Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Eviltienės apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams.

Taikytas BK 92 straipsnis ir A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per visą nurodytą laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, ar darbu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu A. K., kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams.

Taikytas BK 92 straipsnis ir A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėn. laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per visą nurodytą laikotarpį tęsti mokslą ir neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu.

BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu A. K., kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas pilnai, Kauno teritorinei ligonių kasai solidariai iš kaltinamųjų A. K. ir A. K. priteista 2918,40 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti. A. K. ir A. K. neturint turto ar uždarbio, pakankamo priteistai sumai padengti, nuspręsta subsidiariai iki jų pilnametystės, nurodytą sumą priteisti iš įstatyminių atstovų ir civilinių atsakovų B. K. ir D. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. ir A. K. buvo kaltinami tuo, kad 2015 m. spalio 20 d. apie 19.00 val., bendrininkų grupėje, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, prie (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, pastebėję, kad P. V. iš jų kiemo paėmė dviratį, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tyčiniu fiziniu smurtu prieš nukentėjusįjį P. V., pašalinių asmenų akivaizdoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, A. K. vieną kartą dešiniu kumščiu smogė P. V. į kairiąją veido pusę, po ko A. K. suėmė P. V. už galvos ir palenkus ją į priekį dešinės kojos keliu vieną kartą smogė jam į veidą ir dėl to P. V. pargriuvus ant žemės, A. K. jam gulinčiam smogė vieną smūgį dešiniu kumščiu į pilvo sritį bei vieną kartą koja spyrė į dešinįjį šoną, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajam P. V. sukeldami fizinį skausmą bei padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos apie dešinę akį, viršutinės lūpos sumušimo, bei sunkiai sutrikdydami nukentėjusiojo P. V. sveikatą dėl galvos smegenų trauminės ligos, ūmaus periodo, sunkios formos, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniojo galvos smegenų pusrutulio srityje. Veika kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį.

Skundo autorė pabrėžia, kad visuomenės tvarkos sutrikdymo negali nulemti ta aplinkybė – matė ar nematė konfliktą pašaliniai asmenys. Svarbią reikšmę turi kaltininko tyčios kryptingumas. Apie kaltininko tyčios turinį sprendžiama pagal jo atliktus veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-572-139/2015).

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Eviltienės skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. Iš prokurorės apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nesutinkama su ta skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria A. K. ir A. K. išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, jiems nepadarius veikos, turinčios BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, prokuroro apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje esančius įrodymus konstatuoja, jog tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, todėl šioje dalyje priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Kaip matyti iš prokurorės apeliacinio skundo turinio, jame iškeltas netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, konkrečiau BK 64¹ straipsnio taikymo klausimas, kritiškai vertinant byloje atliktą sutrumpintą įrodymų tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį jokių procesinių pažeidimų šiuo aspektu nenustatė. Teisiamojo posėdžio protokolo duomenys patvirtina, jog kaltinamieji savo kaltę dėl jiems inkriminuojamos veikos pripažino, sutiko atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tam neprieštaravo kiti proceso dalyviai, tame tarpe ir prokurorė. Tai, kad baigiamųjų kalbų metu kaltinamųjų gynėjas išdėstė savo poziciją dėl nepagrįsto veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nepaneigia galimybės baudžiamąją bylą išnagrinėti atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir tuo pačiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, veikos kvalifikavimas yra teismo prerogatyva, todėl apie nusikalstamos veikos požymių buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, teisiškai vertindamas faktines bylos aplinkybes, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Vien tai, kad teismas kitaip interpretavo byloje nustatytas faktines aplinkybes nereiškia, kad dėl to byloje turėjo būti atliktas pilnas įrodymų tyrimas.

Taigi, BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-242/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad veika pagal BK 284 straipsnio 1 dalį gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-386/2013), todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie.

A. K. apklaustas pirmosios instancijos teisme pripažino nukentėjusiojo atžvilgiu vartojęs fizinį smurtą, kadangi suprato, jog žmogus ketino pagrobti jų dviratį. Viskas vyko namo kieme apie 19 val. Kiemas neaptvertas. Namas yra prie gatvės. Gatve vaikšto gyventojai. Po muštynių atėjo moteris, jos iš karto nematė, nes ji galėjo stovėti toliau (2 t., b. l. 37-38).

Analogiškas aplinkybes teisiamojo posėdžio metu nurodė ir A. K., kad su broliu išėję į kiemą apie 19 val. pamatė jų dviratį stumiantį asmenį. Pamanė, jog šis ketina jį pavogti, dėl ko pasivijo asmenį ir pradėjo jo atžvilgiu smurtauti. Nukentėjusysis šaukėsi moters pagalbos, už kokios minutės atėjo moteris, daugiau žmonių įvykio metu nebuvo (2 t., b. l. 38-39).

Nukentėjusiojo P. V. teigimu, kas vyko 2015 m. spalio 20 d. jis nelabai prisimenantis. Žino, kad 2015 m. spalio 20 d. su sugyventine L. J. dviračiais vyko į (duomenys neskelbtini), kur norėjo apsipirkti. Sugyventinė L. J. jam pasakojusi, kad jis buvo užėjęs į kažkokio namo kiemą, kur užsispyrė, kad ten buvęs dviratis yra jo, norėjo jį paimti, už ką buvo sumuštas (1 t., b. l. 8-11).

Liudytoja L. J. nurodė 2015 m. spalio 20 d. dviračiais atvykusi su P. V. į (duomenys neskelbtini). Išėjusi iš parduotuvės matė, kad P. buvo pasiėmęs dviratį, prie jo priėję du vaikinai, kuriems P. aiškino, kad čia jo dviratis. Vaikinai pradėjo P. mušti ir rankomis, ir kojomis. Kiek buvo suduota smūgių negali pasakyti dėl tamsaus paros laiko. Vaikinams nuėjus ji priėjo prie P., matė jo sužalotą veidą, bėgantį kraują tiek iš nosies, tiek iš burnos. Iš namo taip pat išėjo moteris su vaikinu, sakė girdėjusi triukšmą, atnešė skudurėlį, kad nuvalyti kraują. Liudytoja paskambino pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie sumušimą. Atvykus policijos pareigūnams nurodė, jog sugyventinis buvo sumuštas, tačiau kadangi abu buvo neblaivūs į policijos įstaigą liepta kreiptis kitą dieną (1 t., b. l. 36-38).

Liudytojas G. V. nurodė, kad apie brolio sužalojimą žino iš jo sugyventinės L. J. pasakojimų apie muštynes (duomenys neskelbtini), visų aplinkybių nesuprato (1 t., b. l. 44-46).

Liudytojos D. K. teigimu, grįžę sūnūs jai pasakė, kad buvo norima pavogti jų dviratį, dėl ko sumušė tai ketinusi padaryti asmenį. Išėjusi į kiemą pamatė ant žemės gulintį vyriškį, kuris šaukė moterį vardu „(duomenys neskelbtini)”. Atėjusi moteris pasakė, jog skambins policijai ir telefonu pradėjo bendrauti su policijos pareigūnais. Palikusi asmenis grįžo į savo namus ir laukė atvykstant policijos pareigūnams. Šiems atvykus minėtų asmenų kieme jau nebuvo (1 t., b. l. 48-49).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 1198/15(06) (1 t., b. l. 18-19) nustatyta, kad P. V. konstatuota galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, sunki forma, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje, veido sumušimas, poodinė kraujosruva apie dešinę akį, viršutinės lūpos sumušimas, kas galėjo būti padaryta kieto buko daiktu poveikyje galimai prie užduotyje nurodytų aplinkybių ir laiko. Sužalojimai padaryti nemažiau dviejų trauminių poveikių. Galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, sunki forma, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Poodinė kraujosruva apie dešinę akį, viršutinės lūpos sumušimas kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Po padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo atlikti kokius nors veiksmus (vaikščioti) iki tol, kol neteko sąmonės.

Teisėjų kolegija konstatuoja įrodyta, kad A. ir A. K. veikdami bendrininkų grupėje viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, prie (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, pastebėjus, kad P. V. iš jų kiemo paėmė dviratį, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tyčiniu fiziniu smurtu prieš nukentėjusįjį P. V., pašalinių asmenų akivaizdoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, A. K. vieną kartą dešiniu kumščiu smogus P. V. į kairiąją veido pusę, jis (A. K.) suėmė P. V. už galvos ir palenkęs ją į priekį dešinės kojos keliu vieną kartą smogė jam į veidą, dėl ko P. V. pargriuvo ant žemės, po to A. K., gulinčiam P. V. smogus vieną smūgį dešiniu kumščiu į pilvo sritį bei vieną kartą koja spyrus į dešinįjį šoną, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajam P. V. sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos apie dešinę akį, viršutinės lūpos sumušimo bei sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo P. V. sveikatą dėl galvos smegenų trauminės ligos, ūmaus periodo, sunkios formos, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniojo galvos smegenų pusrutulio srityje, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnio 1 dalyje, kurios sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.

Nagrinėjamu atveju nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad kaltinamieji smūgius nukentėjusiajam sudavė viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, prie (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo. Pasak pačių kaltinamųjų įvykis įvyko neaptvertame, gyvenamojo namo kieme, netoli gatvės, kur vaikšto žmonės, taigi bet kuriuo metu ten galintys atsirasti ir dėl tokių kaltininkų veiksmų patirti atitinkamų nepatogumų. Tačiau apylinkės teismo argumentai, jog analizuojamu atveju nekilo įstatyme numatyti padariniai, t. y. realiai nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka vertinant juos bendrame byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nepagrįsti.

Liudytoja L. J. aiškiai nurodė betarpiškai stebėjusi kilusį incidentą, matė kaip jos sugyventinį P. V. ėmė mušti du vaikinai, smūgiai buvo suduoti ir rankomis, ir kojomis. Akivaizdu, jog liudytoja matydama artimo žmogaus atžvilgiu atliekamus smurtinio pobūdžio veiksmus išsigando, pasijuto šokiruota, prie nukentėjusiojo priėjo tik pasibaigus smurtiniams veiksmams. Matė, jog P. V. buvo pakankamai sunkiai sužalotas, dėl ko kvietė specialiąsias tarnybas, skambino pagalbos numeriu 112. Patvirtinto, kad buvo išėjusi moteris (kaltinamųjų motina), kuri nurodė girdėjusi triukšmą, atnešė skudurėlį nuvalyti kraują. Tai, jog liudytoja negalėjo įvardinti kiek smūgių buvo suduota P. V. dėl tamsaus paros laiko, nesuteikia pagrindo manyti, jog ji apskritai nematė atliekamų smurtinių veiksmų. Šios išvados nepaneigia ir pačių kaltinamųjų parodymai, jog incidento metu L. J. jie nepastabėję, tuo pačiu nurodė, kad ji galėjo stovėti toliau, bei patvirtino, kad nukentėjusysis šaukėsi kažkokios moters pagalbos. Liudytoja D. K., atėjusi prie nukentėjusiojo, teigė mačiusi, jog vyriškis kraujuoja, dėl ko ir buvo atneštas skudurėlis nusivalyti kraują. Aplinkybės ar minėta liudytoja į įvykio vietą atėjo išgirdusi triukšmą, ar jai apie įvykį pranešė jos vaikai (A. ir A. K.), šiuo atveju neturi esminės įtakos, akivaizdu, jog kaltinamųjų padaryta veika ją atitraukė nuo įprastinės veiklos. Ji aktyviai aiškinosi įvykio aplinkybes su nukentėjusiuoju ir L. J., bei su vėliau atvykusiais policijos pareigūnais. Be visa ko, buvo sutrikdytas ir specialiųjų tarnybų darbas. Tiek policija, tiek greitoji medicinos pagalba buvo atvykusi į įvykio vietą, tačiau nukentėjusio joje jau nerado. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išdėstytos aplinkybės, priešingai pirmosios instancijos teismo išvadoms, patvirtina realų visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtų padarinių kilimo faktą. Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje, pats savaime, prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai teismų praktikoje paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011).

Nuteistųjų gynėjas apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad jo ginamųjų tyčia buvo nukreipta ne į viešosios tvarkos pažeidimą, bet į siekį apginti savo turtą, dėl ko jų veiksmai negali būti vertinami BK 284 straipsnio 1 dalies kontekste. Atsakant į tokius argumentus aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad teismų praktikoje pažymėta, jog BK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viešosios tvarkos sutrikdymo sudėtis nereikalauja išankstinio tikslo, kaip būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio. Be to, tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką gali kilti staiga, spontaniškai, dėl menkavertės dingsties arba visai be dingsties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-130/2013). BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma ir tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y., kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numato, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Taigi, nagrinėjamu atveju kaltinamųjų argumentai dėl tikslo sužaloti nukentėjusįjį ir sutrikdyti viešąją tvarką, nebuvimo juridinės reikšmės teisiniam kaltinamųjų veiksmų vertinimui neturi. Šiuo atveju kolegijai nekyla abejonių, kad K. veiksmai, t. y. nepaliaujamas smūgių sudavimas tiek stovinčiam, tiek gulinčiam asmeniui viešoje vietoje į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą – galvą, darant prielaidas dėl pastarojo nusikalstamų ketinimų vogti jų dviratį yra akivaizdžiai neadekvati reakcija į susidariusią situaciją, kurie iš esmės nesuderinami su visuomenėje nusistovėjusiomis elgesio normomis. Aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, jog A. ir A. K. suvokė, kad viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje smurtaudami prieš nukentėjusįjį, pažeidžia viešąją tvarką, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, bendrais bruožais numatė savo veiksmais sutrikdysiantys visuomenės rimtį ir sąmoningai to siekė.

A. ir A. K. pripažinus kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, spręstinas bausmės skyrimo už padarytą veiką ir subendrintos bausmės klausimas. Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumais (BK 90, 91 straipsniai). A. ir A. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteisti, administracine tvarka nebausti, psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašyti, charakterizuojami teigiamai, nusikaltimą padarė būdami nepilnamečiai. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie prisipažino įvykdę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, jog A. ir A. K. gali būti skirta viena švelnesnių straipsnio sankcijoje numatytų bausmės rūšių – areštas, nustatant 25 parų arešto laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu A. ir A. K. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, jiems už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, ir skirtina subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Jų atžvilgiu taikytinos BK 64¹straipsnio ir BK 92 straipsnio nuostatos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra aiškiai nurodyta, kokias faktines aplinkybes nustatė teismas, išnagrinėjęs bylą. Jame nurodyta tik tai, kuo buvo kaltinamas kiekvienas iš kaltinamųjų: „A. K. buvo kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d., 135 str. 1 d. tuo, kad jis <...>“; „A. K. buvo kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d., 135 str. 1 d. tuo, kad jis <...>. Tokios formuluotės yra ydingos, neatitinkančios nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų. Šiuos trūkumus kolegija vertina kaip teismo dėmesio ir atidumo stoką ir dėl jų nuosprendžio nenaikina. Iš skundžiamame nuosprendyje toliau išdėstytų įrodymų vertinimo, veikos kvalifikavimo motyvų yra aišku, kuriuos kaltinamųjų veiksmus teismas laikė įrodytais ir atitinkančiais BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Tokiu būdu laikytina, kad šiuo atveju nebuvo padarytas esminis BPK pažeidimas, kuris būtų suvaržęs įstatymų garantuotas kaltinamojo teises ar būtų sukliudęs teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 329 straipsnio 4 punktas, 369 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 3,4 dalimi, 329 straipsniu 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Eviltienės skundą tenkinti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. K. ir A. K. išteisinti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

A. K. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 25 parų arešto bausmę;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, A. K. paskirtas bausmes pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per visą nurodytą laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, ar darbu.

A. K. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 25 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, A. K. paskirtas bausmes pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę bausmę –laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per visą nurodytą laikotarpį tęsti mokslą ir neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.