- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-13
- Bylos Nr.
- 2A-153-524/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05232-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Alona Romanovienė, Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- O. B.
- Atsakovas
- Mindaugui Cukurui
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Audriaus Saulėno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui Mindaugui Cukurui, institucijai, teikiančiai išvadą – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo bei ieškovės O. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-05 sprendimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999-03-18 sprendimą ir priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros S. C. išlaikymui po 600 Lt periodinių išmokų kas mėnesį. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999-03-18 nutarimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui – ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį nuo 1999-02-22 iki vaiko pilnametystės. Santuoka tarp šalių nutraukta 2000-11-07. Teigia, jog nuo pat dukters gimimo iki šios dienos ji viena pati augina ir išlaiko dukrą, jai dabar yra 15 metų, atsakovas faktiškai prie vaiko išlaikymo neprisideda. Dukra ūgtelėjo, išaugo jos poreikiai, padidėjo išlaidos, kurios būtinos vaiko normaliam augimui, ji nebegali viena pati išlaikyti dukters, todėl prašo padidinti priteistą išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-05 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999-03-18 nutarimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui – dukrai S. C. – priteisimo ir priteisė iš atsakovo Mindaugo Cukuro nepilnametės dukters S. C. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo momento, t. y. nuo 2012-05-03 iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; ieškovei iš atsakovo priteisė 730 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 97 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nurodė, kad nuo 1999 m. iki civilinės bylos pagal ieškovės ieškinį iškėlimo dienos pasikeitė vaiko poreikiai, t. y. padidėjo poreikiai maistui, aprangai, mokymuisi. Vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, vaistai, higienos reikmenys. Teismas įvertino įprastus būtinus dukters poreikius ir nustatė, kad jos išlaikymui per mėnesį reikia apie 800 Lt, atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką ir priteisė 400 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-05 sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai – pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999-03-18 nutarimą ir priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 600 Lt per mėnesį periodinių išmokų. Nurodė, kad ieškovės darbo užmokestis sudaro apie 850 Lt, ji nuo pat gimimo išlaiko dukrą. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad nepilnametė dukra gyvena su ieškove, todėl jai tenka didesne dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą padidinti išlaikymą iki 600 Lt.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes, nustatė 400 Lt per mėnesį išlaikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis teismo išvadomis.
Pažymėtina, kad LR CK 3.3 str. 1 d. yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos principas. Teismas, priimdamas sprendimą byloje, kurioje sprendžiami vaikui išlaikyti reikiamos sumos dydžio, išlaikymo formos klausimai, visų pirma turi vertinti byloje nustatytas aplinkybes vaikų teisių ir interesų aspektu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti sprendžiamos vaikų interesų naudai. LR CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 3 d.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens pakitusią turtinę padėtį reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Išaiškintina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas nepilnamečiam vaikui, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką orientaciniu kriterijumi gali būti LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri sudarė 800 Lt. Darytina išvada, kad abiejų tėvų teikiamas išlaikymas turėtų sudaryti 800 Lt. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienos minimalios mėnesio algos kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. LR CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Šioje byloje matyti, kad apeliantės vardu nėra registruota jokio kilnojamojo bei nekilnojamojo turto (b. l. 15, 16), tačiau ji dirba, jos darbo užmokestis per mėnesį yra 850 Lt, o nuo 2013-01-01 minimali mėnesinė alga sudaro 1000 Lt. Atsakovas taip pat nėra įgijęs jokio nekilnojamojo turto (b. l. 45), jo vardu yra registruota viena transporto priemonė (b. l. 44), nedirba (b. l. 42–43). Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad realiai šalių turtinė padėtis yra panaši, tačiau ieškovė turi darbą ir gauna nuolatines pajamas, todėl realiai gali prisidėti labiau prie dukters išlaikymo prižiūrėdama ją, rūpindamasi jos buitimi ir kt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymui pakanka 800 Lt per mėnesį. Apeliantė nepateikė duomenų, paneigiančių šią išvadą, t. y., kad šalių dukrai būtinas didesnis išlaikymas. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas ir prieš tai nemokėjo teismo priteisto kur kas mažesnio išlaikymo. Darytina išvada, kad šiuo atveju priteistas išlaikymas turi būti realus, t. y. atsakovas turi būti pajėgus teikti nustatyto dydžio išlaikymą. Išaiškintina, kad apeliantės motyvai, kad atsakovas prieš tai nemokėjo išlaikymo, todėl šiuo metu turi būti priteista didesnė išlaikymo suma, atmestini kaip nepagrįsti. Pastebėtina, kad iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo galiojo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999-03-18 sprendimas, todėl šio sprendimo pagrindu ieškovė turėjo teisę kreiptis į antstolį dėl priteisto išlaikymo išieškojimo.
Kiti apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti priimtą teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.
Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 72 Lt žyminio mokesčio. Vadovaujantis LR CPK 83 str. 1 d. 2 p. ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl jai grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija (LR CPK 87 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-05 sprendimą palikti nepakeistą.
Grąžinti ieškovei O. B. 72 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2012-10-03. Šią nutarties dalį pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.