- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-14
- Bylos Nr.
- e2-5265-925/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00652-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Atsakovas
- UAB „Iginitis“, UAB „Ignitis“, AB „Energijos skirstymo operatorius“
- Ieškovas
- P. M.
- Kategorijos
- 2.6.11.5Energijos pirkimas-pardavimas
dalyvaujant atsakovų UAB „Iginitis“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei J. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Ignitis“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl atsakovų įpareigojimo atlikti dujų kiekio perskaičiavimą (žalos atlyginimo), išvadą teikiančios institucijos byloje – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas P. M. pareikštu patikslintu ieškiniu prašo teismo įpareigoti atsakovus UAB „Ignitis“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ atlikti laikotarpiu nuo 2018-01-11 iki 2020-01-08 suvartoto dujų kiekio perskaičiavimą, iš suvartoto kiekio atimant dujų nuotėkio kiekį už laikotarpį nuo 2018-01-11 iki 2018-03-31, apskaičiuotą pagal atsakovo patvirtintą Gamtinių dujų suvartojimo technologinėms reikmėms AB „Lietuvos dujos“ sistemose skaičiavimo metodiką arba įpareigoti atsakovus atlyginti žalą už dujų nuotėkio kiekį už laikotarpį nuo 2018-01-11 iki 2018-03-31, apskaičiuotą pagal atsakovo patvirtintą Gamtinių dujų suvartojimo technologinėms reikmėms AB „Lietuvos dujos“ sistemose skaičiavimo metodiką.
Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – objektas), į kurį yra tiekiamos gamtinės dujos objekto šildymui ir karšto vandens ruošimui pagal 2012 m. gruodžio 7 d. tarp ieškovo ir AB „Lietuvos dujos“ buvo sudarytą Gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Ieškovo teigimu, ginčo vartojimo sutartis šiuo metu yra sudaryta su UAB „Ignitis“ ir AB “Energijos skirstymo operatorius”, kurie perėmė visas AB “Lietuvos dujos” teises ir pareigas pagal Gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl minėtos sutartis pagrindu abu atsakovai, kaip AB „Lietuvos dujos“ teisių ir pareigų perėmėjai, solidariai yra atsakingi tiek už dujų tiekimo veiklą, tiek už dujų skaitiklių įrengimą, jų eksploataciją, remontą, priežiūrą ir kt. darbus, avarijų lokalizavimą ir dujų skaitiklių duomenų tikrinimą. Ieškovo tvirtinimu, jis patyrė žalą dėl atsakovų kaltės netinkamai atliktų remonto darbų atsiradusio dujų nuotėkio, kuris prasidėjo 2018-01-11 ir tęsėsi iki 2018-03-31. Ieškovas savo reikalavimą dėl dujų suvartojimo perskaičiavimo grindžia atsakovo kalte, pasireiškusia tuo, jog atsakovas neužtikrino dujų tiekimo tinklų sudedamosios dalies – prie apskaitos prietaiso prijungto vamzdyno sandarumo ir tinkamos techninės būklės bei nenutrūkstamo dujų tiekimo, dėl kurio į aplinką pateko ieškovui skirtos gamtinės dujos. 2018-01-11 įvykis, kurio metu nutrūko dujų tiekimas ieškovo namui dėl užšalusio apskaitos prietaiso, įvyko tuo metu, kai ieškovas buvo namie ir nedelsiant iškvietė atsakovo darbuotojus, kurie savo nuožiūra atliko visus darbus, tačiau neužtikrino dujų tiekimo vamzdyno sandarumo nuo 2018-01-11 iki 2018-03-31, nes atsakovo darbuotojai 2018-02-14 ir 2018-03-31 buvo pakartotinai atvykę į įvykio vietą ir nustatė, kad vyksta dujų nuotėkis iš ieškovo dujų apskaitos prietaiso jungčių. Ieškovo teigimu, ginčo dujų nuotėkis atsitiko dėl atsakovo netinkamos dujų tiekimo įrangos techninės būklės priežiūros (CK 6.387 str. 2 d.) bei Sutarties 3.1 p., kuriame numatyta pareiga atsakovui užtikrinti patikimą dujų tiekimą, nesilaikymo, nes atsakovas reguliariai nevykdė dujų tiekimo sistemos techninius patikrinimų ieškovui priklausančiame name, taip pat neinstruktavo ieškovo, kaip prižiūrėti dujotiekį.
Į teismo posėdį ieškovas ir jo atstovė neatvyko, prašė nagrinėti bylą ieškovui ir jo atstovei nedalyvaujant. Pažymėtina, kad ieškovas jokių svarbių jo ir jo atstovės negalėjimą atvykti į parengiamąjį teismo posėdį pateisinančių priežasčių nenurodė, prašymą dėl nedalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje pateikė tik 2020-07-28, t. y. likus dienai iki paskirto parengiamojo teismo posėdžio, nors byla nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje paskirta ir teismo šaukimas ieškovui išsiųstas dar 2020-05-26. Šalims nepateikus procesinio pobūdžio prašymų, teismas parengiamojo teismo posėdžio metu sprendė, kad bylos nagrinėjimui iš esmės yra pasirengta ir perėjo iš parengiamojo teismo posėdžio į bylos nagrinėjimą iš esmės (apie tokią galimybę atsakovas buvo informuotas teismo 2020-05-26 nutartimi, kuria paskirtas parengiamasis teismo posėdis) ir išnagrinėjo bylą atsakovui teismo posėdyje nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Ignitis“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, laiko ieškinį nepagrįstu ir prašo jį atmesti remiantis atsiliepime į ieškinį išdėstytais pagrindais ir motyvais. Atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad patikslintu ieškiniu yra keliami tie patys analogiški reikalavimai kaip ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-35-258/2020 pagal ieškovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1494-294/2019 pagal ieškovo P. M. patikslintą ieškinį atsakovams AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Ignitis“, išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė energetikos inspekcija, dėl įpareigojimo dėl nesąžiningų sąlygų taikymo ir įpareigojimo atlikti perskaičiavimą dėl dujų nuotėkio, t. y. atlikti ginčo laikotarpiu suvartotų dujų kiekio perskaičiavimą nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. kovo 31 d. Vien dėl ieškovo nurodomo papildyto reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti ginčo laikotarpiu suvartotų dujų kiekio perskaičiavimą nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2020 m. sausio 8 d., kai reikalaujama iš suvartoto dujų kiekio per šį laikotarpį atimti dujų nuotėkio kiekį už laikotarpį 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. kovo 31 d., negali būti laikoma, jog yra nurodytas naujas ginčo dalykas. Taigi atsakovė laiko, kad šiuo nauju ieškiniu ieškovas reiškia visiškai analogišką reikalavimą, t. y. atlikti perskaičiavimą už suvartotas gamtines dujas per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. kovo 31 d. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, Sutarties teises ir pareigas dėl gamtinių dujų tiekimo ir atsiskaitymo už suvartotas gamtines dujas yra perėmęs atsakovas, kuris apskaičiuoja vartotojams mokėtinas sumas už faktiškai suvartotą dujų kiekį pagal pačio vartotojo deklaruojamus skaitiklio rodmenis arba skirstymo sistemos operatoriaus skaitiklio patikrinimų metu užfiksuotus rodmenis, kadangi Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1-248, Taisyklių (toliau - Taisyklės) 100.17 punktas nustato skirstymo sistemos operatoriui pareigą teikti tiekimo įmonėms informaciją apie vartotojams per ataskaitinį laikotarpį paskirstytą dujų kiekį, skirstymo sistemos operatoriaus atliktus vartotojų dujų kiekio matavimo priemonių rodmenų patikrinimų rezultatus ar pačių vartotojų operatoriui deklaruotus dujų kiekio matavimo priemonių rodmenis bei kitą informaciją, reikalingą teisės aktuose nustatytoms tiekimo įmonių funkcijoms vykdyti. Atsakovas, gavęs duomenis iš ESO apie 2018 m. sausio 11 d. objekte užfiksuotus ieškovui įrengto dujų apskaitos prietaiso rodmenis iki 10695 m³ bei įvertinęs, kad paskutinis ieškovo mokėjimas už suvartotas gamtines dujas buvo atliktas 2016 m. gruodžio 27 d. iki skaitiklio rodmens 8209 m³, atliko mokėtinos sumos už faktiškai suvartotą gamtinių dujų paskaičiavimą ir apie susidariusį įsiskolinimą informavo ieškovą 2018 m. vasario 22 d. pranešimu. Taisyklių 110.4 punktas taikomas tik tais atvejais, kai nustatomas dujų kiekio matavimo priemonės sutrikimas/gedimas, kuris turi įtaką neteisingam faktiškai patiektų dujų apskaitymui. Tuo tarpu ieškovas buvo informuotas ESO 2018 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 18SK-AT-305 ir papildomai 2018 m. gegužės 24 d. el. laišku, kad nei vieną kartą, kai buvo atvykę ESO darbuotojai į objektą, nebuvo nustatytas dujų nutekėjimas ESO skirstymo sistemoje, kuria tiekiamos gamtinės dujos į ieškovo objektą, ar dujų skaitiklio sutrikimas/gedimas, galėjęs turėti įtaką faktiškai patiektų dujų kiekio apskaitai, todėl atlikti suvartoto gamtinių dujų kiekio perskaičiavimo objekte nėra pagrindo. Nei vieną kartą, kai buvo atvykę ESO darbuotojai į objektą, nebuvo nustatytas dujų nutekėjimas ESO skirstymo sistemoje, kuria tiekiamos gamtinės dujos į ieškovo objektą, todėl atlikti suvartoto gamtinių dujų kiekio objekte perskaičiavimo nėra pagrindo. Tai reiškia, kad neegzistuoja nei viena atsakovų civilinės atsakomybės sąlyga, todėl jiems negali kilti nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė.
Atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, laiko ieškinį nepagrįstu ir prašo jį atmesti remiantis atsiliepime į ieškinį išdėstytais pagrindais ir motyvais, kurie iš esmės analogiški atsakovės UAB „Ignitis“ išdėstytiems nesutikimo su ieškiniu argumentams.
Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė palaikė atsakovų atsiliepimuose į patikslintą ieškinį išdėstytus argumentus ir prašė jais remiantis patikslintą ieškinį atmesti.
Išvadą teikianti institucija - Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė byloje išvadą, kurioje nurodoma, jog pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 63 straipsnio 1 dalį, vartotojų ir gamtinių dujų įmonių ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme (toliau – Energetikos įstatymas) nustatyta tvarka. Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ne teismo tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo. Tuo tarpu, vadovaujantis Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalimi, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) nustatyta tvarka nagrinėja buitinių vartotojų skundus dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių ir naujų buitinių vartotojų įrenginių prijungimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Vadovaudamasi minimu ginčų nagrinėjimo paskirstymo reglamentavimu, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba informuoja, jog ji nėra įgaliota pasisakyti dėl ieškovo ieškinyje keliamų alternatyvių reikalavimų, t. y. įpareigojimo UAB „Ignitis“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ atlikti ginčo laikotarpiu suvartotų dujų kiekio perskaičiavimą nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2020 m. sausio 8 d., iš suvartoto kiekio atimant dujų nuotėkio kiekį už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. kovo 31 d., apskaičiuotą pagal AB „Lietuvos dujos“ patvirtintą Gamtinių dujų suvartojimo technologinėms reikmėms AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemose skaičiavimo metodiką arba įpareigojimo atsakovus UAB „Ignitis“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ atlyginti žalą už dujų nuotėkio kiekį už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. kovo 31 d., apskaičiuotą pagal atsakovo patvirtintą Gamtinių dujų suvartojimo technologinėms reikmėms AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemose skaičiavimo metodiką, teisėtumo ir pagrįstumo. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuomone, dėl aukščiau minimų ieškovo reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo kompetentinga pasisakyti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Papildomai išvadoje pažymėta, kad vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktu, įtvirtinančiu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos teisę įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoti sutarčių standartines sąlygas ir ginčyti nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų požiūriu vertina raštu išreikštų sutarties sąlygų (parengtų verslininko) turinį, bet ne sutarties šalių veiksmus, vykdant tarp šalių sudarytą sutartį. Atsižvelgiant į tai bei į ieškovo ieškinyje keliamą reikalavimą pripažinti Sutarties 15 punkto sąlygą nesąžininga, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atkreipia teismo dėmesį, jog ieškovo kartu su ieškiniu pateikta Sutartis yra analogiška kitai, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu išnagrinėtai AB „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutarčiai. Atsižvelgiant į tai, pateikia Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2013 m. spalio 15 d. priimto nutarimo Nr. 10-927 „Dėl AB „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutarties“ (toliau – ir nutarimas), kuriuo sutarties 4.5 bei 18.2 punktų nuostatos buvo pripažintos atitinkančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.188 straipsnyje nustatytus nesąžiningų sąlygų nustatymų kriterijus, išrašą. Papildomai pažymėjo, kad Nutarimu sutarties 15 punktas nebuvo pripažintas nesąžiningu.
Išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 patvirtintų Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nuostatų „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) 8.77 papunktyje numatyta, kad Taryba ne teismo tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių vartojimo ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo; taip pat nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi (Nuostatų 8.79 papunktis). Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1-80 „Dėl energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nenumatyta, kad Taryba tiria galimus gedimus vartotojų dujų sistemose. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1-82 ,,Dėl gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, patvirtintų Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės), 44 punktas nustato, kad avarijas, sutrikimus, kitus įvykius (gedimus) skirstymo sistemose lokalizuoja ir likviduoja šias sistemas eksploatuojanti įmonė. Avarijų ir sutrikimų lokalizavimas apima neatidėliotinus veiksmus, atliekamus esant dujų sistemos ar jos įrenginių sutrikimams ir avarijoms, kad būtų sustabdytas sutrikimo ar avarijos plitimas, apsaugoti žmonės ir aplinka, maksimaliai išsaugota dujų sistema ir (ar) jos sudedamosios dalys, materialinės vertybės. Skirstymo sistemas eksploatuojanti įmonė lokalizuoja avarijas, sutrikimus, gedimus buitinių vartotojų dujų sistemose, kurios prijungtos prie skirstymo sistemos, taip pat nebuitiniams vartotojams prašant padeda lokalizuoti avarijas ir sutrikimus šių vartotojų dujų sistemose. Avarijos, sutrikimai, kiti įvykiai (gedimai) skirstymo sistemose turi būti lokalizuojami nedelsiant, darbo ir nedarbo dienomis. Lokalizavimo darbai atliekami be pertrūkių. To paties teisės akto 7 punkte nurodyta, kad skirstymo sistemų ir vartotojų sistemų eksploatavimo atsakomybės ribos nustatomos vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 18 punkte nurodyto teisės akto nustatytais skirstymo paslaugų teikimo ribų nustatymo principais. Skirstymo sistemos ir vartotojo sistemos eksploatavimo atsakomybės riba yra sistemų nuosavybės riba, jei šalys nesutaria kitaip arba kiti teisės aktai nenustato kitaip. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1333 ,,Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuostatų patvirtinimo“, 9.1.9 papunktis nustato, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka kontroliuoja (prižiūri) vartojimo sutarčių standartinių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams (atlieka aktualiausių vartojimo sričių vartojimo sutarčių standartinių sąlygų stebėseną, vertina vartojimo sutarčių standartines sąlygas) ir teismo tvarka ginčija nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas. Atsakovas ESO 2018 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 18SK-AT-305 ir papildomai 2018 m. gegužės 24 d. el. laišku informavo ieškovą, kad nei vieną kartą, kai buvo atvykę atsakovo ESO darbuotojai į objektą, nebuvo nustatytas dujų nutekėjimas atsakovo ESO skirstymo sistemoje, kuria tiekiamos gamtinės dujos į ieškovo objektą, ar dujų skaitiklio sutrikimas/gedimas, galėjęs turėti įtaką faktiškai patiektų dujų kiekio apskaitai, todėl atlikti suvartoto gamtinių dujų kiekio perskaičiavimo pagal ESO Objekte nėra pagrindo. Susipažinus su bylos duomenimis, Tarybos nuomone, ieškovas, prašydamas teismo įpareigoti atsakovus atlikti ginčo laikotarpiu suvartotų dujų kiekio perskaičiavimą nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2020 m. sausio 8 d., turėtų įrodyti atitinkamą savo patirtą žalą dėl atsakovų kaltės. Iš byloje pateiktos informacijos matyti, kad ieškovo objekte dujų nutekėjimo ginčo laikotarpiu nebuvo nustatyta. Atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje nėra reiškiami reikalavimai Tarybai bei į tai, kad teismas Tarybai nesuformulavo klausimų, Taryba plačiau šioje išvadoje nepasisako ir prašo bylą nagrinėti Tarybos atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas
Byloje nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir objektas), į kurį yra tiekiamos gamtinės dujos objekto šildymui ir karšto vandens ruošimui pagal Sutartį. Objektas buvo dujofikuotas ieškovo prašymu 2012 m., 2012 m. vasario 8 d. buvo atlikti ieškovo vidaus dujų sistemos prijungimo prie atsakovo AB ESO dujų sistemos ir pirminio dujų paleidimo darbai. Ieškovo vidaus dujų sistema buvo prijungta prie jau įrengto dujų įvado, kuriuo gamtinės dujos tiekiamos ir į sklypo bendraturtei O. A. L. priklausantį gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini).
2018 m. sausio 11 d. atsakovas ESO gavo iškvietimą į objektą, ieškovui informavus, kad užšalo dujų apskaitos prietaisas (skaitiklis) ir dėl to nutrūko dujų tiekimas. Reaguodami į iškvietimą, Atsakovo ESO darbuotojai nedelsiant nuvyko nurodytu adresu. Atvykus į vietą buvo nustatyta, kad dujų skaitiklis buvo užšalęs dėl susirinkusio kondensato. Buvo atlikti šie darbai: nuimtas dujų skaitiklis, pašalintas kondensatas iš skaitiklio ir dujotiekio; sumontuotas dujų skaitiklis; atliktas kontrolinis sandarumo bandymas; atnaujintas dujų tiekimas į vartotojo sistemą ir prietaisu patikrintas dujotiekio įrenginių ir jungčių sandarumas, dujų nuotėkių nenustatyta. Šios faktinės aplinkybės užfiksuotos atsakovo ESO 2018 m. sausio 11 d. Pranešime – užduotyje Nr. 31017. Teismo vertinimu, atsižvelgus į 2018-01-11 fiksuoto įvykio aplinkybes dėl užšalusio dujų apskaitos prietaiso (skaitiklio), dujų nuotėkio negalėjo būti nustatyta, nes buvo nutrūkęs dujų tiekimas, dėl šios priežasties dujų apskaitos prietaisas nefiksavo jokio suvartojamo dujų kiekio. Atsižvelgiant į tai, šis dujų skaitiklio gedimas niekaip negalėjo įtakoti skaitiklio rodmenų, todėl atsakovai pagrįstai nurodo, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo atlikti suvartotų gamtinių dujų kiekių perskaičiavimą.
2018 m. vasario 14 d. atsakovas ESO gavo O. A. L. (ieškovo kaimynės) iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į vietą buvo nustatytas dujų nuotėkis per dujotiekio įvado čiaupo srieginius sujungimus skirstymo sistemoje (t. y. atsakovo ESO dujų sistemoje). Buvo atlikti šie darbai: prietaisu patikrinta 15 m spinduliu galima dujų koncentracija bei dujotiekio įrenginių ir jungčių sandarumas; suteptas čiaupas, permontuoti srieginiai sujungimai; pašalintas dujų nuotėkis; patikrintas sandarumas, dujų nutekėjimų nenustatyta. Šios faktinės aplinkybės užfiksuotos ESO 2018 m. vasario 14 d. Pranešime – užduotyje Nr. 32063. Teismo sutinka su atsakovų argumentais, kad aptartas atvejis taip pat neturėjo jokios įtakos ieškovo dujų apskaitos prietaiso rodmenims, kadangi 2018 m. vasario 14 d. dujų nuotėkis buvo nustatytas per čiaupo srieginį sujungimą, esantį už ieškovo skaitiklio atsakovui ESO priklausančioje skirstymo sistemoje, kuria dujos tiekiamos į O. A. L. priklausantį gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) Dėl šios priežasties nebuvo pagrindo atlikti ieškovo suvartoto dujų kiekio perskaičiavimo.
2018 m. kovo 31 d. atsakovo ESO darbuotojai, vykdydami reguliatoriaus pašildymo nuėmimo darbus pagal AB „Energijos skirstymo operatorius“ Vilniaus regiono tinklų eksploatavimo departamento Dujų tinklo eksploatavimo skyriaus Dujų avarinės tarnybos Darbų gamtinių dujų aplinkoje vykdymo užduotį Nr. 212, objekte nustatė dujų nuotėkį ieškovo vidaus dujų sistemoje (t. y. už dujų apskaitos prietaiso per čiaupo sriegius), kuris tą pačią dieną buvo pašalintas. Šios faktinės aplinkybės užfiksuotos minėtoje 2018 m. kovo 31 d. Darbų gamtinių dujų aplinkoje vykdymo užduotyje Nr. 212. atsakomybės riba tarp ieškovo ir atsakovo ESO dujų sistemos yra nustatoma pagal Taisyklių 94.1 punktą, kuris reglamentuoja, kad skirstymo sistemoje skirstymo veiklos vykdymo (skirstymo paslaugų teikimo) riba – dujų pristatymo vieta, o kartu ir dujų sistemos atsakomybės riba, nustatoma vadovaujantis šiuo principu: dujų pristatymo vieta yra skirstymo sistemos operatoriaus nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomos skirstymo sistemos ir vartotojo sistemos arba vartotojui nuosavybės teise priklausančios dujų sistemos sujungimo taškas. Šis sujungimo taškas, jeigu nesusitariama kitaip, yra ties vartotojo žemės sklypo riba (iš karto už dujų kiekio matavimo priemonės, o tais atvejais, kai įrengiama matavimo priemonė ir požeminė aklė – iš karto už aklės). Kai susitariama taikyti kitą dujų pristatymo vietą, ji nurodoma sudarant dujų sistemos atsakomybės ribų aktą.
Išanalizavęs ir įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad ieškovo argumentai, jog atsakovas ESO 2018 m. sausio 11 d. netinkamai atliko vamzdyno sandarinimo darbus, taip pat 2018 m. vasario 14 d. netinkamai atliko dujų nuotėkio šalinimo darbus, ir tai buvo priežastimi 2018 m. kovo 31 d. nustatytam dujų nuotėkiui, yra nepagrįsti ir neatitinka bylos rašytiniais įrodymais nustatytų nurodytų įvykių faktinių aplinkybių. Ieškovo argumentai dėl atsakovo ESO netinkamai atliktų darbų tėra pagrįsti samprotavimais ir prielaidomis, kurioms pagrįsti ieškovas jokių įrodymų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Bylos duomenys patvirtina, kad visi tris kartus įvykę ieškovo nurodomi gedimai ar sistemos sutrikimai įvyko dėl skirtingų priežasčių ir skirtingose dujų sistemos vietose. Be to, atlikus gedimų šalinimo darbus, teisės aktų nustatyta tvarka buvo atliekami dujotiekio įrenginių ir jungčių sandarumo tikrinimai, kurių metu dujų nuotėkių nenustatyta (tai užfiksuota 2018 m. sausio 11 d. ir 2018 m. vasario 14 d. pranešimuose – užduotyse ir 2018 m. kovo 31 d. darbų gamtinių dujų aplinkoje vykdymo užduotyje). Ieškovo teiginiai, kad neva nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. kovo 31 d. dujos visą laiką tekėjo į išorę per vamzdyną, kurios dėl atsakovo ESO kaltės buvo apskaitytos ieškovo skaitikliu, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).
Ieškovui nepateikus ir teismui byloje nenustačius duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti dujų nutekėjimą atsakovo ESO skirstymo sistemoje, kuria tiekiamos gamtinės dujos į ieškovo objektą, nėra pagrindo įpareigoti atsakovus atlikti laikotarpiu nuo 2018-01-11 iki 2020-01-08 suvartoto dujų kiekio perskaičiavimą, iš suvartoto kiekio atimant dujų nuotėkio kiekį už laikotarpį nuo 2018-01-11 iki 2018-03-31, kartu ir nėra pagrindo įpareigoti atsakovus atlyginti žalą už dujų nuotėkio kiekį nurodytu laikotarpiu, nes ieškovas neįrodė nei žalos padarymo fakto (dujų nuotėkio), nei atsakovų neteisėtų veiksmų (netinkamo pareigų atlikimo). Įvertinus išdėstytą, teismas daro išvadą, kad neegzistuoja nei viena atsakovų civilinės atsakomybės sąlyga, todėl jiems negali kilti nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.246-6.249 straipsniai).
Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., LAT 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2014).
Vilniaus apygardos teismas 2020-01-09 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-35-258/2020, pažymėjo, kad aplinkybės, susijusios su dujų nuotėkiu, nėra aktualios sprendžiant nagrinėtos bylos klausimą, ar yra būtinybė perskaičiuoti ieškovui paskaičiuotą įsiskolinimą, nes skaitiklio rodmuo iki 10695 m³ yra susidaręs laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. sausio 11 d. Dėl to Vilniaus apygardos teismas minėtoje byloje, nagrinėdamas bylą Nr. e2-1494-294/2019 apeliacine tvarka, neanalizavo ir nevertino aplinkybių, susijusių su galimu dujų nuotėkiu šioje byloje nurodytu laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovo nurodomos aplinkybės dėl dujų nuotėkio ir suvartotų gamtinių dujų perskaičiavimo už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. kovo 31 d. buvo civilinės bylos Nr. e2-1494-294/2019 įrodinėjimo dalykas.
Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad Sutarties 15 punkte nustatyta sąlyga laikytina nesąžininga vartotojo atžvilgiu, tačiau šios aplinkybės jau yra išnagrinėtos civilinėje byloje, kurioje priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs (civilinė byla Nr. e2-1494-294/2019), todėl konstatuotina, kad ieškovo argumentai dėl Sutarties 15 punkto pripažinimo nesąžininga vartotojo (ieškovo) atžvilgiu atmestini kaip nepagrįsti (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
Aukščiau aptartų argumentų visuma sudaro pagrindą ieškovo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.