Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal suinteresuoto asmens A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo N. N. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteista 45 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 34 MGL (1 700 Eur) baudos bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 30 parų arešto ir 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, šiuo laikotarpiu paskiriant intensyvią priežiūrą, nustatant sąlygas nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose Kaune, Varnių g. 45-67, jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, kartu su intensyvia priežiūra paskirtos pareigos: visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, tęsti darbą arba mokytis, arba būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje; visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, N. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 4 dalimis, konfiskuota transporto priemonė – automobilis „BMW X5“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis A. A..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. N. nuteista už tai, kad 2021 m. spalio 26 d., apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 promilių ir daugiau neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), jai nustatytas 1,63 promilių neblaivumas).

2. Kauno apylinkės teismas nuosprendyje pažymėjo, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti. Teismas sprendė, kad transporto priemonės savininkas A. A., turėdamas ir galėdamas žinoti, kad jo automobilį vairuojanti N. N. yra neblaivi, tačiau ir toliau leisdamas jai vairuoti, elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, taip sudarydamas sąlygas savo turtą naudoti teisei priešingai veikai daryti. Nustatęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad BK 72 straipsnio taikymui šioje byloje yra visos sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde N. N. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami. Teisėjų kolegija aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad sprendžiant N. N. baudžiamosios atsakomybės klausimą buvo nesilaikyta įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo normų ir dėl to baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas neteisingai, taip pat nenustatė. Suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti ne kaltininkui priklausančią transporto priemonę, šį nesutikimą grindžiant tuo, kad trečiajam asmeniui A. A. nebuvo žinoma, jog N. N. yra neblaivi. Taigi Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendis yra skundžiamas tik BK 72 straipsnio taikymo aspektu.

6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, konfiskuodamas A. A. priklausantį automobilį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis), tačiau šioje byloje, kai nusikalstama veika buvo padaryta panaudojant ne kaltininkui, o kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, yra aktualios BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatos. BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada gali būti konfiskuojamas trečiojo asmens turtas, nepriklausomai nuo to, ar tas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

7. Byloje esančiais įrodymais (nuteistosios N. N., liudytojų R. P., A. A. parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo, neblaivumo nustatymo aktu, VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu, kitais rašytiniais bylos duomenimis) įrodyta, kad N. N. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, jai nustatytas 1,63 promilių neblaivumas) panaudodama kitam asmeniui – A. A. – priklausantį automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi šiuo atveju transporto priemonės, kurią naudojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimas yra galimas tik nustačius vieną iš BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų. Apeliaciniame skunde teigiama, kad konfiskuoti A. A. priklausantį automobilį nebuvo pagrindo, kadangi jam apie nuteistosios neblaivumą nebuvo žinoma. Tačiau teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytą konfiskavimo pagrindą nustatė nepagrįstai ir dėl to nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo klausimą išsprendė neteisingai.

8. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad suinteresuoto asmens A. A. keliama versija dėl jo nežinojimo apie nuteistosios N. N. neblaivumą buvo patikrinta, įvertinta kitų byloje surinktų įrodymų kontekste ir argumentuotai atmesta, nuosprendyje nurodant byloje esančiais įrodymais pagrįstus A. A. versijos, kaip neįtikinamos, vertinimo motyvus, su kuriais sutinka ir apygardos teismas. Kaip jau minėta, patikrinus nuteistosios N. N. blaivumą alkotesteriu, pirmo tikrinimo metu jai buvo nustatytas 1,63 promilės neblaivumas, kuris antro tikrinimo metu padidėjo iki 1,65 promilės (b. l. 60–63). Kaip matyti iš 2021 m. spalio 26 d. neblaivumo nustatymo akto, nuteistajai buvo nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai (b. l. 60). Automobilio vairuotojos N. N. išorinius neblaivumo požymius pastebėjo ir nuteistosios apgadinto automobilio „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. P., apklausiamas kaip liudytojas nurodęs, kad vairuotoja buvo neblaivi, matėsi, jog moteris svirduliuoja, nevisiškai adekvačiai elgiasi, vangių judesių (b. l. 66, 68, 69). Aplinkybę, kad nuteistoji buvo stipriai apgirtusi, patvirtina ir pačios nuteistosios N. N. teisme duoti parodymai, kad iki pasiskolinant A. A. automobilį ji buvo išgėrusi gal du šampano butelius, to, kas vyko iki policijos pareigūnams sustabdant jos vairuojamą automobilį, nepamena, viskas buvo surašyta pagal A. (A.) pasakojimą (b. l. 139).

9. Aptarti duomenys leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistosios N. N. neblaivumas išoriškai buvo akivaizdžiai matomas, todėl suinteresuotas asmuo A. A., važiuodamas automobilyje kartu su nuteistąją, sėdėdamas priekinėje keleivio sėdynėje, suprato, kad nuteistoji yra neblaivi, tačiau nepaisydamas to, leido jai vairuoti jam priklausantį automobilį ir šios nuteistosios neteisėtos veikos nenutraukė net ir po to, kai N. N. sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Skundo argumentas, kad pats A. A. buvo neblaivus, po eismo įvykio nebuvo išlipęs iš automobilio, priešingo vertinimo nesuponuoja. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad A. A. neblaivumas buvo toks, kad jis objektyviai neturėjo galimybės pastebėti akivaizdų nuteistosios N. N. neblaivumą. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, apie sukelto eismo įvykio aplinkybes nuteistoji sužinojo būtent iš A. A., o jo parodymai dėl eismo įvykio, tarimosi su vairuotoju (b. l. 139), atitinka ir liudytojo R. P. dėl šių aplinkybių duotus parodymus. Taigi spręsti, kad A. A. apsvaigimas, jei jis iš tikrųjų buvo vartojęs alkoholį, buvo toks, kad reikšmingai įtakojo jo galėjimą pastebėti nuteistosios neblaivumą, nėra pagrindo. dėl išlipimo iš automobilio po eismo įvykio atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neneigė, kad buvo išlipęs iš automobilio (nurodė, kad buvo išlipę abu, kad pats siūlė vairuotojui pildyti eismo įvykio deklaraciją) (b. l. 139) ir šie A. A. parodymai atitinka liudytojo R. P. nurodytas aplinkybes.

10. Įvertinus aptartų duomenų visumą, nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad A. A. buvo žinoma, jog jam priklausantį automobilį N. N. vairavo būdamas neblaivi, ir jis, leisdamas N. N. tai daryti, tą žinojo ir suprato, t. y. suprato, kad jam priklausantį automobilį perduoda neblaiviam asmeniui BK uždraustai veikai daryti. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, betarpiškai ir nuodugniai ištyrė byloje surinktus įrodymus, juos įvertino tiek kiekvieną atskirai, tiek visumos aspektu ir nuosprendyje nurodė aiškius, bylos įrodymais bei jais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas nesutikti neturi pagrindo. Vien tai, kad A. A. nesutinka su jam nepalankaus procesinio sprendimo priėmimu, nenustačius įrodymų vertinimo ar baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, nėra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti ir skundžiamą nuosprendį pakeisti.

11. Konstatavus šią išvadą, nėra pagrindo spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimo iš nuteistosios N. N.. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo atveju nors automobilį priklauso ne nusikalstamą veiką padariusiai N. N., o A. A., byloje yra nustatytas kitam asmeniui (ne kaltininkui) priklausančio turto konfiskavimo pagrindas, nurodytas BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte, kurį nustačius kitam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už nusikalstamos veikos padarymą. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga priemonė.

12. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-942/2019, 2K-168-511/2020 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad neblaiviai kaltininkei priemonę nusikalstamai veikai daryti suteikė teisėtas jos savininkas, taip sudarydamas sąlygas pažeisti kitų asmenų teises ir visuomenės interesą. N. N. vairuojant A. A. priklausantį automobilį buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. Automobilio savininkas važiavo kartu su nuteistąją, net ir po jos sukelto eismo įvykio, kaip minėta, neteisėtų nuteistosios veiksmų nenutraukė, leido jai ir toliau vairuoti transporto priemonę, kartu su ja iš eismo įvykio vietos pasišalino. Esant šioms aplinkybėms, kitam asmeniui (ne kaltininkui) priklausančio turto, kurį naudojant buvo padaryta pavojinga nusikalstama veika, konfiskavimą vertinti kaip aiškiai neproporcingą baudžiamojo poveikio priemonę, nėra pagrindo.

13. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje suinteresuoto asmens A. A. nurodyta aplinkybė, kad transporto priemonė reikalinga darbui, yra gyvenimiškai įprasta ir nelaikytina pagrindu nekonfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kai konfiskavimas pagal baudžiamąjį įstatymą yra privalomas. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, perduodamas turtą neblaiviam asmeniui, žinodamas kad toks turtas bus naudojamas nusikalstami veikai daryti, asmuo prisiėmė galimą tokio turto praradimo riziką. Be to, jokių duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad konfiskuota transporto priemonė neatsiejamai susijusi su A. A. darbinių funkcijų vykdymu, byloje nėra, todėl konstatuoti, kad automobilio konfiskavimas šiuo atveju itin neigiamai paveiks A. A. galimybę vykdyti darbo funkcijas, ar darbinės veiklos vykdymas iš viso taps negalimas, nėra pagrindo.

14. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamoje byloje yra vienas iš BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, leidžiantis konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais vadovaujasi spręsdamas nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo klausimą, dėl jų vertinimo pateikė motyvuotas išvadas, baudžiamąjį įstatymą – BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą, pritaikė teisingai. Atsižvelgiant į tai, keisti nuosprendį ir nekonfiskuoti A. A. priklausančio automobilio, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

15. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus patikslinta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nuteistajai N. N., kurias sudaro 130 Eur (b. l. 187). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

16. Baudžiamoji byla nagrinėjama pagal suinteresuoto asmens A. A. apeliacinį skundą, kuris atmetamas. Nuteistoji N. N. nuosprendžio neskundė. Nuteistoji N. N. apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo galimybę, jų dydį, buvo informuota 2022 m. balandžio 25 d. apeliacinės instancijos teismo posėdyje (b. l. 196). Jai taip pat buvo išsiųsta Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartis dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo paskyrimo, kurioje informacija apie išlaidų išieškojimo galimybę taip pat pateikta (b. l. 169, 170). Atsižvelgiant į aptartus duomenis bei teisinį reguliavimą, taip pat įvertinus, kad nuteistoji dirba (Sodros duomenys iš Teismų informacinės sistemos Liteko), apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad turi galimybę sumokėti ne tik baudą, bet ir konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, jei toks sprendimas būtų priimtas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, kurių suma – 130 Eur, įvertinus suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir apeliacinio proceso trukmę (nors byla išnagrinėta vieno posėdžio metu, iš viso buvo paskirti trys posėdžiai, juose advokatas dalyvavo), nėra akivaizdžiai per didelė, išieškotinos iš nuteistosios.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

suinteresuoto asmens A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistosios N. N. išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas, kurias sudaro 130 Eur (vienas šimtas trisdešimt eurų).

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.