Tauragės apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, neįgalus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2020-08-12 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – viešaisiais darbais ((duomenys neskelbtini) išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. L. buvo kaltinamas tuo jog mušdamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui, o būtent: 2022-07-28, apie 13 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, tarpusavio konflikto su broliu A. L. metu, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus į veido sritį, taip pastarajam padarydamas žaizdą apatinėje lūpoje, kas nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Šiais savo veiksmais R. L. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. L. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad įvykio metu į konteinerį įmetė šiukšles, o brolis – A. L. užsipuolė, nes pamatė, kad konteineris yra perkrautas šiukšlių. Įvyko jų tarpusavio susistumdymas ir viskas peraugo į peštynes. Brolis A. L. jį pastūmė, o jis, praradęs lygsvarą, įsikibo, abu nugriuvo. A. L. jį daužė. Nežino kiek buvo smūgių, tačiau jam teko kviestis greitąją pagalbą. Atvyko į įvykio vietą ir policijos pareigūnai. Būtent jį, R. L., o ne brolį, išsivežė į ligoninę, o brolis A. L. į ligoninę atvažiavo su savo mašina. Su broliu anksčiau nekonfliktuodavo, konfliktavo tik su brolio žmona. Tiek jis, tiek brolis gyvena pas mamą. Dėl minėtų šiukšlių buvo pripažintas kaltu ir nubaustas. Apie 15 metų nevartoja alkoholio, o brolis, A. L., girtauja nuolatos.

4. Ikiteisminio tyrimo metu R. L. parodė, kad 2022-07-28, apie 13 val., (duomenys neskelbtini), kieme, jo brolis A. L. priėjęs prie bendro naudojimo konteinerio ir pamatęs, kad konteineris beveik pilnas ėmė ant jo šaukti, nes jis (R. L.) į konteinerį išmetė šiukšles. A. L. šaukdamas priėjo artyn ir ėmė jį kaltinti, kad jis pripildė konteinerį, nors šis tik šiandien buvo išvežtas. Tarp jo ir brolio įvyko žodinis konfliktas, abu susiginčijo. Jis broliui atsakė, kad konteineris yra bendras ir juo naudojasi tiek jis, tiek jo mama I. S. L. Tada A. L. pradėjo jį rankomis stumdyti. Jis taip pat brolį pastūmė, abu susikibę grūmėsi ir neišlaikę pusiausvyros pargriuvo ant žolės. Pargriuvus brolis kumščiais sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius jam į krūtinę. Suduoti smūgiai jam sukėlė skausmą, todėl jis pradėjo gintis. Jis rankomis stūmė brolį nuo savęs, o rankas stumdamas įrėmė kur papuolė, galimai ir į veidą. Jis tik gynėsi ir stūmė brolį nuo savęs, o brolio sužaloti nenorėjo. Tuo metu kieme jokių kitų asmenų nebuvo (t. 1, b. l. 143-146, 152-154).

5. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. L. parodė, kad įvykio metu su broliu R. L. pradėjo konfliktuoti ir grumtis dėl šiukšlių. Grūmėsi apie 3 minutes. Abu nugriuvo, jis (A. L.) staigiai atsitraukė, atsikėlė ir nuėjo namo. Prieš jam atsikeliant, pribėgo jo žmona. R. L. pašoko ir pasakė jam, jog iškvies policijos pareigūnus. Jis nuo R. L. gynėsi, paėjus jam (A. L.) pradėjo bėgti kraujas, smūgiavo jam į veidą, prakirto lūpą. Atvažiavus policijos pareigūnams, buvo nufotografuota įvykio vieta. Vėliau atvažiavo greitoji, įsivežė brolį. A. L. į ligoninę nuvažiavo su savo mašina. Kartu važiavo ir jo žmona. Po to, važiavo į komisariatą. Jam R. L. sudavė du smūgius. R. L. yra konfliktiškas.

6. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. L. parodė, kad 2022-07-28, apie 13 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme jis sukonfliktavo dėl šiukšlių su savo broliu R. L. Tuomet priėjo arčiau vienas kito ir R. staiga jam du kartus trenkė iš rankos. Vienas smūgis jam kliuvo į lūpas, o antras į nosį. Po pirmo smūgio jis apsvaigo ir nesuprato kas vyksta, o tuomet gavo antrą smūgį. Tada pradėjo gintis ir broliui taip pat sudavė smūgius, tarp jų kilo muštynės. Vienas kitą stumdė įrėmę rankas į pečius. Nesistumdydami užkliuvo už kieme buvusios padangos ir pargriuvo ant žolės. Stumdymasis jam fizinio skausmo nesukėlė, griūdami sužalojimų nepatyrė. Sąmonės praradęs nebuvo, tik nuo smūgio apsvaigo. Konfliktą matė jo sutuoktinė – J. L. (duomenys neskelbtini) ligonines priėmimo skyriuje jam buvo nustatyta apatinės lūpos kirstinė žaizda. Brolis yra konfliktiškas žmogus. Prieš kelis metus R. L. buvo sumušęs jo žmoną J. L. Dėl įvykio broliui pretenzijų nebeturi, byloje civilinio ieškinio nereiškia (t. 1, b. l. 2, 37-40).

7. Akistatos metu pašalinti R. L. ir A. L. parodymuose esančių esminių prieštaravimų nepavyko, kiekvienas liko prie savo parodymų (t. 1, b. l. 55-58).

8. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. L. parodė, kad įvykio dieną buvo namuose, išgirdo vyrų ginčą, jiedu ginčijosi dėl konteinerių. R. L. kumščiu sudavė jos vyrui A. L. į veidą. Būtent R. L. pradėjo smūgiuoti pirmas. Tačiau ji matė tik vieną smūgį. Policijos pareigūnai atvažiavo labai greitai. Iš paskos važiavo ir greitosios automobilis. Vyrai grūmėsi kieme. R. L. yra konfliktiškas.

9. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. L. parodė, kad 2022-07-28, apie 13 val., (duomenys neskelbtini), būdama namuose, išgirdo kaip lauke sutuoktinis A. L. ir jo brolis R. L. ėmė šaukti vienas ant kito. Tada išėjo į lauką ir atsistojusi ant laiptų matė kaip kieme R. L. du kartus ranka sudavė A. L. į veidą. A. L. gindamasis taip pat sudavė R. L. į veidą, tarp pastarųjų prasidėjo muštynės. Konflikto metu A. pastūmė R. ir šis pargriuvo ant žemės. Tada A. nuėjo ir konfliktas baigėsi. R. yra konfliktiškas žmogus, dažnai prie jų kabinėjasi, todėl su pastaruoju vengia bendrauti. Prieš du metus R. L. buvo sumušęs ir ją pačią, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 88-90).

10. Akistatos su nukentėjusiuoju R. L. metu liudytoja J. L. patvirtino savo parodymus ir teigė, kad pirmas smūgį A. L. sudavė R. L. Nukentėjusysis R. L. akistatos metu liko prie savo parodymų (t. 1, b. l. 95-98).

11. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal A. L. 2022-07-28 pareiškimą, kuriame pareiškėjas nurodo, kad 2022-07-28, apie 13 val., (duomenys neskelbtini), kieme, tarp jo (A. L.) ir brolio R. L. kilo konfliktas, kurio metu R. L. ranka du kartus sudavė A. L. į veidą, burnos sritį. Tarp jų kilo muštynės. R. L. suduoti smūgiai pareiškėjui sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 1).

12. Tyrimo metu nustatyta, kad tiriamo įvykio metu abu – ir R. L., ir A. L. buvo blaivūs (0,00 promilių) (t. 1, b. l. 111-113).

13. 2022-07-28 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir jo priede - fotolentelėje užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), sodybos kieme. Kiemo aplinka tvarkinga, matomi įvairūs daiktai, daiktai neišmėtyti. A. L. burnos ir lūpų srityje matomos raudonos spalvos dėmės, patinimas ir sužalojimas. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų nerasta, niekas nepaimta (t. 1, b. l. 2-3).

14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. L. nustatyta žaizda apatinėje lūpoje. Sužalojimo lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas padarytas buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 69-70).

15. Iš policijos pareigūnų įvykio vietoje „Body Cam“ kamera daryto vaizdo/garso įrašo, kuris tyrimo metu buvo apžiūrėtas, matyti, kad A. L. policijos pareigūnui aiškina, kad pirmas konfliktą pradėjo R. L.. Policijos pareigūnui A. L. rodo savo kruviną lūpą (b. l. 99-101, skaitmeninė laikmena CD (t. 1, b. l. 102)).

16. Iš gyventojų registro išrašo apie asmenį – I. Z. L. nustatyta, kad A. L. (gimęs (duomenys neskelbtini)) ir R. L. (gimęs (duomenys neskelbtini)) yra broliai (t. 1, b. l. 119-120).

17. Baudžiamosios bylos svarstymui pateiktas teismo pareikalauta ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga (vienas tomas) (b. l. 35).

18. Administracinių nesusižengimų registro duomenys, patvirtinantys R. L. 2023-03-10 surašytas administracinis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

Dėl veikos vertinimo

19. Šioje baudžiamojoje byloje R. L. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pareikštas kaltinimas dėl to, jog jis 2022-07-28, apie 13 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, tarpusavio konflikto su broliu A. L. metu, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus į veido sritį, taip pastarajam padarydamas žaizdą apatinėje lūpoje.

20. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. L. savo kaltės nepripažino, priešingai nuosekliai tvirtino, kad tai jis nukentėjo nuo savo brolio, šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažinto – A. L., kuris, anot kaltinamojo, jį stumdė, o pargriuvus ant žolės smūgiavo į veidą dėl ko pačiam R. L. teko gintis. R. L. akcentavo, kad tai būtent jis (o ne nukentėjusysis) kvietė policijos pagalbą ir dėl patirtų sužalojimų, priešingai nei nukentėjusysis A. L., buvo vežamas į ligoninę.

21. Esant aptartam kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų prieštaravimui teismas pareikalavo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), pradėto pagal R. L. pareiškimą, medžiagos iš kurios nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas pagal R. L. 2022-07-28 pareiškimą, kuriame pareiškėjas nurodo, kad 2022-07-28, apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), kieme, su broliu A. L. kilo konfliktas dėl šiukšlių, kurio metu brolis A. L. jį sumušė (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 1-3).

22. Tačiau ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl R. L. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 2023-01-24 prokuroro nutarimu nutrauktas, nes, prokuroro vertinimu, nustatyta A. L. veikoje egzistavusi jo baudžiamąją atsakomybė šalinanti aplinkybė – būtinoji gintis, be to, tuo pačiu nutarimui Tauragės apskrities VPK Šilutės PK pavesta R. L. atžvilgiu dėl veikos, padarytos 2022-07-28, pradėti administracinės teisenos bylą pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, b. l. 126-129).

23. Kaip matyti iš naujausių administracinių nesusižengimų registro duomenų, R. L. 2023-03-10 buvo surašytas administracinis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį dėl to, kad R. L. 2022-07-28 13.00 val. (duomenys neskelbtini) kieme, netoli bendrojo naudojimo šiukšlių konteinerių, viešoje vietoje matant konflikte nedalyvavusiems asmenims, sudavė smūgius rankomis A. L. ir šį stumdė. Šiuo administraciniu nurodymo paskirta bauda 15 Eur, kuri buvo sumokėta – 2023-03-25.

24. Niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), (BK 2 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad principas non bis in idem reiškia, jog, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Šis principas reiškia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, o kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn, administraciniai nusižengimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-788/2019, 2K-127-689/2020 ir kt.).

25. Be to, non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). EŽTT jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas) (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 6602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.).

26. Taigi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn, t. y., jeigu jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226/2014, 2K-30-696/2015, 2K-36-697/2019).

27. Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad siekiant tinkamai nustatyti, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tą pačią nusikalstamą veiką, turi būti įvertinamos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Laikoma, kad non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, jog asmuo antrą kartą yra baudžiamas iš esmės už tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-03-14 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-1073/2023 ir jos 9 punktą).

28. Taigi, iš aptarto matyti, jog tiek šioje baudžiamojoje byloje, tiek ir minėtoje administracinio nusižengimo byloje, R. L. nubaustas iš esmės už tuos pačius veiksmus dėl kurių buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn t. y. už tai, kad 2022-07-28 13.00 val. (duomenys neskelbtini), kieme konfliktavo su broliu A. L., rankomis smūgiavo šiam ir pastarąjį stumdė.

29. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinama su tuo pačiu kaltinamuoju susijusių konkrečių faktinių aplinkybių visuma, neatskiriamai susijusi tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu. Minėta, kad pripažįstama, jog non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių. Nors baudžiamojoje byloje, skirtingai nei administracinio nusižengimo byloje, nustatyta kad nukentėjusiajam A. L. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (prakirsta lūpa), tačiau tai nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, keičianti R. L. padarytų veikų tapatumą non bis in idem prasme, kai kitos veikos aplinkybės – tyčiniai veiksmai, vieta, laikas – sutampa.

30. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad net ir nustačius baudžiamojoje byloje non bis in idem principo pažeidimą, atsižvelgtina ir į kasacinio teismo praktikoje suformuluotą „klaidos taisymo“ taisyklę.

31. Kasacinės instancijos teismas yra suformulavęs „klaidos taisymo“ taisyklę, pagal kurią baudžiamasis procesas gali būti pripažintas teisėtu, jeigu anksčiau, neatskleidus visų reikšmingų aplinkybių, pritaikyta nepagrįstai švelni atsakomybės rūšis, tačiau teisinė klaida, lėmusi netinkamos atsakomybės rūšies taikymą, turi būti tikrai šiurkšti ir akivaizdžiai pažeidžianti teisingumo principą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-686/2007, 2K-102/2008, 2K-335/2012, 2K-167-788/2015, 2K-109-788/2016, 2K-36-697/2019, 2K-245-788/2019). Išskirtiniais atvejais taikomos „kompensacinės“ priemonės, mažinant baudžiamosios atsakomybės apimtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-689/2020). Šis non bis in idem principo pažeidimo ištaisymo būdas taikomas kaip ultima ratio (liet. paskutinė priemonė), kai teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių, nukentėjusiojo teisių apsaugos ir kiti teisės principai neleidžia nutraukti kartotinio proceso ir kai nebelieka kitų teisinių instrumentų pažeidimui pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-02-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023).

32. Visgi teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog R. L. administracinės atsakomybės taikymas už jo aukščiau šiame nuosprendyje aptartus veiksmus, galėtų būti vertinama, kaip šiurkšti teisės taikymo klaida. Kitaip tariant, nėra pagrindo teigti R. L. nubaudimas už administracinio nusižengimo padarymą laikytinas itin šiurkščia teisės taikymo klaida ir non bis in idem instituto taikymas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams ir būtų tas atvejis, kuomet galėtų būti taikoma „klaidos taisymo“ taisyklė, kuri, kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje laikoma kraštutine priemone.

33. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. L. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn iš esmės tuos pačius teisei priešingus veiksmus, už kuriuos jis jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį bauda. Dėl šios priežasties baudžiamoji byla R. L. nutrauktina BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

34. R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo, o nutarčiai įsiteisėjus – panaikinti (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

35. Šioje baudžiamojoje byloje Klaipėdos teritorinės ligonių kasa pareiškė 45,01 Eur dydžio civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 76-78, 83-85). Konstatavus non bis in idem principo reikalavimų pažeidimą ir R. L. iškeltą baudžiamąją bylą nutraukus, civilinės ieškovės šioje baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 235 straipsniu, 254 straipsnio 4 dalimi, 439-440 straipsniais,

nusprendžia:

R. L. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį nutraukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo, o nutarčiai įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškovės civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.