Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-09-05 · Byla Nr. N2-7546-792/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-09-05Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-02-13Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-09-05
Bylos Nr.
N2-7546-792/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05232-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Darius Kurpavičius
Ieškovas
O. B.
Atsakovas
M. C.
Išvadą teikia
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui
Advokatai
Svietlana Baracevičienė
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. N2-7546-792/2012(Proceso Nr. 2-06-3-05232-2012-8)Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 5 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Skirmutei Bartašienei, Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovės O. B. atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui M. C., institucijai, teikiančiai išvadą – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė O. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. C. dėl 1999-03-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo pakeitimo ir priteisimo iš atsakovo nepilnametės dukros S. C., gim. 1996-08-08, išlaikymui po 600 Lt mėnesinių periodinių išmokų. Nurodo, jog 1996-07-27 buvo įregistruota jos ir atsakovo santuoka, santuokos metu gimė dukra S. C.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999-03-18 nutarimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas vaikui – ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį nuo 1999-02-22 iki vaiko pilnametystės. Santuoka tarp šalių nutraukta 2000-11-07. Teigia, jog nuo pat dukters gimimo iki šios dienos ji viena pati augina ir išlaiko dukrą, jai dabar yra 15 metų, atsakovas faktiškai prie vaiko išlaikymo neprisideda. Dukra ūgtelėjo, išaugo jos poreikiai, padidėjo išlaidos, kurios būtinos vaiko normaliam augimui, ji nebegali viena pati išlaikyti dukters, todėl prašo padidinti priteistą išlaikymą (b.l. 3-4).

Atsakovas atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaiko, prašo jį tenkinti.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai (b.l. 49).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad S. C., gim. 1996-08-08, tėvai yra O. B. ir M. C. (b.l. 8, 5). Santuoka tarp O. B. (Cukurienės) ir M. C. nutraukta 2000-11-07 (b.l. 7) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999-03-18 nutarimu nutarta iš M. C. dukters išlaikymui išieškoti ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio vaikui kas mėnesį nuo 1999-02-22 iki vaiko pilnametystės (b.l. 10).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 str. 1 d. numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3. 3 str.), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas, o sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 1999-03-18 teismo nutarimu iš atsakovo M. C. priteistas išlaikymas dukrai S. C., gim. 1996-08-08 , po ¼ dalį dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį nuo 1999-02-22 iki dukters pilnametystės. Akivaizdu, jog nuo 1999 m. iki civilinės bylos pagal ieškovės ieškinį iškėlimo dienos, t.y. iki 2012-05-03, pasikeitė vaiko poreikiai, t.y. padidėjo poreikiai maistui, aprangai, mokymuisi. S. C., kurios išlaikymo dydžio klausimas nagrinėjamas teisme, šiuo metu yra 16 metų. Vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, vaistai, higienos reikmenys. Ieškovės teigimu dukros išlaikymui per mėnesį reikia apie 800-1000 Lt. Minėtu teiginiu teismas neturi pagrindo netikėti. Taip pat teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, kad piniginių lėšų reikia dukters vaistams, kadangi dukra kartais serga. Nustatyta, jog įvertinus įprastus būtinus dukters S. C. poreikius, jos išlaikymui per mėnesį reikia apie 800 Lt. Ieškinyje bei teismo posėdžio metu ieškovės nurodytos vaikui būtinos išlaidos atitinka vaiko amžių ir nėra aiškiai per didelės, nes, kaip minėta, remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovės vardu nėra registruota jokio kilnojamojo bei nekilnojamojo turto (b.l. 15, 16). Taip pat ieškovė nurodė, jog jos darbo užmokestis per mėnesį yra 850 Lt. Atsakovas nėra įgijęs nekilnojamojo turto (b.l. 45), jo vardu yra registruota 1 transporto priemonė (b.l. 44), nedirba (b.l. 42-43). Teismas pažymi, kad šalių turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui ar jo pakeitimui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaikus ar pripažinti, kad jo šiuo metu teikiamas išlaikymas yra per didelis. Pažymėtina, jog atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vengimo išlaikyti vaiką, 2008-07-01 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi atsakovas padengė dalį išlaikymo įsiskolinimo (b.l. 14-15). Nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. m. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 22, p. 13–22), kuri nuo 2008-01-01 yra 800 Lt.

Pažymėtina, kad teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, todėl gali būti pažeisti vaiko interesai. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, ieškovės ieškinys dėl vaiko išlaikymo pakeitimo tenkintinas iš dalies, keistina Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999-03-18 nutarimo dalis dėl išlaikymo dydžio ir iš atsakovo priteistina nepilnamečio vaiko S. C. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo momento, t.y. nuo 2012-05-03, iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 str. 1 d.). Iš atsakovo priteistina 97 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai ((400 Lt – 130 Lt = 270 Lt × 12 mėnesių = 3240 Lt) × 3 % = 97,20 Lt) (LR CPK 85 str. 1 d. 3 p., 80 str. 1 d. 1. p.).

CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingi teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Laikytina, jog ieškinys patenkintas 67 proc., todėl ieškovei iš atsakovo priteistini 67 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų – 730 Lt (1089 Lt × 67 % = 729,63 Lt).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 ir 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999-03-18 nutarimo dalį civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui – dukrai S. C. - priteisimo ir priteisti iš atsakovo M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters S. C., gim. 1996-08-08, išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo momento, t.y. nuo 2012-05-03, iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

S. C. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti O. B..

Ieškovei O. B. iš atsakovo M. C. priteisti 730 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo M. C. priteisti valstybei 97 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Kurpavičius