Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų O. J. ir V. M. apeliacinius skundus dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

O. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį – areštu 25 (dvidešimt penkioms) paroms; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 5 dalimis, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta 2015 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto apylinkės nuosprendžiu, prie paskirtos subendrintos bausmės pridėta 2015 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto apylinkės nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – vienas mėnuo laisvės atėmimo ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – vieneri metai ir vienas mėnuo, bausmę atliekant pataisos namuose;

V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta 2015 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės nuosprendžiu prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės subendrintos galutinės bausmės pridėta paskirtos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 6 (šešeri) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės.

O. J. ir V. M. nuteisti už tai, kad 2014 m. kovo 12d., apie 14⁵⁵ val., dienos metu, veikdami bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, po to, kai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, paskambinęs G. A. į laidinį telefoną, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), ir melagingai pristatęs policijos pareigūnu, pranešė, kad neva jos sūnus padarė avariją, t. y. A. A. susižalojo pats ir sužalojo mažą mergaitę, kuriai trūko galvos kaukolė, į smegenis išsiliejo kraujas ir daroma operacija, ir kad jos sūnus nepatektų į kalėjimą, reikia surinkti 10 000 litų (2 896,20 Eur), o G. A. pasakius, kad tiek pinigų neturi ir gali duoti tik 1 300 JAV dolerių (936,13 Eur), į ką pareigūnu apsimetęs vyriškis pasakė, kad paimti pinigų atvažiuos mergaitės brolis, vienas iš kaltinamųjų V. M., pagal išankstinį susitarimą veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, sužinojęs iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, skambinusio nukentėjusiajai G. A., adresą, kur reikės ateiti paimti pinigus, šį adresą pasakė kitam kaltinamajam O. J., kuris atėjęs pas nukentėjusiąją G. A. į namus adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., iš pastarosios paėmė 1 300 JAV dolerių (936,13 Eur), t. y. apgaulės būdu iš nukentėjusiosios G. A. išviliojo pinigus, 1 300 JAV dolerių (936,13 Eur), ir tokiu būdu abu kaltinamieji apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą – pinigus, tuo padarydami nukentėjusiajai G. A. 936,13 eurų turtinę žalą. Tuo O. J. ir V. M. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Be to, O. J. nuteistas ir už tai, kad 2014 m. kovo 12d., apie 15⁰⁰ val., dienos metu, būdamas G. A. namuose, esančiuose adresu S. D. (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., kuri apgaulės įtakoje kaltinamajam O. J. atidavė namuose laikytus pinigus tariamai žalai atlyginti, išeidamas iš buto, nukentėjusiajai G. A. nematant, koridoriuje, nuo drabužių kabyklos slapta pagrobė buto šeimininkės sūnui A. A. priklausančią rankinę, kurios vertė yra 150 Lt (43,44 Eur), su joje buvusiais automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo rakteliais su signalizacijos pulteliu, kurių vertė yra 300 Lt (86,89 Eur), ir automobilio „Audi A4 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimu, neturinčiu materialinės vertės (viso pagrobė svetimo turto, kurio bendra vertė - 130,33 Eur), tuo padarydamas nukentėjusiajam A. A. 130,33 Eur turtinę žalą. Tuo O. J. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Baudžiamosios bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme apibrėžia apeliacinių skundų ribos. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pagal pateiktus nuteistųjų apeliacinius skundus šioje baudžiamojoje byloje nagrinėtini du esminiai aspektai:

V. M. dalyvavimas darant BK 182 straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką kartu su O. J. ir kitu, nenustatytu asmeniu;O. J. paskirtos bausmės rūšis ir dydis.

Dėl V. M. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas betarpiškai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir V. M. veiksmus kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Byloje nėra ginčo, kad 2014 m. kovo 12 d., apie 14:55 val., V. M. kartu su O. J., K. B. vairuojamu automobiliu nuvyko prie nukentėjusiosios G. A. namų, adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergės m. Nukentėjusioji, po nenustatyto asmens skambučio apie jos sūnaus A. A. tariamai padarytą avariją, kurios metu buvo sužalota mergaitė, atidavė 1 300 JAV dolerių O. J., kaip tariamam nukentėjusios mergaitės broliui. Šias aplinkybes patvirtina tiek nuteistojo O. J., tiek nukentėjusiosios G. A., liudytojų K. B., A. A., J. Š., V. D. parodymai. Tačiau apeliantai ginčija faktines aplinkybes, susijusias su nuteistojo V. M. žinojimu apie kelionės tikslą ir dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką. Nuteistasis V. M. nurodo, kad kelionės tikslas ir aplinkybės jam nebuvo žinomi, kartu su O. J. jis važiavo tik todėl, kad tuo metu laikinai gyveno O. J. bute ir neturėjo ką veikti, apie kelionės tikslą žinojo tik tai, kad O. J. važiuoja atsiimti skolos. Nuteistasis O. J. dėl šių aplinkybių ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu pateikė prieštaringus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis O. J. nurodė, kad kelionės pas nukentėjusiąją iniciatoriumi buvo būtent V. M., kuris paprašė nueiti pas nukentėjusiąją ir paimti pinigus, prisistačius kito asmens pavarde. Paimtus iš nukentėjusiosios pinigus O. J. atidavė V. M.. Teisminio nagrinėjimo metu O. J. tokius parodymus paneigė, tačiau pirmosios instancijos teismas, visiškai pagrįstai, teisme duotus nuteistojo O. J. parodymus pripažino prieštaringais ir jais nesivadovavo. Teismas, įrodymų tyrimo metu perskaitė bylos medžiagą, tarp kurios ir ikiteisminio tyrimo metu duoti O. J. parodymai, todėl jais remdamasis teismas galėjo vertinti teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus ir pripažinti, kad parodymų keitimu siekta išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti. Juolab, kad teisminio nagrinėjimo metu pats O. J. pripažino, kad teisme jis parodymus pakeitė po to, kai įkalinimo įstaigoje pasikalbėjo su kitais asmenimis apie jo duodamus parodymus („atvykęs į zoną aš pasikalbėjau ir man pasakė, kad darau blogai. Sako ką tu čia darai“) (t. 4 b. l. 18). Teismas pastebi ir tai, kad ikiteisminio tyrimo duotus parodymus teismas turėjo teisę vertinti, tikrindamas teisme duotus kitų asmenų parodymus ir spręsdamas dėl jų pripažinimo įrodymais. Būtent jų, o ne ikiteisminio tyrimo metų duotų O. J. parodymų pagrindu, apygardos teismas atmeta apelianto V. M. poziciją, neigiant nustatytas faktines bylos aplinkybes. Apygardos teismas konstatuoja, jog nuteistasis V. M. ne tik žinojo apie kelionės tikslą, tačiau ir kitais aktyviais veiksmais dalyvavo grupės asmenų padarytame sukčiavime. Pagal baudžiamosios bylos duomenis nustatytina, kad nuteistasis V. M. kartu su O. J., važiuodami į Ukmergę, aktyviai bendravo mobiliuoju telefonu, siuntė SMS žinutes. Tai nustatyta teisme apklausto liudytojo K. B. parodymais. Taip pat konstatuojama, kad V. M. buvo aktyvus nusikalstamos veikos dalyvis, perėmęs O. J. iš nukentėjusiosios G. A. paimtus pinigus ir juos toliau valdęs. Tai patvirtina teisme apklausto liudytojo V. D. parodymai, kuris matė fizinio pinigų perdavimo faktą (t. 3 b. l. 187), taip pat faktas, kad būtent V. M. atliko iš G. A. paimtų pinigų valiutos keitimo operaciją AB bankas „Swedbank“ skyriaus klientų aptarnavimo centre, esančiame adresu Sausio 13-osios g. 2, Vilnius (t. 1 b. l. 148-150). Tą teisme pripažino tiek O. J. (t. 4 b. l. 18), tiek V. M. (t. 4 b. l. 19). Visi šie duomenys aiškiai paneigia apeliantų versiją, kad nuteistasis V. M. tebuvo kartu, bet nusikalstamoje veikoje niekaip nedalyvavo. Priešingai – iš jų matyti, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių apie V. M. dalyvavimą grupei asmenų sukčiaujant yra teisingos ir pagrįstos. Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją, sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2014). Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–454/2012; 2K-462-2013 ir kt.). BK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Kai keli asmenys veikia bendrininkų grupėje kaip vykdytojai, papildomai kvalifikuoti veiką ir pagal BK 24 straipsnio 1 dalį nereikia. Atsižvelgiant į teismo nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes konstatuotina, kad V. M. suvokė savo kaip bendrininko vaidmenį apgaule įgyjant svetimą G. A. priklausantį turtą ir norėjo taip veikti, todėl jo veiksmai byloje teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).Nuteistasis O. J. padarė tyčinį nusikaltimą ir tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, veikos padarytos asmeniniais tikslais, siekiant turtinės naudos. Nuteistasis aktyviais veiksmais dalyvavo grupės asmenų padarytame sukčiavime, buvo lygiavertis bendrininkų grupės narys. Pastaroji aplinkybė pagrįstai pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis rodo didelį veikos ir asmens pavojingumą, kadangi neteisėti veiksmai vertinami kaip itin įžūlūs, atlikti ne tik bendrininkaujant su kitais asmenimis, kas savaime rodo didesnį pavojingumą, tačiau ir pasirenkant konkretų nusikalstamos veikos padarymo būdą: pasinaudojant itin senyvo amžiaus (nusikalstamos veikos padarymo metu – 80 metų) nukentėjusiosios pasitikėjimu, piktnaudžiaujant emocijomis, sukeliant nepagrįstą baimę dėl artimojo (sūnaus) gerovės, o taip pat – privačioje nukentėjusiosios namų erdvėje. O. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių baudžiamojoje byloje nenustatyta. Nuteistasis O. J. praeityje teistas 12 kartų, du teistumai galiojantys. Visa tai rodo, kad O. J. sistemingai daro nusikalstamas veikas, tai yra įprasta jo gyvenimo būdo dalis, asmuo, net ir būdamas baustas ne vieną kartą, nekeičia savo elgesio. Tai suteikia teismui pagrindą manyti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta ir tik ji gali apriboti asmens galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kurios, vertinant ankstesnius asmens teistumus, dažniausiai yra turtinio pobūdžio. Neizoliavus O. J. nuo visuomenės, paskyrus kitos rūšies bausmę, kaip to yra prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, nėra galimybės įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvardytą bausmės paskirtį ir užtikrinti, kad asmuo nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodytos priežastys suteikia pagrindą atmesti nuteistojo O. J. apeliacinio skundo argumentą ir prašymą dėl bausmės rūšies pakeitimo švelnesne. Apeliantas O. J. taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos nustatė per griežtą bausmę, subendrindamas nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2015 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 9 dalį, kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos padarytos anksčiau nei 2015 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pripažinta įrodyta nusikalstama veika ir prie nuosprendžiu paskirtos subendrintos 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo 1 mėnesį 2015 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Į pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaityta pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės dalis. Taigi nuteistojo O. J. argumentas dėl to, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra per griežta dėl netinkamai subendrintų bausmių yra atmestinas.V. M. pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo bendrininkų grupe. V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių baudžiamojoje byloje nenustatyta. Nusikalstama veika padaryta siekiant patenkinti asmeninius interesus, gauti turtinę naudą, nepaisant nukentėjusiajai sukeltų neigiamų padarinių. Teismas atsižvelgia į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – V. M. teistas net 16 kartų, nusikalstamas veikas darė ir toliau, turėdamas neišnykusius teistumus. Tai rodo, kad asmuo nedaro jokių išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio ir tai yra jo gyvenimo būdo dalis. V. M. sistemingai ignoruoja teisės normas, nepaiso jo atžvilgiu taikomos atsakomybės, taigi neabejotinai yra pavojingas visuomenei. Švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės nėra pakankamos pakeisti nuteistojo nusikalstamų polinkių, nuteistojo izoliacija nuo visuomenės yra būtina. Šių aplinkybių kontekste vienintelė realų poveikį asmeniui galinti turėti ir pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus bausmė yra laisvės atėmimas. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta ir subendrinta bausmė yra teisinga ir jos švelninti nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacine tvarka peržiūrėjusi skundžiamą teismo nuosprendį, neįžvelgė ir jokių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, kurie galėjo sukliudyti teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą teismo nuosprendį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų V. M. ir O. J. apeliacinius skundus atmesti.