Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus G. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarimo, kuriuo P. P. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 137¹ straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ surašė P. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 137¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. birželio 3 d. 18.40 val., patikrinimo metu, (duomenys neskelbtini) stotelėje, vairuodamas maršrutinį taksi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas maršrutu (duomenys neskelbtini) ir veždamas keleivius, stabdomas VšĮ ,,Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierių signaliniu disku, nesustojo.

2016 m. birželio 27 d. P. P., atvykęs administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui dėl galbūt padaryto administracinio teisės pažeidimo, atsisakė pateikti asmens tapatybę įrodantį dokumentą ir iš posėdžio išėjo. 2016 m. gruodžio 1 d. P. P. pakartotinai buvo pakviestas į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo posėdį. P. P. asmens tapatybės nustatymui pateikė vairuotojo pažymėjimą, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 1563A už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 137¹ straipsnio 1 dalyje. Protokolo surašymo metu P. P. patvirtino, jog pažeidimo užfiksavimo dieną – 2016 m. birželio 3 d. – maršrutinį taksi (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairavo pats ir vežė keleivius – vaikus nustatytu kelionės tikslu į zoologijos sodą, taip pat pripažino pažeidimo padarymo faktą – patvirtino, jog matė, kad jį stabdė kontrolieriai, tačiau nurodė, kad nesustojo būtent dėl to, kad manė, jog tą dieną nedirbo.

Bylos nagrinėjimo teisme metu abu patikrinimą vykdę kontrolieriai (lauko) M. G. ir V. S. patvirtino, kad 2016 m. birželio 3 d., apie 18.40 val., „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje signaliniu disku stabdė maršrutinį taksi (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), važiuojantį maršrutu (duomenys neskelbtini). Maršrutiniame taksi buvo keleivių, o transporto priemonės priekyje buvo pritvirtinta lentelė su maršruto pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Teismo posėdžio metu vyr. kontrolierė, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, A. B. paliudijo, kad protokolo surašymo metu P. P. patvirtino, jog pažeidimo užfiksavimo dieną, jis vežė savo sūnų su klasiokais į zoologijos sodą. A. B. nurodė, kad toks reisas atitinka Kelių transporto kodekse apibrėžto užsakomojo reiso sąvoką ir VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriai turi teisę tikrinti šiuos reisus. A. B. taip pat patvirtino, kad protokolo surašymo metu P. P. pripažino, jog stabdomas kontrolę vykdančių pareigūnų, jis nevykdė jų teisėtų reikalavimų ir nesustojo, nes tą dieną nedirbo. P. P. paties patikrinimo fakto, kad buvo stabdomas, neginčijo iki bylos nagrinėjimo teisme, nesustojimo faktą grindė netinkamu teisės aktų, įpareigojančių jį vykdyti teisėtus kontrolierių reikalavimus, aiškinimu. Protokolo surašymo metu P. P. nebandė išvengti administracinės atsakomybės teikdamas, kad pažeidimo užfiksavimo dieną transporto priemonę buvo paskolinęs kitam asmeniui. Teismas nepagrįstai nevertino patikrinimą vykdžiusių kontrolierių bei protokolą surašiusios pareigūnės parodymų apie tai, kad 2016 m. birželio 3 d. nustatytu maršrutu P. P. vežė keleivius bei protokolo surašymo metu pripažino keleivių vežimo bei nesustojimo faktą. Taip pat byloje nenustatyta jokio pareigūnų asmeninio suinteresuotumo dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, nenustatytas pareigūnų motyvas apkalbėti ir nepagrįstai kaltinti P. P., todėl nėra pagrindo abejoti pareigūnų, kompetencija.

Teismo posėdžio metu P. P. pakeitė parodymus, teigdamas, kad 2016 m. birželio 3 d. maršrutinio taksi (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) jis nevairavo, o šią transporto priemonę buvo paskolinęs giminaičiui, kuris jau miręs. Toks parodymų keitimas bylos nagrinėjimo metu yra P. P. gynybinė pozicija, nepagrįsta jokiais įrodymais – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad transporto priemonė pažeidimo užfiksavimo dieną buvo perduota giminaičiui, kad užsakomąjį reisą vykdė P. P. nurodytas asmuo. Teismas nevertino aplinkybės, jog P. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu davė kitokius parodymus, nei protokolo surašymo metu bei nurodė, kad transporto priemone pažeidimo padarymo dieną naudojosi asmuo, kuris yra miręs ir negali paliudyti šios aplinkybės, tokiu būdu akivaizdžiai siekdamas išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų keitimas bylos nagrinėjimu metu, nurodant, kas vairavo automobilį, yra vertinamas kritiškai, kaip asmens, suinteresuoto išvengti administracinės atsakomybės. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad vežėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. G. teismo posėdžio metu, siekdamas apsaugoti savo darbuotoją nuo gresiančios administracinės atsakomybės, davė parodymus, kurie prieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad P. P. jam paaiškino, jog maršrutinį taksi pažeidimo padarymo dieną jis paskolino savo giminaičiui, jis galėjo vežti vaikus į zoologijos sodą. R. G. negalėjo paaiškinti, kodėl 2016 m. birželio 22 d. rašte nurodė, jog maršrutiniu taksi (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiavo P. P. ir vežė vaikus iš zoologijos sodo. Apelianto nuomone, šioje byloje gali būti keliamas klausimas dėl neteisingų parodymų davimo, siekiant kad P. P. išvengtų gresiančios administracinės atsakomybės, kadangi nei R. G., nei P. P. negalėjo paaiškinti, kodėl pakeitė parodymus bylos teisminio nagrinėjimo metu, nurodydami, kad maršrutinį taksi vairavo kitas asmuo. Teismas, priimdamas nutarimą, nepagrįstai rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir kito suinteresuoto asmens – P. P. darbdavio duotais parodymais, kurie iš esmės prieštarauja pareigūnų duotiems parodymams bei byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Apelianto įsitikinimu, P. P. kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais, todėl teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, priėmė nepagrįstą sprendimą, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, įrodančių P. P. kaltę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliaciniame skunde VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius G. N. ginčija apylinkės teismo nustatytas faktines aplinkybes, tvirtina, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, jog P. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 137¹ straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 5 straipsnio 4 dalimi, apelianto skundas nagrinėjamas pagal ATPK nuostatas.

Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusių ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatose buvo numatyta, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 82 punkte numatyta, kad kelių transporto kontrolės teisę turinčių pareigūnų stabdomas vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, pranešti keleiviams apie būsimą kontrolę ir būtinumą pateikti bilietus ar kitus atitinkamus dokumentus, pateikti reikalaujamus ekipažo dokumentus ir vykdyti kitus teisėtus kontrolę vykdančių pareigūnų reikalavimus. Ekipažui ir keleiviams draudžiama trukdyti atlikti kontrolę arba jos vengti.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pagal R. G. rašte pateikiamą informaciją, P. P. 2016 m. birželio 3 d. veždamas keleivius nustatytu tikslu, dirbo ir teikė keleivių vežimo paslaugas užsakomuoju reisu (Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalis), todėl privalėjo vykdyti teisėtus kontrolierių reikalavimus, stabdomas sustoti bei kontrolieriams pateikti kelionės dokumentus patikrinimui. Tačiau pažymėtina, kad P. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas būtent už tai, kad 2016 m. birželio 3 d. 18.40 val. jis nesustojo stabdomas VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierių, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, važiavęs maršrutu (duomenys neskelbtini) . Tiek 2016 m. birželio 3 d. patikrinimo akte užfiksuota, tiek ir teismo posėdyje apklausti kaip liudytojai M. G. ir V. S. parodė patį faktą, kad 2016 m. birželio 3 d. 18.40 val., (duomenys neskelbtini) stotelėje stabdant maršrutinį taksi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo vairuotojas nesustojo. Pažymėtina, kad teismo posėdyje apklaustos kaip liudytojos A. B. parodymai nepaneigia aplinkybės, kad P. P. iš pat pradžių tvirtino, kad jis 2016 m. birželio 3 d. nedirbo kaip maršrutinio taksi vairuotojas, tačiau, pasak jos, P. P. jai teigė, jog pats vežė savo sūnų ir jo klasiokus į zoologijos sodą. Teismo posėdyje P. P. teigė, kad jis įvykio dieną jam priklausantį maršrutinį automobilį buvo paskolinęs savo giminaičiui B. P., jis šiuo metu yra miręs. Iš teismo posėdyje duotų kaip liudytojo R. G. parodymų nustatyta, kad jis gavęs pranešimą iš VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, aplinkybę, kas įvykio dieną galėjo vairuoti maršrutinį automobilį, bandė sužinoti iš paties P. P., nes P. P. tą dieną nedirbo, jis pats vairuojančio automobilį asmens nematė, todėl R. G. parodymai nėra tiesioginiai įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys faktą, kad įvykio dieną maršrutinį taksi vairavo P. P.. Liudytojai M. G. ir V. S., stabdydami automobilį, vairuotojo veido neįsidėmėjo, todėl šiuo atveju iš esmės lieka nepaneigta P. P. versija, kad jis įvykio dieną iš viso minėto maršrutinio taksi nevairavo. Tačiau, jeigu tikėti teismo posėdyje duotais liudytojos A. B. parodymais, matyti, kad P. P. teigė vežęs savo sūnų ir jo klasiokus į zoologijos sodą. Tiek teismo posėdyje, tiek ir iš karto po įvykio 2016 m. birželio 22 d. rašte R. G. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius patvirtino, kad 2016 m. birželio 3 d. P. P. būtent kaip maršrutinio taksi vairuotojas nedirbo (b. l. 7), todėl šiuo atveju jeigu P. P. ir pats vairavo jam priklausantį automobilį ne darbo metu, nepaneigta, kad jis automobiliu naudojosi tiesiog kaip fizinis asmuo asmeniniais tikslais, t. y. tiesiog kaip tėvas nuvežė ar parvežė savo sūnų ir jo klasiokus į zoologijos sodą, todėl neprivalėjo sustoti, kai jį stabdė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriai. Akcentuotina, kad nors liudytoja A. B. teigė, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą P. P. pripažino, jog įvykio dieną jis pats vairavo automobilį, vežė savo sūnų ir kitus vaikus į zoologijos sodą, tačiau administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu net nebuvo bandoma nustatyti įvykio dieną automobiliu važiavusių asmenų, todėl byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad vaikai buvo vežami kaip užsakomuoju reisu, o ne tiesiog asmeniniais interesais.

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, bylos duomenimis neįrodyta, kad 2016 m. birželio 3 d. 18.40 val., (duomenys neskelbtini) stotelėje stabdomas VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierių, P. P. dirbo kaip maršrutinio taksi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas ir vežė keleivius maršrutu (duomenys neskelbtini), todėl skundžiamu nutarimu jam administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta pagrįstai ir teisėtai (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarimą palikti nepakeistą, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus G. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiamas.