- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-05
- Bylos Nr.
- 2S-2251-302/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39308-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- L. U.
- Atsakovas
- M. U.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių ir apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 119.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės L. U. ieškinį atsakovams M. U., atstovaujamam pagal įstatymą Ž. U., L. U., atstovaujamai pagal įstatymą T. L., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių ir apsaugos skyriui dėl išlaikymo priteisimo bei uzufrukto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. U. kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti ieškovei uzufruktą į palikėjui A. U. priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), leidžiant ieškovei gyventi šiame bute iki ieškovės gyvos galvos (ieškovės mirties); priteisti ieškovei išlaikymą iš palikėjo A. U. įpėdinių atsakovų Ž. U., M. U. ir L. U. po 450 Lt/mėn. periodinių išmokų (po 1/3 dalį išlaikymo sumos iš kiekvieno įpėdinio) nuo kreipimosi į teismą dienos iki ieškovės gyvos galvos, neviršijant palikėjo A. U. palikimą sudarančios turto apimties, kad iš šios sumos būtų padengtos būsto šildymo išlaidos ir komunalinės paslaugos, kurias anksčiau apmokėdavo palikėjas A. U.; indeksuoti priteistas periodines išmokas, mokamos iki ieškovės gyvos galvos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Atsiliepimas
Atsakovė L. U., atstovaujama pagal įstatymą T. L. atsiliepime į ieškinį, ieškovės reikalavimą dėl uzufrukto palikėjui A. U. priklausančiam butui adresu (duomenys neskelbtini) patenkinti; kitus ieškovės reikalavimus atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas iki 2014 m. liepos 31 d. trūkumams pašalinti, t.y. pateikti dokumentus, kam iš įpėdinių ir kokiomis dalimis parėjo paveldimas turtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi ieškovės L. U. ieškinį paliko nenagrinėtu. Teismas nutartyje pažymėjo, jog teismo nurodymų ieškovė neįvykdė, nepateikė teismui dokumentų, kam iš įpėdinių ir kokiomis dalimis perėjo paveldimas turtas, todėl nei nustatyti uzufrukto į butą adresu (duomenys neskelbtini), nei spręsti išlaikymo priteisimo klausimus teismas negali.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantė L. U. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu, remiantis teismo nurodytu motyvu yra neteisėtas, nepagrįstas, pažeidžia ar net visiškai paneigia ieškovės teisės į kreiptis į teismą įgyvendinimą bei prieštarauja pačiai ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirčiai. Apeliantės manymu, jos nurodytas ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas yra pakankamai aiškiai suformuluoti. Tiek teismui, tiek atsakovams ieškinys ir jo reikalavimai yra aiškūs ir suprantami. Teismas priimdamas ieškinį, ieškinio trūkumų nenustatė. Pažymi, kad su ieškiniu ieškovė pateikė visus su ieškinio pareiškimo metu egzistavusius teisingam bylos išsprendimui galinčius turėti įtakos įrodymus, kuriuos ieškovė turėjo ir galėjo pateikti. Teismo prašytų pateikti įrodymų apie tai kam iš įpėdinių ir kokiomis dalimis perėjo paveldimas turtas, ieškovė nepateikė ir negalėjo pateikti, nes šie dokumentai nei kreipimosi į teismą metu, nei 2014 m. birželio 2 d. nutarties dėl trūkumų šalinimo priėmimo metu, nei skundžiamos nutarties priėmimo metu neegzistavo. Skundžiamos nutarties priėmimo metu, ginčas tarp palikėjo A. U. įpėdinių dėl paveldimo turto dalių dar nebuvo išspręstas, paveldėjimo teisės liudijimai nebuvo išduoti. Taigi iš esmės teismas skundžiamą nutartį dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu priėmė remdamasis tuo, kad ieškovė nepateikė dokumentų, kam iš įpėdinių ir kokiomis dalimis perėjo paveldimas turtas, t.y. dokumentų, kurie neegzistavo ir kurių gavimas išimtinai priklauso nuo paveldėjimo bylą vedančio notaro ir atsakovų. Ieškovė niekaip negali įtakoti šių liudijimų išdavimo.
Atsiliepimas
Atsakovai bei išvadą byloje teikianti institucija per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta.
Atskirajame skunde keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtu, dėl to, jog ši nepateikė teismui dokumentų, kurių pasak ieškovės ji negalėjo gauti.
Galimybė pateikti apeliaciją yra vienas iš pagrindinių veiksnių, nuo kurių priklauso asmens subjektyvus ginčo sprendimo procedūrų teisingumo vertinimas, o kartu ir pasitikėjimas teisingumo vykdymo kokybe. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama laikantis visiems privalomos įstatymais nustatytos tvarkos.
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2013 m. rugsėjo 5 d. mirė apeliantės sunūs A. U.. Palikėjas turi pirmos eilės įstatyminių įpėdinių: sutuoktinę Ž. U. ir du nepilnamečius vaikus L. U., gim. 1998-09-02 ir M. U., gim. 20120529. Ieškovė pateikusi ieškinį prašė nustatyti uzufruktą į palikėjui A. U. priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), leidžiant ieškovei jame gyventi iki gyvos galvos bei priteisti išlaikymą iš palikėjo A. U. įpėdinių. 2014 m. birželio 2 d. teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog iki šios dienos, konkretūs buto, esančio (duomenys neskelbtini)savininkai ir jų dalys bute neaiškūs, ko pasėkoje pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovei terminą pateikti dokumentus, kam iš įpėdinių ir kokiomis dalimis perėjo paveldimas turtas. Ieškovei nepateikus minėtų įrodymų, pirmosios instancijos teismas paliko ieškinį nenagrinėtu.
Apeliantė L. U. pateikusi skundą nurodo, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu, tarp palikėjo A. U. įpėdinių kilęs ginčas dėl paveldimo turto dalių dar nebuvo išspręstas, ko pasėkoje paveldėjimo teisės liudijimai nebuvo išduoti. Taigi teismo iš ieškovės reikalautų dokumentų, ji pateikti negali dėl objektyvių priežasčių.
Konstitucijos 30 straipsnis bei CPK 5 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Pažymėtina, jog negalima riboti ieškovo teisės į teisminę gynybą dėl to, jog kažkokių įrodymų ieškovas kartu su ieškiniu nepateikia, teigdamas, jog jie apskritai neegzistuoja, ar kad jis neturi galimybės šiuos įrodymus gauti savarankiškai. Įpareigojus ieškovą kreipiantis į teismą pateikti įrodymus, kurių jis objektyviai negali pateikti, būtų pažeidžiama jo teisė į teisminę gynybą. Tam tikrų įrodymų nebuvimas gali būti reikšmingas tik sprendžiant ieškovo teisės į reikalavimo patenkinimą klausimą, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu, laikantis rungimosi, žodiškumo principų ir atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. vasario 17 d. Nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003). CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimai turi būti aiškinami sistemiškai su CPK 199 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis byloje dalyvaujančio asmens teisę prašyti teismo išreikalauti rašytinius įrodymus, taip pat bendruoju teisės principu impossibilium nulla obligatio est (negalima reikalauti to, kas neįmanoma).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad aplinkybė, jog paveldėjimo teisės liudijimai į palikėjo palikimą nėra išduoti, ko pasėkoje nėra žinomas buto, į kurį ieškovė prašo nustatyti uzufruktą, savininkas, paaiškėjo 2014-05-30, ieškovei pateikus prašymą sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. N2-1149-127/2014 iki įpėdiniams atsakovams bus išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į palikėjo A. U. palikimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2014 m. birželio 2 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl bylos sustabdymo netenkino ir nustatė jai terminą pateikti dokumentus, kam iš įpėdinių ir kokiomis dalimis perėjo paveldimas turtas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo reikalauti ieškovės pateikti dokumentus, kurių pateikti nebuvo galima, kadangi jie neegzistavo, ko pasėkoje ieškovė objektyviai negalėjo įvykdyti teismo įpareigojimo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtu remdamasis LR CPK 296 str. 1 d. 11 p. numatančiu, jog teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada nesutinka ir pažymi, jog kadangi ieškovė neturėjo realios galimybės gauti dokumentų, patvirtinančių kam iš įpėdinių ir kokiomis dalimis perėjo paveldimas turtas, nuo jos valios nepriklausančių, taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šio dokumento nepateikimo laikyti ieškinio formos trūkumu, dėl ko ieškinys galėtų būti paliktas nenagrinėtu, kadangi ieškovė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą šiuo atveju negalėjo tinkamai pasinaudoti. Iš byloje esančios 2014 m. birželio 2 d. nutarties negalima daryti vienareikšmės išvados, dėl kokių priežasčių teismas įpareigojo ieškovę pateikti dokumentus pagrindžiančius kieno nuosavybėje yra ginčo butas, jei kaip nurodoma ieškovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose, jog tokių duomenų kol kas nėra. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tai kartu reiškia, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę pateikti teismui neegzistuojančius įrodymus. Toks teismo įpareigojimas laikytinas pažeidžiančiu principą impossibilium nulla obligatio est, todėl nei jis pats, nei ginčijama nutartis, priimta dėl šio įpareigojimo nevykdymo, negali būti pripažinti teisėtais. Nustatęs, kad dokumentų, pagrindžiančių nuosavybę ginčo butui, teismui negali pateikti nei ieškovė, nei atsakovai, teismas turėjo nagrinėti bylą iš esmės ir vertinti teismui pareikšto reikalavimo pagrįstumą atsižvelgdamas į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą, o ne užbaigti procesą nepriimdamas sprendimo dėl ginčo esmės dėl ieškinio pareiškimo formos trūkumų.
Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. Nutartimi ieškovei nustatyti įpareigojimai negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, ieškovės ieškinys negalėjo būti paliktas nenagrinėtu dėl šių įpareigojimų neįvykdymo teismo nustatytu terminu, todėl ginčijama teismo nutartis naikintina dėl proceso teisės normų, nustatančių procesinių dokumentų trūkumų šalinimo pagrindus ir tvarką, netinkamo aiškinimo ir taikymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą, nagrinėti pirmos instancijos teismui.