- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-09-17
- Bylos Nr.
- e1-3119-716/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- S. G.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo elektroninę baudžiamąją bylą, kurioje S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota (duomenys neskelbtini)), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
S. G. pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2024 m. kovo 7 d., apie 19.58 val., UAB „Maxima LT“ priklausančioje parduotuvėje „Maxima“, (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, į parduotuvės pirkinių krepšelį, kurio vertė 3 eurai, įsidėjo du butelius šampano „MUMM GRAND CORDON“, 750 ml talpos, kurio vieneto vertė 44,99 eurai, bendra vertė 89,98 eurai, du butelius šampano „MOET&CHANDON BRUT IMPERIAL“, 750 ml talpos, kurio vieneto vertė 46,99 eurai, bendra vertė 93,98 eurai, vieną butelį konjako „HENNESSY VSOP“, 700 ml talpos, kurio vertė 64,99 eurai, du butelius alaus „KRONENBOURG 1664“, 500 ml talpos, kurio vieneto vertė 1,99 eurai, bendra vertė 3,98 eurai, saldainius „RAFFAELLO“, kurių vertė 10,99 eurų, šokoladinius saldainius dėžutėje „FERERRO ROCHER“, kurių vertė 11,99 eurų, tulpių puokštę, kurios vertė 12,99 eurų, ledus „DADU“ su jogurtiniu glaistu ir gervuogių įdaru, kurių vertė 1,99 euras, citriną, kurios vertė 0,47 eurai, vytintą „SERRANO“ kumpį, kurio vertė 2,79 eurai, du vienetus vytintos dešros „GINTARINĖ“, kurios vieneto vertė 10,49 eurų, bendra vertė 20,98 eurų, karštai rūkytą kiaulienos filė su kmynais, kurios vertė 2,29 eurai, vytintą jautienos kumpinę dešrą, kurios vertė 10,49 eurų, elementus „ENERGIZER LITHIUM 2450“, kurių vertė 5,99 eurai, ir, suvokdamas, kad yra pastebėtas UAB „Maxima LT“ salės darbuotojos ir apsaugos darbuotojo, kurie jam šaukė bei jį vijosi, išbėgo iš parduotuvės su pirkinių krepšeliu bei paminėtomis prekėmis už jas nesumokėjęs, ir taip pasikėsino atvirai pagrobti svetimą UAB „Maxima LT“ priklausantį 336,90 eurų vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes UAB „Maxima LT“ apsaugos darbuotojui jį vejantis, jis krepšelį su prekėmis numetė apie 200 metrų atstumu nuo parduotuvės.
II. Byloje surinkti duomenys
S. G. tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad prekybos centre „Maxima“, (duomenys neskelbtini), į pirkinių krepšelį įsidėjo įvairių prekių – alkoholinių gėrimų ir maisto, tiksliau nepamena, bet visiškai sutinka su tuo, kas nurodyta pranešime apie įtarimą. Su pirkinių krepšeliu jis praėjo pro kasas už prekes nesumokėjęs, nes nutarė jas pavogti. Išėjęs iš parduotuvės su pirkinių krepšeliu, jis išgirdo, kad jį kažkas šaukia. Tada suprato, kad tai parduotuvės darbuotojai. Su minėtu krepšeliu dar paėjo kažkiek metrų, po to padėjo krepšelį su prekėmis ant žemės ir nubėgo tolyn. Krepšelį su prekėmis paliko, nes išsigando, kad gali būti sulaikytas. Jis iš pirkinių krepšelio nepaėmė sau nei vienos prekės ir jų tikrai nesugadino. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Šiuo metu neoficialiai dirba (duomenys neskelbtini), gyvena dorai, planuoja susituokti su drauge.
Liudytojas K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. kovo 7 d. dirbo apsaugos darbuotoju parduotuvėje „Maxima“, (duomenys neskelbtini). Apie 19.47 val. į parduotuvę atėjo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyras, kuris dėvėjo juodos spalvos striukę, mėlynas „Adidas“ kelnes, avėjo juodus „Nike“ batus. Minėtą vyrą jis matė pirmą kartą. Vyras į pirkinių krepšelį įsidėjo įvairių prekių bei alkoholinių gėrimų. Jis į vyrą atkreipė dėmesį, nes buvo jau beveik 20.00 val., o asmuo alkoholio skyriuje vis dar rinkosi alkoholį. Jis vyrą visą laiką stebėjo, būdamas apsaugos poste. Minėtas vyras su krepšeliu priėjo prie savitarnos kasų ir staiga pradėjo bėgti pro kasas. Tai pamatęs, jis užblokavo įėjimo duris. Parduotuvės darbuotoja bėgo paskui vyrą, tačiau šis, pribėgęs prie durų, rankomis jas pravėrė, ir su prekėmis išbėgo į lauką. Jis šiam bėgo iš paskos. Minėtas vyras bėgdamas išmetė krepšelį ir pasišalino „Circle K“ degalinės link. Jis prekes susirinko ir grąžino į parduotuvę. Matė, kad asmuo nuėjo link automobilio „BMW F11“. Vaizdo stebėjimo kameros tos vietos, kurioje stovėjo vyro automobilis, neužfiksuoja.
Iš UAB „Maxima LT“ pareiškimo matyti, kad 2024 m. kovo 7 d., apie 19.47 val., į parduotuvę „Maxima“, (duomenys neskelbtini), atėjo vyras, vilkintis juoda striuke, juodas treningines kelnes, avintis juodus sportbačius. Parduotuvėje vyras užsidėjo juodą kepurę. Vyras į pirkinių krepšelį prikrovė įvairių maisto ir alkoholio prekių, atėjo prie įėjimo, pavaikščiojęs prie savitarnos kasų, paėmė gėlių puokštę ir su pilnu krepšeliu prekių bėgo iš parduotuvės pro įėjimo vartelius. Durys buvo užblokuotos, nes apsaugos darbuotojas stebėjo šį asmenį. Pamainos vadovė, tuo metu dirbusi savitarnos kasose, matė kaip vyras išeina neapmokėjęs už prekes. Pamainos vadovė šaukė tam vyrui ir bėgo iš paskos. Tuo metu iš apsaugos posto išbėgo apsaugos darbuotojas K. K., kuris bėgo link įėjimo durų sulaikyti vyro. Vyras rankomis pravėrė duris ir išbėgo į lauką. Apsaugos darbuotojas išbėgo iš paskos. Vyras su prekėmis bėgo „Circle K“ degalinės link. Nubėgęs už taromato, vyras metė krepšelį su prekėmis ant šaligatvio ir pabėgo. Apsaugos darbuotojas paėmė krepšelį su prekėmis ir grąžino jas į parduotuvę. Prie pareiškimo pateiktas pasikėsintų pagrobti prekių sąrašas ir nustatyta bendra pasikėsintų pagrobti prekių kaina – 336,90 eurų.
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti tyrimo metu peržiūrėti vaizdo įrašai, gauti iš parduotuvės „Maxima“, (duomenys neskelbtini). Parduotuvės pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuota kaip į parduotuvę užeina apie (duomenys neskelbtini) metų vyras, dėvintis tamsios spalvos „Adidas“ sportines kelnes, tamsios spalvos striukę, avintis tamsios spalvos batus su žalios spalvos elementais, kuris paima pirkinių krepšelį ir nueina į prekybos salę. Minėtas vyras parduotuvės prekybos salėje, įvairiuose skyriuose iš lentynų bei šaldiklio paima įvairias prekes ir susideda jas į parduotuvės pirkinių krepšelį. Po ko, tas pats vyras prieina prie gėlių skyriaus, rankoje laikydamas pirkinių krepšelį su prekėmis, paima gėlių puokštę, įsideda ją į pirkinių krepšelį, po to greitu žingsniu praeina pro vietą, kuri yra skirta įeiti į parduotuvę. Parduotuvės darbuotoja ima bėgti paskui minėtą vyrą iš paskos. Vaizdo įrašuose taip pat užfiksuota, kaip pro kasas, rankose laikydamas pirkinių krepšelį, praeina minėtas vyras, o iš vyro paskos bėga parduotuvės darbuotoja bei iš apsaugos posto išbėga apsaugos darbuotojas. Tuomet minėtas vyras pribėga prie parduotuvės įėjimo/išėjimo durų su pirkinių krepšeliu, kuriame yra matomos prekės, dešine ranka atidarinėja duris, jas pradaręs išbėga iš parduotuvės. Prie durų pribėga parduotuvės darbuotoja ir apsaugos darbuotojas, kuris išbėga į lauką paskui minėtą vyrą. Vaizdo įrašuose fiksuojamos parduotuvės prieigos iš lauko pusės, iš kurių matyti, kaip iš parduotuvės su prekių krepšeliu rankoje išbėga vyras, o jam iš paskos bėga apsaugos darbuotojas. Tada minėtas vyras išmeta pirkinių krepšelį ant žemės, o apsaugos darbuotojas toliau bėga paskui vyrą. Po kurio laiko sugrįžta apsaugos darbuotojas ir pasiimta krepšelį. Vėliau, apsaugos darbuotojas grįžta į parduotuvės vidų su pirkinių krepšeliu rankoje ir prie savitarnos kasų perduoda jį parduotuvės darbuotojoms.
Iš tarnybinio panešimo matyti, kad UAB „Maxima LT“ pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuotą asmenį, pasikėsinusį padaryti vagystę, patikrinus Habitoskopinių duomenų registre, nustatytas 0,783 sutapimas su asmeniu – S. G.. Palyginus pasikėsinusio įvykdyti vagystę asmens nuotrauką su S. G. nuotrauka policijos duomenų bazėse, matomi panašumai – nosies, akių, veido forma. 2024 m. balandžio 16 d. apklausoje apsaugos darbuotojas nurodė matęs, kad asmuo nuėjo link automobilio „BMW F11“. Nustatyta, kad 2024 m. kovo 27 d. S. G. yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 24237356779 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį. Peržiūrėjus pažeidimo nuotrauką matoma, kad S. G. padarė pažeidimą, vairuodamas automobilį „BMW F11“.
Motyvuojamoji dalis
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.
BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. Pažymėtina, kad, kai nustatomi vagystę kvalifikuojantys požymiai, tai veika, nepriklausomai nuo pagrobto turto vertės, vertinama kaip nusikaltimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-139/2016). Taigi, net ir nedidelės vertės turto pagrobimas, jei yra veiką kvalifikuojančių požymių, yra kvalifikuojamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad S. G., veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino atvirai pagrobti svetimą UAB „Maxima LT“ priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Tokią tiesą byloje patvirtina paties kaltinamojo S. G. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir išsamiai paaiškintos pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką aplinkybės, taip pat liudytojo K. K. tyrimo metu duoti parodymai, pareiškime nurodytos aplinkybės, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo tyrimo metu peržiūrėti parduotuvės pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas pasikėsinimas įvykdyti atvirą vagystę ir tarnybinis pranešimas, iš kurio nustatyta, kad nusikaltimą pasikėsino įvykdyti S. G.. Visi šie duomenys atitinka tarpusavyje ir neginčijamai patvirtina, kad S. G. iš parduotuvės „Maxima“, (duomenys neskelbtini), paėmė prekių, kurių bendra vertė 336,90 eurų, ir suvokdamas, kad yra pastebėtas UAB „Maxima LT“ darbuotojos bei apsaugos darbuotojo, kurie šaukė bei jį vijosi, išbėgo iš parduotuvės su pirkinių krepšeliu bei prekėmis jame už jas nesumokėjęs. Kaltininkas nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes UAB „Maxima LT“ apsaugos darbuotojui vejantis S. G., šis krepšelį su prekėmis numetė už maždaug 200 metrų atstumo nuo parduotuvės.
Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas pripažįsta, kad S. G. neteisėtai ir neatlygintinai, veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino atvirai pagrobti svetimą UAB „Maxima LT“ priklausantį turtą, kurio bendra vertė – 336,90 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios. Tokie S. G. neteisėti ir nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį kaip pasikėsinimas padaryti atvirą vagystę. Pasikėsinto pagrobti turto vertė šiuo atveju kaltinamojo veiksmų kvalifikacijai reikšmės neturi.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, S. G. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi, jos dydžiu. UAB „Maxima LT“ įgaliotas atstovas 2024 m. rugsėjo 16 d. raštu patvirtino, kad dėl 2024 m. kovo 7 d. pasikėsinimo įvykdyti atvirą vagystę jokia turtinė žala UAB „Maxima Lt“ padaryta nebuvo, todėl civilinis ieškinys nebus reiškiamas
S. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
S. G. tiesiogine tyčia pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Praeityje S. G. vieną kartą buvo teistas, tačiau jo atžvilgiu teistumas jau yra išnykęs. Per pastarųjų vienerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas keturis kartus, turi galiojančių nuobaudų. S. G. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teismui teigė neoficialiai dirbantis (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų gydymąsi byloje nėra. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti S. G. paskyrus prokurorės prašomo dydžio laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros, bet paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų kontroliuoti asmens elgesį ateityje.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Dėl kardomosios priemonės
S. G. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaip tinkamai įgyvendinanti savo paskirtį paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, po ko naikintina kaip nebereikalinga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nusprendė:
S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį bei skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant S. G.: per visą bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. G. skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant S. G.: per visą bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko ją panaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.
Išaiškinti S. G., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 – 22 straipsniai.
1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.