Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 259 str. 2 d., BK 199 str. 4 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti bei nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, gabeno narkotines medžiagas, o būtent: jis, 2019-03-27 skirsdamas lėktuvu iš Londono į Vilnių reisu Nr. W68046, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė ir gabeno tarp savo asmeninių daiktų nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų“ I-ąjį sąrašą, o būtent - 0,7760 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis - 13,4 %, supakuotų į reklaminį popierinį voką su užrašu „Where to go for travel money...“ ir į skaidraus plastiko styginį maišelį, bei, skirsdamas lėktuvu iš Londono į Vilnių reisu Nr. W68046, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo tarp jam priklausančių daiktų šias narkotines medžiagas gabeno per Lietuvos Respublikos sieną iki tol, kol jo gabenamas narkotines medžiagas, 2019-03-27 12.20 val. atvykus iš Londono į Vilnių reisu Nr. W68046 į Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pasienio kontrolės punktą, esantį Vilniuje, Rodūnios kelias 2, pasienio tikrinimo metu rado Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės pareigūnai.

Šiais savo veiksmais M. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 str. 2 d., bei nusikaltimą, numatytą BK 199 str. 4 d.

Kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019-03-26 apie 15 val., būdamas Londone ir, eidamas gatve, užuodė marichuanos kvapą ir iš ten buvusio asmens įsigijo apie 2 g "žolės“. Jokių kontaktinių duomenų asmens, iš kurio pirko "žolę", neturi, jį matė pirmą kartą. Nusipirkęs "žolės", dalį jos surūkė, likusią dalį įsidėjo į voką. 2019-03-27 atsikėlęs ryte viešbutyje, vėlavo į lėktuvą ir nuo staliuko viską susimetė į kuprinę. Turėjo du tokius pat vokus – viename buvo pinigai, kitame - kanapės. Atskridus į Lietuvą, praeinant pro patikrą, jį sustabdė pareigūnai. Pareigūnams tikrinant M. M. daiktus, jis (M. M.) pamatė, kad kuprinėje yra tas vokas, į kurį buvo įsidėjęs "žolę", iš karti pareigūnams pasakė, kad tame voke yra "žolės". Jie patikrino tą voką ir rado jame "žolę". Nuoširdžiai galisi dėl savo poelgio, bendradarbiavo su pareigūnais, nieko neslėpė.

Iš esmės analogiškus parodymus M. M. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 140-143; 150-152, 1 t.)

Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, todėl byla nagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, teismo nuomone, patvirtina ne tik kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio metu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu duoti jo paties ir liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

Byloje nėra ginčo dėl to, jog M. M. asmens kratos metu, be kitų asmeninių daiktų, buvo rastas polietileninis maišelis su žalios spalvos augaline medžiaga (b.l. 123-125, 1 t.).

M. M. neneigia, kad būtent jis 2019-03-26 apie 15 val. būdamas Londone, tiksliai nenustatytoje vietoje iš nepažįstamo asmens įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), dalį jos suvartojo, o kitą dalį per skubėjimą įsidėjo į bagažą. Jis žinojo, jog Lietuvoje narkotinė medžiaga yra draudžiama. Specialiai jos parsigabenti į Lietuvą tikslo neturėjo, jei laiku būtų apsižiūrėjęs, tai šią medžiagą arba būtų palikęs viešbutyje, arba išmetęs pakeliui į oro uostą. Iš kaltinamojo paaiškinimų matyti, jog jis nei gydytojo paskyrimo šioms medžiagoms, nei jokio leidimo šių medžiagų gabenimui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturėjo, jas gabendamas tarp jam priklausančių daiktų muitinės kontrolei nepateikė.

Iš 2019-03-27 Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos specialistės I. K. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2019-03-27 12.20 val. į Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje esantį Vilniaus oro uostą PKP reisu W68046 iš Londono atvyko LR pilietis M. M., gim. (duomenys neskelbtini). Dokumentų patikrinimo metu asmuo savo elgesiu sukėlė įtarimą, blaškėsi, žvalgėsi į visas puses, akivaizdžiai nerimavo, todėl M. M. buvo atliktas nuodugnus asmens patikrinimas. Jaunesnysis specialistas R. S. ir jaunesnysis specialistas R. A. atliko asmens ir jo daiktų apžiūrą. Apžiūros metu rankiniame bagaže buvo rastas maišelis su žalios spalvos medžiaga, kuri skleidė aitrų kvapą. Kilo įtarimas, jog tai narkotikai. Iškviesti muitinės pareigūnai atliko narkotikų identifikavimo testą ir nustatė, jog tai marichuana (b.l. 13, 1 t.).

2019-03-27 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. S. parodė, kad 2019-03-27 dirbo dieninėje pamainoje. 12.25 val. leidosi lėktuvas iš Lutono oro uosto. Apie 12.45 val. jį iškvietė pirmos linijos pareigūnė S. I.. Pareigūnė pranešė, kad jai įtarimą sukėlė vienas asmuo. Kai pamatė asmenį, pastebėjo, kad jis blaškėsi, nervinosi. Priėjo prie asmens ir nusprendė nueiti į bagažo skyrių ir kartu su muitinės pareigūnais patikrinti to asmens bagažą. Dokumentų patikrinimo metu nustatyta, kad tai Lietuvos Respublikos pilietis M. M.. Bagažo skyriuje atidarius jo lagaminą buvo rasti 2 vokai. Viename buvo pinigai, o kitame žalios spalvos medžiaga, skleidžianti aitrų kvapą, kuri sukėlė įtarimą, kad tai yra galimai narkotinė medžiaga. Kartu su muitinės pareigūnais panaudojus narkotikų identifikavimo testą buvo nustatyta, kad ta medžiaga yra marichuana. Asmuo prisipažino, kad tai yra narkotinė medžiaga, kurią jis teigė, kad įsigijo Londone. Daugiau draudžiamų daiktų pas asmenį nerasta (b.l. 15-16, 1 t.).

Iš 2019-03-27 Asmens kratos protokolo matyti, kad Rodūnios kelias 2, Vilniuje, atliktos M. M. asmens kratos metu, be kitų asmeninių daiktų, buvo rastas politileninis maišelis su žalios spalvos augaline medžiaga ( b.l. 123-125, 1 t.).

Specialisto išvadoje Nr. 11-622(19) nurodyta, kad tirti pateikta rusvai žalios spalvos augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys). Kanapių (antžeminių dalių) masė - 0,7760 g. Šiose kanapėse (antžeminėse dalyse) delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 13,4% (b.l. 54-56, 1 t.).

Iš M. M. Lietuvos Respublikos sienos kirtimo išklotinės matyti, kad 2019-03-25 14.23 val. jis išvyko iš Vilniaus oro uosto, atvyko 2019-03-27 12.50 val. (b.l. 170-172, 1 t.).

Kanapės (antžeminės dalys) įrašytos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų“ I-ąjį sąrašą – t. y. narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje.

BK 259 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nustatyta, kad baudžiamas: „Tas, kas neteisėtai gamino, ir (ar) perdirbo,+ ir (ar) įgijo, ir (ar) laikė, ir (ar) gabeno, ir (ar) siuntė nedidelį kiekį narkotines ar psichotropines medžiagų, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti“, t. y. šiame straipsnyje numatytas nusikalstamai neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi BK 259 str. 2 d. dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 259 str. 2 d., vienok, nė viena iš šių veikų negali būti preziumuojama, o kiekviena jų turi būti įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Byloje kaltinamajam kaltinimai pateikti dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti, o būtent narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo ir gabenimo, tačiau ištyrus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, jog alternatyvios veikos – įgijimo faktas nepasitvirtino. Išskyrus paties kaltinamojo parodymus, apie kanapių (antžeminių dalių) įgijimo laiką, vietą ir kitką (iš ko ir už kiek), byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes. Šių kaltinamojo nurodytų aplinkybių teismas negali patikrinti jokiais prieinamais būdais. Vien to fakto, kad pas kaltinamąjį buvo rastos narkotinės medžiagos, neleidžia preziumuoti šių narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybių, taip pat jokiais objektyviais įrodymais nepatvirtintomis laikytinos ir tos kaltinime nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis dalį įgytų medžiagų buvo suvartojęs, todėl šios aplinkybės (dėl narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) įgijimo ir vartojimo) iš kaltinimų yra šalinamos.

Atkreiptinas dėmesys, jog BK 259 straipsnyje įtvirtinta nusikalstamų veikų sudėtis yra formali, o joje nurodytos veikos (gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė) turi alternatyvią savarankiškų veikų teisinę reikšmę, todėl šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas atlieka bet kurią iš minėtų alternatyvių veikų, nepriklausomai nuo padarinių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014-07-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014). Taigi nagrinėjamu atveju M. M. veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės, ar kaltinamasis į Lietuvą atsigabentas medžiagas turėjo realią galimybę vartoti ar ne.

Kaip patvirtina aukščiau minėta specialisto išvada Nr. 11-622(19), kaltinamasis laikė ir gabeno narkotinę medžiagą - kanapes (antžeminės dalys). Jo disponuotų (laikytų ir gabentų) kanapių (antžeminių dalių) masė - 0,7760 g. Šiose kanapėse (antžeminėse dalyse) delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 13,4% (b.l. 54-56). Duomenų, kad pas kaltinamąjį rastos narkotinės medžiagos - kanapės (antžeminės dalys) būtų gydytojo išrašytos kaltinamajam gydymo tikslais – nėra. Duomenų, kad kaltinamasis narkotines medžiagas platintų, byloje nėra. Kaltinamojo disponuotos medžiagos kiekis neviršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintame sąraše nurodyto nedidelio kiekio (ne daugiau kaip 5 g) ribos, todėl kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagal BK 259 str. 2 d., kaip baudžiamasis nusižengimas buvo kvalifikuoti teisingai.

BK 199 straipsnio 4 dalies dispozicija nustato kontrabandos nusikaltimo sudėtį. Pagal šį straipsnį atsako ,,tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius)“.

Kontrabandos objektyviajai pusei būdingi aktyvūs veiksmai, neteisėtas daiktų, nurodytų BK 199 str. 4 d. dispozicijoje, gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 43 ,,Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ 2.1. punkte išaiškinta, kad gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną, per muitinę arba ją apeinant. Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paštu, nešimas pėsčiomis, taip pat jų transportavimas naudojant vamzdynus, elektros linijas, vandentiekius, oro ar vandens sroves ir panašiai. Taigi, kaip matyti, gabenimo būdai gali būti labai įvairūs. Šioje byloje kontrabanda buvo gabenama kaltinamajam skrendant lėktuvu iš Londono į Vilnių savo asmeniniame bagaže.

BK 199 str. numatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo bet kokio muitinės kontrolės išvengimo momento, nereikalaujant padarinių atsiradimo, užtenka paties gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną fakto. Kaltinamojo nusikalstamus veiksmus, t. y. neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, numatytą BK 259 str. 2 d., bei narkotinių medžiagų kontrabandą (BK 199 str. 4 d.), teismas vertina kaip idealiąją šių nusikaltimų sutaptį, nes šie nusikaltimai buvo padaryti tais pačiais nusikalstamais veiksmais. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog narkotinių medžiagų kiekis veikos kvalifikavimui pagal BK 199 str. 4 d. neturi reikšmės, svarbu, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog kaltinamasis kontrabanda gabeno šio straipsnio dispozicijoje draudžiamus daiktus, šiuo konkrečiu atveju – narkotines medžiagas.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas mano, jog M. M. kaltė dėl disponavimo (laikymo ir gabenimo) nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, neturint tikslo jos platinti, bei šios medžiagos neteisėto gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant muitinės kontrolei ir neturint leidimo, yra įrodyta. Visi aukščiau išdėstyti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 str. 2 d., BK 199 str. 4 d. Kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu yra kvalifikuoti teisingai.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

M. M. idealiosios sutapties sąlygomis padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkių, o kita – baudžiamųjų nusižengimų kategorijoms (BK 11 str.). M. M. anksčiau neteistas, nors daug kartų baustas administracine tvarka, tačiau visi nusižengimai susiję su KET taisyklių nesilaikymu (b.l. 159-169, 1 t). Duomenų, kad būtų gydęsis Psichikos sveikatos centre ir/ar psichiatrinėje ligoninėje – nėra, jis yra jauno amžiaus, dirba, didelės žalos valstybei nepadarė, o tai taip pat rodo, kad jis nėra priklausomybių turinti ir/ar nusikalsti linkusi asmenybė, nusikalstamos veikos padarymas daugiau atsitiktinis, nesusijęs su jo ankstesniu gyvenimo būdu, kaltinamasis nėra susijęs su kažkokiomis kriminalinėmis struktūromis. Kaltinamasis, davė nuoširdžius ir išsamius parodymus apie savo veiksmus, kritiškai vertina savo veiksmus, ir, kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, jo tikslas nebuvo įsigytas narkotines medžiagas platinti kitiems asmenims, įtraukti ar skatinti kitus į narkotikų vartojimą, padaryti veiksmai nesukėlė jokių sunkių pasekmių.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, jog jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Už sunkios nusikalstamos veikos padarymą numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, už baudžiamojo nusižengimo padarymą – viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas.

Skirdamas bausmes, teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 str. 1 dalis). BK 62 str. 1, 2, 4 dalyse numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Šioje byloje nėra nustatytų visų aukščiau paminėtame baudžiamajame įstatyme nurodytų aplinkybių, kurios leistų M. M. paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą. Visgi, įvertinus bausmių skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, teismas mano, kad šiuo atveju yra pagrindas M. M. taikyti BK 54 str. 3 dalyje numatytą teisingumo principą ir šiuo pagrindu paskirti jam švelnesnę, nei įstatymo numatyta už sunkią nusikalstamą veiką, bausmę.

Teisingumo principo realizavimas, skiriant bausmes nusikaltusiam asmeniui, pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 str. 2 d. apibrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 str. 2 d. pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-259/2011). Kartu akcentuojama, kad taikyti BK 54 str. 3 dalies nuostatas galima tik tuo atveju, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų. BK 54 str. 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.

Šiuo atveju teismas jau anksčiau konstatavo, kad M. M. nėra įstatyminio pagrindo taikyti BK 62 str. nuostatas. Kaip minėta, M. M. anksčiau neteistas, neigiamai vertina savo veiksmus, jo asmenybė yra charakterizuojama išimtinai teigiamai, davė išsamius ir nuoširdžius parodymus, pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Pagal nustatytas bylos aplinkybes galima daryti išvadą, kad M. M. padarytos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos daugiau iš smalsumo bei sąlygotos lengvabūdiško požiūrio į įstatymo saugomas vertybes dėl gyvenimiškos patirties stokos, neteisingai įvertinus pačios veikų pavojingumą bei iš to kylančios atsakomybės griežtumą. Konstatuotina, kad nurodytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis, rodančiomis, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekiami ir už sunkaus nusikaltimo padarymą neskiriant kaltinamajam su laisvės atėmimu susijusios bausmės (BK 54 str. 3 d.), juo labiau, kad kaltinamasis dirba.

Atsižvelgus į teismo nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, atsiradusias pasekmes, tiksliau – neigiamų ir negrįžtamų pasekmių nebuvimą, teismas sprendžia, kad nors kaltinamasis ir dirba, tačiau jis dirba pagal individualios veikos sutartį, jo gaunamų pajamų dydis nėra stabilus ir vienodas, kaltinamajam už abi inkriminuotas nusikalstamas veikas skirtina vienoda, tačiau skirtingų dydžio bausmė – laisvės apribojimas, tuo pačiu nustatytini draudimai ir įpareigojimai.

Kadangi kaltinamajam inkriminuotos veikos, numatytos BK 259 str. 2 d. bei BK 199 str. 4 d. padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai ir yra priskiriamas sunkiems nusikaltimams ir baudžiamajam nusižengimui, kurie savo pavojingumu priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl pagal atskirus straipsnius paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 str. 2 d. ir 5 d. 1, 2 p., tvarka taikant bausmių apėmimo būdą.

Byla iš esmės išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl yra sąlygos ir pagrindai BK 64¹ str. taikymui.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2019-03-27 iki 2019-03-29 (dvi paras b.l. 114-117 1 t.), kas, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 b) punkto nuostatomis prilyginama 4 laisvės apribojimo dienoms.

Paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (M. M. vardu išduotų asmens tapatybės kortelės ir paso) paėmimas (b.l. 119-120, 1 t.), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, naikintinos, asmens dokumentai (saugomi prie bylos) - grąžintini M. M..

Narkotinės medžiagos - 0,5804 g kanapių (antžeminių dalių) saugomos Valstybės sienos apsaugos tarnybos Turto valdymo valdybos Vilniaus skyriuje pagal 2019-04-26 Kvitas B Nr. B001233, (b.l. 59-60, 1 t.) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos.

3 vnt. kompaktinių diskų su apžiūrų duomenimis (2019-04-08 Apžiūros protokolas - b.l. 68-72, 1 t.; 2019-06-17 Apžiūros protokolas - b.l. 73-74, 1 t.; 2019-04-08 Apžiūros protokolas - b.l. 75-79, 1 t.; 2019-06-17 Daiktų apžiūros protokolas - b.l. 80-81, 1 t.; 2019-06-21 Daiktų apžiūros protokolas - b.l. 88-91, 1 t.), saugomi prie galinio bylos viršelio vokuose, toliau saugotini prie bylos.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Išnagrinėjęs bylą, bei vadovaudamasis BPK 297-305, 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. M. pripažinti kaltu pagal BK 259 str. 2 d. ir jam paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

- pripažinti kaltu pagal BK 199 str. 4 d. ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 d., jam paskirti laisvės apribojimą 1 metams ir 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2, 5 d. 1, 2 p., paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 metams ir 3 mėnesiams.

Pritaikius BK 64/1 str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę nustatyti laisvės apribojimą 10 mėnesių įpareigojant:

- per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir nebendrauti su tokias medžiagas vartojančiais asmenimis;

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019-03-27 iki 2019-03-29 (dvi paras b.l. 114-117 1 t.), kas, vadovaujantis BK 65 str. 2 b) punkto nuostatomis prilyginama 4 laisvės apribojimo dienoms.

M. M. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (M. M. vardu išduotų asmens tapatybės kortelės ir paso – saugomų byloje) paėmimą (b.l. 119-120, 1 t.), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti, asmens dokumentus grąžinti M. M..

Narkotines medžiagas - 0,5804 g kanapių (antžeminių dalių), saugomas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Turto valdymo valdybos Vilniaus skyriuje pagal 2019-04-26 Kvitą B Nr. B001233, (b.l. 59-60, 1 t.) nuosprendžiui įsiteisėjus - sunaikinti.

3 vnt. kompaktinių diskų su apžiūrų duomenimis (2019-04-08 Apžiūros protokolas - b.l. 68-72, 1 t.; 2019-06-17 Apžiūros protokolas - b.l. 73-74, 1 t.; 2019-04-08 Apžiūros protokolas - b.l. 75-79, 1 t.; 2019-06-17 Daiktų apžiūros protokolas - b.l. 80-81, 1 t.; 2019-06-21 Daiktų apžiūros protokolas - b.l. 88-91, 1 t.), saugomus prie galinio bylos viršelio vokuose, toliau saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.