- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-17
- Bylos Nr.
- e2S-1441-945/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Atsakovas
- A. H.
- Ieškovas
- I. H.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. H. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. H. ieškinį atsakovui A. H. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. H. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui A. H. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Šalies argumentai
2. Ieškovė su ieškiniu pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams I. H., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir D. H., gimusiam (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą po 320 Eur kas mėnesį. Ieškovė prašymą grindė tuo, kad atsakovas išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams teikia nereguliariai, moka simboliškai po 100 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. birželio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies ir iki teismo sprendimo priėmimo priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams I. H. ir D. H., mokamą periodinėmis išmokomis po 280 Eur kas mėnesį, paskyrė ieškovę lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų išlaikymui, tvarkytoja, atmetė kitą prašymo dalį.
4. Nesant byloje duomenų, kad atsakovas nuosekliai šiuo metu finansiškai remia savo nepilnamečius vaikus, prisideda prie jų išlaikymo, teismas konstatavo, kad reikalavimas iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą vaikams yra pagrįstas, kadangi nepilnamečių vaikų išlaikymo našta negali būti perkelta tik ieškovei, su kuria faktiškai gyvena vaikai. Siekiant, kad nenukentėtų vaikų teisės į tinkamą materialinį išlaikymą ir teisėti interesai visapusiškai vystytis, kol bus iš esmės išspręstas tarp šalių kilęs ginčas, teismas nusprendė, kad yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 280 Eur iki teismo sprendimo priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis yra nepakeliama finansinė našta atsakovui, kuris neturi tokių pajamų. Atsakovas gauna 800 Eur (po mokesčių) darbo užmokestį kas mėnesį. Iš šios sumos atsakovas sumoka 300 Eur nuomos mokestį, 70 Eur už komunalines paslaugas, 200 Eur perveda ieškovei vaikų išlaikymui. Atsakovo būtinųjų poreikių tenkinimui lieka tik 230 Eur. Atsakovas turi turėti galimybę tenkinti savo būtinuosius poreikius, todėl 700 Eur suma yra būtina atsakovui minimaliam pragyvenimui, o mažamečių vaikų poreikiai yra ženkliai mažesni negu suaugusio žmogaus.
1.2. Teismas turi atsižvelgti, kad atsakovas yra atsakingas ir pareigingas asmuo, teikia savo vaikams išlaikymą, kokį realiai gali teikti savanoriškai be teismo sprendimo. Atsakovo sveikatos būklė yra pablogėjusi, jis turi papildomų išlaidų medicininei priežiūrai ir vaistams, be to, atsakovas yra užsienietis, nemoka valstybinės kalbos, gali dirbti tik nekvalifikuotą darbą, kuris yra mažai apmokamas.
1.3. Ieškovė nutylėjo, kad ji gauna įvairias lengvatas ir/ar kompensacijas iš Lietuvos Respublikos, o atsakovas negauna jokių lengvatų ir/ar kompensacijų.
Atsiliepimas
6. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, ji rūpinasi vaikų priežiūra, jų poreikių tenkinimu, todėl būtent ieškovei tenka didesnė našta dėl vaikų poreikių tenkinimo.
2.2. Tai, kad atsakovas, turėdamas tinkuotojo specialybę, nuo vasario mėnesio gavo darbo užmokestį, kurio jam pačiam neužtenka asmeniniams poreikiams patenkinti, negali būti pagrindu atleisti jį nuo pareigos tinkamai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Iki šių metų vasario mėnesio, kol šalys gyveno kartu, atsakovas dirbo kitoje įmonėje ir jo darbo užmokestis buvo daug didesnis. Tikėtina, kad atsakovas po to, kai šalys išsiskyrė, tyčia pakeitė darbovietę tam, kad neteiktų vaikams tinkamo išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
8. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2024 m. vasario 27 d. darbo sutarties Nr. 6, 2024 m. balandžio 10 d. medicinos dokumentų išrašo, 2024 m. balandžio 12 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 12 kopijas. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą (CPK 376 straipsnis), taip pat aplinkybes, jog ieškovė turėjo galimybę susipažinti su atsakovo pateiktais naujais įrodymais, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateikti įrodymai gali būti reikšmingi, atsakovui siekiant pagrįsti atskirajame skunde išdėstytus argumentus, priima atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus.
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus, užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą, priteisė iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, motyvuodamas tuo, kad atsakovui geranoriškai neteikiant ar tik iš dalies teikiant nepilnamečiams vaikams reikalingą išlaikymą, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti neužtikrinti nepilnamečių vaikų būtinieji poreikiai, todėl bylos nagrinėjimo metu būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad atsakovas pagal galimybes prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, jų poreikiai nėra tokie dideli kaip suaugusių žmonių, be to, ieškovė gauna įvairių lengvatų ir/ar kompensacijų, atsakovas, kaip užsienietis, gali dirbti tik mažai apmokamą nekvalifikuotą darbą, atsakovo darbo užmokestis yra nedidelis, jo nepakanka paties atsakovo poreikiams patenkinti, atsakovo sveikatos būklė yra pablogėjusi, dėl ko jis turi papildomų išlaidų.
11. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas dviem šalių nepilnamečiams vaikams, kiekvienam iš jų mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 280 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Nesant duomenų, kad atsakovas tinkama apimtimi vykdo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 280 Eur dydžio laikiną išlaikymą kiekvienam šalių nepilnamečiam vaikui, įvertinęs, jog nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovas, atskirajame skunde nepateikdamas jokių konkrečių skaičiavimų, tik nurodydamas, kad objektyviai mažamečių vaikų poreikiai yra žymiai mažesni negu suaugusio žmogaus, ieškovė gauna įvairias lengvatas ir/ar kompensacijas iš Lietuvos Respublikos, teigia, jog jis tegali teikti po 100 Eur kiekvieno iš nepilnamečių vaikų išlaikymui. Taigi, ieškovas neneigia aplinkybės, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, neteiktų šalių nepilnamečiams vaikams didesnio išlaikymo, nei nereguliariai teikia dabar, nepaisant ieškovės argumentų ir nesutikimo su atsakovo teikiama išlaikymo suma, kuri, ieškovės teigimu, yra nepakankama. Pažymėtina, kad atsakovas savo teiginių apie ieškovės iš Lietuvos Respublikos gaunamas įvairias lengvatas ir/ar kompensacijas, dėl ko, atsakovo teigimu, šalių nepilnamečiams vaikams nėra būtinas pirmosios instancijos teismo priteistas laikino išlaikymo dydis, nepagrindė jokiais įrodymais ir konkrečiais skaičiavimais, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Dėl to teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali išsamiai pasisakyti dėl argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
14. Atsakovas, nurodydamas, kad gali teikti tik 100 Eur išlaikymą kiekvienam iš nepilnamečių vaikų, neteigia, kad jų poreikių patenkinimui per mėnesį pakanka 200 Eur sumos. Tai reiškia, kad atsakovas siekia didžiąją nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą perkelti ieškovei. Byloje nėra ginčo, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, būtent ji rūpinasi šalių nepilnamečių vaikų priežiūra ir jų poreikių tenkinimu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Taigi, ieškovei, su kuria gyvena šalių nepilnamečiai vaikai, ir taip tenka didesnė jų išlaikymo našta. Pažymėtina, kad atsakovas atskiruoju skundu siekia ne sumažinti priteisto išlaikymo dydį, o apskritai panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad atsakovas 100 Eur išlaikymą nepilnamečiams vaikams teikia nereguliariai, teikiamo išlaikymo suma yra nepakankama šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių nepilnamečiams vaikams reikalingas reguliarus, jų poreikius, kurie geriausiai žinomi ieškovei, auginančiai šalių nepilnamečius vaikus, atitinkantis išlaikymas, tuo tarpu epizodiškas atsakovo prisidėjimas prie nepilnamečių vaikų išlaikymo 100 Eur suma nebūtinai patenkina šalių nepilnamečių vaikų poreikius. Kaip minėta, to, kad 100 Eur suma yra pakankama šalių nepilnamečiams vaikams išlaikyti, neteigia ir atsakovas, atskirąjį skundą grįsdamas iš esmės tuo, kad negali teikti didesnio išlaikymo nepilnamečiams vaikams dėl nepakankamų pajamų.
15. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į tai, jog pagal šalių nepilnamečių vaikų amžių ((duomenys neskelbtini)) jų poreikiai nėra maži, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti jų būtinuosius poreikius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismo šalių nepilnamečiams vaikams priteistas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad dirba tinkuotoju. Darbo sutartyje nurodyta, kad atsakovo darbo užmokestis yra 1 322,31 Eur, neatskaičius mokesčių, be to, atsakovas turi galimybę gauti priedus už kilnojamojo pobūdžio darbą ir priedus už darbo rezultatus. Taigi, atsakovas, būdamas užsienietis ir nemokėdamas valstybinės kalbos, tačiau turėdamas paklausią rinkoje profesiją, turi galimybę gauti pajamas, pakankamas atsakovui patenkinti tiek savo poreikius, tiek teikti savo nepilnamečiams vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Be to, bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovas negali dirbti kito darbo, gauti didesnes pajamas iš darbo santykių. Atsakovo pateiktas medicinos dokumentų išrašas nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas negali dirbti, jo darbingumo lygis yra sumažėjęs, dėl ko atsakovas turėtų ribotas galimybes dirbti.
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
17. .Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.