- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-26
- Bylos Nr.
- e2-591-790/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00163-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Doledus“, R. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Guso Baltic“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Progresas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Doledus“ ir R. M. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti apeliacinius skundus civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Guso Baltic“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Progresas“ dėl skolos priteisimo, įpareigojimo vykdyti sutartį, turto išreikalavimo iš svetimo valdymo ir atsakovės akcinės bendrovės „Progresas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Guso Baltic“ dėl skolos priteisimo ir jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Guso Baltic“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Progresas“ 87 890,79 Eur už pateiktas prekes ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų; 2) įpareigoti atsakovę vykdyti 2018 m. sausio 30 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 018/01/001 natūra ir perduoti ieškovei nuosavybės teise priklausančius kompensatorius bei pelenų konteinerį, kurių vertė 6 262,96 Eur; 3) išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo išvardintą 14 974,34 Eur vertės ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą.
2. Atsakovė AB „Progresas“ pateikė priešieškinį, kuriame prašė teismo: 1) priteisti iš ieškovės 909 826,27 Eur skolą ir 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento ieškovės ir atsakovės 2018 m. sausio 30 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 018/01/001.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjai R. M. ir UAB „Doledus“ pateikė apeliacinius skundus, kuriuose prašė panaikinti Kauno apygardos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 15 d. nutartimi atsisakė priimti apeliacinį skundą.
6. Teismas nurodė, kad 2021 m. sausio 21 d. įsiteisėjo teismo nutartis, kuria atsakovei buvo iškelta bankroto byla, o jos nemokumo administratore buvo paskirta UAB „Bankroto vadyba“. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 56 straipsnį, nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos juridinio asmens valdymo organai netenka savo įgaliojimų; jų teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius. Taigi, nuo 2021 m. sausio 22 d. vienintele atsakovės AB „Progresas“ atstove yra nemokumo administratorė UAB „Bankroto vadyba“, todėl tik ji galėjo atstovauti atsakovei teisme ir jos vardu teikti procesinius dokumentus, be kita ko, apeliacinius skundus.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti klausimą dėl apeliacinio skundo pasirašymo trūkumų ištaisymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Kai teismui pateiktas dokumentas neatitinka jo turiniui ir formai keliamų reikalavimų (įskaitant ir tuos atvejus, kai jis nepasirašytas ar pasirašytas nesilaikant nustatytų reikalavimų), teismas turi ne atsisakyti priimti procesinį dokumentą kaip pateiktą neįgalioto vesti bylą asmens, bet nustatyti terminą pašalinti jo trūkumus.
7.2. UAB „Doledus“, kuriai priklauso 94,33 proc. atsakovės akcijų, ir R. M., esantis atsakovės valdybos pirmininku, pateikė apeliacinius skundus atsakovės vardu, nes tuo metu nebuvo kito asmens, galėjusio atstovauti atsakovės interesams. Kaip apeliacinio skundo pagrindas buvo nurodyta aplinkybė, sudaranti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą – byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant atsakovės atstovei nemokumo administratorei. Apskųstas teismo sprendimas sudarė sąlygas sumažinti atsakovės turtą ir tokiu būdu pažeisti jos dalyvių turtinius interesus, kadangi juo buvo įteisinta suklastota jungtinės veiklos sutartis, kurios pagrindu ieškovė neatlygintinai perėmė atsakovės turtą.
7.3. Teismas sprendime nurodė, kad nagrinėjant bylą prie atsakovės paskyros teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ buvo prisijungęs buvęs atsakovės direktorius ir valdybos narys V. V.. Teismas nurodė, kad V. V. yra susijęs su atsakove ir kad jis prisijungdavo prie atsakovės paskyros su jos atstovų žinia ir jiems pritariant. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovės vadovui ir valdybai buvo žinoma apie bylą ir paskirtą teismo posėdį. Tačiau V. V. negali būti laikomas tinkamu atstovu byloje, nes jam nėra išduotas įgaliojimas atstovauti atsakovei ir jis nėra jos atstovu pagal įstatymą. Atsakovės valdybos pirmininkas buvo pateikęs teismui prašymą atidėti byloje paskirtą teismo posėdį, kadangi jam nepavyksta susisiekti su atsakovės vadove ir apie šį posėdį jis sužinojo tik atsitiktinai iš viešai skelbiamo posėdžių tvarkaraščio, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Teismo pozicija, išdėstyta sprendime ir skundžiamoje nutartyje, nesutampa – sprendime teismas nurodė, kad atsakovei galėjo atstovauti ir kiti asmenys, o skundžiamoje nutartyje – kad vienintelė atsakovės atstovė – tai nemokumo administratorė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų pateiktus apeliacinius skundus, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
9. CPK 315 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą išsprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, spręsdamas šį klausimą, teismas, be kita ko, turi įvertinti, ar pateiktas apeliacinis skundas atitinka bendruosius procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus bei specialius reikalavimus, keliamas apeliacinio skundo formai ir turiniui (CPK 111, 306 straipsniai), ar už apeliacinį skundą yra sumokėtas atitinkamo dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnis, 306 straipsnio 4 dalis), ar apeliacinis skundas pateiktas nepraleidus įstatyme nustatyto termino (CPK 307 straipsnis), ar šį skundą pateikė dalyvaujantis byloje asmuo (CPK 305 straipsnis).
10. Tuo atveju, jeigu teismui pateiktas apeliacinis skundas neatitinka pirmiau nurodytų reikalavimų, skundą pateikusiam asmeniui gali atsirasti dvejopo pobūdžio padariniai. CPK 315 straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kai teismas nepriima apeliacinio skundo ir grąžina jį pateikusiam asmeniui. Pagal aptariamą nuostatą, tokie procesiniai padariniai atsiranda, kai: 1) skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; 2) skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti; 3) skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Savo ruožtu tuo atveju, jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų (skundas neatitinka jo turiniui ir (ar) formai keliamų reikalavimų, už skundą nėra sumokėtas atitinkamo dydžio žyminis mokestis ir pan.), teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Apeliantui per nustatytą terminą įvykdžius nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną, priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 1 ir 2 dalys).
11. Kaip minėta, vienas iš reikalavimų, taikomų teikiant atskirąjį skundą – tai reikalavimas, kad šį skundą pateiktų dalyvaujantis byloje asmuo. CPK 55 straipsnyje nustatyta, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. JANĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius. Tai reiškia, kad iškėlus juridiniam asmeniui bankroto bylą, ne juridinio asmens valdymo organai, o teismo paskirtas jo nemokumo administratorius įgyvendina bankrutuojančio asmens procesines teises ir pareigas, veda jo vardu bylas teismuose.
12. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Guso Baltic“ ieškinį atsakovei AB „Progresas“ dėl skolos priteisimo, įpareigojimo vykdyti sutartį, turto išreikalavimo iš svetimo valdymo ir AB „Progresas“ priešieškinį dėl skolos priteisimo ir jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia. Išnagrinėjęs šią bylą, Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 10 d. sprendimu UAB „Guso Baltic“ ieškinį patenkino iš dalies, o AB „Progresas“ priešieškinį atmetė. Pareiškėjai, nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė dėl jo analogiškus apeliacinius skundus, kuriuose prašė panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniuose skunduose nurodyta, kad skundžiamas sprendimas pažeidžia AB „Progresas“ dalyvių ir sąžiningų kreditorių teises ir kad apeliacinį skundą teikia didžiausias AB „Progresas“ akcininkas. Apeliacinius skundus pasirašė pareiškėjas R. M.. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų pateiktus apeliacinius skundus kaip pateiktus asmens, nuturinčio teisės juos paduoti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo pozicija yra pagrįsta.
13. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsakovei AB „Progresas“ buvo iškelta bankroto byla, o jos nemokumo administratore buvo paskirta UAB „Bankroto vadyba“. Ši nutartis įsiteisėjo 2021 m. sausio 21 d., kai Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo priimtas AB „Progresas“ atsisakymas nuo atskirojo skundo ir apeliacinis procesas dėl pirmiau minėtos teismo nutarties buvo nutrauktas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria AB „Progresas“ buvo iškelta bankroto byla, visi AB „Progresas“ valdymo organai neteko savo turėtų įgaliojimų ir šios bendrovės valdymo organų teises bei pareigas perėmė teismo nutartimi paskirta nemokumo administratorė UAB „Bankroto vadyba“. Šis juridinis asmuo, be kita ko, tapo ir AB „Progresas“ atstovu jos atžvilgiu inicijuotose civilinėse bylose.
14. Šioje nutartyje jau minėta, kad pareiškėjų siekiamas apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2021 m. vasario 10 d., vėliau, nei įsiteisėjo teismo nutartis, kuria AB „Progresas“ buvo iškelta bankroto byla ir buvo paskirta jos nemokumo administratorė. Todėl apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo panaikinimo AB „Progresas“ vardu galėjo paduoti tik jos nemokumo administratorė, kuri įgijo įgalinimus vesti bankrutuojančios bendrovės vardu bylas teisme, o ne pareiškėjai, neturėję tokių įgalinimų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Bankroto vadyba“ šią jai suteiktą procesinę teisę realizavo – AB „Progresas“, atstovaujama jos nemokumo administratorės, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi ji, kaip AB „Progresas“ atstovė, nebuvo tinkamai informuota apie teismo procesą. AB „Progresas“ paduotas apeliacinis skundas teisėjo 2021 m. kovo 15 d. rezoliucija buvo priimtas.
15. Pareiškėjai atskiruosiuose skunduose įrodinėja, kad jų, t. y. AB „Progresas“ pagrindinės akcininkės ir valdybos nario, pateikti apeliaciniai skundai turėjo būti teismo priimti nagrinėti, kadangi, teikiant šiuos skundus AB „Progresas“ neturėjo kito asmens, galėjusio atstovauti jos interesams. Įrodinėdami, kad šiuo atveju yra poreikis priimti jų pateiktus apeliacinius skundus ir peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjai taip pat nurodo, jog egzistuoja absoliutus jų siekiamo apskųsti teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes byla buvo išnagrinėta tinkamai neinformavus apie tai AB „Progresas“, be to, jų vertinimu, šis teismo sprendimas pažeidžia AB „Progresas“ dalyvių interesus ir sudaro galimybes iššvaistyti bendrovės turtą. Vis dėlto tokie argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Pareiškėjų teiginiai, jog, jiems teikiant apeliacinius skundus, nebuvo kito asmens, įgalioto veikti AB „Progresas“ vardu teismo procese, prieštarauja pirmiau nustatytoms aplinkybėms, kad AB „Progresas“ buvo atstovaujama procese jos nemokumo administratorės ir kad ji realizavo savo teisę į apeliaciją, pateikusi apeliacinį skundą, kuris buvo teismo priimtas. Tokiu būdu buvo tinkamai užtikrinti bankrutuojančios bendrovės interesai byloje, todėl nėra pagrindo vertinti, kad, nepriėmus pareiškėjų pateiktų apeliacinių skundų, bus suvaržytos AB „Progresas“, jos dalyvių ar kreditorių procesinės teisės. Kiti pareiškėjų nurodyti argumentai, kad teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl jo absoliutaus negaliojimo pagrindo, kad jis pažeidžia bendrovės dalyvių interesus ir pan., nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl apeliacinių skundų priėmimo.
16. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pareiškėjų atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirieji skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.