Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-07-09 · Civilinė byla Nr. e2-19394-964/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-07-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2019-05-07Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2020-02-06Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-09
Bylos Nr.
e2-19394-964/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13592-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Šiškienė
Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
Trečiasis asmuo
UAB „Vilniaus vystymo kompanija“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-19394-964/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13592-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.2.1.; 2.6.16.5.; 3.2.6.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Andželikai Polinkevičiūtei,dalyvaujant ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovui Tomui Moleikaičiui,atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atstovei Editai Šarkutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – savivaldybė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 10 355,05 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimą už 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. vasario 23 d. laikotarpį, 1 605,37 Eur delspinigius (0,02 proc. dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2016-02-21 iki ieškinio pareiškimo teisme, t.y. 2018-04-23), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas 2013-12-31 iš trečiojo asmens išsinuomojo 553,88 kv.m. administracines patalpas, esančias pastate adresu (duomenys neskelbtini), iki 2014-12-31. 2014-12-12 šis terminas buvo pratęstas iki 2015 m. gruodžio 31 d. 2015 m. rugpjūčio 14 d. šias patalpas trečiasis asmuo perdavė ieškovui. Atsakovas dėl to jokių pretenzijų nereiškė. 2016-02-23 šios patalpos perduotos VĮ Turto bankui. Visą šį laiką atsakovas naudojosi patalpomis. Kadangi jomis naudojosi ir pasibaigus nuomos sutarties terminui, savivaldybė paprašė atsakovo sumokėti už patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. 2016 m. vasario 23 d., tačiau šis atsisakė, nurodęs, kad savivaldybei delsiant perduoti patalpas valstybei, o atsakovui tęsiant nuomos santykius, valstybės biudžetas patyrė 478,4 tūkst. Eur išlaidų, taigi reikalaujamos sumos priteisimas prieštarautų valstybės interesams.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – departamentas) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neteisėtai prašomą priteisti nuomos mokestį kildina iš nuomos patalpų, kurios jai prašomu priteisti nuomos mokestį laikotarpiu nepriklausė. Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartimi, kuria paliktas nepakeistas sprendimas, įpareigojantis UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o pastarąją perduoti Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, nuosavybėn, bei siekdamas išvengti dar didesnių valstybės biudžeto nuostolių dėl laiku neperduotų patalpų bei įvertinęs tai, kad nuomos sutartis nustoja galioti 2015-12-31, dar 2015-05-05 kreipėsi į VĮ Turto banką dėl patalpų perdavimo Valstybės saugumo departamentui neatlygintinai valdyti ir naudotis panaudos sutarties pagrindu. Pažymėjo, kad nuomos sutartis galėjo būti pratęsta tik rašytiniu nuomos sutarties šalių susitarimu, be to, ji net ir negalėjo būti pratęsta teisės aktų nustatyta tvarka, nes teismų sprendimais nuosavybės teisės buvo nustatytos ne ieškovei, o Lietuvos Respublikai. Taigi ieškovės ir atsakovo susitarimas būtų buvęs niekinis. Be to, atsakovas po nuomos sutarties galiojimo pabaigos minėtas patalpas ketino perimti naudotis panaudos teise. Jei atsakovas būtų pratęsęs nuomos sutarties galiojimą ir būtų toliau vykdęs joje numatytus įsipareigojimus, būtų kilę dar didesnių nuostolių Lietuvos Respublikos biudžetui, kadangi nuomos mokestis visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį buvo mokamas iš valstybės biudžeto lėšų, kai tuo tarpu nuomos sutarties patalpos ir priklausė Lietuvos Respublikai. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad prašoma priteisti delspinigius už nepagrįstai ilgą laikotarpį. Įstatymas numato sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, todėl ieškovė delspinigius galėjo skaičiuoti tik už šešis mėnesius atgal nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai nurodė, kad ieškovė buvo ginčo patalpų savininkė nuo 2015-08-14 iki 2016-02-23. Atsakovas atsiskaitė už laikotarpį iki 2015-12-31, taigi pareigos mokėti nuomos mokestį neginčijo. Be to, jis tęsė nuomą ir trečiajam asmeniui informavus apie ginčo patalpų perdavimą savivaldybei. Vadinasi, sutiko, kad nuomojasi patalpas iš savivaldybės. Pasibaigus nuomos sutarties terminui 2015-12-31, atsakovas patalpų ieškovei neperdavė, dėl nuomos nei pretenzijų, nei pastabų nereiškė, todėl laikytina, sutiko toliau tęsti nuomos santykius.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai nurodė, kad departamentas 2015 metais, dar iki nuomos sutarties pasibaigimo, kreipėsi į VĮ Turto banką, prašydamas, kad perdavus patalpas Turto bankui, jos panaudos teise būtų perduotos departamentui. Nuomos sutartį 2014 metų gruodį pratęsė metams, nes ginčas dėl patalpų perdavimo VĮ Turto bankui nebuvo pasibaigęs, t.,y. buvo pateiktas kasacinis skundas. Mano, kad savivaldybė neturėjo teisės nuomoti ginčo patalpų, nes nebuvo jų savininkė. Už laikotarpį iki 2015 m. gruodžio 31 d. nuomos mokestį savivaldybei sumokėjo, nes nuomos sutarties terminas nebuvo pasibaigęs. Suėjus patalpų nuomos terminui, jų ieškovei negrąžino, nes manė, kad jos šiaip ar taip turi pereiti valstybei, vis vien jas ketino perimti naudotis panaudos teise, todėl perdavimas savivaldybei reikštų nereikalingus kaštus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria iki 2014 m. sausio 1 d. departamentui išnuomojo 553,88 kv.m. negyvenamąsias administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1.1., 1.6. p.) (el.b.l. 21-25). Šalys susitarė dėl 36 Lt mokesčio už 1 kv.m. , iš viso 19 939, 68 Lt per mėnesį už visą nuomojamą patalpų plotą (Sutarties 2.1. p.). Šalys susitarė, kad nuomininkas sumoka nuomos mokestį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos už praeitą nuomos mėnesį pagal nuomotojo pateiktą sąskaitą (Sutarties 2.6. p.). 2014 m. gruodžio 12 d. susitarimu nuomos terminas pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d. (el.b.l. 26). 2016 m. vasario 23 d. negyvenamųjų patalpų priėmimo – perdavimo aktu aukščiau nurodytas patalpas, 2015-08-14 perimtas iš UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, Vilniaus miesto savivaldybė perdavė VĮ Turto bankui (el.b.l. 35-36). Savivaldybė pateikė departamentui sąskaitas - faktūras už patalpų nuomą nuo jų priėmimo iki perdavimo, t.y. iki 2016-02-23 (e.b.l. 38-44), tačiau departamentas apmokėjo tik sąskaitas - faktūras už laikotarpį iki 2015-12-31. Pagal 2016-01-05 sąskaitą - faktūrą Nr.14560 už 2016 m. sausio mėnesį mokėtinas nuomos mokestis - 5 774,93 Eur (el. b.l.39), pagal sąskaitą - faktūrą Nr. 14561 už 2016 m. vasario mėnesį mokėtinas nuomos mokestis – 5 774,93 Eur (el.b.l. 38). 2016-02-05 pateikta subendrinta ir patikslinta sąskaita faktūra Nr. 15435 už 2016 m. sausio – vasario mėnesius 10 355,05 Eur sumai (el.b.l. 48). Ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl skolos sumokėjimo ikiteismine tvarka, tačiau sąskaitos – faktūros buvo grąžintos (el.b.l. 45-49).

2013 m. gruodžio 31 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 1.6. p. šalys sutarė, kad nuomos terminas gali būti pratęstas šalių rašytiniu susitarimu (el.b.l. 21). Kartą šalys tokį rašytinį susitarimą sudarė, t.y. 2014 m. gruodžio 12 d. (el.b.l. 26). Vėliau jokių susitarimų, t.y. ne tik rašytinių, bet ir žodinių sudaryta nebuvo. Pagal Sutarties 3.3.3. p. nuomininkas, t.y. departamentas, įsipareigojo pasibaigus sutarties galiojimo terminui arba ją nutraukus prieš terminą, per 10 darbo dienų perduoti pagal patalpų perdavimo ir priėmimo aktą tvarkingas patalpas, o nuomotojas jas priimti. Departamentas per 10 darbo dienų patalpų neperdavė, o savivaldybė to ir nereikalavo. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sutartyje aptarė tik patalpų neperdavimo nuomotojui pareikalavus atvejį, taikytinas LR CK 6.481 str., pagal kurį laikoma, kad sutartis tampa neterminuota, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja. Nagrinėjamu atveju atsakovas aukščiau nurodytu terminu patalpų ieškovei neperdavė, pastaroji tolesniam nuomojimuisi neprieštaravo. Taigi nuomos sutartis tapo neterminuota ir baigėsi tik patalpas 2016 m. vasario 23 d. priėmimo – perdavimo aktu perdavus VĮ Turto bankui. Atsižvelgiant į tai, atsakovas turi sumokėti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 23 d., kurį sudaro 10 355,05 Eur.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 4 d. sprendimu įpareigojo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ perduoti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), o Vilniaus miesto savivaldybę – šias patalpas perduoti Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Valstybės turto fondo, nuosavybėn. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 12 d. nutartimi paliko nepakeista šią apeliacinio teismo nutartį. Taigi teismo sprendimu buvo nustatyti įpareigojimai UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau ne nuosavybės įgijimo momentas. CK 4.49 str. 1 d. numato, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie kitą nuosavybės įgijimo momentą, todėl laikytina, kad ginčo patalpos tiek Vilniaus miesto savivaldybės, tiek vėliau valstybės nuosavybėn perėjo po atitinkamų priėmimo – perdavimo aktų pasirašymo. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip matyti iš VĮ Registrų centro išrašo, nuo 2015-08-14 iki 2016-02-23 aukščiau nurodytų patalpų savininkė buvo savivaldybė, ji buvo ir ginčo patalpų nuomotoja, todėl turi teisę reikalauti nuomos mokesčio už laikotarpį iki 2016-02-23. Aplinkybė, ar savivaldybė vilkino patalpų perdavimą ir ar dėl jos delsimo valstybė patyrė nuostolių, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, juo labiau, kad ir patalpos buvo perduotos ne departamentui, o VĮ Turto bankui. Pastarasis galėtų kreiptis į teismą su reikalavimu dėl nuostolių, patirtų galimai laiku neperdavus ginčo patalpų valstybei.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nors atsakovas ginčija savivaldybės teisę nuomoti ginčo patalpas po 2015 m. gruodžio 31 d. dėl to, kad ji nebuvo jų savininkė, tačiau ji tokia pat teise šias patalpas turėjo ir nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d., tačiau sąskaitas už nuomą nuo 2015-8-14 iki 2015-12-31 atsakovas apmokėjo. Atsakovas nesutinka, kad buvo pagrindas ginčo patalpas nuomoti, nors pats pripažino, kad sekė teismo sprendimų priėmimo ir įsiteisėjimo dėl šių patalpų eigą, vadinasi, žinojo, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimas įsiteisėjo 2014 m. birželio 19 d. Lietuvos apeliaciniam teismui jį palikus nepakeistą. Nepaisant to, jis 2014-12-12 sudarė susitarimą su UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ dėl nuomos sutarties pratęsimo, kas rodo, kad jis ir pats nelaikė savininku to juridinio asmens, kuriam patalpos faktiškai dar nebuvo perduotos.

Teismas sutinka, kad atsakovas turi sumokėti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-02-03 pagal patikslintą, t.y. 2016-02-05 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 15436 , nes atsakovas ne visą 2016 m. vasario mėnesį nuomojosi patalpas, todėl už jį nuomos mokestis yra mažesnis, nei už pilną mėnesį. Taigi iš viso atsakovas skolingas ieškovei 10 355,05 Eur nuomos mokesčio.

Šalys negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje susitarė, kad nuomininkas, sutarties 2.5 punkte nustatytu terminu, t.y. už praeitą mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos, nesumokėjęs sutarties 2.1. punkte nurodyto nuomos mokesčio, nuomotojui pareikalavus moka 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 4.3. p.). Visgi įstatymas numato sutrumpintą 6 mėnesių terminą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo (CK 1.125 str. 5 d. 1 p. Atsakovas prašo šį terminą taikyti. Kadangi ieškovės paskaičiuoti delspinigiai žymiai viršija šį terminą, jie perskaičiuojami už 180 dienų iki ieškinio pateikimo dienos ir sudaro 372,06 Eur.

Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už 10 727,11 Eur (10 355,05 Eur + 372,78 Eur) priteistą bendrą sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018 gegužės 7 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei, juridinio asmens kodas 111109233, iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, juridinio asmens kodas 188675233, 10 355,05 Eur (dešimt tūkstančių tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus 5 ct) nuomos mokesčio ir 372,78 Eur (tris šimtus septyniasdešimt du eurus, 78 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (10 727,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-05-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Šiškienė