- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-23
- Bylos Nr.
- e2-1861-464/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01852-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Epola“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,AEC Baltic“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Asnita“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Epola“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria patenkintas atskirasis skundas ir panaikintos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-5201-661/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Epola“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,AEC Baltic“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Asnita“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB ,,Epola“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia atsakovių UAB „AEC Baltic“ ir UAB ,,Asnita“ 2017-06-15 sudarytą skolos dengimo nekilnojamaisiais daiktais sutartį ir taikyti restituciją: atsakovės UAB „Asnita“ nuosavybėn grąžinti nekilnojamąjį turtą: patalpas (butus) bei 45650/761200 dalį žemės sklypo, esančius adresu (duomenys neskelbtini); iš atsakovės UAB „AEC Baltic“ atsakovei UAB „Asnita“ priteisti 53 600 Eur. Savo reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „AEC Baltic“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – patalpas (butus) bei 45650/761200 dalį žemės sklypo, esančius adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo nekilnojamuoju turtu disponuoti, perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį. Vilniaus apygardos teismas 2017-08-31 nutartimi šį ieškovės prašymą patenkino. Vilniaus apygardos teisme 2017-09-14 buvo gautas atsakovės UAB „AEC Baltic“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-08-31 nutarties, kuriuo atsakovė prašė panaikinti minėta teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pasak jos, ieškovės reikalavimo teisės jau yra užtikrintos nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštu, kurio vertė 54 600 Eur (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. eL2-19030-599/2017). Todėl pakartotinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra perteklinis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017-09-18 nutartimi patenkino atsakovės UAB ,,AEC Baltic“ atskirąjį skundą ir panaikino 2017-08-31 teismo nutartį, o ieškovės UAB ,,Epola“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovė pareikštu ieškiniu iš esmės siekia užtikrinti savo kitoje byloje pareikšto 50 000 Eur reikalavimo atsakovei UAB „Ansita“ užtikrinimą. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-19030-599/2017 ji jau yra užtikrina nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštu, kurio vertė 54 600 Eur.Įvertinęs šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje nėra (CPK 144 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB ,,Epola“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017-09-18 nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Teismas pažeidė ieškovės teises, nes nesulaukęs jos atsiliepimo dėl atsakovių pateikto prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nepranešęs apie gautą atskirąjį skundą ir nesuteikęs galimybės pateikti atsiliepimo į jį, patenkino skundą vien remdamasis atsakovės argumentais. Egzistuoja visos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonės taikyti (CPK 141 str. 1 d.). Ieškinys preliminariai pagrįstas, o neareštavus ginčo turto, kyla grėsmė, kad jis gali būti perleistas tretiesiems asmenims ir restitucijos įvykdymas taps neįmanomu. Šią grėsmę patvirtinta faktai, kad po ginčo sandorio vienas iš butų buvo perleistas trečiajam asmeniui, atsakovė UAB ,,Asnita“ turi ir daugiau kreditorių, jos atžvilgiu iškeltos 4 civilinės bylos. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovės UAB ,,Asnita“ turtinė padėtis yra itin sudėtinga, pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, paskutiniai duomenys registrų tvarkytojui teikti už 2015 m., visas jos turtas yra areštuotas. Be to, šiai įmonei inicijuota bankroto byla (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-5221-781/2017).
Atsakovės UAB ,,AEC Baltic“ ir UAB ,,Asnita“ atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus: Teismas turėjo teisę pasinaikinti atsakovių atskiruoju skundu apskųstą 2017-08-31 nutartį ir šia teise pasinaudojo nepraleisdamas įstatyme numatytų terminų (CPK 334 str. 2 d. 1 p.). Teisiškai nereikšmingi ieškovės argumentai, esą buvo pažeistos proceso įstatymo normos, nes ieškovei nesuteikta teisė atsiliepti į atsakovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atskiruoju skundu apskųsta teismo nutartis nėra susijusi su atsakovių 2017-09-08 pateiktu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, skundžiamoje nutartyje teismas tokio prašymo nesvarstė ir dėl jo nepasisakė. Ieškovė neturi jokios galiojančios reikalavimo teisės, o tokia teisė gali atsirasti tik Vilniaus apygardos teismui patenkinus jos ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-4272-803/2017. Net ir tuo atveju, jeigu paminėtoje byloje būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, jo įvykdymas yra užtikrintas nekilnojamojo turto areštu. Tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje taikyto turto arešto mąsto nepakaktų ieškinio reikalavimų patenkinimui. Ieškinyje nurodytų atsakovės UAB „Asnita“ kreditorių reikalavimai yra užtikrinti kitose civilinėse bylose pritaikytu turto areštu, ką patvirtina ieškovės kartu su ieškiniu pateiktas Turto arešto aktų registro išrašas. Turtas, kuris buvo areštuotas 2017-08-31 nutartimi, priklauso atsakovei UAB „AEC Baltic“. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad šios atsakovės finansinė padėtis yra prasta ir kad įmonė, ieškinio tenkinimo atveju, nebūtų pajėgi įvykdyti teismo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliantės teisės būti išklausytai
Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš tiesų teismas klausimą išsprendė nesuteikęs apeliantei galimybės išdėstyti savo poziciją ir tokiu būdu toje bylos proceso stadijoje apribojo jos galimybę teikti paaiškinimus bei atsikirtimus. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais, teisė būti išklausytam tokiems proceso dalyviams, kuriems iš anksto nepranešama apie laikinųjų apsaugos priemonių prašymo nagrinėjimą, suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, išdėstant savo argumentus bei pateikiant atitinkamus įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-06 nutartis c. b. Nr. 2-1802/2014, 2015-05-14 nutartis c. b. Nr. e2-698-186/2015). Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirajame skunde taip pat turėjo galimybę pateikti savo argumentus bei įrodymus, šis skundas buvo priimtas ir atsiųstas nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, taigi teisę būti išklausytai ji yra faktiškai realizavusi. Tokiu atveju nėra prielaidų konstatuoti CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatytų apeliantės procesinių teisių ar šalių procesinio lygiateisiškumo principo (CPK 17 str.) pažeidimo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaidų ir pagrindų
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tokiu reglamentavimu įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės UAB ,,AEC Baltic“ atskirojo skundo argumentus, kad apeliantės reikalavimo teisė, kurią gindama ji kreipėsi į teismą, yra užtikrinta dalies turto, kurio vertė lygi jos kreditoriniam reikalavimui, areštu kitoje civilinėje byloje, sprendė, jog yra paneigta viena iš minėtų sąlygų – grėsmė galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Todėl atskirąjį skundą patenkino ir pasinaikino 2017-08-31 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos bei teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų (CPK 179 str. 3 d.), apeliantė kreipėsi į teismą su actio Pauliana ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia atsakovių 2017-06-15 skolos dengimo nekilnojamaisiais daiktais sutartį, kuria atsakovė UAB ,,Asnita“ perleido UAB ,,AEC Baltic“ keturis butus bei žemės sklypo dalį, prašė iš pastarosios atsakovės priteisti atsakovei UAB ,,Asnita“ 53 600 Eur (CK 6.66 str.). Apeliantė teigia, kad ji yra atsakovės UAB ,,Asnita“ kreditorė, nes ši nevykdė šalių 2015-02-10 sudarytos paslaugų teikimo sutarties, kurios pagrindu apeliantė jai sumokėjo 50 000 Eur, bet jokių paslaugų negavo. Apeliantės 2017-03-24 inicijuota civilinė byla dėl minėtos skolos priteisimo šiuo metu nėra išspręsta, paskirtas žodinis teismo posėdis 2017-12-21 (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-4272-803/2017). Nustatyta, kad šioje civilinėje byloje, pradėtoje pagal apeliantės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 2017-03-24 nutartimi atsakovės UAB ,,Asnita“ atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas jai nuosavybės teise priklausantis turtas ar pinginės lėšos ieškinio 50 000 Eur sumai, t. y. pačiai atsakovei UAB ,,Asnita“ nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (butas). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad ši aplinkybė pati savaime nepaneigia poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje, nes, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, joje priimto teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė egzistuoja. Laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. konkretaus, apeliantės teigimu, nepagrįstai antrajai atsakovei UAB „AEC Baltic“ perleisto ir šiuo metu šiai atsakovei nuosavybės teise priklausančio turto arešto taikymo buvo prašoma siekiant užtikrinti nekliudomą restitucijos įgyvendinimą, kad šis turtas nebūtų perleistas tretiesiems asmenims, o sugražintas apeliantės skolininkei, atsakovei UAB ,,Asnita“. Todėl faktas, kad kitoje byloje yra areštuotas ir atsakovės UAB ,,Asnita“ turtas, niekaip nepatvirtina nagrinėjamoje byloje priimto teismo sprendimo sėkmingo įvykdymo, jeigu apeliantės ieškinys būtų patenkintas.Priešingai, perleidus ginčo objektu tapusį turtą sąžiningiems įgijėjams, restitucijos natūra taikymas gali tapti apskritai negalimas, o toks sprendimas – neįvykdomas(CK 6.66 str. 5 d.). Todėl nagrinėjamoje byloje pagal tokius pareikštus reikalavimus priimto teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė yra nepaneigta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog actio Pauliana instituto paskirtis yra atkurti skolininko mokumą (CK 6.66 str.). Siekis atstatyti atsakovės (skolininkės) mokumą, grąžinant į jos turto masę ginčijamu sandoriu perleistą turtą, savaime lemia būtinumą taikyti konkrečius su šiuo reikalavimu susijusius suvaržymus ir disponavimo ginčo objektu tapusiu turtu draudimus. Apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui gali patvirtinti tik konkretūs ieškovo pateikti duomenys bei argumentai apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), nes asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju teisės aktai nepreziumuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Apeliantė nurodė, kad po jos ginčijamo sandorio sudarymo vienas iš butų jau buvo perleistas trečiajam asmeniui, taigi atsakovė gali elgtis nesąžiningai – likusį ginčo turtą taip pat perleisti tretiesiems asmenis. Atsakovės su tuo susijusių argumentų bei įrodymų neteikė, akcentuodamos vien aplinkybę, kad apeliantė neturi jokios galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę UAB ,,Asnita“. Tačiau tokie atsikirtimo į atskirąjį skundą argumentai nėra aktualūs. Nagrinėjamos bylos dalykas – sandorio, kuriuo perleisti nekilnojamojo turto objektai ir kuris, kaip teigia apeliantas, pažeidžia skolininkės kreditorių interesus, teisėtumo įvertinimas. Nepriklausomai nuo to, kad kitas ginčas dėl skolos apeliantei priteisimo teisme nėra dar išspręstas, tai nesuponuoja vertinimo, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas Pauliano ieškinys pagal preliminaraus vertinimo doktriną yra nepagrįstas, juolab kad kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu pasisakyta, kad skolos priteisimo ir actio Pauliana reikalavimai gali būti pareikšti vienu metu ar net vienoje byloje, pagal poreikį gali būti sprendžiamas tokių bylų sujungimo klausimas ar vienos jų (actio Pauliano ieškinio) nagrinėjamas stabdomas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-167/2012).Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo nutartį, taip pat neįvardijo preliminaraus ieškinio nepagrįstumo kaip sąlygos pirmiau taikyto arešto panaikinimui. Teismų praktika šiuo klausimu yra aiški ir nuosekli – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / netaikymo kontekste spręsdamas dėl actio Pauliana preliminaraus pagrįstumo teismas neturėtų vertinti visų būtinų tokio ieškinio patenkinimo sąlygų, t. y. spręsti, ar ieškovas įrodė turįs galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę ir pan., kadangi visų šių sąlygų buvimo klausimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės tyrimo dalykas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-100-381/2015; 2017-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-127-516/2017; 2017-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1143-464/2017).
Dėl procesinės bylos baigties
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė įstatymo nuostatas, todėl teismo 2017-09-18 nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – paliekamos galioti teismo 2017-08-31 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, paliekant galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Nutarties kopiją siųsti Turto arešto aktų registrui.