Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-10-07 · Civilinė byla Nr. eB2-982-852/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2022-10-07Vilniaus apygardos teismas
  2. I-a instancijaSprendimas · 2023-02-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-07
Bylos Nr.
eB2-982-852/2023
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01018-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos.
Teisėjas
Andrius Verikas (pirm.)
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
Atsakovas
"Domikus"
Trečiasis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-2733-852/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01018-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Domikus“, trečiasis asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ir VSDFV) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Domikus“ bankroto bylą. Prašyme nurodo, kad atsakovė 2022 m. rugpjūčio 9 d. duomenimis skolinga ieškovui 13 357,33 Eur įmokų už darbuotojus. VSDFV, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio nuostatomis, bendrovei taikė priverstinio poveikio priemones per piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą, nuo 2022 m. kovo 3 d. teikė debeto mokėjimo nurodymus dėl lėšų nurašymo priverstine tvarka įmokų įsiskolinimui padengti, tačiau skola liko neapmokėta. Bendrovė neturi piniginių lėšų skolai padengti. Ieškovas kreipėsi dėl išieškojimo į antstolę N. Š. – S. dėl skolos išieškojimo, tačiau skolos išieškoti priverstine tvarka antstolei nepavyko. 2022 m. rugpjūčio 9 d. duomenimis UAB „Domikus“ apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu nėra. Juridinių asmenų registrui bendrovė paskutinį kartą balansą pateikė už 2019 m. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų, Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ registrų išrašų duomenimis bendrovė registruoto turto neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis antstoliai vykdo 46 597,60 Eur skolos išieškojimą pagal 10 (dešimt) vykdomųjų bylų. Atsižvelgiant į prašyme nurodytas aplinkybes, ieškovas teigia, kad UAB „Domikus“ yra nemoki.

2. Pareiškimo iškelti bankroto bylą kopija bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartis, kuria priimtas ieškovo pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo, buvo siunčiami atsakovės buveinės adresu. Atsiliepimo atsakovė nepateikė. Atsiliepimo nepateikimo priežastys nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 21 straipsnio 2 dalimi, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. JANĮ 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia juridinio asmens nemokumą – tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Teismų praktikoje, aiškinant bankrotą reglamentuojančias teisės nuostatas, pažymėta, kad tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-251-823/2019).

4. Atsakovė UAB „Domikus“ aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui bei nustatytu terminu teismui nepateikė, todėl, spręsdamas klausimą apie įmonės mokumą, teismas remsis ieškovo pateiktais duomenimis, prieinamais registrų bei viešais duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK)179 straipsnis).

5. Nekilnojamojo turto registrų duomenimis, atsakovė neturi nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto. Kelių transporto registro duomenimis atsakovė transporto priemonių taip pat neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis bendrovėje nėra apdraustųjų asmenų, bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 13 357,33 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis antstoliai vykdo išieškojimą iš atsakovės iš viso 10 (dešimtyje) vykdomųjų bylų. Turto arešto aktų registro išrašo duomenimis, atsakovė neturi areštuoto turto. Atsakovė Juridinių asmenų registrui aktualių finansinės atskaitomybės duomenų neteikia. Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktos 2019 m. birželio 12 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė 2019 m. turėjo 1170,00 Eur pelno. Tuo tarpu iš tų pačių metų balanso matyti, kad bendrovė turėjo turto iš viso už 10 315,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė – 6645,00 Eur. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenimis nėra neišnagrinėtų bylų, kuriose atsakovė dalyvautų ieškovės ar atsakovės statusu, atsakovei nėra keliama ar iškelta restruktūrizavimo byla. Taigi, iš aukščiau nurodytų duomenų matyti, kad atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių, t. y. turi pradelstų įsipareigojimų, todėl ji laikytina nemokia. Todėl yra JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

6. JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, jog juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad atsakovės turto nepakaks bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, todėl sprendžiama dėl JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų taikymo.

7. JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, teismas kelia bankroto bylą, tik jeigu tenkinama viena iš šių sąlygų: 1) asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, įmoka į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti; 2) nemokumo administratorius sutinka prisiimti bankroto proceso administravimo išlaidų riziką – riziką, kad bankroto proceso metu nebus gauta lėšų juridinio asmens bankroto proceso administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš paskirto nemokumo administratoriaus lėšų.

8. JANĮ 23 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu į teismo depozitinę sąskaitą nustatyta suma neįmokama, teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nustatyto termino įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, pabaigos Vyriausybės patvirtintose Nemokumo administratorių atrankos taisyklėse nustatyta tvarka nemokumo administratoriams praneša apie galimybę administruoti bankroto procesą prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką. JANĮ 23 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu per 30 dienų nuo teismo pranešimo apie galimybę administruoti bankroto procesą prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką pateikimo dienos nė vienas nemokumo administratorius nepateikia teismui sutikimo–deklaracijos, teismas priima nutartį atsisakyti iškelti nemokaus juridinio asmens bankroto bylą ir pavesti inicijuoti juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva ir ši nutartis yra neskundžiama.

9. Nagrinėjamu atveju pareiškimą (ieškinį) dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė VSDFV, todėl ieškovui nebuvo siūlyta įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti. Tuo tarpu Audito, vertinimo ir nemokumo informacinė sistemos (toliau – ir AVNIS) duomenimis, nemokumo administratorių atranka, pažymint, jog bankroto procesas vykdomas prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką, įvykdyta 2022 m. spalio 3 d. ir atrinkta nemokumo administratorė mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Bankroto laikas“ (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis).

10. Kadangi nemokumo administratorė sutiko prisiimti bankroto proceso administravimo išlaidų riziką – riziką, kad bankroto proceso metu nebus gauta lėšų juridinio asmens bankroto proceso administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš paskirto nemokumo administratorės lėšų, yra JANĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga, kuriai esant teismas kelia bankroto bylą. Duomenų, kad administratorės kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, teismas neturi. Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorę neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

11. Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis).

12. Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ nustatyta, kad bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA. Šios nutarties priėmimo dieną Lietuvos Respublikoje galioja 730,00 Eur MMA. Atsižvelgiant į bankroto iškėlimo dienai turimus duomenis apie įmonę, nemokumo administratorei nustatytinas 3 650,00 Eur (5 MMA x 730,00 Eur) bazinis atlygis, kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

13. Iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos areštuojamas atsakovės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

14. JANĮ 23 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad JANĮ 23 straipsnyje nustatyta tvarka iškelta bankroto byla nagrinėjama supaprastinta tvarka, jeigu juridinis asmuo nevykdo ūkinės komercinės veiklos. Šios nutarties priėmimo dieną nenustatyta, kad atsakovė vykdytų ūkinę komercinę veiklą, todėl teismas sprendžia, kad atsakovės bankroto procesas turi būti vykdomas supaprastinta tvarka (JANĮ 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

15. Kadangi teismas šia nutartimi nustatė, kad atsakovės bankroto procedūra įstatymo pagrindu turi būti nagrinėjama supaprastinta tvarka (JANĮ 23 straipsnio 7 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl įsiteisėjus nutarčiai iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovė bus laikytina įgijusi likviduojamos dėl bankroto bendrovės statusą įstatymo pagrindu (taikyta atsakovės bankroto supaprastinta tvarka teisinė pasekmė – likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens statuso įgijimas) (JANĮ 68 straipsnio 2 dalis). Tokio statuso įgijimas reiškia, kad atsakovei nemokumo įstatymo pagrindu bus taikoma likvidavimo procedūra (JANĮ 68 straipsnio 1 dalis, 83–92 straipsniai).

16. JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienus metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 23 straipsniu, 25 – 26 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Domikus“ tenkinti.

Iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Domikus“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) bankroto bylą.

Nagrinėti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domikus“ bankroto bylą supaprastinta tvarka.

Bendrovės nemokumo administratore paskirti mažąją bendriją „Bankroto laikas“ (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti nemokumo administratorei 3650,00 Eur (5 MMA) bazinį atlygį už bankroto proceso administravimą.

Areštuoti uždarosios akcinės bendrovės „Domikus“ nekilnojamąjį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Turto areštas galioja iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties dalį dėl nekilnojamo turto, prie trumpalaikio turto priskiriamo nekilnojamojo turto ar turtinių teisių arešto vykdyti skubiai.

Išaiškinti, kad kreditoriai, per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos, gali pateikti paskirtai nemokumo administratorei savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Pavesti paskirtai nemokumo administratorei atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokymo įstatymo 27 ir 32 – 33 straipsniuose nurodytus veiksmus.

Nustatyti 15 (penkiolikos) dienų nuo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Išaiškinti, kad valdymo organams nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Išsiųsti nutarties patvirtintas kopijas atsakovei, paskirtai nemokumo administratorei, ieškovui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Turto arešto aktų registrui ir Juridinių asmenų registrui.

Išsiųsti įsiteisėjusios nutarties patvirtintas kopijas Juridinių asmenų registrui, Turto arešto aktų registrui, Garantinio fondo administratoriui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, antstoliams.

Nutarties dalis dėl nemokumo administratorės paskyrimo ir bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nustatymo neskundžiama.

Kita nutarties dalis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Andrius Verikas