Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-81-957/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-30
Bylos Nr.
1S-81-957/2025
Teisminio proceso Nr.
1-06-5-00068-024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Nuteistasis
E. M.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-81-957/2025
Teisminio proceso Nr. 1-06-5-00068-024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 2.5.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. M. (E. M.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutarties, kuria nuteistajam E. M. panaikintas arešto bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis pasiųstas atlikti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. spalio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 30 parų arešto bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. E. M. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. spalio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1153-1173/2024 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalį – 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. M. paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas E. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. rugsėjo 4 d. 12.25 val. iki 2024 m. rugsėjo 5 d. 10.03 val. (1 para) ir nuspręsta laikyti, kad E. M. neatlikta bausmė – 29 paros arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 5 ir 8 punktais, 7 dalimi, E. M. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, bei paskirti įpareigojimai – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

2. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartimi, tenkinus Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą, nuteistajam E. M. panaikintas arešto bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. spalio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 30 parų arešto bausmę, kurios pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo E. M. sulaikymo vykdant skundžiamą nutartį dienos.

II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo argumentai

3. Skundu nuteistasis E. M. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartį. Nuteistasis E. M. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė tik kaltinančiais įrodymais, labai kritiškai vertino jo poelgį teisinančius įrodymus. Nuteistojo teigimu, teismas visiškai neatsižvelgė į jo paaiškinimus apie turimas sveikatos problemas, į aplinkybę, kad jis asmeniškai telefonu buvo susisiekęs su Probacijos tarnybos pareigūnais ir pranešė apie savo ligą, prašė pakeisti atvykimo datą, informavo, kad dėl rimtų sveikatos problemų negali įsidarbinti ir neturi sveikatos draudimo, todėl negalėjo legaliai gydytis sveikatos gydymo įstaigose. Visos nurodytos aplinkybės, nuteistojo vertinimu, galėjo sudaryti teismui pagrindą netenkinti Probacijos tarnybos teikimo. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad aukštesniajam teismui planuoja pateikti medicininius dokumentus, kurie patvirtins jo duotus paaiškinimus dėl turimų sveikatos sutrikimų.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į nuteistojo skundą, pareiškimų dėl nušalinimo bei prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo E. M. skundas atmetamas.

5. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu (toliau – ir Probacijos įstatymas) ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Taigi reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

6. Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Už probacijos sąlygų (teismo ir Probacijos įstatyme probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą Probacijos įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas (Probacijos įstatymo 30 straipsnis).

7. Apygardos teismo vertinimu, žemesnysis teismas, priimdamas skundžiamą 2025 m. kovo 13 d. nutartį, pagrįstai vadovavosi Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalimi, kurioje, be kita ko nustatyta, kad probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimu yra siekiama bausmės tikslus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o tam yra būtinos paties nuteistojo (probuojamojo) maksimalios pastangos, aktyvus prisidėjimas ir bendradarbiavimas su probacijos tarnyba siekiant tinkamai įvykdyti probacijos sąlygas. Piktybiškai nesilaikant paskirtų įpareigojimų, nebendradarbiaujant su probacijos įstaiga, probuojamajam kylanti atsakomybė tenka jam pačiam. Taigi, bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas galimas tik tuo atveju, jei probacijos metu nustatomas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimas arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimas ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas, užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą, nebus pasiektas.

8. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad žemesnysis teismas įvertino visumą byloje surinktų duomenų ir padarė pagrįstą išvadą, kad E. M. nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų (per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo), taip pat nevykdė bendrųjų probuojamųjų pareigų, įtvirtintų Probacijos įstatymo 14 straipsnyje, vengė probacijos, tai yra šaukiamas neatvykdavo į probacijos skyrių, neatsiliepdavo telefonu, į elektroninius laiškus neatsakydavo, dėl ko nuteistojo E. M. reali probacija tuo laikotarpiu, kai ji turėjo būti vykdoma, net nebuvo prasidėjusi. Todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, žemesnysis teismas pagrįstai sprendė, kad nuteistajam taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas naikintinas ir jis siųstinas atlikti arešto bausmės.

9. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos ir nuteistojo asmens bylos Nr. 2024-10754-P duomenų matyti, kad nuteistasis E. M. pagal jam siunčiamus šaukimus į Probacijos tarnybą neatvykdavo, gautais kontaktais iš buvusios darbovietės UAB „T“ susisiekti nebuvo galimybės, kadangi turimi telefono numeriai buvo išjungti, į el. laiškus neatsakydavo. Probacijos tarnybos pareigūnams nuvykus gyvenamosios vietos adresu, ten gyvenantis asmuo informavo, kad tokia pavarde asmuo ten negyvena. Probacijos tarnybos pareigūnai ėmėsi priemonių ieškoti nuteistojo ir užklausė baudžiamąjį įsakymą priėmusį teismą dėl nuteistojo kontaktinių duomenų, tačiau nuteistojo surasti vis tiek nepavyko, nes nurodytas telefono numeris buvo išjungtas. Nuteistasis E. M. su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka bei probacijos sąlygomis susipažinti buvo kviečiamas atvykti 2024 m. spalio 30 d. 13 val., tačiau neatvyko. 2024 m. spalio 30 d. išsiųstas elektroninis laiškas su raginimu atvykti, tačiau 2024 m. spalio 31 d. nuteistasis paskambinęs informavo, kad blogai jaučiasi, prašė atvykimo laiką perkelti 2024 m. lapkričio 4 d. 16 val. – sutartu laiku neatvyko, pateisinamų priežasčių nenurodė. Pakartotinai 2024 m. lapkričio 7 d. gyvenamosios vietos adresu buvo nuvežtas šaukimas atvykti į Probacijos tarnybą 2024 m. lapkričio 11 d. 14 val., tačiau neatvyko, telefonas išjungtas. 2024 m. lapkričio 15 d. išsiųstas raštas dėl probacijos sąlygų išaiškinimo ir raginimas atvykti į skyrių, tačiau nuteistasis ir vėl neatvyko ir su Probacijos pareigūnais nesusisiekė. 2024 m. gruodžio 5 d. Probacijos tarnybos pareigūnai kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl nuteistojo paieškos paskelbimo. Teikimo nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nuteistasis Probacijos tarnybos teikime nurodytų aplinkybių neginčijo, papildomai pažymėdamas, kad išvyko į Klaipėdą, tačiau, nuteistojo teigimu, toks jo elgesys buvo sąlygotas jo turimų sveikatos problemų, kurias nuteistasis akcentuoja ir skunde, kartu pažymėdamas, kad žemesnysis teismas tinkamai neįvertino šios aplinkybės.

10. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, toks jo elgesys sudaro pagrindą pritarti žemesniojo teismo išvadai, kad nuteistajam pritaikytas bausmės vykdymo atidėjimas nėra efektyvus BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams užtikrinti, todėl jis turi būti panaikintas. Nors nuteistasis pateiktame skunde nurodo, kad žemesnysis teismas, priimdamas procesinį sprendimą dėl Probacijos tarnybos teikimo, visiškai neatsižvelgė į jo paaiškinimus apie jo turimas sveikatos problemas, visgi šie nuteistojo E. M. skundo teiginiai yra nepagrįsti. Antai, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad žemesnysis teismas, teismo posėdyje išklausęs, be kita ko, ir nuteistojo paaiškinimus apie jo akcentuojamus sveikatos sutrikimus, dėl jų išsamiai pasisakė, konstatuodamas, kad jokių duomenų, patvirtinančių nuteistojo nurodomas aplinkybes apie tai, kad dėl sveikatos būklės jis negalėjo ir vis dar negali atvykti į Probacijos tarnybą, jis nepateikė, tokių duomenų negauta ir iš Teritorinės ligonių kasos. Be to, žemesnysis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis išvyko į Klaipėdą, iš ten buvo atvykęs pas advokatą, kurio kontora, viešai prieinamais duomenimis, įsikūrusi Vilniuje, todėl sprendė, kad nuteistojo judėjimas dėl jo nurodomų sveikatos problemų nėra iš esmės apribotos. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas pagrindo nesutikti su šiomis žemesniojo teismo išvadomis neturi. Be to, aukštesnysis teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis E. M. ne tik neatvyko į Probacijos tarnybą, bet taip pat su Probacijos tarnybos pareigūnais nebendradarbiavo ir kitais būdais (telefonu, elektroniniu paštu ir kt.), nors, aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo deklaruojamos sveiktos problemos neužkerta galimybių bendradarbiauti su Probacijos tarnyba ir kitais nurodomais būdais. Aukštesnysis teismas, atmesdamas nuteistojo skundo argumentus kaip nepagrįstus, daro išvadą, kad nuteistasis ne dėl sveikatos problemų, o piktybiškai siekė išvengti probacijos, ignoravo jam parodytą teismo pasitikėjimą ir suteiktą galimybę būti laisvėje.

11. Kaip matyti, dėl aukščiau aptartų nuteistojo veiksmų Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. spalio 1 d. teismo baudžiamasis įsakymas nevykdomas jau pusmetį ir nuteistajam tik formaliai taikomas bausmės vykdymo atidėjimas nėra efektyvus, kadangi nuteistasis demonstruoja atsainų požiūrį į jam skirtus įpareigojimus bei kartu į skirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimą. Šių aplinkybių visumoje nuteistojo dėstoma pozicija apie jo turimas sveikatos problemas, kurios, nuteistojo teigimu, užkerta jam kelią atvykti į Probacijos tarnybą, įsidarbinti, gydytis oficialiai, tačiau neužkerta kelio be Probacijos tarnybos žinios keisti gyvenamąją vietą, nesudaro pagrindo pastarajam suteikti dar vieną galimybę savo elgesiui pakeisti ir pateisinti jam teismo išreikštą pasitikėjimą, kadangi galimybių pasitaisyti, tinkamai ir laiku bendrauti su Probacijos tarnybos pareigūnais, įvertinant probacijos laikotarpį, nuteistasis turėjo pakankamai, tačiau jo požiūris į bausmės vykdymo atidėjimą, akivaizdu, darosi vis atsainesnis. Ne teismas ar Probacijos tarnyba turi ieškoti nuteistojo ir taikytis prie jo besikeičiančių gyvenimo aplinkybių, darbo ir gyvenamųjų vietų, ir sudaryti jam patogias sąlygas atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą, o pats nuteistasis turi būti aktyvus ir vykdyti jam, kaip probuojamajam, numatytas pareigas. Aukštesniojo teismo vertinimu, aukščiau aptartu elgesiu nuteistasis parodo, kad atsisako prisiimti su teismo baudžiamojo įsakymo vykdymu susijusius apribojimus ir nepatogumus, tokiu būdu maksimaliai nekoreguoja savo elgesio teigiama linkme. Įvertinus E. M. veiksmuose matomą akivaizdų vengimą vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, nenorą bendradarbiauti su Probacijos tarnyba, darytina išvada, kad toks nuteistojo elgesys ir jo daromi pažeidimai didina nusikalstamo elgesio riziką ir kitomis priemonėmis, t. y. realiai neatlikus arešto bausmės, šiuo atveju probacijos bei bausmės tikslų pasiekti neįmanoma.

12. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys ir į tai, kad už nusikalstamos veikos padarymą asmeniui skiriama bausme yra siekiama nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, sulaikyti juos nuo pakartotinio nusikalstamumo, auklėti laikytis įstatymų bei gerbti bendro gyvenimo taisykles, kas lemia, jog tik nuteistojo interesus ir norus tenkinančios bausmės paskyrimas neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. Šios nuostatos taikytinos ir sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo pagrįstumo. Nuteistasis skunde nenurodo jokių reikšmingų aplinkybių, kurios leistų manyti, kad jis galėtų taisytis būdamas laisvėje. Aukštesnysis teismas pažymi, jog arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu, siekiant, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, būtinos paties asmens pastangos. Nustatytų pareigų nevykdymas be pateisinamų priežasčių lemia, kad dėl to kylančios pasekmės – bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas – tenka pačiam nuteistajam, nes ne kas nors kitas, o tik pats nuteistasis privalo būti suinteresuotas tinkamu ir nepriekaištingu probacijos sąlygų vykdymu.

13. Atsižvelgęs į visa tai, kas anksčiau išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti nuteistojo E. M. skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo E. M. (E. M.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Marijus Kursevičius