- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-20
- Bylos Nr.
- e2YT-6040-1213/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00984-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Vyšniauskienė
- Pareiškėjas
- N. M.
- Suinteresuotas asmuo
- R. M., E. M., S. M., D. M., V. M., J. M., VĮ Turto bankas, „Swedbank“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. M. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys R. M., E. M., S. M., D. M., S. M., V. M., J. M., VĮ Turto bankas, „Swedbank“, AB, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjos atstovė kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti N. M. terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo J. M. mirties (duomenys neskelbtini), priimti ir nustatyti trijų mėnesių terminą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškimą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
2. Pareiškėja pareiškime nurodo, jog iki tėvo mirties jos tėvas buvo parašęs oficialųjį testamentą ir išreiškęs valią visą savo turtą palikti pareiškėjai. Tačiau ji nesikreipė per 3 mėnesių terminą tėvo palikimui priimti dėl to, kad dirbo užsienyje ((duomenys neskelbtini)) žemės ūkio įmonėje, taip pat dėl teisinių žinių stokos. Pareiškėjos teigimu, ji nuo 2014 metų, t.y. nuo 18 metų, dirba (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonėje, kurioje nuo pavasario yra įtempti sezoniniai darbai, todėl pareiškėja neturėjo laiko pasitikrinti teisinio reguliavimo dėl palikimo priėmimo procedūrų Lietuvoje. Pareiškėja nurodo, jog ji buvo įsitikinusi, kad tėvo palikimą pagal testamentą galima priimti tik praėjus 3 mėnesių terminui po palikėjo mirties. Pareiškėja pažymi, kad ji yra vidurinio išsilavinimo, nuo pilnametystės jai teko pačiai save išlaikyti, dirbti nekvalifikuotus darbus, todėl jai trūksta žinių apie Lietuvos Respublikoje nustatytas paveldėjimo procedūras. Pareiškėja, be kita ko, nurodo, jog 10 metų gyvena (duomenys neskelbtini) ir manė, kad paveldėjimo procedūros Lietuvoje yra panašios kaip ir (duomenys neskelbtini), kurioje, pareiškėjos teigimu, priklausomai nuo paveldėjimo vietovės, testamentas išduodamas praėjus 3-6 mėnesiams po testatoriaus mirties. Taip pat pareiškėja pažymėjo, jog terminas palikimui priimti praleistas nežymiai – tik 4 dienas. Pareiškėjos teigimu, sužinojusi apie tai, jog praleido minėtą terminą, iš karto kreipėsi į advokatę, t. y. nedelsiant ėmėsi veiksmų, kad būtų atstatytas terminas palikimu priimti. Pareiškėjos nuomone, pareiškimas dėl termino atnaujinimo neprieštaraus mirusio tėvo – palikėjo J. M. valiai, kuris, kaip minėta, testamentu būtent pareiškėjai paliko visą savo turtą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad kiti įpėdiniai, tai yra, palikėjo vaikai R. M., E. M., S. M., D. M., S. M., V. M., J. M. nepareiškė valios priimti palikimą po palikėjo J. M. mirties, neprieštarauja pareiškimui ir pateikė savo rašytinius sutikimus, kas, pareiškėjos nuomone, patvirtina, kad broliai ir sesuo bendrai pritaria, jog pareiškėja pagal tėvo valią priimtų likusį tėvo turtą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Swedbank“, AB atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant jų atstovui.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog pareiškimo neginčija, prašo teismo sprendimą byloje priimti savo nuožiūra.
5. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikins, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą palikėjo J. M. palikimui priimti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo patenkinimui.
6. Suinteresuoti asmenys R. M., E. M., S. M., D. M., S. M., V. M., J. M. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
7. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėja N. M., gimusi (duomenys neskelbtini), yra J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini, dukra. Nustatyta, kad J. M. ir A. M. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką ir susilaukė aštuonių vaikų: šešių sūnų - R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), S. M., gimusio (duomenys neskelbtini), S. M., gimusio (duomenys neskelbtini), J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dviejų dukterų – V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir N. M., gimusios (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad po palikėjo J. M. mirties jo vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas: 0,0500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 0,3900 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantys gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Be to, iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos tėvas (palikėjas) J. M. (duomenys neskelbtini) surašė testamentą, kuriuo visą jam (palikėjui) priklausantį turtą, kilnojamą ir nekilnojamą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, visas pinigines lėšas laikomas bet kuriame Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotame ir veikiančiame banke ar kitoje kredito įstaigoje ir pinigines išmokas, turtines ir neturtines teises, paliko savo dukrai – pareiškėjai N. M.. Byloje pateiktu pareiškimu pareiškėja teismo prašo atnaujinti terminą priimti palikimą po jos tėvo J. M. mirties.
9. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50, 5.60 straipsniai). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
10. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų įstatyme įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011).
11. Mirusysis J. M. (duomenys neskelbtini) surašė testamentą, patvirtintą notarės, kuriuo visą turtą paliko dukrai pareiškėjai N. M.. Priimti palikimą pareiškėja turėjo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.60 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad J. M. mirė (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Pareiškėja į notarę dėl paveldėjimo teisės kreipėsi 2024 m. liepos 22 d., tai yra nežymiai – tik 4 dienas praleidusi įstatyme nustatytą terminą.
12. Kaip minėta aukščiau, teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju kaip pagrindinę termino palikėjo J. M. palikimui priimti praleidimo priežastį pareiškėja nurodė tai, kad ji nuo 2014 m., t. y. nuo 18 metų dirba (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonėje, kurioje nuo pavasario yra įtempti sezoniniai darbai, todėl ji objektyviai neturėjo laiko ir galimybės imtis įstatyme numatytų veiksmų, susijusių su po tėvo – palikėjo J. M. mirties likusio palikimo pagal testamentą priėmimu. Taip pat nurodė, jog ji dėl teisinių žinių stokos bei dėl to, jog 10 metų gyvena (duomenys neskelbtini) ir manė, kad paveldėjimo procedūros Lietuvoje yra panašios kaip ir (duomenys neskelbtini), kurioje testamentas išduodamas praėjus 3- 6 mėnesiams po testatoriaus mirties. Pareiškėja buvo įsitikinusi, jog turi palaukti tris mėnesius po tėvo mirties, kad galėtų pagal testamentą paveldėti tėvo turtą.
13. Iš byloje pateikto Valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro išrašo nustatyta, kad N. M. nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio darbdavio pažymos matyti, jog N. M. nuo 2004 m. lapkričio 19 d. dirba (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje.
14. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog pareiškėjos nurodytos priežastys – teisinių žinių stoka, Lietuvoje įgytas tik vidurinis išsilavinimas, nuo 18 metų išvykimas dirbti ir gyventi į (duomenys neskelbtini), jos faktinės gyvenamosios vietos - (duomenys neskelbtini) - kitokios paveldėjimo procedūros, galėjo lemti, kad pareiškėja į notarę priimti palikimą kreipėsi praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po palikėjo mirties. Byloje nėra šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, suinteresuoti asmenys šių faktinių aplinkybių neginčijo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šiais pareiškėjos paaiškinimais. Pastebėtina, kad ir terminas palikimui priimti praleistas nežymiai, tai yra tik 4 dienas.
15. Teismas, vertindamas termino praleidimo priežastis, pažymi, kad viena vertus, jos yra subjektyvaus pobūdžio (teisinių žinių trūkumas, įstatymų nežinojimas ir pan.) bei nėra pakankamos pripažinti jas svarbiomis. Kita vertus, pareiškėja nežymiai – tik 4 dienas praleido terminą palikimui priimti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos tėvas J. M. mirė (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini), pareiškėja dėl tėvo palikimo priėmimo 2024 m. liepos 22 d. kreipėsi į notarę. Teismo nuomone, pareiškėja sąžiningai klydo, manydama, jog Lietuvoje, kaip, pareiškėjos teigimu, ir (duomenys neskelbtini), dėl paveldėjimo į notarą reikia kreiptis ne anksčiau kaip po 3 mėnesių po palikėjo mirties, todėl praėjus minėtam terminui, nedelsdama, tai yra 2024 m. liepos 22 d. kreipėsi į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje pateiktas Teisinių paslaugų sutarties Nr. 0024-014 išrašas, iš kurio nustatyta, kad pareiškėja su advokate 2024 m. liepos 22 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį. Darytina išvada, jog pareiškėja, sužinojusi, kad terminas palikimui priimti po tėvo mirties yra pasibaigęs, aktyviais veiksmais išreiškė norą priimti palikimą, nedelsiant kreipėsi dėl teisinės pagalbos jai suteikimo sprendžiant palikimo priėmimo klausimus. Tai rodo, kad pareiškėja vis dėl to elgėsi kaip rūpestingas ir atidus asmuo, siekdamas tinkamai įgyvendinti atsiradusią teisę į palikimą.
16. Įvertinus byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad nustatytu terminu nesikreipdama į notarą su pareiškimu dėl palikėjo J. M. palikimo priėmimo, pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo neatidi ir nerūpestinga. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėja laiku nerealizavo savo teisės priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant termino atnaujinimo palikimui priimti klausimą esminę reikšmę turi šio termino praleidimą lėmusios priežastys, egzistavusios tuo laikotarpiu, kada privalėjo būti atlikti palikimo priėmimo veiksmai. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad per laikotarpį nuo palikėjo J. M. mirties niekas nesikreipė dėl jo palikimo priėmimo, suinteresuoti asmenys pareiškimui šioje byloje neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nebūtų sąžininga ir teisinga atsisakyti atnaujinti prašomą terminą.
17. Be to, teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, kitų suinteresuotų asmenų nenustatyta, todėl laikytina, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.
18. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, pareiškėjos prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po J. M. mirties, priimti atnaujintinas nustatant naują trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo J. M. mirties, priimti (CK 1.117 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 578 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti ir nustatyti trijų mėnesių terminą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškimą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.