Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-14434-1094/2020

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-12-03
Bylos Nr.: e2-14434-1094/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09297-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irena Bielskytė
Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas: A. R., J. K.

Kategorijos

2.3.4.1Tėvų valdžia (tėvų valdžios turinys, vykdymas ir pabaiga)

Civilinė byla Nr. e2-14434-1094/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09297-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1.; 2.3.4.6.; 2.3.5.2.1.; 2.3.9.2.2 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė,sekretoriaujant Laurai Cibulskaitei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Visockienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. R. ir J. K. (J. K.) dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius, Tarnyba) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas), prašydamas: 1) neterminuotai apriboti atsakovams A. R. ir J. K. (J. K.) tėvų valdžią jų nepilnametei A. K.; 2) priteisti iš atsakovų A. R. ir J. K. (J. K.) išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą po 100 Eur iš kiekvieno iš tėvų periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; 3) iki teismo sprendimo dėl nepilnametės A. K. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtu laikinuoju globėju; 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šalies argumentai

2. Ieškovas nurodė, kad atsakovai A. R. ir J. K. turi nepilnametę dukrą A. K., kuriai tėvų valdžios neįgyvendina. Atsakovė A. R. Skyriui yra žinoma. Moteris savo dar dviejų vaikų – G. R. ir U. R. taip pat pati neaugina. Nuo 2015 m. kovo 16 d. dėl alkoholio vartojimo šeimoje, A. R. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovei neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnametėms G. R. ir U. R., mergaitės auga giminystės ryšiais nesusijusių fizinių asmenų šeimoje. Atsakovo J. K. šeima Skyriui taip pat žinoma. Vyras turi dar du vaikus – A. K. ir D. K.. Nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros atsakovo šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. Nuo 2017 m. liepos 11 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. atsakovo vaikams nustatyta laikinoji globa, globos įstaigoje. 2018 m. rugpjūčio 1 d. vaikai grąžinti motinai, su kuria šiuo metu vaikai ir gyvena. 2018 m. lapkričio 1 d. Skyrius gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus apie galimą mažametės atsakovų dukros A. K. teisių pažeidimą. Pranešime nurodyta, kad gatvėje sulaikytas neblaivus J. K. su kūdikiu vežimėlyje. Skyriaus specialistams nuvykus į įvykio vietą, šalia buvę piliečiai paaiškino, kad vyras gatvės važiuojamoje dalyje (pavojingoje vietoje) stūmė vaikišką vežimėlį, kuriame buvo kūdikis, svirduliavo ir elgėsi neadekvačiai. J. K. nustatytas 2,50 prom. neblaivumas. Po 20 min. atėjusiai vaiko motinai atsakovei A. R. nustatytas 0,42 prom. neblaivumas. Įvertinus situaciją, iškviesti Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie kūdikį pristatė į (duomenys neskelbtini) vaikų ligoninę, o J. K. policijos pareigūnų nuvežtas į komisariatą. Tos pačios dienos vakarą Skyriaus darbuotojai apsilankė A. R. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Namuose trūko švaros ir tvarkos, jautėsi stiprus alkoholio ir rūkalų kvapas, svečiavosi pašaliniai asmenys, kurie galimai taip pat buvo apsvaigę nuo alkoholio. Apsilankymo metu pastebėta, kad namuose nėra reikalingiausių daiktų, skirtų auginti kūdikį – higienos priemonių, lovelės, žaislų, mišinėlio. Skyriaus specialistai surinkę informaciją apie atsakovus, įvertinę jų galimybes užtikrinti kūdikio saugumą ir tinkamą priežiūrą, atliko grėsmės vaikui lygio vertinimą, nustatė antrą grėsmės vaikui lygį ir nutarė laikinai paimti vaiką iš tėvų. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. eS2-41288-897/2018, leidus paimti A. K. iš jos motinos ir tėvo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. nustatyta laikinoji globa, VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro budinčio globotojo šeimoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), vaiko globėjas pakeistas ir laikinąja globėja paskirta – M. K. Siekiant užtikrinti socialinių paslaugų atsakovų šeimai teikimą, šeimai pradėta taikyti atvejo vadyba, Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriuje (toliau – Pagalbos šeimai skyrius). 2018 m. lapkričio 16 d. sudarytas pagalbos šeimai planas, kuriame atsakovai įsipareigojo spręsti alkoholio vartojimo problemą, lankyti pozityvios tėvystės grupę, sudaryti dukrai saugias sąlygas namuose, periodiškai susitikti su A. K. budinčiais globėjais, matytis su dukra, bendradarbiauti su socialine darbuotoja bei sudaryti sąlygas lankytis namuose.

3. Skyrius nurodo, kad šeimai taikant atvejo vadybą ir dirbant socialinį darbą su šeima, buvo organizuotos net 6 pagalbos šeimai plano peržiūros, atsakovai motyvuojami keisti gyvenimo būdą ir susigrąžinti vaiką į šeimą, tačiau pagalbos plane atsakovams iškelti uždaviniai liko neįgyvendinti. Nors atsakovai išsakydavo norą susigrąžinti vaiką, tačiau aktyvių, konkrečių veiksmų nesiėmė, priešingai, ir toliau piktnaudžiavo alkoholiu, konfliktavo. 2019 m. lapkričio 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja informavo, kad per paskutinius keturis mėnesius atsakovams net 14 kartų buvo kviečiama policija, iš kurių 11 kartų policijos pareigūnai buvo kviečiami dėl smurto artimoje aplinkoje bei konfliktų tarp sugyventinių. 2019 m. lapkričio 25 d. Pagalbos šeimai skyrius informavo Tarnybą, kad A. R. ir J. K. gyvenimo būdo nekeičia ir nededa pastangų susigrąžinti dukrą į šeimą. Nurodė, kad atsakovai nevykdo pagalbos plane iškeltų uždavinių, nebendradarbiauja su socialine darbuotoja ir atvejo vadybininke, nesudaro sąlygų lankytis namuose, reguliariai nelanko dukros.

Žemesnės instancijos teismas

4. 2020 m. sausio 16 d. Skyrius gavo informaciją, kad atsakovai pakeitė gyvenamąją vietą ir išsikraustė iš Vilniaus miesto į Trakų rajoną. 2020 m. sausio 23 d. Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centro darbuotojai šią informaciją patvirtino. Atsižvelgiant į pasikeitusią atsakovų gyvenamąją vietą, Vilniaus mieste šeimai taikomas atvejo vadybos procesas 2020 m. sausio 28 d. užbaigtas ir informacija apie šeimą perduota Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centro specialistams. Tačiau atsakovai Trakų rajone ilgai neužsibuvo ir 2020 m. kovo 2 d. išsikraustė, naujojo gyvenamosios vietos adreso su šeima dirbantiems specialistams nenurodė. 2020 m. kovo 25 d. Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centro pranešime nurodoma, kad atsakovai gyvendami Trakų rajono savivaldybėje vengė socialinio darbuotojo apsilankymų, į skambučius neatsakydavo ir neperskambindavo. Iš buto, kurį atsakovai nuomavosi, savininkės žinoma, kad atsakovų namuose dažnai vyko konfliktai, jie nemokėjo už komunalinius mokesčius, todėl buvo išprašyti iš būsto.

5. Ieškovas ieškinyje taip pat pateikė informaciją apie atsakovus: atsakovė A. R. neteista, daug kartų bausta administracine tvarka (už bendrojo pagalbos centro trukdymą žinant, kad pagalba nereikalinga, važiavimus be bilieto, vagystę, vaikų teisių pažeidimus (5 kartus), viešosios tvarkos pažeidimą ir viešosios rimties trikdymą), nedirba, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, pagal Respublikinio priklausomybės ligų centro (toliau – RPLC) 2020 m. vasario 18 d. duomenis, atsakovė pirmą kartą į RPLC kreipėsi 2018 m. gruodžio 18 d., rekomendavus Skyriaus specialistams. Jai suteikta gydytojo psichiatro konsultacija dėl alkoholio vartojimo sutrikimo (diagnozė – (duomenys neskelbtini), rekomenduotos psichiatro konsultacijos RPLC 1 kartą/ mėn., bei psichologo konsultacijos psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą; atsakovas J. K. du kartus teistas (plėšimas, vagystė), daug kartų baustas administracine tvarka (važiavimus be bilieto, bendrojo pagalbos centro trukdymą žinant, kad pagalba nereikalinga, viešosios tvarkos pažeidimus (kuriuos padarė būdamas neblaivus, agresyvus), akcizais apmokestintų prekių laikymą pažeidžiant nustatytą tvarką, viešosios rimties trikdymus, neblaivaus pasirodymus viešose vietose, vaiko teisių pažeidimą), nuo 2017 m. gegužės 31 d. vykdo individualią veiklą, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi.

6. Skyriaus vertinimu, atsakovai vengia atlikti ir neatlieka savo kaip tėvų pareigų, tinkamai ir atsakingai rūpintis savo mažamečiu vaiku ir stengtis, kad jis augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje ir užaugtų doru žmogumi. Atsakovai A. R. ir J. K. dėl savo pačių netinkamų, kaltų veiksmų, netinkamo ir neatsakingo gyvenimo būdo, ilgiau nei metus, visiškai nevykdo tėvų pareigų dukrai A. K. dėl ko vaikas negyvena ir negali gyventi biologinėje šeimoje ir patirti tėvų meilės bei rūpesčio. Atsakovai jau ilgą laiką negyvena kartu su dukra, jos neauklėja, neprižiūri, nesirūpina kasdieniais jos poreikiais, sveikata, ugdymu, materialiai neišlaiko ir reguliariai nelanko, tai reiškia, kad jie nevykdo Konstitucinės tėvų pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios apribojimą. Kadangi atsakovai su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja, pagalbos plane iškeltų uždavinių nevykdo ir nesiima aktyvių veiksmų siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą, atsakovų tėvų valdžia dukrai apribotina neterminuotai.

7. Atsižvelgdamas į mažametės A. K. amžių, sveikatą ir poreikius: aprangai, maistui, higienai, gyvenamajam būstui, ugdymui, lavinimui, taip pat į atsakovų darbingą amžių, pajamas, turtinę padėtį, į turimų išlaikytinių skaičių (turi po 3 išlaikytinius), ieškovas prašo iš kiekvieno atsakovo priteisti po 100 Eur išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės.

8. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ieškovas nurodė, kad nepilnametė A. K. nuo 2020 m. vasario 7 d. gyvena giminystės ryšiais nesusijusios laikinosios globėjos šeimoje, kurioje sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinta saugi, stabili, jos amžių ir poreikius atitinkanti aplinka, todėl tikslinga iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo dienos nustatyti A. K. gyvenamąją vietą jos dabartinėje gyvenamojoje vietoje – su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta laikinąja globėja. Pažymėjo, kad mažametė neturi nekilnojamojo turto, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra.

9. Atsakovai atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai jiems įteikti per Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio (toliau – VPK Paieškos poskyris) pareigūnus, atsakovui J. K. – asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalis, 132 straipsnis), atsakovei A. R. tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis, 132 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad tiek atsakovo, tiek atsakovės šeima Tarnybai yra žinoma. Papildomai paaiškino, kad atsakovai nebendrauja ir nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nekeičia ir nėra motyvuoti keisti gyvenimo būdo ir susigrąžinti dukters į šeimą, pagalbos plano įpareigojimų ir nustatytų uždavinių nevykdo. Nuo 2019 m. gruodžio mėn. atsakovai visiškai nelanko savo dukters, jokio ryšio su ja nepalaiko. Į Tarnybą dėl galimybės organizuoti susitikimus su vaiku taip pat nesikreipė. Laikinoji globa mergaitei tęsiasi jau dvejus metus, taigi atsakovai visiškai nusišalinę nuo tėviškų pareigų vaikui, duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti nėra. Vaiko laikinoji globa vyksta sklandžiai, vaiko teisių pažeidimų, laikinosios globėjos šeimoje, nenustatyta.

11. Atsakovai A. R. ir J. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai – teismo šaukimas į teismo posėdį įteiktas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Be kita ko, teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, paskelbė atsakovų paiešką per policiją. Nutarties vykdymas buvo pavestas VPK Paieškos poskyriui. Teismas nustatė terminą iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (įskaitytinai) paieškai atlikti. Faktinę aplinkybę, kad atsakovai informuoti apie prasidėjusį procesą patvirtina VPK Paieškos poskyrio teismui 2020 m. rugpjūčio 25 d. pateikta pažyma, iš kurios matyti, jog 2020 m. rugpjūčio 25 d. procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais) atsakovui J. K. per policiją įteikti asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis, 132 straipsnis), o atsakovei A. R. tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis, 132 straipsnis). Be to, teismas 2020 m. spalio 19 d. nutartimi, paskelbė pakartotinę atsakovės paiešką per policiją. Nutarties vykdymas buvo pavestas VPK Paieškos poskyriui. Teismas nustatė terminą iki 2020 m. lapkričio 12 d. (įskaitytinai) paieškai atlikti. Faktinę aplinkybę, kad atsakovė informuota apie prasidėjusį procesą patvirtina VPK Paieškos poskyrio teismui 2020 m. lapkričio 3 d. pateikta pažyma, iš kurios matyti, jog 2020 m. spalio 3 d. procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais, teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo ir šaukimas į 2020 m. lapkričio 16 d., 13.30 val. parengiamąjį teismo posėdį) atsakovei A. R. per policiją įteikti tinkamai – asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis, 132 straipsnis). Atsakovai į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, iki teismo posėdžio pradžios prašymo atidėti bylos nagrinėjamą nepateikė. CPK 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad teismas imasi CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Atsakovai apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą žinojo, tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatytų pareigų nevykdė. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinęs, kad byloje sprendžiamas klausimas susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, sprendė, kad atsakovams žinoma ne tik apie pradėtą teisminį procesą, bet ir apie teismo posėdį ir vertino, jog atsakovai į teismo posėdį neatvyko dėl nepateisinamos priežasties. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo atstovė sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovams nedalyvaujant, nurodė, jog pateikė visus įrodymus ir papildomų parengiamųjų bylos nagrinėjimui iš esmės veiksmų atlikti nepageidavo, teismas, CPK 231 straipsnio 5 dalies pagrindu, perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės ir išnagrinėjo bylą atsakovams A. R. ir J. K. nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

12. Tėvų valdžios esmę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

13. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovų A. R. ir J. K. dukra. A. R. yra susilaukusi dar dviejų vaikų – G. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir U. R., gim. (duomenys neskelbtini). J. K. taip pat turi dar du vaikus – A. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini) Tiek atsakovės A. R., tiek atsakovo J. K. šeima Tarnybai žinomos. Nuo 2015 m. kovo 16 d. dėl alkoholio vartojimo šeimoje A. R. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3047-391/2017 atsakovei neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnametėms G. R. ir U. R., mergaitės auga giminystės ryšiais nesusijusių fizinių asmenų šeimoje. Atsakovo J. K. šeima Skyriui taip pat žinoma. Nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros atsakovo šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. Nuo 2017 m. liepos 11 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. atsakovo vaikams nustatyta laikinoji globa, globos įstaigoje. 2018 m. rugpjūčio 1 d. vaikai grąžinti motinai, su kuria šiuo metu jie ir gyvena. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-41288-897/2018, leido paimti A. K. iš jos motinos A. R. ir tėvo J. K.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. nustatyta laikinoji globa, VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro budinčio globotojo šeimoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), nepilnametės A. K. globėjas pakeistas ir laikinąja globėja paskirta – M. K. Nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 29 d. Pagalbos šeimai skyrius atsakovų A. R. ir J. K. šeimai taikė atvejo vadybą ir teikė socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas. Atsakovams pakeitus gyvenamąją vietą ir išsikėlus iš Vilniaus miesto savivaldybės nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2020 m. kovo 26 d. su šeima dirbo Trakų rajono Paramos šeimai ir vaikams centro specialistai. Atsakovams pakeitus gyvenamąją vietą 2020 m. kovo 26 d. atvejo vadyba Trakų rajono savivaldybėje užbaigta. 2018 m. lapkričio 16 d. sudarytas pagalbos šeimai planas, kuriame atsakovai įsipareigojo spręsti alkoholio vartojimo problemą, lankyti pozityvios tėvystės grupę, sudaryti dukrai saugias sąlygas namuose, periodiškai susitikti su A. K. budinčiais globėjais, matytis su dukra, bendradarbiauti su socialine darbuotoja bei sudaryti sąlygas lankytis namuose. 2019 m. lapkričio 25 d. Pagalbos šeimai skyrius informavo Tarnybą, kad A. R. ir J. K. gyvenimo būdo nekeičia ir nededa pastangų susigrąžinti dukrą į šeimą. Nurodė, kad atsakovai nevykdo pagalbos plane iškeltų uždavinių, nebendradarbiauja su socialine darbuotoja ir atvejo vadybininke, nesudaro sąlygų lankytis namuose, reguliariai nelanko dukros. RPLC 2020 m. vasario 18 d. duomenimis, atsakovė A. R. pirmą kartą į RPLC kreipėsi 2018 m. gruodžio 18 d., jai suteikta gydytojo psichiatro konsultacija dėl alkoholio vartojimo sutrikimo (diagnozė – (duomenys neskelbtini), rekomenduotos psichiatro konsultacijos RPLC 1 kartą/ mėn., bei psichologo konsultacijos psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. J. K. RPLC konsultuotas ar gydytas nebuvo.

15. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius ieškovo atstovės paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovai yra iš esmės nusišalinę nuo savo nepilnametės A. K. auklėjimo ir priežiūros, nesudaro jai tinkamų sąlygų augti ir vystytis, nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvų, teisių ir pareigų, neteikia vaikui išlaikymo. Laikinosios globos dukrai nustatymas nemotyvavo atsakovų keisti gyvenimo būdo ir imtis aktyvių veiksmų, siekiant susigrąžinti dukrą į šeimą. Atsakovai nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nevykdo įsipareigojimų, nededa pastangų ir nėra motyvuoti susigrąžinti vaiką į šeimą (vengia atlikti savo pareigas vaikui, nesirūpina juo), daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu (piktnaudžiauja alkoholiu, dažnai konfliktuoja), objektyvių duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti byloje nėra.

16. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią dukrai A. K. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečiam vaikui neužkerta atsakovams galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.

17. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

18. Apribojus atsakovų tėvų valdžią, vadovaujantis CPK 406–407 straipsniais, nustatytina mažametės A. K. gyvenamoji vieta. Ieškovas prašo iki teismo sprendimo dėl A. K. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtu laikinuoju globėju.

19. Minėta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. nustatyta laikinoji globa giminystės ryšiais nesusijusios laikinosios globėjos šeimoje. Tarnybos Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo 2020 m. rugpjūčio 28 d. akte Nr. 1GVA-414 pateikta išvada, kad vaiko globa šeimoje vyksta sklandžiai, globėja pareigas atlieka tinkamai, vaiko poreikiai patenkinami. Emocinio ryšio su globotine stiprinimui rekomenduojama tęsti psichologo konsultacijas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad globėjos šeimoje A. K. yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinta saugi, stabili, jos amžių ir poreikius atitinkanti aplinka, todėl teismas iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo dienos, nustato A. K. gyvenamąją vietą jos dabartinėje gyvenamojoje vietoje – su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta laikinaja globėja (CPK 406–407 straipsniai).

20. Nekilnojamo turto registro duomenimis nepilnametė A. K. nuosavybės teise nekilnojamo turto neturi, todėl turto administratorius neskiriamas (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

21. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; ir kt.).

22. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovų A. R. ir J. K. išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 100 Eur iš kiekvieno iš tėvų periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

23. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepilnametės A. K. poreikius įvertino 200 Eur suma per mėnesį. Nors ieškovas nepateikė vaiko poreikių apskaičiavimo lentelės, tačiau įvertinęs tai, kad ieškovo apskaičiuota vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatytas minimalusis darbo užmokestis, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-276/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-195-915/2015; ir kt.), teismas sprendžia, kad ieškovo nurodoma A. K išlaikymui reikalinga suma yra protingo ir realaus dydžio.

24. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek A. R., tiek J. K., be nepilnametės A. K., turi dar po du išlaikytinius. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovai nekilnojamojo turto neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovė A. R. šiuo metu nedirba, o atsakovas J. K. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Duomenų, kad atsakovai turėtų sveikatos problemų, kurios įtakotų jų darbingumo lygį ir (ar) mažesnes galimybes susirasti geriau apmokamą darbą byloje nėra.

26. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovai yra jauno amžiaus, darbingi, nėra duomenų apie tai, jog jiems būtų apribotas darbingumas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, tenkina ieškovo prašymą ir priteisia iš atsakovų A. R. ir J. K. išlaikymą nepilnametei A. K., mokamą po 100 Eur iš kiekvieno iš tėvų kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

27. Priteisto išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaikų globėjai ir tik vaiko interesais CK ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka.

28. A. K. išlaikymui mokamas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtai laikinajai globėjai (CK 3.275 straipsnis).

29. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

30. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93–94, 96–96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

31. Byloje pareikštas ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

32. Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią nepilnamečiam vaikui mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo mokėtinas 27 Eur (100 Eur x 12 mėn.) x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl papildomai neapmokestinamas (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

33. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovo J. K. valstybei priteistina 102 Eur žyminio mokesčio suma už reikalavimus dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės A. R. valstybei priteistina 102 Eur žyminio mokesčio suma už reikalavimus dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

34. Teisme patirta 14,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis po 7,32 Eur. (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

35. Viso valstybei iš atsakovų J. K. ir A. R. priteistina po 109 Eur (102 Eur + 7,32 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį priteistinos sumos apvalintinos iki artimiausio sveiko skaičiaus).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovo J. K. (J. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnametei A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti atsakovės A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametei A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Iki teismo sprendimo dėl A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnametės A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta laikinaja globėja jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo J. K. (J. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 100 (vieną šimtą) Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. kovo 31 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovės A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 100 (vieną šimtą) Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. kovo 31 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametės A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtai laikinajai globėjai.

Priteisti iš atsakovo J. K. (J. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 109 (vieno šimto devynių) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (j. a. k. 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Priteisti iš atsakovės A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 109 (vieno šimto devynių) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (j. a. k. 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.

Teisėja Irena Bielskytė