- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-02
- Bylos Nr.
- I-1380-561/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02921-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- AB „Lietuvos energija“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 9.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Kęstučiui Lisauskui, atsakovės atstovei Jurgitai Narkevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Lietuvos energija“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja AB „Lietuvos energija“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2012-07-12 sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 69-125 (toliau – ir VMI sprendimas) ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2012-10-15 sprendimą Nr. S-181 (7-161/2012) (toliau – ir Komisijos sprendimas).
Dėl Kauno hidroelektrinės modernizavimo.
Pareiškėja pažymėjo, kad Komisija sprendime pripažino, jog „Kauno hidroelektrinės modernizavimo“ projektas (toliau – ir Projektas) buvo orientuotas į Kauno hidroelektrinės (toliau – ir Kauno HE) modernizavimą, didinant energijos gamybos efektyvumą, gerinant valdymo ir reguliavimo procesus, todėl tvirtino, kad įgyvendinus šį projektą buvo atkurtos ne tik techninės charakteristikos, buvusios Kauno HE pastatymo metu, tačiau jos buvo ir kokybiškai pagerintos, kas atitinka technologinio modernizavimo koncepciją. Bendrovės nuomone, šie faktai patvirtina, kad įgyvendinus šį projektą buvo pasiekti investiciniam projektui keliami reikalavimai. Pažymėjo, kad bent keli Projekto tikslai atitinka Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) 2 str. 12(1) dalies nuostatas, t. y. efektyvumo padidinimas, leidžiantis Kauno HE padidinti energijos tiekimo pajėgumus ir uždirbti daugiau pajamų, visiškai kompiuterizuotas valdymas, įdiegtos pirminio dažnio reguliavimo ir automatinio sistemos balanso reguliavimo galimybės. Nesutiko su Komisijos teiginiu, jog pareiškėja siekė tik atnaujinti morališkai pasenusią HE. Tvirtino, kad vadovavosi PMĮ 2 str. 12(1) dalies mokesčių administratoriaus komentaru, pagal kurį, tuo atveju, jeigu vieneto turtas įsigyjamas tenkinant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tai toks įsigyjamas turtas gali būti laikomas investicinio projekto reikalavimus atitinkančiu turtu, jeigu jis yra įsigyjamas ir šioje dalyje nustatytais turto įsigijimo tikslais. Tvirtino, kad šis išaiškinimas reiškia, jog tam, kad Projekto tikslai atitiktų investicinio projekto tikslus pelno mokesčio lengvatos prasme, nebūtina, kad visi jie atitiktų PMĮ 2 str. 12(1) dalies nuostatas – pakanka bent vieno šias nuostatas atitinkančio tikslo.
Atkreipė dėmesį, kad PMĮ nėra nustatyta, kad esamo turto modernizavimui investicinių projektų lengvata negali būti taikoma. Pažymėjo, kad PMĮ 2, 5, 12, 34, 38 (2), 41, 58 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 40(1) ir IX (1) skyriumi įstatymo projekto aiškinamajame rašte (dėl investicinių projektų lengvatos) (toliau – ir Aiškinamasis raštas) paaiškinta, kad turto naujumo reikalavimo tikslas – užtikrinti, kad būtų investuojama tik į naujausias technologijas, kadangi tik jų dėka galima maksimaliai padidinti vienetų konkurencingumą ir energetinį efektyvumą. Tačiau pažymėjo, kad Aiškinamajame rašte nėra paminėta, kad esamo turto modernizavimui investicinių projektų lengvata negali būti taikoma. Tvirtino, kad PMĮ 2 str. 12(1) dalyje investiciniam projektui keliami tikslai gali būti pasiekti ne tik įsigijus naują ilgalaikį turtą, bet ir rekonstravus/modernizavus esamą turtą. Darė išvadą, kad esamo turto, atitinkančio PMĮ 46(1) straipsnyje išvardintas turto grupes, rekonstrukcija/modernizavimas, jei šiais darbais yra pasiekiamas technologinis pagerinimas, iš esmės pakeičiamas (patobulinamas) gamybos ar paslaugų teikimo procesas, gali būti laikomas investiciniu projektu, atitinkančiu PMĮ 2 str. 12(1) punkto nuostatas. Teigė, kad turto naujumo reikalavimas, nustatytas PMĮ 46(1) str. 1 d. 2 punkte, yra taikomas tik investicinio projekto metu naujai įsigyjamam turtui bei atkreipė dėmesį į tai, kad PMĮ nėra nustatyto reikalavimo, kad naujai įsigyjamas turtas būtų atskiras savarankiškas turto vienetas. Pareiškėjos vertinimu, turto naujumo kriterijus turtui, kuris jau buvo vienete prieš pradedant vykdyti investicinį projektą ir kurio atžvilgiu yra atliekami modernizavimo darbai, neturi būti taikomas, nes toks turtas investicinio projekto metu nėra įsigyjamas.
Šalies argumentai
Skunde nurodė, jog Aiškinamajame rašte nustatyta, kad mokesčio lengvata siekiama skatinti investicijas į tam tikras turto grupes ir šios investicijos turi užtikrinti technologinį atsinaujinimą, o investicinio projekto tikslams įsigyjamas turtas turi būti naujas. Pareiškėjos vertinimu, tiek PMĮ, tiek Aiškinamojo rašto nuostatų leidėjai siekė apriboti lengvatos taikymą tais atvejais, kada technologinis atnaujinimas pasiekiamas įsigyjant nenaują turtą ar jo sudedamąsias dalis. Tvirtino, kad pareiškėjos teiginius pagrindžia ir PMĮ 2 str. 12(1) dalies apibendrinto komentaro 1 punktas, kuriame yra paaiškinta, kad investicinis projektas apima ir investicijas, susijusias su naujų gamybos technologijų linijų įsigijimu ir įdiegimu, esamų gamybos technologinių linijų modernizavimu, vieneto vidinių inžinerinių tinklų, kurie reikalingi naujoms gamybos technologinėms linijoms įdiegti ar esamoms modernizuoti, įrengimu. Jeigu modernizuojamas esamas turto vienetas, t. y. atliekami turto rekonstrukcijos ar remonto darbai, kurie pailgina turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes, kurių metu yra keičiamos pagrindinės turto sudedamosios dalys, tai, tokiu atveju, investicinio projekto reikalavimus atitinkančiu turtu yra laikomos tiek įsigyjamos naujos turto sudedamosios dalys, kurios užpajamuojamos kaip atskiri turto vienetai, tiek įeinančios į jau esamo turto vertę, jei yra tenkinami šioje dalyje nustatyti turto įsigijimo tikslai.
Pareiškėja laikėsi nuomonės, kad reikalavimas atitikti PMĮ 2 str. 12(1) dalyje nustatytiems tikslams yra taikomas investiciniam projektui, o ne atskiriems projekto metu įsigytiems turto vienetams, todėl tvirtino, kad atsakovė ir Komisija neteisingai interpretuoja investicinių projektų lengvatos kriterijų taikymą. Nurodė, kad neatlikus visų atliktų Projekto darbų, nebūtų buvę galima užbaigti Projekto ir priduoti šio objekto Statybos užbaigimo komisijai.
Dėl „Kruonio HAE 5-ojo agregato“ investicinio projekto.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su Komisijos daroma išvada, kad egzistuoja vien tik pareiškėjos ketinimai vykdyti projektą „Kruonio HAE 5-asis agregatas“ (toliau – ir Kruonio projektas). Teigė, kad Komisijai buvo pateikti neginčijami įrodymai dėl to, kad projekto įgyvendinimas yra atnaujintas ir bus realiai įgyvendinamas. Nesutiko su Komisijos teiginiu, kad ginčo nėra dėl to, kad ilgalaikis turtas, kaip jis suprantamas pagal PMĮ 46(1) str. 1 dalies nuostatas ir kuris skirtas PMĮ 2 str. 12(1) dalyje numatytų tikslų įgyvendinimui, nei tikrinamuoju, nei vėlesniu laikotarpiu įsigytas (pradėtas statyti) nebuvo. Pareiškėja pažymėjo, kad tiek Komisija, tiek atsakovė klaidingai sieja šio projekto pradžią su konkrečių statybos ar montavimo darbų pradžia, nes tokiuose stambiuose projektuose iki statybos darbų pradžios privalu atlikti eilę parengiamųjų darbų. Bendrovė nesutiko ir su Komisijos argumentu, kad vertinant, kokioms išlaidoms gali būti taikoma investicinių projektų lengvata, neturi būti atsižvelgiama į tai, kaip ūkio subjektas savo finansinėje apskaitoje apskaito turto įsigijimo savikainą, nes iš PMĮ nuostatų akivaizdu, kad ši lengvata gali būti taikoma tik toms išlaidoms, kurios sudarys ilgalaikio turto, kai jis suprantamas pagal PMĮ 13 str. 3 punkto nuostatas, įsigijimo savikainą, tačiau lengvata netaikoma išlaidoms, kurios neatitinka ilgalaikio turto pripažinimo kriterijų, todėl yra priskiriamos trumpalaikiam turtui arba einamojo laikotarpio sąnaudoms. Pažymėjo, kad pareiškėja pateiktuose paaiškinimuose Komisijai nurodė, kad Kruonio projekto pradžią reikėtų laikyti 2009-10-07, kuomet pareiškėja valdybos posėdyje nutarė teigiamai vertinti pateiktą Kruonio projekto medžiagą ir po šio valdybos nutarimo buvo pradėti realūs su naujojo agregato įsigijimu susiję darbai. Bendrovė tvirtino, kad Kruonio projekto aplinkybės bei konsultavimo ir teisinių paslaugų išlaidos dėl šio projekto yra betarpiškai susijusios, todėl pareiškėja pagrįstai šias išlaidas (konsultavimo ir teisinių paslaugų) laiko Kruonio projekto objekto dalimi. Pareiškėja teigė, kad Kruonio projektas yra skirtas Bendrovės pajėgumų didinimui, todėl pelno mokesčio lengvata jam gali būti taikoma.
Dėl grąžinimo atlikti pakartotinį patikrinimą.
Pažymėjo, kad pareiškėja savo skunde Komisijai nekėlė klausimo dėl Kruonio projekto išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams, nes iš VMI sprendimo matyti, kad atsakovė neatliko patirtų konsultavimo ir teisinių paslaugų perklasifikavimo iš ilgalaikio turto savikainos į pareiškėjos sąnaudas, todėl laikė, kad atsakovė pripažino ir priskyrė patirtas konsultavimo išlaidas Kruonio projekto naujai kuriamai turto vertei. Pareiškėja tvirtino, kad pateiktose rašytinėse pastabose atkreipė VMI dėmesį, kad tuo atveju, jei pagal apskaitos standartus nebūtų laikoma, kad šios išlaidos turi būti priskiriamos turto įsigijimo savikainai, tuomet tokias išlaidas reiktų priskirti sąnaudoms iškart tą patį laikotarpį, kurį jos patirtos. Bendrovė laikėsi pozicijos, kad tuomet tokioms sąnaudoms turėtų būti sumažintas 2010 metų apmokestinamasis pelnas, tačiau VMI sprendime dėl šių išlaidų priskyrimo leidžiamiems atsiskaitymams nepasisakė. Todėl pareiškėja padarė išvadą, kad VMI pripažįsta, jog Bendrovė teisingai įgyvendino PMĮ 14 str. 1 dalies nuostatas ir minėtas konsultavimo išlaidas priskyrė Kruonio projekto apimtyje naujai kuriamo/įsigyjamo turto vertei.
Dėl teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad, spręsdama dėl pelno mokesčio investicinių projektų lengvatos taikymo Projektui ir Kruonio projektui, analizavo PMĮ 2 str. 12(1) dalies ir 46(1) straipsnių nuostatas bei VMI ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir FM) šių nuostatų išaiškinimus. Pabrėžė, kad šios nuostatos buvo išaiškintos ir iliustruotos taip, kad pareiškėja susidarė tvirtą nuomonę, jog pelno mokesčio investicinių projektų lengvata Projektui ir Kruonio projektui gali būti taikoma, tačiau VMI į PMĮ išaiškinimo nuostatas nei patikrinimo metu, nei gavusi pareiškėjos rašytines pastabas, neatsižvelgė.
Rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymu (toliau – ir MAĮ), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir pabrėžė, kad VMI pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principus.
Dėl gero administravimo principų.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad patikrinimo metu mokesčių administratoriui pateikė visus dokumentus, duomenis bei informaciją, dėl kurios mokesčių administratorius raštu arba žodžiu kreipėsi į pareiškėją, taip pat visus dokumentus ir informaciją, kuriuos manė esant reikalinga pateikti, siekiant įrodyti, kad pagrįstai taikė investicinių projektų lengvatą. Tvirtino, kad mokesčių mokėtojas negali numatyti, kokių papildomų dokumentų, duomenų ar informacijos gali prireikti mokesčių administratoriui, atliekančiam mokestinį patikrinimą. Bendrovė pabrėžė, kad mokesčių administratorius nesikreipė nei žodžiu, nei raštu į pareiškėją dėl duomenų, įrodančių, jog rekonstrukcijos/atnaujinimo darbai sukūrė naują, papildomą produktą/paslaugą ar padidino gamybos pajėgumus, pateikimo. Atsakovei neinformavus pareiškėjos, kad kyla papildomų klausimų ar dokumentų, pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė parengti papildomus paaiškinimus ir pateikti papildomus dokumentus, dėl ko pareiškėjai buvo atimta teisė apginti savo poziciją ir įrodyti savo sprendimų teisingumą. Pažymėjo, kad MAĮ nustato, jog vienas iš pagrindinių VMI uždavinių yra padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas, padėti mokesčių mokėtojui naudotis teisėmis ir vykdyti pareigas, mokesčių administratorius pagal savo kompetenciją šviečia bei konsultuoja mokesčių mokėtojus, stengiasi, kad būtų pasiektas savitarpio supratimas, todėl tvirtino, kad VMI turėjo informuoti pareiškėją, kokius dokumentus, duomenis ar informaciją ji privalo pateikti.
Dėl Komisijos objektyvumo ir nešališkumo.
Bendrovė atkreipė dėmesį į tai, kad VMI patikrinimo akto 2.1.1. punkte nurodytų išlaidų priskyrimą investicinių projektų lengvatai ginčijo tik tuo pagrindu, kad Kauno HE yra pastatas, t. y. neatitinka PMĮ 46(1) str. 1 dalies nuostatų, pagal kurias įsigyjamas ilgalaikis turtas turi būti priskirtinas tam tikroms grupėms. Komisija sprendime pripažino, kad, vadovaujantis MAĮ 10 straipsnyje nustatytu turinio viršenybės prieš forma principu bei protingumo ir teisingumo kriterijais, Kauno HE laikytina ne pastatu, o statiniu. Tačiau Komisija nepripažino pareiškėjos teisės taikyti pelno mokesčio lengvatos, remdamasi visiškai naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių VMI nenagrinėjo ir nesirėmė. Pareiškėjos teigimu, Komisija, nagrinėdama pareiškėjos ginčą, privalėjo būti nešališka ir savo iniciatyva neturėjo ieškoti papildomų faktinių aplinkybių, pateisinančių mokesčių administratoriaus sprendimą. Jei Komisija iš ginčo medžiagos įžvelgė papildomas faktines aplinkybes, siekdama priimti kuo teisingesnį, objektyvesnį sprendimą, suderinantį tiek mokesčių mokėtojo, tiek mokesčių administratoriaus interesus, vadovaudamasi MAĮ 155 str. 4 dalies nuostatomis, turėjo priimti sprendimą perduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodė, kad pareiškėja buvo įsteigta įgyvendinant Nacionalinę energetikos strategiją, nuo 2011-05-12 reorganizuojant sujungimo būdu dvi bendroves: AB „Lietuvos energija“ (kodas 220551550), įskaitant jos filialus: Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė bei Kauno hidroelektrinė, ir AB „Lietuvos elektrinė“ (kodas 110870933). AB „Lietuvos energija“ ir AB „Lietuvos elektrinė“ reorganizavimo sąlygos buvo apsvarstytos ir aprobuotos 2011-05-11 įvykusio AB „Lietuvos energija“ valdybos posėdžio sprendimu ir 2011-05-11 įvykusio AB „Lietuvos elektrinė“ valdybos posėdžio sprendimu. Naujai įsteigta pareiškėja po reorganizavimo tęsia reorganizuotų bendrovių veiklą ir jai perėjo visas reorganizuotų bendrovių turtas, teisės ir pareigos.
Atsakovė pažymėjo, jog galimybių studija, teisinės paslaugos ir konkursinės medžiagos paruošimas bei paslaugų teikimas prieš konkursą, atlikti iki pradedant investicinį projektą. Patirtos galimybių studijos, konkursinės medžiagos rengimo ir teisinių paslaugų išlaidos, turto nepradėjus statyti, negali būti įskaitomos į 2010 metų investicinio projekto vertę ir 1 415 648 Lt konsultavimo ir teisinių paslaugų išlaidomis, vadovaujantis PMĮ 46(1) straipsnio nuostatomis, negali būti mažinamas apmokestinamasis pelnas.
Pabrėžė, kad investicinio projekto lengvata taikoma ne kiekvienai ilgalaikio turto grupei. Nurodė, kad PMĮ 46(1) straipsnyje yra apibrėžta, kurioms šio įstatymo 1 priedėlyje pateiktoms ilgalaikio turto grupėms taikytina aptariamoji lengvata: mašinoms ir įrengimams; įrenginiams (statiniams, gręžiniams ir kt.); kompiuterinei technikai ir ryšio priemonėms (kompiuteriams, jų tinklams ir įrangai); programinei įrangai; įsigytoms teisėms. Pažymėjo, jog aptariamos lengvatos taikyti negalima, pavyzdžiui, investuojant į pastatus, elektros perdavimo ir ryšių (išskyrus kompiuterių tinklus) įtaisus, vamzdynus, baldus, visų rūšių automobilių transportą, kitą materialųjį turtą. Tačiau ir tais atvejais, kai ilgalaikis turtas priskirtinas turto rūšiai, kuriai taikoma investicinio projekto lengvata, reikia atsižvelgti į tai, kad toks turtas turi būti naudojamas vienam iš šių tikslų: naujiems ar papildomiems produktams gaminti ar paslaugoms teikti arba gamybos (ar paslaugų teikimo) pajėgumams didinti, arba naujam gamybos (ar paslaugų teikimo) procesui įdiegti, arba esamam procesui (ar jo daliai) iš esmės pakeisti, taip pat tarptautiniais išradimų patentais apsaugotoms technologijoms įdiegti. Tvirtino, kad tais atvejais, kai investicija skirta tik turimam ilgalaikiam turtui pakeisti kitu analogiškos rūšies ilgalaikiu turtu, tokia investicija nelaikoma investiciniu projektu, kuriam galima taikyti pelno mokesčio lengvatą.
Nurodė, kad antrąja svarbia sąlyga, siekiant taikyti PMĮ 46(1) straipsnyje nustatytą pelno mokesčio lengvatą yra reikalavimas atsižvelgti į tai, kad turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš du metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios). Darė išvadą, kad vieneto, ketinančio sumažinti apmokestinamąjį pelną, įsigyjamas investiciniam projektui reikalingas turtas turi būti naujas, t. y. nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš du metus, skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios, o būtent nuo turto įvedimo į eksploatacijos pradžios. Teigė, kad jeigu turtas įsigyjamas iš kito vieneto, tai pagrįsti, jog turtas pagamintas ne anksčiau kaip prieš du metus, vienetas gali turėdamas turto techninį pasą, o kad turtas nenaudotas – pardavėjo patvirtinimą. Šie duomenys apie įsigyjamą turtą gali būti patvirtinami ir kitais dokumentais.
Pažymėjo, jog Komisija padarė teisingas išvadas, jog pareiškėjos vykdomas Projektas yra investicinis projektas bendrąja prasme, tačiau ne mokestinės lengvatos taikymo prasme.
Dėl pastato remonto darbų už 300645,57 Lt.
Pažymėjo, kad patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėja investiciniam projektui „Kauno HE modernizavimas“ 2010 metais priskyrė pastato remonto darbų vertę už 300 645,57 Lt. Nors Pareiškėjos pastabose teigiama, jog Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 11 punktas nustato, kad hidroelektrinių statiniai yra priskiriami hidrotechnikos statiniams, kurie pagal rūšį priskiriami ne pastatams, o inžineriniams statiniams, o tuo pagrindu galima mokesčio lengvata pagal PMĮ 46(1) straipsnį, tačiau atkreipė dėmesį, kad pagal pareiškėjos filialo Kauno HE direktoriaus J. B. parašu patvirtintą 2010-12-31 Ilgalaikio turto priėmimo naudoti aktą Nr. 10-34, ilgalaikis turtas – Kauno HE pastatas, inventorinis Nr. 100002, įsigytas pagal su Alstom Power AB sudarytą 2005-07-07 rangos sutartį Nr. 681-05, veikloje pradėtas naudoti nuo 2010-12-27, pastato įsigijimo vertė – 10 330 199,83 Lt. Akte nurodyta: pagal pareiškėjos ilgalaikio turto klasifikavimą, bei ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nusidėvėjimo normatyvus HE pastatas yra priskiriamas turto grupei 0120 „Gamybiniai pastatai“, nusidėvėjimas 75 metai. Akte pažymėta, kad buvo atlikta HE pastato rekonstrukcija, kuri pagerino naudingąsias savybes, bet neprailgino naudingo tarnavimo laiko, todėl nudėvėjimas per likusį tarnavimo laiką – 24 metai. Minėtame akte nurodyta, kad lėšos buvo kaupiamos prie inventorinio Nr. 100002 (pastatas – mašinų salė) ir inventorinio Nr. 100453 (čiulpvamzdis). Vertino, jog investicijos į pastatus nelaikomos investiciniu projektu ar (jo dalimi), o minėtas pastatas yra priskirtas turto grupei 0120 „Gamybiniai pastatai“. Pažymėjo, kad patikrinimo akte konstatuota, jog pastato remonto darbai už 300 646 Lt nelaikomi investicija į investicinio projekto reikalavimus atitinkantį turtą, todėl PMĮ 46(1) straipsnio nuostatos netaikomos. Nurodė, kad minėti remonto darbai nesukuria turto, skirto naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui arba gamybos (ar paslaugų teikimo) pajėgumų didinimui, neįdiegia naujo gamybos (ar paslaugų teikimo) proceso, neatlieka esamo proceso (jo dalies) esminio pakeitimo, taip pat neįdiegia tarptautiniais išradimų patentais apsaugotų technologijų.
Dėl čiulpvamzdžio remonto darbų (369243,92 Lt), kairiojo ramsto vidaus patalpų remonto darbų (9334,51 Lt), gaisrinės signalizacijos montavimo darbų (48130,80 Lt), priešgaisrinės signalizacijos montavimo darbų (111179,44 Lt), tiltinio krano Nr. 1 remonto darbų (54125 Lt), tiltinio krano Nr. 2 remonto darbų (54125 Lt), nuolatinės srovės įrenginių, tinklo ir patalpų montavimo darbų (458256,63 Lt), ventiliacijos sistemos ir vėdinimo įrangos montavimo darbų (118107,60 Lt), žemos įtampos kintamos srovės sistemos įrengimo darbų (242422,52 Lt).
Nurodė, kad iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad 2009 – 2010 metais dalis senų įrenginių buvo pakeisti naujais arba atliekamas senų įrenginių remontas, atnaujinimas. Pareiškėja pateikė rekonstruotų (atnaujintų) įrenginių ir naujų įrenginių, pakeitusių senus įrenginius, pripažinimo tinkamo naudoti darbo komisijos, sudarytos iš pareiškėjos darbuotojų ir rangovo atstovų, aktus ir ilgalaikio turto priėmimo naudoti aktus už 2009 – 2010 m. Kiekvienam įrenginiui suteiktas individualus inventorinis numeris. Ilgalaikio turto priėmimo naudoti aktuose pareiškėja nurodė ilgalaikio turto grupę, kuriai priskiriami rekonstruoti arba nauji (pakeitę senus) įrenginiai.
Atsakovės vertinimu, pareiškėja investiciniam projektui „Kauno HE modernizavimas“ 2009 – 2010 m. priskyrė turtą, neatitinkantį investiciniam turtui keliamų reikalavimų ir tiesiogiai nedalyvaujantį gamybos procese. Pareiškėjos 2009 – 2010 metais (patikrinimo akto 2.1.2 – 2.1.10. pažeidimai) nurodytų įrenginių: čiulpvamzdžio (inventorinis Nr. 100453), kairiojo ramsto (inventorinis Nr. 100061), tiltinių kranų Nr. 1 (inventorinis Nr. 100320), Nr. 2 (inventorinis Nr. 100321), nuolatinės srovės įrenginių, tinklo ir patalpų vėdinimo (inventorinis Nr. 100439), vėdinimo ir ventiliacijos sistemos (inventorinis Nr. 100441), vietinio elektros, įžeminimo, apšvietimo ir DG (inventorinis Nr. 100442) įsigijimo, jų montavimo bei remonto darbai nesukuria turto, skirto naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui arba gamybos (ar paslaugų teikimo) pajėgumų didinimui, neįdiegia naujo gamybos (ar paslaugų teikimo) proceso, neatlieka esamo proceso (jo dalies) esminio pakeitimo, taip pat neįdiegia tarptautiniais išradimų patentais apsaugotų technologijų.
Akcentavo, jog pareiškėja, siekdama pasinaudoti PMĮ lengvata, privalėjo pateikti duomenis, įrodymus, paskaičiavimus, jog minėto turto įsigijimo, montavimo ir remonto darbai sukūrė naują, papildomą produktą/paslaugą ar padidino gamybos (paslaugų teikimo) pajėgumus. Pabrėžė, kad minėti duomenys patikrinimo metu nebuvo pateikti. Taip pat nurodė, kad svarbu yra tai, jog paminėtas turtas yra ne naujas, t. y. nėra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš du metus, skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, konstatavo, jog netenkinus PMĮ 46(1) str. 1 dalies imperatyviųjų sąlygų, pareiškėja nepagrįstai tikrinamuoju laikotarpiu susimažino apmokestinamąjį pelną.
Dėl galimybių studijos, konkursinės medžiagos rengimo ir teisinių paslaugų išlaidų.
Pažymėjo, kad buvo nustatyta, jog pareiškėja 2010 metais investiciniam projektui „Kruonio HAE 5-asis agregatas“ Nr. PBTSA09003 iš viso priskyrė 1 415 648 Lt konsultavimo ir teisinių paslaugų. Patikrinimo metu pareiškėja pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad šio investicinio projekto tikslas – atsinaujinančios energijos šaltinių plėtojimas ir palaipsninis vėjo jėgainių generuojamos galios didinimas reikalauja turėti lanksčias elektros energijos generavimo galimybes; siekiant patenkinti sistemos reguliavimo poreikį, nuspręsta statyti naują asinchroninį hidroagregatą iki 250 MW galios ir išplėsti bendrą instaliuotą Kruonio HAE galią iki 1150 MW. Paaiškinime nurodė, kad agregatas nepradėtas statyti, jokie nauji įrengimai nebuvo įsigyti, įsigytos tik konsultavimo paslaugos. VMI vertinimu, galimybių studija, teisinės paslaugos ir konkursinės medžiagos paruošimas bei paslaugų teikimas prieš konkursą, atliktos iki pradedant investicinį projektą, todėl šios išlaidos, turto nepradėjus statyti, negali būti įskaitomos į 2010 m. investicinio projekto vertę ir 1 415 648 Lt konsultavimo ir teisinių paslaugų išlaidomis, vadovaujantis PMĮ 46(1) straipsnio nuostatomis, negali būti mažinamas apmokestinamasis pelnas.
Nurodė, kad pagal MAĮ (2 str. 9 dalis) mokesčio lengvata – mokesčių mokėtojui ar jų grupei mokesčio įstatymo nustatytos išskirtinės apmokestinimo sąlygos, kurios yra palankesnės, palyginti su įprastinėmis sąlygomis. Mokestiniuose teisiniuose santykiuose ir mokesčių teisėje (kuri priskirtina viešosios teisės sričiai, kuriai būdinga, kad mokestinių teisinių subjektas turi teisę pasirinkti tik tokią elgesio taisyklę, kuri yra leistina pagal teisės aktų reikalavimus) laikomasi pozicijos, kad lengvatų taikymo sąlygos turi būti aiškinamos siaurai, o teisę į atitinkamos mokestinės lengvatos taikymą turi pagrįsti ir įrodyti lengvata pretenduojantis pasinaudoti mokesčių mokėtojas.
Atsiliepimas
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Byloje kilęs ginčas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-07-12 sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 69-125 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-10-15 sprendimo Nr. S-181 (7-161/2012) teisėtumo ir pagrįstumo.
PMĮ 46(1) straipsnyje nustatyta, kad vienetas, vykdantis investicinį projektą, apmokestinamąjį pelną gali sumažinti šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Apmokestinamąjį pelną galima sumažinti per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas, faktiškai patirtų išlaidų šioje dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančiam turtui įsigyti dydžiu. Apmokestinamasis pelnas mažinamas, jeigu turtas yra reikalingas vieneto investicinio projekto vykdymui ir: 1) turtas yra priskirtinas šio Įstatymo 1 priedėlio ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“, ir 2) turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios).
Pareiškėja skunde teismui teigė, kad investicinių projektų lengvata gali būti taikoma ne tik naujai įsigyjamam turtui, bet ir esamo turto rekonstravimui, taip pat tvirtino, kad lengvata gali būti taikoma darbams, kurie patys savaime PMĮ 2 str. 12(1) dalyje nurodytų tikslų nesiekia, tačiau yra reikalingi investicinio projekto vykdymui ir kuriuos būtina atlikti tam, kad vykdomas investicinis projektas būtų baigtas ir pasiektų jam keliamus tikslus. Tvirtino, kad turto naujumo reikalavimas, nustatytas PMĮ 46(1) str. 1 d. 2 punkte, yra taikomas tik investicinio projekto metu naujai įsigyjamam turtui, o mokesčių administratoriaus ir Komisijos aiškinimą dėl turto naujumo vertino kaip ribojantį ūkio subjektų teisę pasinaudoti investicijų projektų lengvata. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka. Kaip teisingai Komisija pažymėjo, įstatymų leidėjas konkrečiai nurodė, kad investicijos lengvata taikytina tik tam turtui, kuris reikalingas investicinio projekto vykdymui, taip pat nurodomi konkretūs investicinio projekto tikslai, kad lengvata yra siekiama skatinti ūkio subjektus didinti gamybos pajėgumus, diegti naujausias technologijas, o turimo turto pakeitimas analogišku turtu nelaikytinas investiciniu projektu. Teismo vertinimu, PMĮ 46(1) straipsnio normoje imperatyviai nurodyta, jog turtas turi būti nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios), t. y. nėra numatyta jokių išimčių, naujumo sąlyga taikoma visiems galimiems turto įsigijimo būdams, o lengvata yra skirta investuoti į technologiškai naujus ilgalaikio turto objektus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad įsigyjamas investiciniam projektui reikalingas turtas turi būti nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja skunde akcentuoja, jog tiek PMĮ normos, tiek Aiškinamasis raštas nenustato draudimų, kad lengvata negali būti taikoma esamo turto modernizavimui, kad nėra reikalavimų, jog naujai įsigyjamas turtas būtų atskiras savarankiškas turto vienetas ir kt. Iš šių pareiškėjos teiginių galima daryti išvadą, kad pareiškėja remiasi privatinės teisės dispozityviniu reguliavimo metodu, kurio esmė – leidžiama viskas, kas nėra draudžiama. Viešojoje teisėje dominuoja imperatyvusis reguliavimo metodas, kuriam būdingos imperatyvios teisės normos. Mokesčių teisė bei mokestiniai teisiniai santykiai priskirtini viešosios teisės sričiai, todėl mokestinių teisinių santykių subjektas turi teisę pasirinkti tik tokią elgesio taisyklę, kuri yra leistina pagal teisės aktų nuostatas. Mokestinės teisės normos aiškinamos siaurai, o ne plečiamai, kaip tvirtina pareiškėja, todėl pareiškėjos aukščiau paminėti argumentai laikytini nepagrįstais. Mokesčio lengvata – mokesčių mokėtojui ar jų grupei mokesčio įstatymo nustatytos išskirtinės apmokestinimo sąlygos, kurios yra palankesnės, palyginti su įprastinėmis sąlygomis, todėl mokesčių mokėtojas, siekdamas jomis pasinaudoti, turi pagrįsti ir pateikti įrodymus dėl to, kad jis pagrįstai pasinaudojo mokestine lengvata. Taigi, pareiškėjos argumentas, kad VMI turėjo informuoti pareiškėją, kokius dokumentus, duomenis ar informaciją ji privalo pateikti, atmestini kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad PMĮ nustatytos mokesčio lengvatos sąlygos taikytinos investiciniam projektui, o ne atskiriems projekto vykdymo metu įsigytiems turto vienetams. Vertinant šį pareiškėjos argumentą, pritartina Komisijos nuomonei, jog investicijos bendrąja ekonomine prasme yra suprantamos kaip ūkio subjekto finansinių išteklių panaudojimas įrenginiams pirkti, prekėms įsigyti, naujoms įmonėms statyti, todėl tai, kad ūkio subjektas finansinius išteklius naudoja savo ilgalaikio turto rekonstrukcijai ar atnaujinimui, remontui, savaime negali sudaryti pagrindo visų subjekto investicijų pripažinti kaip investicijų, kurioms taikytina mokestinė lengvata. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjos argumentą, jog mokesčio lengvatos sąlygos taikytinos investiciniam projektui, o ne atskiriems projekto vykdymo metu įsigytiems turto vienetams, paneigia pati pareiškėja, dalyje sutikdama su patikrinimo akte nustatytais pažeidimais, iš kurių keli susiję su investicinio projekto dalimi (Patikrinimo aktas 2.1.4., 2.1.5 punktai), kas teismui leidžia daryti išvadą, kad atsakovė pagrįstai, spręsdama dėl pareiškėjos mokestinės lengvatos taikymo pagrįstumo, analizavo atskirus objektus, kurie buvo atnaujinami, rekonstruojami, remontuojami ir vertino, ar atitinkamos remonto, rekonstravimo išlaidos gali būti laikytinos investiciniam projektui, kuriam taikoma lengvata, priskirtomis išlaidomis.
Pareiškėja skunde tvirtino, kad, įgyvendinus „Kauno hidroelektrinės modernizavimo“ projektą, ne tik atkūrė technines charakteristikas, tačiau jas kokybiškai pagerino, kas, pareiškėjos teigimu, laikytina atitikimu investicinio projekto keliamiems reikalavimams ir nesutiko su Komisijos padaryta išvada, kad Projektu buvo siekiama tik atnaujinti morališkai pasenusią HE. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka ir tvirtina, kad Komisija padarė pagrįstas išvadas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (Komisijos byla, t. 6, b. l. 138–140) matyti, kad Kauno HE Projekto tikslas – modernizuoti Kauno HE, didinat energijos tiekimo patikimumą, saugumą ir efektyvumą; projekto uždaviniai – hidroelektrinės rekonstrukcija, jos valdymo ir reguliavimo procesų gerinimas, aplinkos apsaugos stiprinimas. Įvertinus Projekto nuostatas matyti, kad juo buvo siekiama modernizuoti Kauno HE, o pareiškėjos nurodomi esminiai proceso pakeitimai (kompiuterizuotas valdymas, įdiegta pirminio dažnio reguliavimo galimybė, automatinio sistemos balanso reguliavimo galimybė, automatinis sinchroninis abiejų tiltų valdymas vienu pultu ir kt.) laikytini tik palengvinusiais elektrinės valdymą ir atnaujinusiais morališkai pasenusį turtą.
Komisija ginčijamu sprendimu, vadovaudamasi turinio viršenybės prieš formą principu (MAĮ 10 straipsnis) bei protingumo ir teisingumo principais, pripažino, jog Kauno HE pagal savo esminius požymius negali būti laikoma gamybiniu pastatu, o priskiriama grupei „kiti statiniai“, pogrupiui „Hidrotechniniai statiniai“. Tačiau, vertindama pastato remonto darbus, t. y. Kauno HE pastato mašinų salės papildomos montažinės angos grindyse tarp hidroagregatų A-2, A-3 įrengimo darbus, HE pastato hidrogeneratoriaus G-1, G-2 šachtų tinkavimo darbus, Kauno HE pastato papildomų priešgaisrinių pertvarų įrengimo ir angų užtaisymo darbus, Kauno HE pastato vidaus tinkavimo darbus, Kauno HE pastato lubų įrengimo darbus ir kt. (Patikrinimo akto 2.1.1. punktas) bei su jais susijusias išlaidas, sprendė, kad jos buvo susijusios su nenaujo objekto atnaujinimo, remonto darbais, o remonto darbų būtinybė nebuvo sąlygota investiciniam projektui, kaip jis suprantamas PMĮ 2 str. 12(1) dalyje, keliamų tikslų. Teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad atlikti darbai pagal pobūdį atnaujino, pagerino objekto naudingąsias savybes, tačiau šių darbų atlikimas negali būti laikomas susijusiu su investicinio projekto keliamų tikslų įgyvendinimu.
Pareiškėja tvirtino, kad Patikrinimo akto 2.1.1. punkte nurodytų išlaidų priskyrimą investicinių projektų lengvatai ginčijo tik vienu pagrindu – kad Kauno HE yra pastatas, o Komisija nepripažino pareiškėjos teisės taikyti pelno mokesčio lengvatos, remdamasi visiškai naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių atsakovė nenagrinėjo ir jomis nesirėmė. Pareiškėjos vertinimu, Komisija, priimdama ginčijamą sprendimą, neturėjo savo iniciatyva ieškoti papildomų faktinių aplinkybių, pateisinančių mokesčių administratoriaus sprendimą, todėl tvirtino, kad Komisija išėjo už mokestinio ginčo ribų. Šie pareiškėjos argumentai atmestini.
Komisijos tikslas – objektyviai išnagrinėti mokesčių mokėtojo skundą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą (MAĮ 148 str. 2 dalis).
Komisija, priimdama sprendimą dėl mokesčių mokėtojo skundo, neatsižvelgia ir nevertina tų mokesčių mokėtojo pateiktų įrodymų, kurie nebuvo pateikti centriniam mokesčių administratoriui, išskyrus atvejus, kai apie jų negalimumą pateikti buvo nurodyta mokesčių mokėtojo skunde centriniam mokesčių administratoriui (MAĮ 155 str. 6 dalis). Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Komisija, vadovaudamasi turinio viršenybės prieš forma principu bei protingumo ir teisingumo principais, pripažino, jog Kauno HE – hidrotechninis statinys. Tiek Patikrinimo akte (b. l. 20), tiek atsakovės ginčijamame sprendime (b. l. 58) pareiškėjos minimos faktinės aplinkybės, kurias įvardija naujomis, buvo nustatytos, todėl, teismo vertinimu, Komisija, pasisakydama dėl šių aplinkybių, jas teisiškai įvertino kitaip. Nustatytų faktinių aplinkybių kitoks teisinis įvertinimas nelaikytinas naujomis aplinkybėmis, pateisinančiomis mokesčių administratoriaus sprendimą.
Čiulpvamzdžio remonto darbus (Patikrinimo akto 2.1.2. punktas), kairiojo ramsto vidaus patalpų remonto darbus (Patikrinimo akto 2.1.3 punktas), tiltinio krano Nr. 1 remonto darbus (Patikrinimo akto 2.1.6. punktas), tiltinio krano Nr. 2 remonto darbus (Patikrinimo akto 2.1.7. punktas), nuolatinės srovės įrenginių, tinklo ir patalpų montavimo darbus, ventiliacijos sistemos ir vėdinimo įrangos montavimo darbus (Patikrinimo akto 2.1.8, 2.1.9. punktas), žemos įtampos kintamos srovės sistemos įrengimo darbus (Patikrinimo akto 2.1.10. punktas) pareiškėja laikė vykdyto investicinio projekto „Kauno HE modernizavimas“ dalimi ir jų rekonstravimo, remontavimo išlaidoms taikė mokestinę lengvatą. Iš pateiktų dokumentų (Komisijos byla, t. 3, b. l. 48, 52, 55, 56, 72, 73, 75, 77, 78, 81, 82, 85, 86) matyti, kad 2009 – 2010 metais dalis senų įrenginių buvo pakeisti naujais arba atliekamas senų įrenginių remontas, atnaujinimas. Kiekvienam įrenginiui suteiktas individualus inventorinis numeris. Teismas sutinka su atsakovės ir Komisijos padarytomis išvadomis, kad šių įrenginių įsigijimo, montavimo bei remonto darbai nesukuria turto, skirto naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui arba gamybos pajėgumų didinimui, neįdiegia naujo gamybos proceso, neatlieka esamo proceso (jo dalies) esminio pakeitimo, tai pat neįdiegia tarptautiniais išradimų patentais apsaugotų technologijų. Teismo vertinimu, pareiškėja, siekdama pasinaudoti lengvata, turėjo pateikti duomenis, įrodymus, paskaičiavimus, jog minėto turto įsigijimo, montavimo ir remonto darbai sukūrė naują, papildomą produktą/paslaugą ar padidino gamybos (paslaugų teikimo) pajėgumus, tačiau šių duomenų nepateikė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šis turtas buvo ne naujas, kas, teismo vertinimu, laikytina PMĮ 46(1) str. 2 dalies imperatyvių sąlygų neatitikimu.
Kitas investicinis projektas (bendrąja prasme), kuriam pareiškėja 2010 metais priskyrė 1 415 648 Lt konsultavimo ir teisinių paslaugų – Kruonio projektas. Pareiškėja nesutiko su padaryta Komisijos išvada, kad egzistuoja vien tik ketinimai vykdyti Kruonio projektą ir tvirtino, kad 2010-08-10 Bendrovės valdyba priėmė sprendimą atnaujinti Kruonio projektą, o 2012-09-20 akcininkų susirinkimas pritarė Kruonio HAE ketinamo statyti 225 megavatų galios asinchroninio hidroagregato techninės specifikacijos atnaujinimui. Pažymėjo, kad ginčas tarp pareiškėjos ir mokesčių administratoriaus vyksta dėl momento (pradžios), nuo kurio turi būti laikoma pelno mokesčio lengvatos reikalavimus atitinkančio ilgalaikio turto statybos pradžia, t. y. pareiškėjos vertinimu, Kruonio projekto pradžia reikėtų laikyti 2009-10-07, kuomet Bendrovės valdybos posėdyje nutarta teigiamai vertinti pateiktą medžiagą apie Kruonio HAE 5-ojo agregato įrengimo projekto techninį ir ekonominį pagrindimą ir finansinių išteklių kaupimo šaltinius šiam investiciniam projektui. Teigė, kad Komisija turėjo visą informaciją, jog Kruonio projektas yra atnaujintas.
Iš pateiktų Bendrovės paaiškinimų (Komisijos byla, t. 1, b. l. 127) matyti, kad šio projekto tikslas – atsinaujinančios energijos šaltinių plėtojimas ir palaipsninis vėjo jėgainių generuojamos galios didinimas reikalauja turėti lanksčias elektros energijos generavimo galimybes; siekiant patenkinti sistemos reguliavimo poreikį, nuspręsta statyti naują asinchroninį hidroagregatą iki 250 MW galios ir išplėsti bendrą instaliuotą Kruonio HAE galią iki 1150 MW. Iš pateikto Bendrovės paaiškinimo matyti, kad jokie nauji įrengimai nebuvo įsigyti, įsigytos tik konsultavimo paslaugos.
Pasisakant dėl šių pareiškėjos argumentų pažymėtina, kad PMĮ numatyta investicinio projekto lengvatos paskirtis – mokėtojas turi galimybę nemokėti pelno mokesčio dalies, apmokestinamąjį pelną sumažindamas ta išlaidų dalimi, kuri yra investuojama į techninį atsinaujinimą, konkretų ilgalaikį materialųjį turtą, o ne į siekį vykdyti investicinį projektą. Teismui nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad pareiškėja įsigijo konkretų ilgalaikį turtą, kuris skirtas investicinio projekto tikslams pasiekti, todėl pareiškėjos argumentai atmestini. Tai, kad Kruonio projektas buvo atnaujintas, nelaikytina svariu argumentu, nes ginčijamu atveju Bendrovė mokestinę lengvatą taikė 2010 metais. Teismas sutinka su Komisijos išvada, kad PMĮ 46(1) straipsnyje nustatytos lengvatos taikymą reglamentuoja šio straipsnio ir PMĮ 2 str. 12(1) dalies nuostatos, todėl tai, ar tam tikros išlaidos gali būti pripažintos investicinio projekto išlaidomis, yra sprendžiama ne atsižvelgiant į tai, kaip ūkio subjektas savo finansinėje apskaitoje apskaito turto įsigijimo savikainą (atitinkamas išlaidas priskirdamas ketinamo įsigyti turto savikainai), o tai, ar patiriamos išlaidos (kurias pareiškėja apskaitė kaip ketinamojo įsigyti ilgalaikio turto savikainos dalį) atitinka lengvatos taikymo sąlygas, todėl plačiau dėl to nepasisako.
Pareiškėjos teigimu, Komisija nepagrįstai priėmė sprendimą pakeisti atsakovės skundžiamo sprendimo dalį dėl nurodymų sumokėti 212 347 Lt pelno mokestį ir 21 235 Lt pelno mokesčio baudą į sprendimą pavesti atsakovei atlikti pakartotinį pareiškėjos patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Bendrovės supratimu, atsakovė dėl Kruonio projekto išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams nepasisakė, todėl tvirtino, kad atsakovė pripažino, jog Bendrovė konsultavimo išlaidas pagrįstai priskyrė investicinio projekto Kruonio projekto apimtyje naujai kuriamo/įsigyjamo turto vertei. Teigdama šiuos argumentus, pareiškėja pati sau prieštarauja. Kaip matyti iš Bendrovės pastabų, skundo Komisijai bei skundo teismui, pareiškėja teigė, kad tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius šioms išlaidoms atsisakė taikyti PMĮ numatytą investicinio projekto lengvatą, tai tokias išlaidas reikėtų priskirti sąnaudoms, kurioms turėtų būti sumažintas 2010 metų apmokestinamasis pelnas. Kaip teisingai nustatė Komisija, atsakovė neišdėstė pozicijos dėl šių išlaidų priskyrimo/nepriskyrimo leidžiamiems atskaitymams, t. y., teismo vertinimu, atsakovė, atsisakiusi taikyti nustatytą pelno mokesčio lengvatą, turėjo įvertinti ir išnagrinėti, ar pareiškėjos patirtos išlaidos, kurias ji apskaitė kaip ilgalaikio turto savikainos sudėtinę dalį ir kurioms taikė PMĮ lengvatą, gali būti priskirtos/nepriskirtos pareiškėjos 2010 metų leidžiamiems atskaitymams, todėl Komisija pagrįstai pakeitė atsakovės skundžiamo sprendimo dalį dėl nurodymų sumokėti 212 347 Lt pelno mokestį ir 21 235 Lt pelno mokesčio baudą į sprendimą pavesti atsakovei atlikti pakartotinį Bendrovės patikrinimą ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėja skunde teismui tvirtino, kad ginčijami sprendimai pažeidžia Bendrovės teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus. Nurodė, kad, spręsdama dėl pelno mokesčio investicinių projektų lengvatos taikymo „Kauno HE modernizavimas“ ir Kruonio HAE 5-ojo agregato“ projektams, analizavo PMĮ 2 str. 12(1) dalies ir 46(1) straipsnio nuostatas ir šių nuostatų išaiškinimus. Nurodė, kad pagal pateiktus paaiškinimus ir iliustruotus pavyzdžius, Bendrovė susidarė tvirtą nuomonę, kad pelno mokesčio investicinių projektų lengvata minėtiems projektams gali būti taikoma.
Šiuos pareiškėjos argumentus teismas vertina kritiškai ir pažymi, kad mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių įstatymų aiškinimas yra viena iš prielaidų užtikrinti vienodą mokesčių įstatymų taikymą mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Jis atliekamas rengiant ir viešai skelbiant mokesčių įstatymų paaiškinimus (komentarus) bei tiesiogiai konsultuojant mokesčių mokėtojus. MAĮ 12 str. 1 dalis nustato, jog apibendrintus mokesčių įstatymų paaiškinimus, suderinusi su Finansų ministerija, teikia ir skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija.
Šių apibendrinimų juridinė galia yra nustatyta to paties straipsnio 2 dalyje – apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas mokesčių mokėtojui neturi teisės akto galios ir išreiškia kompetentingos valstybės institucijos nuomonę mokesčių įstatymų reglamentuojamais klausimais. Todėl šie aiškinimai, inter alia mokesčių įstatymų komentarai, neturi sprendžiamojo pobūdžio reikšmės mokestinio ginčo (mokestinės bylos) teisme nagrinėjimui (LVAT 2007-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A10-762/2007).
Mokesčio įstatymo paaiškinimas yra mokesčių administratoriaus nuomonė mokesčių įstatymo taikymo atžvilgiu. Pagrindo teigti, kad mokesčių administratorius turi pareikšti tokią nuomonę dėl visų įmanomų situacijų, kurios gali susidaryti taikant mokesčių įstatymus, nėra. Jei mokesčių mokėtojui jo mokamų (numatomų mokėti) mokesčių mokėjimo klausimais reikalinga konsultacija, jis turi teisę ją gauti iš mokesčių administratoriaus (LVAT 2011-02-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-312/2011).
Mokesčių mokėtojo teisė gauti iš mokesčių administratoriaus konsultaciją mokesčių mokėjimo klausimais yra įtvirtinta MAĮ 36 str. 2 punkte. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 4 dalį, konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais – mokesčių administratoriaus individualaus pobūdžio paaiškinimas, skirtas konkrečiam mokesčių mokėtojui jo mokamų (numatomų mokėti) mokesčių mokėjimo klausimais. To paties įstatymo 37 str. 2 dalyje taip pat nustatyta, kad mokesčių mokėtojas neprivalo vadovautis jam pateikta konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais.
Dėl pripažinimo, jog mokesčio įstatymo pažeidimas buvo padarytas dėl klaidingos konsultacijos, pažymėtina, kad būtent mokesčio mokėtojui tenka pareiga įrodyti, jog jis dėl atitinkamo mokesčio mokėjimo, mokėtino tam tikru laikotarpiu, kreipėsi į mokesčių administratorių, o pastarasis jam suteikė tuo klausimu klaidingą konsultaciją. Pakankamu ir leistinu konsultacijos telefonu gavimo atveju pagal MAĮ 141 str. 1 d. 4 punktą pripažįstamas duomenų apie suteiktą konsultaciją ir mokesčio mokėtoją, kuriam ši konsultacija buvo suteikta, įrašymas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Remiantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, MAĮ 141 str. 1 d. 4 punkte nustatytas įrodinėjimo būdas neatima iš asmens galimybės kreipimosi į mokesčių administratorių konsultacijos bei klaidingos konsultacijos gavimo faktą įrodinėti ir kitomis leistinomis priemonėmis, tačiau, kaip matyti, pareiškėja nėra pateikusi jokių įrodymų, patvirtinančių, jog kreipėsi į mokesčių administratorių dėl konsultacijos suteikimo, o mokesčių administratorius suteikė klaidinančią konsultaciją.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2012-10-15 sprendimas Nr. S-181 (7-161/2012), kuriuo iš dalies buvo patvirtinta VMI 2012-07-12 sprendimo Nr. 69-125 dalis dėl nurodymų sumokėti 329 757 Lt pelno mokestį (259 681 Lt (4.2.1. Patikrinimo akto punktas) ir 70 076 Lt (4.2.2. Patikrinimo akto punktas)) ir 32 976 Lt pelno mokesčio baudą; pakeisti VMI 2012-07-12 sprendimo Nr. 69-125 dalį dėl nurodymų sumokėti 212 347 Lt pelno mokestį ir 21 235 Lt pelno mokesčio baudą į sprendimą pavesti VMI atlikti pakartotinį Bendrovės patikrinimą ir priimti naują sprendimą, yra priimtas tinkamai taikant teisės normas, objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos AB „Lietuvos energija“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 straipsniu, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos AB „Lietuvos energija“ skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.