Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Molesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Molėtų rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Molesta“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl įsiskolinimo už valstybinių žemės sklypų nuomą ir delspinigių priteisimo iš bendrovės, kuriai yra iškelta restruktūrizavimo byla. Pirmosios instancijos teismas patenkino iš dalies ieškovės reikalavimus ir priteisė ieškovei visą jos prašomą priteisti nesumokėto nuomos mokesčio sumą (33 222,25 Eur), nurodydamas, kad siekiant aiškumo ir atsakovės restruktūrizavimo bylos operatyvumo, ieškovei priteistina ir 19 888 Eur įsiskolinimo suma, atsiradusi iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, bei 1 045,22 Eur delspinigių, kuriuos apskaičiavo už kiekvienus metus už 180 d. terminą, neskaičiuodamas delspinigių už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 3 d., kai buvo iškelta atsakovės restruktūrizavimo byla, iki 2016 m. vasario 15 d., kai buvo patvirtintas restruktūrizavimo planas. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei priteistas 19 888,36 Eur įsiskolinimas, jos teigimu, atsiradęs iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nes šis reikalavimas teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais turėjo būti reiškiamas atsakovės restruktūrizavimo byloje, ir su sprendimo dalimi, kuria ieškovei priteisti delspinigiai nuo nesumokėtų sumų, nurodydama, kad šiuo atveju turėjo būti taikomas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas sutrumpintas 6 mėn. senaties terminas ir delspinigiai turi būti priteisiami tik už paskutinius 6 mėn. iki ieškinio pareiškimo teisme dienos. Taigi, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami klausimai dėl valstybinės žemės sklypų nuomos mokesčio įsiskolinimo, atsiradusio iki restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, priteisimo ir dėl senaties termino reikalavimui priteisti delspinigius taikymo.

Dėl iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusių įsiskolinimų priteisimo

11. ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įmonės restruktūrizavimas – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones. Restruktūrizavimo byla gali būti keliama įmonei, kuri turi finansinių sunkumų, tačiau dar nėra nutraukusi veiklos ir nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi (ĮRĮ 4 straipsnio 1–3 punktai). Įmonės restruktūrizavimu siekiama sudaryti sąlygas laikinų finansinių sunkumų turinčioms įmonėms pasinaudoti restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis, tęsiant įmonės veiklą ir sudarant sąlygas išsaugoti darbo vietas, kartu apsaugant tiek įmonės kreditorių, tiek ir pačios įmonės bei jos darbuotojų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-684/2016).

12. Kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-327-915/2018) nurodoma, kad ĮRĮ normos turi būti aiškinamos tokiu būdu, kad užtikrintų kuo platesnį kreditorių įtraukimą į restruktūrizavimo procesą, siekiant sudaryti jiems galimybę spręsti dėl restruktūrizavimo plano, taip pat kad restruktūrizavimo planas apimtų kiek įmanoma daugiau kreditorių, kurių reikalavimai galėtų būti modifikuojami restruktūrizavimo planu, siekiant išvengti vėlesnio reikalavimų pareiškimo įgyvendinus restruktūrizavimo planą. Toks aiškinimas yra grindžiamas siekiu užtikrinti visų kreditorių lygiateisiškumą (kreditoriai, nepareiškę reikalavimų restruktūrizavimo byloje, įmonei įgyvendinus restruktūrizavimo planą, išsaugotų nemodifikuotą reikalavimą skolininkui, kai kitų kreditorių, dalyvavusių restruktūrizavimo procese, reikalavimai būtų modifikuojami), išvengti naujų įmonės mokumo problemų po restruktūrizavimo proceso užbaigimo, o kartu siekiant užtikrinti pačių kreditorių interesus, kadangi tokiu atveju jie įgyja teisę spręsti dėl įmonės restruktūrizavimo ir dalyvauti tenkinant kreditorių reikalavimus restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka. Vis dėlto išdėstytos aplinkybės nereiškia, kad kreditorių teisė reikšti restruktūrizavimo procese reikalavimus, atsiradusius iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, yra neribota ir kreditoriai gali juos pareikšti bet kurioje restruktūrizavimo proceso stadijoje. Ši kreditorių teisė turi būti įgyvendinama ĮRĮ nustatyta tvarka ir terminais.

13. Vadovaujantis ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 3 punktu, nutartyje iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą nurodomas laikotarpis, ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos. ĮRĮ 23 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad kreditoriai per teismo nustatytą laikotarpį perduoda restruktūrizavimo administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos priimti iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

14. Vadinasi, ĮRĮ nustatyti du terminai, per kuriuos kreditoriai turi teisę pareikšti kreditorinius reikalavimus, o teismas – juos priimti: 1) per teismo nustatytą laikotarpį, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų ir ne ilgesnis kaip 45 kalendorinės dienos nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (atnaujinamasis terminas); 2) ne vėliau kaip iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme, jeigu kreditoriai dėl svarbių priežasčių negalėjo reikalavimų pateikti nustatytu laiku (naikinamasis terminas). Sprendžiant dėl kreditorių teisių apsaugos ir nustatant, koks terminas turi būti taikomas kreditorių reikalavimams, svarbu fiksuoti teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dieną ir kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą, nes taikoma teisinė apsauga ir ginami tik įstatymų nustatyta tvarka pareikšti reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-684/2016).

15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė 2002–2011 m. su tuometiniais valstybinės žemės patikėtiniais (Utenos apskrities viršininku, Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ar jų įgaliotu Molėtų rajono žemėtvarkos skyriumi) sudarė valstybinės žemės nuomos sutartis, kuriomis jai išnuomoti 6 valstybiniai žemės sklypai, esantys Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje. Byloje neginčijama aplinkybė, kad atsakovė tinkamai neatsiskaitė su ieškove, kuriai teisės aktai nustato pareigą rinkti į savo biudžetą valstybinės žemės nuomos mokestį, už valstybinės žemės sklypų nuomą, ir nėra sumokėjusi viso mokėtino valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2012 m. sausio 1 d.–2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpį. Pateiktose atsakovės žemės nuomos mokesčio deklaracijose nurodyta, kad atsakovės mokėtina suma už 2012 m. mokestinį laikotarpį sudarė 22 094,10 Lt (6 398,89 Eur), už 2013 m. mokestinį laikotarpį – 22 089,60 Lt (6 397,59 Eur), už 2014 m. mokestinį laikotarpį – 21 835,81 Lt (6 324,09 Eur), už 2015 m. mokestinį laikotarpį – 4 756,79 Eur, už 2016 m. mokestinį laikotarpį – 4 777,19 Eur, o už 2017 m. mokestinį laikotarpį – 4 746,17 Eur. Atsakovės valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimas ieškovės biudžetui už pirmiau nurodytą laikotarpį sudaro 33 222,25 Eur.

16. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartimi atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi patvirtintas atsakovės restruktūrizavimo planas 4 metų (2016 m. vasario 15 d.–2020 m. vasario 15 d.) laikotarpiui. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, ieškovės reikalavimai, atsiradę iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, gali būti tenkinami tik ĮRĮ nustatyta tvarka. Šios nutarties 14 punkte minėta, kad ĮRĮ yra nustatytas naikinamasis terminas kreditoriniams reikalavimams restruktūrizuojamai bendrovei pareikšti – kreditoriniai reikalavimai gali būti pareikšti vėliausiai iki nutarties, kuria patvirtintas restruktūrizavimo planas, priėmimo dienos. Šiuo atveju toks terminas baigėsi 2016 m. vasario 15 d. Ieškovė nepareiškė atsakovės restruktūrizavimo byloje reikalavimų dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo dalies, atsiradusios iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, priteisimo, tačiau 2018 m. vasario 6 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės visą 33 222,25 Eur įsiskolinimą už valstybinės žemės nuomą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Taigi, ieškovė pareiškė reikalavimus, atsiradusius iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, praleidusi ĮRĮ nustatytą naikinamąjį terminą tokiems reikalavimams pareikšti. Atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus naikinamajam terminui išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga ir šis terminas negali būti teismo atnaujintas (CK 1.117 straipsnio 6 dalis), ieškovės reikalavimai, kilę iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turėjo būti atmesti.

17. Teisėjų kolegija pastebi, kad toks susiklosčiusios situacijos aiškinimas atitinka ir kasacinio teismo praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-684/2016 išaiškinta, kad naikinamojo termino praleidimas yra pagrindas atmesti ieškovo reikalavimus. Šioje nutartyje kasacinis teismas yra nurodęs, kad „atsakovas, byloje pareikšdamas priešieškinį, formuoja pagrindą pateikti reikalavimą įmonės restruktūrizavimo byloje. Tačiau toks reikalavimas, pareikštas priešieškinio forma, pateiktas praleidus įstatymo nustatytą naikinamąjį terminą, t. y. po restruktūrizavimo plano patvirtinimo. <…> teismas neturėjo teisinio pagrindo patenkinti atsakovo reikalavimą ir tokiu būdu suteikti jam restruktūrizuojamos įmonės kreditoriaus statusą. Vadinasi, atsakovo pareikšto reikalavimo tenkinimas šioje byloje negali sukelti materialiųjų teisinių padarinių, nes, ieškovės restruktūrizavimo byloje patvirtinus restruktūrizavimo planą, laikoma, kad pasibaigė naikinamasis terminas ir kreditoriaus reikalavimas negali būti priimamas“.

18. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimus, atsiradusius iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, praleidusi ĮRĮ nustatytą naikinamąjį terminą tokiems reikalavimams pareikšti, neturi teisinės reikšmės argumentai, kad jai nebuvo pateikta informacija apie galimybes dalyvauti restruktūrizavimo procese. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė susidariusios skolos atžvilgiu turėjo elgtis apdairiai ir protingai, domėtis skolininku, dėl skolos išieškojimo kreiptis per protingą terminą. Nors nuomos mokestis nebuvo mokamas jau nuo 2012 m., ieškovė reikalavimus teisme pareiškė tik 2018 m., net nepasidomėjusi atsakovės teisiniu statusu. Svarbu pastebėti, kad valstybinės žemės patikėtiniui apie atsakovės teisinį statusą buvo žinoma, nes jis buvo nurodytas, pvz., 2016 m. gruodžio 28 d. susitarime dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo.

19. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės pozicija, kad žemės nuomos mokesčio deklaracijoje už 2014 m. mokestinį laikotarpį nurodyta 68 670,54 Lt (19 888,36 Eur) suma turėtų būti vertinama kaip ieškovės reikalavimas, atsiradęs iki atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Anot atsakovės, teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimus, turėjo atimti 19 888,36 Eur iš ieškovės prašomos priteisti nuomos mokesčio įsiskolinimo sumos ir priteisti ieškovei 13 333,89 Eur (33 222,25 Eur – 19 888,36 Eur) įsiskolinimą, atsiradusį po restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kaip matyti iš minėtos atsakovės 2014 m. mokestinio laikotarpio deklaracijos, atsakovė šiuo laikotarpiu turėjo 44 186,70 Lt (12 796,48 Eur) įsiskolinimą už praėjusius metus, taip pat pagal minėtą mokesčio deklaraciją atsakovei buvo priskaičiuoti delspinigiai už laiku neįvykdytas ankstesnių mokestinių laikotarpių prievoles, kurių suma sudaro 2 651,03 Lt (767,79 Eur). Žemės nuomos mokesčio deklaracijoje nurodyta, kad šiuos įsiskolinimus už ankstesnius metus atsakovė turi sumokėti nedelsdama. Be to, aptariamoje deklaracijoje apskaičiuotas ir atsakovės mokėtinas 21 835,81 Lt (6 324,09 Eur) nuomos mokestis už einamuosius metus (2014 m.), kurį atsakovė turėjo sumokėti iki 2014 m. lapkričio 17 d. Taigi, deklaracijoje buvo nurodytos 3 atskiros atsakovės mokėtinos sumos – įsiskolinimas už praėjusius mokestinius laikotarpius, delspinigiai, apskaičiuoti nuo šio įsiskolinimo sumos, ir nuomos mokestis už einamąjį laikotarpį – kurios visos kartu sudaro atsakovės nurodytą 19 888,36 Eur (12 797,35 Eur + 767,79 Eur + 6 324,09 Eur) sumą.

20. Pirmiau minėta, 2014 m. žemės nuomos mokesčio deklaracijoje nurodyta, kad atsakovės įsiskolinimas už ankstesnius metus, kurį ji turi nedelsdama sumokėti, sudaro 44 183,70 Lt (12 796,48 Eur). Kaip matyti iš kitų byloje pateiktų žemės nuomos mokesčių deklaracijų, ši suma susidarė atsakovei nesumokėjus 22 094,10 Lt (6 398,89 Eur) įsiskolinimo už 2012 m. ir 22 089,60 Lt (6 397,59 Eur) įsiskolinimo už 2013 m., todėl atsakovė pagrįstai teigia, kad ši deklaracijoje nurodyta suma turi būti vertinama kaip ieškovės reikalavimai, atsiradę iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

21. 2014 m. mokestinio laikotarpio deklaracijoje taip pat buvo nurodyta atsakovės mokėtina nuomos mokesčio suma už 2014 m. Pažymėtina, kad atsakovės sudarytose nuomos sutartyse nebuvo tiksliai reglamentuotos nuomos mokesčio mokėjimo sąlygos ir tvarka (2002 m. rugsėjo 20 d. sudarytų nuomos sutarčių 11 punkte, reglamentuojančiame žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminus ir tvarką, nustatyta, kad nuomos mokestis mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o valstybinės žemės nuomos sutarčių, sudarytų 2010 m. birželio 22 d. ir 2011 m. birželio 7 d. 11 punkte detalizuota, kad žemės nuomos mokestis mokamas kartą per metus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Molėtų rajono savivaldybės tarybos nustatytais terminais ir tvarka, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 d.), todėl nustatant atsiskaitymo už valstybinės žemės nuomą tvarką, taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ (toliau – Nutarimas) ir Molėtų rajono savivaldybės valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašas, patvirtintas Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. B1-271 (toliau – ir Aprašas). Pagal Nutarimo 1.6 punktą, valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 d. Savo ruožtu Aprašo 18 punkte nustatyta, kad juridiniai asmenys valstybinės žemės nuomos mokestį apskaičiuoja patys, ir iki einamųjų metų spalio 15 d. pateikia mokesčių administratoriui 2 mokesčių deklaracijų egzempliorius. Aprašo 10 punkte nustatyta, kad apmokestinamojo laikotarpio pradžia laikoma kalendorinių metų sausio 1 d.

22. Vadovaudamasi išdėstytomis nuostatomis, atsakovė turėjo apskaičiuoti nuomos mokestį už 2014 m. mokestinį laikotarpį iki 2014 m. spalio 15 d., o sumokėti šį mokestį į ieškovės biudžetą – iki 2014 m. lapkričio 17 d. Šioje nutartyje jau minėta, kad atsakovės restruktūrizavimo byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartimi. Taigi, iškėlus atsakovei restruktūrizavimo bylą, 2014 m. mokestinis laikotarpis buvo tik prasidėjęs, o atsakovė dar neturėjo pareigos nei apskaičiuoti, nei sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už šiuos metus. Restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu net nebuvo aišku, ar ieškovė įgis teisę reikalauti sumokėti šioje žemės nuomos mokesčio deklaracijoje nurodytą sumą, ar jos reikalaujama suma nebus mažesnė (pvz., dėl to, kad nuomos sutartys būtų nutrauktos prieš terminą ar pan.). Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad ieškovės reikalavimas sumokėti nuomos mokestį už 2014 m. mokestinį laikotarpį atsirado iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

23. Be to, atsakovė nepagrįstai kaip ieškovės reikalavimą, atsiradusį iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, vertina aptariamoje žemės nuomos mokesčio deklaracijoje nurodytą 2 651,03 Lt (767,79 Eur) delspinigių sumą ir šia suma prašo mažinti ieškovei priteistiną įsiskolinimo sumą. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų ir prašomas priteisti išlaidas patvirtinančių įrodymų – žemės nuomos mokesčių deklaracijų ir mokesčių mokėtojų kortelių – ieškovės prašomą priteisti 33 222,25 Eur sumą sudaro tik nuomos mokesčio įsiskolinimai, savo ruožtu prašomi priteisti delspinigiai sudaro 1 701 Eur sumą. Ieškovė neįtraukia delspinigių į 33 222,25 Eur sumą, todėl atsakovė nepagrįstai prašo iš šios sumos išskaičiuoti 2014 m. žemės nuomos mokesčio deklaracijoje nurodytą delspinigių sumą, kurią pati vertina kaip mokėtiną sumą, atsiradusią iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

24. Taigi, kaip matyti iš šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių, ieškovė praleido terminą pareikšti reikalavimus dėl 44 183,70 Lt (12 796,48 Eur) įsiskolinimo sumos, susidariusios iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo (už 2012 – 2013 m. mokestinius laikotarpius), priteisimo. Praleistas terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujinamas. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl 12 796,48 Eur įsiskolinimo dalies priteisimo, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir ieškinio reikalavimus atmesti.

25. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmiau išdėstytos aplinkybės nepaneigia ieškovės teisės atgauti iš atsakovės nuomos mokesčio įsiskolinimą už 2012–2013 m. laikotarpį. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą restruktūrizavimo byloje nepareikštas reikalavimas nepasibaigia, nes teisės aktuose nenustatytas toks prievolės pasibaigimo pagrindas. Nei CK, reglamentuojantis bendruosius prievolių pabaigos pagrindus, nei ĮRĮ, kaip specialusis teisės aktas, nenustato, kad pasibaigtų reikalavimas, kuris nebuvo pareikštas skolininko restruktūrizavimo byloje. Dėl šios priežasties, nesant specialaus įstatyme nustatyto teisinio pagrindo, kuris leistų laikyti restruktūrizavimo byloje nepareikštą reikalavimą pasibaigusiu, kreditoriaus, kuris nedalyvavo restruktūrizavimo byloje, reikalavimo teisė skolininkui neišnyksta ir gali būti įgyvendinama restruktūrizavimo procesui pasibaigus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-327-915/2018). Tai reiškia, kad pasibaigus atsakovės restruktūrizavimo procesui, ieškovė galės realizuoti savo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti nuomos mokestį už 2012–2013 m. mokestinius laikotarpius.

26. Pastebėtina, kad prasidėjus restruktūrizavimo procesui, atsakovei išliko pareiga mokėti einamąsias įmokas (ĮRĮ 2 straipsnio 9 dalis, 8 straipsnio 4 punktas). Tai reiškia, kad atsakovė teisės aktuose nustatyta tvarka turėjo ieškovei mokėti išsinuomotų valstybinės žemės sklypų, reikalingų veiklai vykdyti, nuomos mokestį. Kaip paminėta šios nutarties 15 punkte, tokios pareigos atsakovė 2014–2017 m. mokestiniais laikotarpiais tinkamai nevykdė, todėl susidaręs žemės nuomos mokesčio įsiskolinimas už šį laikotarpį pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo priteistas.

27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, sumažinant ieškovei priteistą valstybinės žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo sumą iki 20 425,77 Eur (33 222,25 Eur – 12 796,48 Eur)

Dėl delspinigių priteisimo

29. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) priteisimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. CK 1.127 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senaties termino pradžios nustatymo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Ieškinio senatis taikoma tik tuo atveju, jeigu ginčo šalis reikalauja, o šio termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

31. Nagrinėjamu atveju nuomos sutartyse šalys nesusitarė dėl netesybų skaičiavimo tvarkos atsakovei pažeidus pareigą mokėti nuomos mokestį. Šį klausimą reglamentuoja pirmiau minėtas Aprašas, kurio 28 punkte nustatyta, kad už laiku nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį arba jo dalį skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra nustatomas Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai suėjo mokesčio mokėjimo terminas, ir skaičiuojami ne daugiau kaip už 180 d.

32. Iš byloje pateiktų mokesčio mokėtojo delspinigių ataskaitų matyti, kad ieškovė kiekvienais metais, kai atsakovė laiku nesumokėjo nuomos mokestį, skaičiavo jai delspinigius už 200 d. terminą, taikydama 0,03 proc. delspinigių tarifą. Tokiu būdu ieškovė iki 2013 m. birželio 3 d. priskaičiavo 383,93 Eur delspinigių už 2012 m. mokestinį laikotarpį, iki 2014 m. birželio 3 d. priskaičiavo 383,86 Eur delspinigių už 2013 m. mokestinį laikotarpį, iki 2015 m. birželio 5 d. priskaičiavo 379,45 Eur delspinigių už 2014 m. mokestinį laikotarpį, iki 2016 m. birželio 3 d. priskaičiavo 285,41 Eur delspinigių už 2015 m. mokestinį laikotarpį, iki 2017 m. birželio 3 d. priskaičiavo 277,85 Eur delspinigių už 2016 m. mokestinį laikotarpį (nesumokėta delspinigių suma už šį laikotarpį sudaro 268,61 Eur). Ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti būtent šiais laikotarpiais apskaičiuotas delspinigių sumas.

33. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti šias delspinigių sumas 2018 m. vasario 6 d., nors reikalaujami priteisti delspinigiai už netinkamai vykdomą prievolę buvo apskaičiuoti vėliausiai iki 2017 m. birželio 3 d. (šios nutarties 28 punktas). Taigi, ieškovė praleido ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimus dėl visų jos apskaičiuotų delspinigių priteisimo. Kadangi atsakovė šiuo atveju prašė teismo taikyti ieškinio senatį, šie ieškovės reikalavimai turėjo būti atmesti, kaip pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą.

34. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir kt.). Teismui pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Ieškovė nenurodė jokių reikšmingų, objektyvių ir nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jai per visą senaties termino laikotarpį kreiptis į teismą dėl delspinigių priteisimo. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka. Todėl ieškovės praleistas senaties terminas reikalavimams dėl netesybų priteisimo pareikšti neatnaujintinas, o šie ieškovės reikalavimai atmestini.

35. Kartu pažymėtina, kad nors ieškovė prašė teismo priteisti delspinigius, apskaičiuotus iki 2017 m. birželio 3 d., kurių bendra suma siekė 1 701,26 Eur ir neapskaičiavo bei neprašė priteisti delspinigių už 2017 m. mokestiniu laikotarpiu mokėtiną įmoką, tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 256,29 Eur delspinigių už 2017 m. mokestinį laikotarpį, o atsakovė šios teismo sprendimo dalies neskundžia.

36. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, sumažinant ieškovei priteistą delspinigių sumą iki 256,29 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

37. Pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas perskirsto šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 34 923,51 Eur skolą (nesumokėtą nuomos mokestį ir delspinigius). Šiuo teismo sprendimu pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra tenkinami ieškovės reikalavimai, sudarantys 59,22 proc. nuo bendros ieškinio reikalavimų sumos. Ieškovė neprašė teismo priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, tuo tarpu atsakovė prašė priteisti 440 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ji tinkamai pagrindė tik 250 Eur išlaidų. Kadangi nagrinėjamu atveju, kaip minėta, yra patenkinta 59,22 proc. ieškovės reikalavimų, atsakovei priteistina 101,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma, atitinkanti atmestų reikalavimų (40,78 proc.) dalį.

38. Atsakovė prašo teismo priteisti jai 210 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Šioms išlaidoms pagrįsti, atsakovė pateikė advokatės 2018 m. rugpjūčio 27 d. išrašytą sąskaitą, tačiau kartu ji nepateikė jokių įrodymų (mokėjimo kvitų, banko operacijų išrašų, advokatų kontoros pažymos apie atsiskaitymą), atitinkančių teismų praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017) nurodytus kriterijus ir pan.) nustatytus reikalavimus, patvirtinančių, kad sąskaitoje nurodyta suma buvo faktiškai sumokėta, todėl šios išlaidos atsakovei nepriteistinos. Ieškovė neprašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškovės Molėtų rajono savivaldybės administracijos ieškinį iš dalies patenkinti.

Priteisti ieškovei Molėtų rajono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188712799), iš atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ (juridinio asmens kodas 167553831), 20 425,77 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio skolos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir 256,29 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Molesta“ (juridinio asmens kodas 167553831) iš ieškovės Molėtų rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188712799) 101,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“.