kodas 305645335) 2 819,85 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniolika eurų 85 ct) skolos, 74,03 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 3 ct) delspinigių, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) nuostolių (ikiteisminio išieškojimo išlaidų), 10,15 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (2 933,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 866 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.