Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkes teismo teiseja Renata Volodko, sekretoriaujant Julijai Franckevic, dalyvaujant pareiškejos R. V. atstovei adv. Evai Jankovskai, suinteresuoto asmens LR Generalinio prokuroro atstovei prokurorei Violetai Šulcytei, Nacionalines žemes tarnybos prie LR Žemes ukio ministerijos atstovei Daliai Maleckaitei,

viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejusi pareiškejo LR Generalinio prokuroro, ginancio viešaji interesa, prašyma del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2007-02-12 sprendimo panaikinimo civilineje byloje pagal pareiškejo A. V. teisiu peremejos - pareiškejos R. V. pareiškima, suinteresuotas asmuo – Nacionaline žemes tarnyba prie Žemes ukio ministerijos del juridine reikšme turincio fakto nustatymo ir pareiškimo atmetimo, ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Pareiškejas A. V. 2003-06-23 kreipesi i teisma su pareiškimu, suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities viršininko administracija, kuriuo praše nustatyti juridine reikšme turinti fakta, kad iki nacionalizacijos jo tevas P. V. nuosavybes teise (duomenys neskelbtini) kaime valde 28,5 ha ploto žemes sklypa. Pareiškejas nurode, jog tevas P. V. isigijo žeme 1938-1939 metais iš S. P.. Lietuvos centrinio valstybes archyvo 2003-02-28 pažymejime Nr. R4-1434 nurodyta, kad Riešes valsciaus 1938-09-01 žemes sklypu savininku saraše irašytas S. P. tevas - V. P., kaip 32,6 ha žemes sklypo savininkas (duomenys neskelbtini) kaime. Šie archyviniai dokumentai patvirtina, kad S. P. tevas V. P. buvo irašytas 32,6 ha žemes sklypo savininku, jis mire 1929 metais, po jo mirties jo žeme paveldejo S. P.. Nurode, kad archyvuose esama dokumentu, jog buvo paskelbtos S. P. ir jo motinai priklausancio turto varžytines, taciau jokiu dokumentu apie ju ivykdyma nera ir tai patvirtina, kad žeme buvo parduota ne varžytinese. Pokariniuose dokumentuose yra žiniu apie tai, kad pareiškejo tevas P. V. valde 28,5 ha žemes sklypa: 1941 m. pieno gamintoju sarašas, kuriame nurodyta, kad P. V. valde 26 ha žemes sklypa, 1947 žemes apskaitos žiniaraštis, kuriame nurodyta, kad P. V. valde 28,5 ha žemes sklypa. Fakta, kad P. V. žemes sklypa valde nuosavybes teise galejo paliudyti Z. P., kurios tevas H. P. turejo žemes šalia S. P. žemes, taip pat kaimo senbuve F. M..

Vilniaus rajono apylinkes teismo 2003-09-29 sprendimu pareiškimas buvo patenkintas, taciau Vilniaus apygardos teismo 2003-12-16 nutartimi sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota nagrineti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Iš naujo išnagrinejus pareiškima Vilniaus rajono apylinkes teismo 2004-03-31 sprendimu A. V. pareikšimas buvo atmestas, teismui konstatavus, kad prašomas nustatyti juridine reikšme turtintis faktas neirodytas: sistemiškai ivertintus teismui pateiktus rašytinius irodymus, liudytoju parodymus ir kita medžiaga padaryta išvada, jog iki nacionalizacijos P. V. nebuvo pirkes žemes iš S. P., todel negalejo jos valdyti nuosavybes teise. Vilniaus apygardos teismo 2004-07-12 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Pareiškejas A. V. 2006-07-24 kreipesi i teisma su prašymu del proceso atnaujinimo byloje, pateikdamas nauja rašytini irodyma – 1939-06-15 Notarini akta, reg. Nr. 1823, patvirtinta notaro Jano Buiko, kuriame nurodyta, kad S. P. ir P. P. pardave jiems priklausanti (duomenys neskelbtini) dvareli, kurio plotas yra 32,60 ha, P. V., kuris, anot pareiškejo, turetu negincijamai irodyti, jog jo tevas P. V. vis delto, iki nacionalizacijos valde nuosavybes teise 32,6 ha žemes (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono apylinkes teismo 2006-12-12 nutartimi atnaujinus procesa byloje del naujai paaiškejusiu aplinkybiu, 2007-02-12 teismo sprendimu pareiškimas buvo patenkintas, ankstesnis teismo 2004-03-31 sprendimas buvo panaikintas, ir nustatytas juridine reikšme turtintis 32,6 ha žemes valdymo nuosavybes teise faktas, kurio pagrindu toliau vyko nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo A. V. procesas, o Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-31 sprendimu Nr. 2.5-41-28668 buvo atkurtos nuosavybes teises i 30,53 ha žemes.

LR Generalinio prokuroro teigimu, šios aplinkybes leidžia teigti, jog Vilniaus rajono apylinkes teismo 2007-02-12 sprendimas yra neteisetas ir nepagristas, nes nera surinkta pakankamai duomenu, patvirtinanciu pareiškejo prašoma nustatyti fakta. Nustatant juridine reikšme turinti fakta pareiškejo pateikti irodymai turi nekelti abejoniu del fakto buvimo, o byloje esant prieštaringiems irodymams, juridine reikšme turintis faktas negali buti nustatytas, todel Vilniaus rajono apylinkes teismo 2007-02-12 sprendimas naikintinas, kaip neteisetas ir pažeidžiantis viešaji interesa, remiantis pareiškejo pateiktais naujais irodymais byloje darant išvada, jog juridine reikšme turintis faktas, kad pareiškejo tevas P. V. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, nuosavybes teise valde 32,6 ha ploto žemes sklypa, neirodytas.

Papildomai pažymejo, kad nagrinejant byla iš naujo, pareiškeja nepaneige ikiteisminio tyrimo metu atliktu specialistu išvadu, kuriose nurodytas aukštas tiketinumo laipsnis, dokumentai, kuriais remiasi pareiškeja, kelia abejoniu del ju tikrumo, liudytojos F. M. parodymai vertintini kritiškai, kadangi ji nebuvo apklausta teisme, nebuvo galimybes jai užduoti klausimu, jos parodymai, duoti civilineje byloje ir ikiteisminio tyrimo metu yra prieštaringi, taip pat ir kitu ikiteisminio tyrimo metu apklaustu liudytoju – P. V. antros šeimos (vaiku, žmonos) apie tai, kad jiems nera žinoma, kad P. V. butu pirkes žemes ir apie tai jie sužinojo tik iš A. V., taip pat ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantis Z. P. laiškas, kuriame kalbama apie tai, kad apie S. P. nera žiniu, galimai jis sušaudytas vokieciu del pirmosios savo žmonos Žanetos tautybes (žyde), pagaliau paties P. V. prieštaringi parodymai ikiteisminio tyrimo metu apie pirkimo-pardavimo sutarties atvežimo iš Lenkijos i Lietuva aplinkybes, faktas, kad pirkimo – pardavimo sutarties originalas nebuvo pateiktas žemetvarkos skyriui ir pan., leidžia vertinti prašoma nustatyti fakta, kaip neirodyta ir abejotina.

Suinteresuotas asmuo Nacionaline žemes tarnyba prie Žemes ukio ministerijos palaike LR Generalinio prokuroro pozicija, praše pareiškejos R. V. pareiškima atmesti, kaip neirodyta, kadangi nustatant juridine reikšme turinti fakta pateikti irodymai turetu nekelti abejoniu del fakto buvimo, o byloje esant prieštaringiems irodymams, toks faktas negali buti nustatytas. Esanciu šioje byloje irodymu nepakanka nustatyti juridini fakta. Pareiškeja neirode, kad P. V. 1939-06-15 notarinio akto – pateikta tik galimai suklastoto dokumento kopija - pagrindu sudare pirkimo – pardavimo sutarti su S. P. ir iki nacionalizacijos nuosavybes teise (duomenys neskelbtini) kaime valde 32,6 ha žemes sklypa. Pažymejo, kad sprendžiant del žemes valdymo nuosavybes teise fakto nustatymo svarbu nustatyti, kad tokia nuosavybe egzistavo iki nacionalizacijos, todel po nacionalizacijos priimti dokumentai, kaip ir liudytoju parodymai, gali buti tik netiesioginiai, papildomi irodymai, kaip tiesioginis irodymas pareiškejos pateikta pirkimo – pardavimo sutarties kopija kelia abejoniu del jos suklastojimo, nuosavybes teisiu atkurimo byloje šios sutarties originalo nera, pareiškejos pateiktuose dokumentuose P. V. figuruoja kaip žemes naudotojas, kas dar nepatvirtina žemes valdymo butent nuosavybes teise fakto, liudytoja F. M. negalejo konkreciai paaiškinti, kur, iš ko ir kada P. V. pirko žeme, kitu liudytoju parodymai taip pat netikslus, todel nesant pakankamai irodymu, kurie vienareikšmiškai patvirtintu žemes valdymo nuosavybes teise fakta, toks faktas negali buti nustatytas.

LR Generalinio prokuroro, ginancio viešaji interesa, prašymas tenkintinas. Vilniaus rajono apylinkes teismo 2007-02-12 sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

Nagrinejamoje byloje pareiškeja R. V., kaip savo mirusio sutuoktinio A. V. teisiu peremeja, nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo tikslu praše nustatyti juridine reikšme turtini fakta, kad jos sutuoktinio tevas P. V. iki nacionalizacijos nuosavybes teise valde 32,6 ha žemes (duomenys neskelbtini) kaime, ir ši pareiškima grinde 1939-06-15 notariniu aktu, sudarytu tarp buvusiu žemes savininku S. P., P. P. ir P. V., patvirtintu notaro Jano Buyko, del minetos žemes pirkimo – pardavimo, kurio tikrumas, pareiškejos nuomone, neturetu kelti jokiu abejoniu, taip pat teismui pateiktais iš archyvu gautais dokumentais apie P. V. sovietiniais metais naudota žeme bei kitais archyviniais dokumentais ir rašytiniais irodymais, tiek ankšciau nagrinejant byla, tiek ja nagrinejant po proceso atnaujinimo apklaustu liudytoju Z. P., F. M., S. B., T. K. parodymais. Suinteresuoti asmenys LR Generalinis prokuroras bei Nacionaline žemes tarnyba su pareiškejos pareiškimu nesutiko, teigdami, jog P. V. žemes valdymo nuosavybes teise faktas neirodytas, teismui pateiktas 1939-06-15 notarinis aktas, atsižvelgiant i po proceso atnaujinimo teismui pateiktus ir ištirtus duomenis, kelia abejoniu del jo tikrumo, tuo tarpu kiti pareiškejos pateikti irodymai negali buti laikomi pakankamais juridiniam faktui nustatyti, tai yra netiesioginiai irodymai, juos paneigia kiti byloje esantys duomenys ir irodymai, neleidžiantys daryti vienareikšmiškos išvados del nuosavybes teisiu i žeme turejimo iki jos nacionalizacijos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad atkuriant nuosavybes teises i žeme ar kita nekilnojamaji turta, o taip pat ir nustatant juridine reikšme turincius faktus del šio nekilnojamojo turto valdymo nuosavybes teise, turi buti nustatoma, kas pagal atitinkamo laikotarpio Lietuvos teritorijoje galiojusius teises aktus buvo nusavintos žemes savininkas 1940-07-22 dienai, t.y. jos nacionalizavimo metu. Tokios kategorijos bylose irodinejimas pasižymi tuo, kad dažniausiai naudojami netiesioginiai irodymai faktui nustatyti, taciau kai irodinejama netiesioginiais irodymais ir daromos atitinkamos prielaidos, itin svarbu, kad prielaidos butu motyvuotos, t.y. pagristos byloje esanciais irodymais, kad priešingu prielaidu tikimybe butu mažesne.

Nagrinejamos bylos atveju negalima neatkreipti demesio i tai, kad pareiškejui A. V. dar 2003 metais pateikus teismui pareiškima del juridine reikšme turincio fakto nustatymo, jis buvo ne karta nagrinejamas ivairiu instanciju teismu, vertinant pareiškejo pateiktus rašytinius irodymus, pareiškejo ir suinteresuoto asmens paaiškinimus bei liudytoju parodymus: Vilniaus rajono apylinkes teismo 2003-09-29 sprendimu pareiškimas buvo patenkintas, taciau Vilniaus apygardos teismo 2003-12-16 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota nagrineti jam iš naujo; Vilniaus rajono apylinkes teismo 2004-03-31 sprendimu pareiškimas buvo atmestas; Vilniaus apygardos teismo 2004-07-12 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas, konstatavus, kad byloje nera pakankamai irodymu ir duomenu, patvirtinanciu, jog nacionalizacijos metu butent P. V. buvo žemes (duomenys neskelbtini) savininkas. Pažymetina, kad šiuose procesiniuose sprendimuose buvo išsamiai analizuojami ne karta duoti paties pareiškejo A. V. bei suinteresuoto asmens paaiškinimai, liudytoju F. M., Z. P., P. V. (A. V. sunaus) parodymai, rašytiniai – archyviniai dokumentai, bei prieita prie išvados, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina prašomo nustatyti fakto. Tik pareiškejui A. V. 2006 metais kreipusis del proceso atnaujinimo byloje bei pateikus tiesiogini rašytini žemes valdymo nuosavybes teise fakta vienareikšmiškai patvirtinanti irodyma – 1939-06-15 notarinio akto, reg. Nr. 1823, sudaryto tarp jo tevo P. V. (pirkejo) ir Stanislav bei P. P. (pardaveju) del 32,60 ha (duomenys neskelbtini) palivarko pirkimo – pardavimo, patvirtinto Vilniaus miesto notaro Jan Buyko, kopija, Vilniaus rajono apylinkes teismo 2007-02-12 sprendimu pareiškimas buvo patenkintas – ankstesnis teismo sprendimas buvo panaikintas, priimtas naujas sprendimas, nustatantis fakta, jog iki nacionalizacijos P. V., gim. 1911-05-14, valde nuosavybes teise 32,6 ha žemes (duomenys neskelbtini) kaime. Šio teismo sprendimo pagrindu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008-10-31 sprendimu Nr. 2.5-41-28668 bei velesniais isakymais del šio sprendimo pakeitimo, buvo nutarta atkurti A. V. nuosavybes teises i 30,53 ha žemes, gražinant ja natura, suformuoti bei iregistruoti pareiškejo vardu atitinkami žemes sklypai.

Vis delto, teismui 2010-10-20 nutartimi atnaujinus procesa byloje del naujai paaiškejusiu esminiu aplinkybiu bei kompleksiškai išnagrinejus šias naujai paaiškejusias aplinkybes, taip pat naujai i byla pateiktus irodymus, su ankšciau byloje buvusiais irodymais, teismo 2007-02-12 sprendime padaryta išvada, jog P. V. iki nacionalizacijos nuosavybes teise valde 32,6 ha (duomenys neskelbtini), negali buti laikoma pagrista, kadangi vienas esminiu juridine reikšme turincio fakto irodymu – 1939-06-15 notarinis aktas, del kurio atsiradimo ir buvo patenkintas pareiškimas, atsižvelgiant i naujai i byla pateiktus bei teismo gautus irodymus, juos sistemiškai ivertinus su kitais byloje esanciais duomenimis, kelia itin rimtu ir bylos nagrinejimo metu nepašalintu abejoniu del 32,60 ha žemes pirkimo – pardavimo sandorio tarp S. ir P. P. bei P. V. buvimo, del šio akto tikrumo, autentiškumo. Kaip jau buvo mineta, be šio notarinio akto kiti byloje esantys irodymai ankšciau byla nagrinejusiu teismu nebuvo laikomi ir negali buti laikomi pakankamai ir/ar vienareikšmiškai patvirtinanciais prašoma nustatyti fakta. Byloje esanciu irodymu tarpusavio nenuoseklumas, nepakankamumas neleidžia teismui pasiekti pakankamo tiketinumo del žemes valdymo nuosavybes teise fakto laipsnio, nes duomenu, paneigianciu tokio fakto buvima pobudis ir kiekis šiuo atveju yra ženklus ir reikšmingas, ka rodo tiek archyviniu dokumentu ir kitu rašytiniu irodymu, tiek liudytoju parodymu, tiek paties 1939-06-15 notarinio akto analize.

Del rašytiniu irodymu vertinimo

Siekiamas pagristi prašoma nustatyti juridine reikšme turtini fakta pareiškejas A. V. ir jo teisiu peremeja R. V. pateike visa eile iš archyvu gautu dokumentu, iš esmes leidžianciu spresti apie tai, kad 1941 m. P. V. figuravo pieno gamintoju saraše, 1945 m. areštuotas ir išvežtas i speclageri Rusijoje, o jam grižus dokumentuose figuravo kaip kolukio narys ir atitinkamo ploto kolukio žemes naudotojas.

Pareiškejos teiginys, kad neturedamas žemes nuosavybes teises P. V. negalejo buti ištremtas i speclageri, vertintinas kritiškai. Kaip matyti iš Lietuvos ypatingojo archyvo 2003-06-09 pažymejimo Nr. S3-2491, P. V., gim. 1906 m., buvo irašytas i asmenu, itariamu priklausymu kontrrevoliucinei lenku sukileliu organizacijai ir 1945-02-05 išvežtu filtravimui i SSRS NKVD speclageri Nr. 283 Stalinogorse, taip pat i 1945 m. sulaikytu ir areštuotu asmenu, etapu nukreiptu i filtracinius – patikrinimo spec. lagerius per Elšankos geležinkelio stoti, Staliningrado geležinkelio ruože, sarašus (I t., b.l. 4). Šie duomenys leidžia spresti, kad P. V. buvo 1945 m. sulaikytas ir išremtas del jo priklausomybes kontrrevoliucinei lenku sukileliu organizacijai, t.y. del pasipriešinimo sovietinei okupacijai. Byloje nera duomenu, kad P. V. butu ištremtas del kokiu nors kitu priežasciu (pvz., del nuosavybes teise turetos žemes, jos kiekio ir pan.), jokie byloje apklausti liudytojai šios aplinkybes neminejo.

Byloje esanciame 1941 m. pieno gamintoju saraše yra nurodytas P. V., gyvenantis (duomenys neskelbtini), taip pat nurodoma, kad jo valdomas ir naudojamas žemes plotas sudaro 26 ha (I t., b.l. 78). Kaip matyti iš Vilniaus apskrities archyvo 2003-06-17 rašto Nr. V-79 (I t., b.l. 14-15), žiniu apie P. V. 1947-1952 m. tureta žeme (duomenys neskelbtini) nepilnai išlikusiose Vilniaus apskrities DŽDT vykdomojo komiteto žemes ukio skyriaus Vilniaus rajono likviduotu apylinkiu DŽDT vykdomuju komitetu archyviniu fondu dokumentuose nerasta, tuo tarpu Vilniaus apskrities DŽDT vykdomojo komiteto žemes ukio skyriaus archyviniame fonde, Riešes apylinkes 1947 m. žemes apskaitos žiniarašciu byloje, Vilniaus apskrities Riešes valsciaus Riešes apylinkes (duomenys neskelbtini) kaimo 1947-10-10 (duomenys neskelbtini) vienkiemio 1947-12-06 žemes apskaitos žiniarašciu lapuose P. V. irašytas, kaip žemes - 28,50 ha- naudotojas, 1949-1952 m. žiniarašciuose P. V. nurodomas, kaip kolukio narys ir jau žymiai mažesnio žemes kiekio -12,50 ha- naudotojas (III t., b.l. 47, 51). Pažymetina, kad Vilniaus apygardos prokuraturos atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-027-09 metu paskyrus užduoti atlikti objekto tyrima gautoje 2009-12-07 Lietuvos teismo ekspertizes centro Specialisto išvadoje Nr. 11-2970(09) konstatuojama didele tikimybe, kad skaitmeninis irašas „28,50“, esantis prie P. V. pavardes tirti pateikto (duomenys neskelbtini) kaimo 1947-12-06 žemes apskaitos žiniarašcio eilutes Nr. 236 skiltyje „iš viso žemes ukyje“ yra pakeistas skaitmens „2“ prirašymo budu, t.y. pirminis irašas buvo – „8,50“, o eilutes Nr. 236 skiltyje „Ukiu pavadinimai“ esantis irašas „3%“ nera parašytas vienu metu su kitais šioje eilutes esanciais irašais, o yra prirašytas; kiti irašai mechaninio ženklu šalinimo ir cheminio esdinimo budu nekeisti ir yra pirminiai (II t., b.l. 115-119). Teismo posedžio metu apklausta tyrima atlikusi specialiste – liudytoja J.Volkovska paaiškino, kad atliekant tokios rušies tyrimus vartojama tokia išvadu skale: kategoriška išvada, didele tikimybe, tiketina, negalima nustatyti. Šiuo atveju konstatuota didele tikimybe del žiniaraštyje nurodyto žemes ploto pakeitimo. Liudytoja pažymejo, kad atliekant tyrima buvo naudoti visi imanomi tyrimo metodai (liuminescencinis, dregnas ir kt.) ir visi jie leido kalbeti apie pakankamai didele tikimybe, nors ir nekategoriška išvada, kad žiniaraštyje skaicius „2“ parašytas kita rašomaja priemone – cheminiu pieštuku, kuriu dabar jau nebera, negu kiti duomenys.

Aukšciau nurodyti archyviniai dokumentai, kuriuose P. V. figuruoja kaip kolukio narys ir skirtingo žemes ploto skirtingais laikotarpiais skirtinguose kaimuose naudotojas bei valdytojas, negali buti laikomi nuosavybes teises i jo naudota bei valdyta žeme iki nacionalizacijos patvirtinanciais irodymais, nes iš šiu dokumentu negalima daryti išvados, jog butent ta pacia žeme P. V. naudojosi iki nacionalizacijos nuosavybes teise, koks buvo tos žemes plotas, jog iki nacionalizacijos P. V. buvo tos žemes savininkas, kokiu pagrindu ir pan. Šie rašytiniai irodymai galetu buti vertinami tik kaip netiesioginiai bei šalutiniai galimos nuosavybes teises i iki nacionalizacijos naudota ir valdyta žeme patvirtinantys dokumentai, jeigu byloje butu kitu pakankamu ir patikimu tokios nuosavybes teises buvimo irodymu, nes patys savaime žemes valdymo nuosavybes teise fakto jie nepatvirtina, o juridine reikšme turincio fakto nustatymui svarbu identifikuoti, ar ta žeme, kuri minima tiek 1941 m. pieno gamintoju saraše, tiek 1947-1952 m. žiniarašciuose, P. V. valde ir naudojosi ir iki nacionalizacijos, ir aš ši žeme bei konkretus jos plotas priklause P. V. nuosavybes teise. Net ir atsiribojus nuo 2009-12-07 Lietuvos teismo ekspertizes centro Specialisto išvadoje Nr. 11-2970(09), su kuria kategoriškai nesutiko pareiškejos atstove, konstatuotu aplinkybiu, tai vis tiek nepakeistu esminio fakto, jog tirtas žiniaraštis, net jei jame nurodytas žemes plotas nebuvo keistas skaitmens prirašymo budu, niekaip nepatvirtina P. V. žemes valdymo nuosavybes teise iki nacionalizacijos fakto. Pažymetina ir tai, kad 1941 m. pieno gamintoju saraše bei žemes apskaitos žiniarašciuose pradedant nuo 1947 m. esantys duomenys apie žemes naudotojus ir valdytojus yra velesni, nei byloje esanciuose 1940 m. nutarimuose esantys duomenys apie žemes savininkus, kuriuose kaip žemes savininkai figuruoja V. P. ir I. P., tuo tarpu teismui nustatant žemes valdymo nuosavybes teise fakta turetu buti vadovaujamasi kuo arciau nacionalizacijos esanciais rašytiniais irodymais.

Miedzechovšcizna falvarko 1861 m. detalusis planas (I t., b.l. 7-8) patvirtina, kad dar XIX amžiuje minetas dvaras priklause P. giminei. Kaip matyti iš Lietuvos centrinio valstybes archyvo 2003-02-28 pažymejimo Nr. R4-1434, Klasifikacines komisijos prie Vilniaus iždo rumu archyviniame fonde, Riešes valsciaus ir gromados žemes sklypu 1938-09-01 saraše (duomenys neskelbtini) palivarko žemes savininkais buvo irašyti: H. P. (31,80 ha), K. P. (33,40 ha), I. P. (29,50 ha) ir V. P. (32,60 ha). Kaip matyti iš teismui pateiktu Kalin vel Miedziechovšcyzna plv. Nekilnojamojo turto ipotekos knygoje Nr. 4266 esancio 1930-04-12 protokolo del palikimo isigaliojimo nutraukimo, repertoriumas N 1801 (I t., b.l. 70-75), bei Lietuvos valstybes istorijos archyvo 2003-09-22 pažymejimo Nr. (P1-12298)P2-11584 (I t., b.l. 36) V. P., J. sunus, 1929-04-11 mire, po jo mirties ¼ dali dvaro, t.y. 27 82/100 dešimtiniu paveldejo jo žmona P. P. (1/7 dalis) ir sunus S. P. (6/7 dalis) (I t., b.l. 70-75). Vilniaus apygardos prokuraturos atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-027-09 medžiagoje esantis bei teismui pateiktas Nekilnojamojo turto – palivarko (duomenys neskelbtini) ikeitimo bylos apžiuros protokolas bei šios bylos Nr. Nr. 4266 fotokopija rodo, kad šiems asmenims priklausiusi dalis (duomenys neskelbtini) dvaro dalis iš esmes nuo 1929 m. buvo ikeista Vilniaus Žemes ukio bankui, kaip paskolos gražinimo užtikrinimas, ilgus metus tarp žemes savininko S. P. ir banko vyko susirašinejimas del prievoles gražinimo, atidejimo ir pan., atliekami kiti veiksmai, ir kaip mineta, 1939 m. liepa banko nutarimu nutarta turta parduoti iš varžytyniu, pirmosios varžytines turejo vykti Vilniuje banko pastate 1939-12-12, o neivykus pirmajam pardavimui – antrosios varžytines turejo vykti 1939-12-29, kadangi isiskolinimas bankui, nepaisant daugkartiniu raginimu ir paties S. P. prašymu, nebuvo sumoketas nei dalimis, nei kitaip (I t., b.l. 74-77). Jokiu duomenu apie tai, kad iki varžytiniu bankui ikeistas nekilnojamasis turtas butu perleistas (parduotas) kitiems asmenims, iskaitant P. V., kaip teige pareiškeja, šioje ipotekos byloje nera, ka patvirtina tiek betarpiška bylos fotokopijos analize, tiek Lietuvos centrinio valstybes archyvo 2005-12-19 raštas Nr. R4-5097 (II t., b.l. 34). Net ir po 1939-06-15 notarinio pirkimo – pardavimo akto, kuriuo grindžiamas pareikejo reikalavimas, sudarymo, apie kuri bus pasisakyta veliau, ipotekos byloje jokiu duomenu apie ikeisto turto savininko pasikeitima bei galimas tokio pasikeitimo teisines pasekmes nera. Lietuvos centrinio valstybes archyvo 2004-03-25 pažymejime Nr. R4-1688 nurodoma, kad dokumentu apie P. ir S. P. (duomenys neskelbtini). ((duomenys neskelbtini)) turetos žemes pardavima, kandidatu pirkti žeme anketu bei sarašu archyve saugomuose fonduose nerasta (I t., b.l. 95)

Kaip matyti iš Vilniaus apskrities Žemes ukio komisijos 1940-10-12 nutarimo, kuris vadovaujantis LR Vyriausybes nutarimo „Del LR pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos ir salygu“ Nr. 1095 12 punktu kartu su kitais jame išvardintais dokumentais laikytinas nuosavybes teises i išlikusi nekilnojamaji turta patvirtinanciu dokumentu, juo buvo nutarta paimti i Valstybini žemes fonda, t.y. nacionalizuoti atitinkamus jo priede nurodytus žemes plotus, tarp kuriu nurodytas ir V. P. (V. P.), kuris ivardijamas kaip buves savininkas, 32 ha žemes plotas (duomenys neskelbtini), bei I. P. 60,60 ha žemes plotas (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 23-24, 87-88). Nors šiame nutarime nurodomi žemes savininku vardai – pavardes V. P. ir I. P., taciau tiketina, kad turimi omenyje butent broliai V. P. ir I. P. (ju pavardes sulietuvintos), kuriems priklause ginco žeme (duomenys neskelbtini) palivarke. Nors aukšciau aptarti irodymai patvirtina aplinkybe, kad 1929 m. mirus V. P., jo tureta žeme paveldejo žmona P. P. ir sunus S. P., taciau ši aplinkybe nepaneigia fakto, kad 1940-10-12 dienai kaip atitinkamu nacionalizuojamu žemes plotu savininkai nurodomi butent P., o ne V., t.y. 32 ha žemes plotas buvo nacionalizuotas iš P., o ne iš V. Jokiu rašytiniu to laikotarpio dokumentu ar kitu duomenu, kad nacionalizacijos metu mineti plotai butu priklause ir paimami i valstybini žemes fonda iš P. V., nei minetame nutarime, nei kituose to laikotarpio dokumentuose nera. Be to, 1940-10-12 Vilniaus apskrities Žemes ukio komisijos nutarime esanciame priede „nutarimo motyvai“ prie V. P. nurodoma, kad tai „inžinierius, vokieciu nelaisveje, gyvena žmona su vaikais“ (I t., b.l. 89). Taip pat ir prie Lietuvos centrinio valstybes archyvo 2004-01-16 pateiktame Lietuvos TRS žemes ukio liaudies komisariato archyviniame fonde esancio Riešes vls. Žemes pertvarkymo liestinu ukiu 1940 m. saraše, kaip 32 ha dvaro (ukio) savininkas (duomenys neskelbtini) nurodytas V. P., prierašas – „buv. dvarininku kilmes, inžinierius, žemes niekad nedirbo“ (I t., b.l. 91-92). Visi šie duomenys leidžia teigti, jog 32 ha žemes plotas buvo nacionalizuotas iš P., o ne iš V. Pažymetina, kad prie kitu tame saraše esanciu asmenu, kurie buvo žemdirbiai, kurie žeme buvo pirke, ja dirbo – taip ir buvo nurodoma, padarant atitinkamus irašus prie skilties „dvarininko ar ukio valdytojo charakteristika“.

Pagaliau, byloje esanciuose Lietuvos valstybinio archyvo ir Švencioniu valstybinio archyvo 1992 m. lapkricio menesio pažymejimuose nurodyta, kad jokiu žiniu apie P. V. tureta žeme (duomenys neskelbtini) kaime, apie iki kolektyvizacijos nuosavybes teisemis tureta žeme nepilnai išlikusiuose archyvu dokumentuose nerasta (I t., b.l. 37).

Tokiu budu apibendrinus aukšciau nurodytus rašytinius irodymus – archyvinius ir kitus dokumentus bei juose esancios informacijos turini matyti, kad šiuose dokumentuose duomenu apie tai, kad iki 1940 m. nacionalizacijos bei nacionalizacijos metu P. V. butu turejes žemes (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kad jam nuosavybes teise priklausytu atitinkamas žemes plotas, o 1940 m. butent iš jo butu nacionalizuota jam priklausanti žeme, o taip pat kad jis po nacionalizacijos naudota ir valdyta, kaip kolukio narys, žeme butu naudojesis ir iki nacionalizacijos, kaip šios žemes savininkas, iš esmes nera, o dokumentuose figuruojanciu P. bei P. V. naudotu žemes plotu skirtumai dar labiau sustiprina abejones del prašomo nustatyti juridinio fakto buvimo.

Del 1939-06-15 notarinio akto vertinimo

2007 m. pareiškejui A. V. kreipusis i teisma del proceso atnaujinimo byloje ir pateikus 1939-06-15 notarinio akto, reg. Nr. 1823, sudaryto tarp jo tevo P. V. (pirkejo) ir S. bei P. P. (pardaveju) del 32,60 ha (duomenys neskelbtini) palivarko pirkimo – pardavimo, patvirtinto notaro Jano Buyko, kopija, kaip tiesiogini pirkimo – pardavimo sandorio, ivykusio iki nacionalizacijos bei patvirtinancio atitinkamo ploto žemes igijima nuosavybes teise irodyma, teismo sprendimu pareiškimas del juridine reikšme turincio fakto nustatymo buvo patenkintas, konstatavus, kad šis rašytinis irodymas kartu su kitais jau aukšciau aptartais netiesioginiais irodymais yra pakankami išvadai del P. V. nuosavybes teises i ginco žeme buvimo. Kita vertus, naujai i byla 2010 metais pateikti duomenys, juos kompleksiškai ivertinus su kitais byloje esanciais irodymais, leidžia suabejoti ankstesnio teismo padaryta išvada, 1939-06-15 sandorio buvimu apskritai bei ji patvirtinancio notarinio akto tikrumu ir autentiškumu.

Vilniaus apygardos prokuraturoje 2009-03-02 buvo pradetas ir šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-027-07 pagal LR BK 300 str., t.y. del to, kad kreipiantis i Vilniaus rajono apylinkes teisma bei teismui priimant 2007-02-12 sprendima del juridine reikšme turincio fakto nustatymo, pareiškejas A. V. ir jo sunus P. V. galimai suklastojo ir teismui pateike žinomai suklastotus dokumentus. Šiame ikiteisminiame tyrime A. V. ir jo sunui P. V. pareikšti itarimai padarius LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 235 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas. Nors ikiteisminis tyrimas dar nera baigtas, taciau tam tikri jame esantys duomenys, kurie civilineje byloje vertintini, kaip rašytiniai irodymai, kompleksiškai juos ivertinus su civilineje byloje esanciais duomenimis, nepriklausomai nuo ikiteisminio tyrimo baigties, kelia rimtu ir pagristu abejoniu del prašomo nustatyti juridine reikšme turincio fakto buvimo bei notarinio akto, kaip tokio fakto tiesioginio irodymo, tikrumo.

Visu pirma, Lietuvos centriniame valstybes archyve peržiurejus 1939 m. birželio menesi notaro Jan Buyko sudarytus notarinius aktus, 1939 m. birželio 15 d. notarinio akto nerasta. 2009-12-02 Lietuvos centrinis valstybes archyvas raštu Nr. R4-2944 nurode, kad archyve yra saugomi notaro Jano Buyko 1923-1939 m. notariniai aktai, paskutinis sudarytas 1939-10-27, t.y. netgi veliau, negu i byla pateiktas 1939-06-15 mineto notarinis pirkimo – pardavimo aktas, notaro 1939-06-15 sudarytu aktu, tarp ju ir akto, kurio registr. Nr. 1823, archyve saugomuose fonduose nerasta. 1939 m. notariniu aktu registracijos knygos i archyva saugojimui neperduotos (II t., b.l. 121). Kaip matyti iš Lietuvos centrinio archyvo 2010-10-15 rašto Nr. R4-1776 ir jo priedo – notaro Jan Buyko 1939 m. notariniu aktu knygoje esancio vidaus aprašo, kuriame pateikiamas notaro J.Buyko notariniu aktu už 1939 metus sarašas, jame 1939-06-15 notarinis aktas, reg. Nr. 1823, taip pat nefiguruoja (III t., b.l. 29-42), nors negalima atsiriboti nuo tos aplinkybes, kad šiame saraše išvardijamu notariniu aktu registracijos numeriai eina ne iš eiles, o praleidžiant tam tikrus aktus (pvz., po reg. Nr. 5 seka reg. 30, po reg. Nr. 144 seka reg. Nr. 151 ir pan.), todel šis sarašas galimai neatspinti visu notaro J.Buyko 1939 m. patvirtintu notariniu aktu, juo labiau, kad aktu registracijos knygos i archyva saugojimui neperduotos, o priežastys, kodel ne visi 1939 m. notariniai aktai itraukti i apraša, nera žinomos.

Antra, kaip jau buvo mineta Vilniaus apygardos teismo ipotekos skyriaus archyviniame fonde esancioje (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto ipotekos knygoje Nr. 4266, kuri yra tiesiogiai paminima 1939-06-15 notarinio akto I punkte, kaip S. P. ir P. P. nuosavybes teises i dvareli patvirtinantis dokumentas, notaro Jano Buyko notarinio akto, sudaryto 1939-06-15, registro Nr. 1823, nerasta (II t., b.l. 34). Negalima nepažymeti ir tos aplinkybes, kad kaip matyti iš ipotekos knygos, 1939-09-11, t.y. jau po 1939-06-15 notarinio akto sudarymo (jeigu jis iš tikruju buvo sudarytas) P. P. pateike Vilniaus žemes bankui prašyma atšaukti jos ir S. P. turto varžytines, o bankas 1939-09-15 ir 1939-09-16 raštais, adresuotais P. P., pateike atsakymus i jos 1939-09-11 prašyma, taciau nei P. P. prašyme, nei banko atsakymuose nieko neužsimenama apie galimai prieš keleta menesiu sudaryta turto pirkimo – pardavimo sandori, apie galima bankui ikeistos žemes savininko pasikeitima. Tokiu budu keltinas klausimas, kodel 1939-06-15 notarinis aktas ir žemes pirkimo – pardavimo sandoris apskritai, jeigu tos ir buvo sudarytas, nefiguravo jokiuose kituose dokumentuose – nei ipotekos byloje, nei 1940 m. nacionalizuojamos žemes dokumentuose, nei notaro registro knygose, nei niekur kitur, t.y. iš esmes nebuvo išviešintas.

Trecia, ikiteisminio tyrimo metu paskyrus objekto užduoti gautoje 2010-01-13 Lietuvos teismo ekspertizes centro Specialisto išvadoje Nr. 11-48(10) konstatuota tikimybe, kad tiriamo 1939-06-15 notarinio akto, reg. 1823, kopijoje rankraštini iraša „Inžyner S. P.“ paraše ne S. P., o iraša „P. W.“ paraše ne P. V. (II t., b.l. 124-126). Nors pareiškeja nesutiko su šia išvada ir pateike visa eile ja kritikuojanciu argumentu, jie teismo nuomone, didžiaja dalimi atmestini.

Atliekant tyrima buvo analizuojami P. V. laisvieji rašysenos pavyzdžiai 1964-1972 m. laikotarpiu - tiriami jo parašai Riešes apylinkes ukinese knygose (IV tomas, b.l. 69-73). Neatmestina pareiškejos atstoves akcentuota aplinkybe, kad P. V. parašas, begant metams, galejo keistis, nes net ir vizualiai palyginus skirtingu metu P. V. parašus matyti, kad P. V. ivairiais metais buvo naudojamas skirtingas parašas (buvo pasirašoma ir nurodant visa pavarde, ir tik pirma raide, ir rusiškas, ir lenkiškas raides). Kita vertus, visi šie tarpusavyje skirtingi parašai buvo specialistes lyginami su 1939-06-15 notariniame akte esanciu P. V. parašu ir nenustatyta nei vieno iš ju panašumo ar absoliutaus identiškumo. Jokiu kitu 1939 metu ar velesniu/ankstesniu laikotarpiu dokumentu, kuriuose butu P. V. parašas ir kurie galetu buti papildomo tyrimo (pakartotines ekspertizes, kurios praše pareiškeja) objektas, nera.

Abejoti specialisto išvada del S. P. parašo teismas juo labiau neturi pagrindo. Skirtingai nei P. V. atveju, analizuojant S. P. parašo 1939 m. notariniame akte tikruma buvo tiriamas žymiai platesnis tiek savo skaiciumi, tiek apimtimi, tiek kokybe, tiek laiko aspektu dokumentu spektras – dokumentai, esantys Stanislavui ir P. P. priklausiusio palivarko (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto ikeitimo byloje, laikotarpiu nuo 1929 iki 1939 m., kuriuose buvo S. P. parašas, spektras. Tyrima atlikes specialistas galejo stebeti galimus rašysenos ir parašo pokycius, identifikuoti budingus bruožus ir atlikti kokybiška tyrima. Pastebetina, kad daugumoje tirtu dokumentu S. P. ne tik pasiraše, bet ir visa dokumento teksta buvo surašes ranka (pvz., jo prašymai bei raštai Vilniaus Žemes ukio bankui, deklaracijos, laiškai ir kt.) (IV tomas, b.l. 74-110, kompaktine plokštele „Acme DVD+R“), kas suteike galimybe specialistui visapusiškai ivertinti S. P. rašysenos bei parašo specifika, ypatumus, išskirti specialiuosius požymius bei sulyginti juos su notariniame akte esanciu S. P. parašu, jo profesijos (inžinierius), vardo ir pavardes parašymo maniera. Specialisto išvadoje nurodoma, kad ivertinus rašysenu bendruju ir specialiuju požymiu skirtumus nustatyta, kad jie yra esminiai, pastovus ir sudaro požymiu visumas, pakankamas tiketinoms išvadoms, kad rankraštini iraša „Inžyner S. P.“ paraše ne S. P..

Išvados, kaip rašytinio irodymo civilineje byloje, patikimumo laipsni ir irodomaja galia sustiprina ir tai, jog specialisto buvo konstatuotas ne vieno asmens, o net dvieju asmenu rankraštiniu irašu netikrumas. Be to, kaip nurodoma pacioje išvadoje, atliekant tokios rušies tyrimus taikoma išvadu skale: kategoriška išvada, tiketina išvada ir išvada, kad nustatyti negalima. Nagrinejamu atveju buvo padaryta tiketina išvada, tuo tarpu kategoriška išvada nebuvo padaryta del to, kad tyrimui buvo pateikta dokumento kopija, o ne originalas. Atlikto notarinio akto originalo tyrima nagrinejamu atveju yra objektyviai neimanoma, kadangi nera žinoma, kur šis dokumentas galetu buti, ar jis apskritai yra išlikes, kas taip pat paneigia pareiškejos prašymo del pakartotines ekspertizes atlikimo tikslinguma bei prasme. Pareiškejos atstoves pateiktoje 2011-02-17 specialistes J.Ignatjevos konsultacijoje išdestytos pastabos nepaneigia byloje esancios specialisto išvados: aplinkybe, kad atlikdama tyrima specialiste galimai nepagristai nurode, kad S. P. parašas yra žemo išsilavinimo žmogaus parašas, nors tai yra aukšciau nei vidutinio išsilavinimo rašysena, o P. V. parašas yra žemiau nei vidutinio išsilavinimo rašysena, kad specialistes lentelese nurodyti bendruju ir specialiuju požymiu skirtumai nera detalizuoti ir išsamiai aprašyti, pakankamai argumentuoti, kad nebuvo tiriamas notaro parašas ir kt. (IV t., b.l. 13-14), nepaneigia pakankamai konkrecios ir vienareikšmiškai suprastinos išvados, kad abieju asmenu, pasirašiusiu 1939-06-15 notariniame akte, bei asmenu, pasirašiusiu tyrimui pateiktuose kituose dokumentuose, parašai ir rašysenos yra skirtingi, t.y. kad notariniame akte pasiraše ne tie asmenys, kurie pasiraše tyrimui pateiktuose ir specialistes analizuotu laisvuju rašysenos pavyzdžiu dokumentuose.

Vertinant 1939-06-15 notarinio akto, kaip žemes igijimo nuosavybes teise patvirtinancio irodymo, reikšme negalima neatsižvelgti i ta aplinkybe, kad jame nera P. P. - parduodamos žemes bendrasavininkes bei pirkimo – pardavimo sandorio šalies - parašo, juo labiau, kad šiame notariniame akte nurodoma, jog ir S. P., ir P. P. atvyko pas notara, pareiške, kad yra (duomenys neskelbtini) dvarelio, esancio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkais, dvareli parduoda kartu atvykusiam P. V., garantavo pirkejui, kad dvarelis ju nera niekam parduotas ar ikeistas, nera praskolintas, jokiu daiktinio pobudžio apribojimu neturi, už tai jie prisiima visa atsakomybe ir pan. (II t., b.l. 7-13). Dar labiau abejones sustiprina ir ta jau mineta aplinkybe, kad iš esmes po keleto menesio nuo galimai 1939-06-15 sudaryto sandorio, t.y. 1939 m. rugseji pati P. P. kreipesi i Vilniaus žemes ukio banka su atitinkamu prašymu, i kuri buvo atsakyta P. P..

Ketvirta, ikiteisminio tyrimo metu gautoje Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros docento S.Jegelaviciaus 2010-05-09 išvadoje (II t., b.l. 130-132), kurioje pateikta informacija teismas neturi pagrindo abejoti, konstatuojama, kad nors notaras Jan Buyko teoriškai galejo nežinoti, kad S. P. ir P. P. žeme, esanti (duomenys neskelbtini), yra ikeista Vilniaus žemes bankui, juo labiau, kad P. garantavo, kad turtas neturi jokiu apribojimu ir suvaržymu, taciau net ir nepatikrines Hipotekos skyriuje, kuris kaupe visu sandoriu del nekilnojamojo turto notarinius aktus, esancioje hipotekos knygoje Nr. 4266 parduodamo turto bukles, apie turto ikeitima notarui galejo paaišketi perrašant hipotekos knygoje nuosavybes teises dokumentus pirkejo vardu, nes notaras privalejo pirkimo – pardavimo sutarti irašyti hipotekos knygoje, notarinio akto nuoraša iteikti Vilniaus žemes bankui, o notarinis aktas turejo atsirasti nekilnojamojo turto ikeitimo byloje, taciau kaip jau buvo mineta ankšciau, visa tai neivyko ir padaryta nebuvo. Lieka neaišku, kaip 1939-06-15 notariniu aktu bankui ikeista žeme, kuria po menesio, t.y. 1939 m. liepa nutarta parduoti iš varžytiniu, galejo buti parduota treciajam asmeniui. Pažymetina, kad specialistas savo išvadoje neteigia, kad sandoris automatiškai negalioja, ka akcentuoja pareiškejos atstove, nesutikdama su joje konstatuotomis aplinkybemis, taciau nurodo tam tikra tvarka, procedura, veiksmu eiliškuma ir kitas aplinkybes, pagal kurias turejo buti sudaromas ir tvirtinamas notarinis aktas, išduodamas jo nuorašas ir pan. Specialisto išvada, kad notaras J.Buyko negalejo sudaryti ikeistos banke žemes pirkimo – pardavimo sutarties neprieštarauja jo ankstesnei išvadai, kad notaras teoriškai galejo nežinoti apie žemes sklypo ikeitima, nes jeigu butu žinojes, neturejo teises tvirtinti tokio notarinio akto.

Pareiškejos atstoves argumentas, jog nei viena iš byloje esanciu Lietuvos teismo ekspertizes centro specialistu išvadu nepaneigia 1939-06-15 notarinio akto tikrumo bei autentiškumo, vertintinas kritiškai. Priešingai, tiek aukšciau aptartos specialistu išvados, tiek kiti byloje esantys irodymai leidžia pagristai suabejoti 1939-06-15 notarinio akto, kurio pagrindu iš esmes ir buvo patenkintas pareiškejo reikalavimas del žemes valdymo nuosavybes teise fakto nustatymo Vilniaus rajono apylinkes teismo 2007-02-12 sprendimu, tikrumu bei žemes pirkimo – pardavimo sandorio tarp S. P., P. P. ir P. V. buvimu apskritai.

Išimti galetu sudaryti tik ikiteisminio tyrimo metu paskyrus užduoti atlikti objekto tyrima gauta 2009-05-15 Lietuvos teismo ekspertizes centro Specialisto išvadoje Nr. 11-1052(09), kurioje konstatuojama, kad 1939-06-15 notarinis aktas, reg. Nr. 1823, nuo kurio daryta pateikta tiriamoji kopija, atspausdintas kita rašomaja mašinele nei Lietuvos centriniame valstybes archyve esantys panašaus laikotarpio 1938-1939 m. notaro J.Buyko dokumentai (II t., b.l. 91-94). Ši išvada teismo negali buti vertinama, kaip informatyvi 1939-06-15 notarinio akto tikrumo ivertinimo aspektu. Tyrimo metu nustatyta, kad skiriasi pagrindinio mechanizmo žingsnis, raidžiu aukštis ir plotis, atskiru elementu dydžiai ir ju išsidestymas, specialieji požymiai ir kt., ir šie skirtumai yra esminiai bei visiškai pakankami kategoriškai išvadai, kad 1939-06-15 notarinis aktas, nuo kurio daryta tiriamoji kopija, atspausdintas kita rašomaja mašinele, nei Lietuvos centriniame valstybes archyve esantys panašaus laikotarpio notaro Jan Buyko dokumentai. Apklausta posedžio metu tyrima atlikusi specialiste - liudytoja R.Rupšiene pažymejo, kad net ir ta aplinkybe, jog buvo tiriamos dokumentu kopijos, kurios šio atveju buvo tinkamos kokybes, o ne originalai, nepaneigia jos padarytu išvadu, kadangi kopijuojant gali keistis ženklu (raidžiu) dydžiai ir pan., taciau pasikeitimai turi buti proporcingi, negali keistis pati forma, o šiuo atveju buvo nustatytas neproporcingas skirtumas tarp raidžiu dydžiu ir formos. Vis delto, teismas šiuo atveju sutinka su pareiškejos atstoves pozicija, kad ši išvada neturi jokios irodomosios galios ir negali buti vertinama net kaip netiesioginis 1939-06-15 notarinio akto netikrumo irodymas. Atliekant tyrima 1939 m. notarinio akto kopija buvo lyginama tik su labai nedideliu kiekiu panašiu laikotarpiu (1938-1939 m.) notaro Jan Buyko išspausdintu dokumentu kopiju. Kaip matyti iš pacios išvados ir kaip parode liudytoja R.Rupšiene, jai buvo viso pateikta 14 lapu notaro Jan Buyko patvirtintu dokumentu kopiju, iš ju - tik 8 lapai mašinrašciu atspausdintu ta pacia rašymo mašinele dokumentu, o like – rankrašciai, liudytoja negalejo nurodyti tikslaus jai pateikto notariniu aktu skaiciaus. Taigi, ši specialisto išvada patvirtina tik ta aplinkybe, jog 1939-06-15 notarinis aktas buvo surašytas kita rašomaja mašinele, negu specialistei pateikti tirti 8 lapai mašinrašciu surašytu dokumentu, taciau nepatvirtinta fakto, kad jis nebuvo surašytas ta pacia rašomaja mašinele, kaip kiti notaro Jan Buyko panašaus laikotarpio notariniai aktai, kurie specialistes nebuvo tirti. Pareiškejos R. V. atstoves teismui pateiktas didelis skaicius 1938-1939 metu notaro J.Buyko patvirtintu aktu kopiju rodo, kad šio notaro tvirtinti notariniai aktai buvo atspausdinti mažiausiai trimis skirtingomis rašymo mašinelemis (III t., b.l. 52-120), o turint omenyje itin dideli notaro J.Buyko patvirtintu dokumentu skaiciu 1938-1939 m. laikotarpiu skaiciu bei tai, kad notaras Jan Buyko 1939 m. turejo du pavaduotojus (III t., b.l. 29), specialistes išvadoje konstatuotos aplinkybes negali buti laikomos informatyviomis 1939-06-15 notarinio akto tikrumu ivertinimo aspektu.

Kita vertus, negalimumas remtis šia specialisto išvada, atsižvelgiant i aukšciau aptartu specialistu išvadas bei kitus byloje esancius irodymus, kaip jau buvo mineta, nepašalina abejoniu del pirkimo – pardavimo sandorio tarp S. ir P. P. bei P. V. 1939 m. buvimo. Pažymetina, kad abejoniu del notarinio akto tikrumo bei buvimo kelia ir pacios 1939-06-15 notarinio akto kopijos atsiradimo aplinkybes, nenuoseklus ir prieštaringi paties A. V. bei jo sunaus P. V. paaiškinimai apie sužinojima apie šio notarinio akto egzistavima, jo atsiradima: 2006-07-24 prašyme del proceso atnaujinimo pareiškejas A. V. buvo nurodes, kad telefonu pakalbejes su Lenkijoje gyvenancia S. P. dukterecia Z. P. sužinojo, kad ji surado namuose dvaro (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo dokumenta, sudaryta tarp jos dedes ir pareiškejo tevo, tada pareiškejas iš karto nuvyko i Lenkija bei susipažino su notariniu aktu, jam buvo iteiktas notarinis aktas, kuri jis parveže i Lietuva. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu 2009-10-21 A. V. parode, kad Z. P. telefonu praneše jam apie tai, kad S. P. Lenkijoje rado notarini akta, jis nežino, ar ta dokumenta i Lietuva atveže Z. P., ar jo sunus P. V., negali tiksliai pasakyti, ar sunus važiavo i Lenkija ir bendravo su Z. P. ir S. P. del šio dokumento, parode, kad teismui ta dokumenta pateike arba Z. P., ar A. V. sunus P. V., pirma karta ta dokumenta A. V. pamate teisme. Apklaustas liudytoju civilineje byloje 2007-01-25 posedžio metu (II t., b.l. 56) A. V. sunus P. V. parode, kad Lenkijoje 2007 m. bendravo su Z. P., buvo vakar grižes iš Z. P., praše jos sutarties originalo, bet S. P. jo nedave, nes buvo supykes ant P. V. tevo. Paaiškino, kad prieš tai Z. P. jiems paskambino, pasake, kad padare akto kopija, kuria patvirtino lenku notaras. Pirma karta, t.y. 2009-10-22 duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu P. V. nurode, kad tevas jam papasakojo, jog 2005 m. paskambinusi jam Z. P. paaiškino, jog rado Lenkijoje žemes pirkimo – pardavimo dokumentus, kad senelis P. V. pirko žeme, 2005 m. birželi P. V. nuvyko i Lenkija, i Gdanska pas Z. P., kuri jam perdave dokumenta, kuri buvo palikes S. P., jis ta dokumenta perskaite, jo esme buvo ta, kad senelis perka žeme (32,6 ha), o ja parduoda S. P.; tas dokumentas buvo notaro patvirtinta kopija, jis ta dokumenta parveže i Lietuva, nuveže parodyti i Žemetvarkos skyriu, kur jam buvo patarta su šiuo dokumentu kreiptis i teisma, kas ir buvo padaryta. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu veliau, t.y. 2011-02-17 P. V. iš pradžiu paaiškino, kad parsivežti notarinio akto i Lenkija nebuvo važiaves, pirma karta dokumenta pamate savo tevo A. V. namuose (duomenys neskelbtini) kaime, ši notarini akta tevui paštu atsiunte S. P.. Veliau tos pacios apklausos metu vis delto parode, kad 2007 m. važiavo i Lenkija, susitiko su Z. P., praše notarinio akto originalo, taciau S. P. jo nedave. 2009 m. apklausos ikiteisminiame tyrime metu buvo nurodes, kad yra bendraves su S. P. Lenkijoje, tuo tarpu 2011 m. apklausos metu parode, kad su S. P. Lenkijoje niekada nebendravo, bendravo tik karta Lietuvoje tevu namuose. Be to, tiek pirmineje, tiek velesneje apklausose negalejo aiškiai nurodyti, ar S. P., kuris neva pardave žeme P. V. ir S. P., kuris musu dienomis gyveno Lenkijoje ir rado notarini akta bei su kuriuo bendravo P. V., yra tas pats asmuo, kada sužinojo aplinkybe, kad iki karo žeme pardaves S. P. dingo be žinios karo metais ir nera tas pats S. P., su kuriuo bendravo A. V. ir P. V., kodel duodamas parodymus teisme civilineje byloje del juridine reikšme turincio fakto nustatymo stengesi sudaryti ispudi, kad S. P., kuris rado notarini akta ir kaip teige P. V., paštu atsiunte ji A. V., bei S. P., kuris ta akta pasiraše, buvo tas pats asmuo. Pagaliau, ikiteisminio tyrimo metu Lenkijos Respublikoje, vykdant Vilniaus apygardos prokuraturos teisines pagalbos prašyma apklausta Z. P. parode, kad neturi jokio notarinio akto originalo ar išrašo ir niekada nera turejusi tokio dokumento, ji yra tik maciusi savo dedes S. P. namuose, kai ji pasiimti atvyko P. V.. Taigi, A. V. bei P. V. paaiškinimu bei parodymu, duotu civilineje byloje ir ikiteisminiame tyrime nenuoseklumas, nekonkretumas menkina ju irodomaja galia ir sudaro pagrinda abejoti ju teisingumu bei tikrumu.

Del liudytoju parodymu vertinimo

Pareiškejos prašymas del juridine reikšme turincio fakto nustatymo grindžiamas ir liudytoju Z. P., F. M., T. K. ir kt. parodymais apie tai, kad 1938-1939 m. S. P. pardave P. ukio darbininkui P. V. žeme (duomenys neskelbtini) palivarke. Ivertinus tiek šiu, tiek kitu civilineje byloje bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustu liudytoju parodymus galima daryti pakankamai aukšto tiketinumo laipsnio išvada, jog P. V. tarpukaryje iš tikruju buvo paprastas darbininkas, su savo pirmaja šeima gyvenes ir dirbes turtingu ir išsilavinusiu ponu P. šeimoje ju dvare (duomenys neskelbtini), galimai iš ju nuomodavo žeme, ja dirbo, sovietiniais metais buvo išremtas, o grižes gyveno ir dirbo kolukyje, kur naudojosi atitinkamu žemes plotu, kadangi iš esmes visu liudytoju parodymai apie šias aplinkybes sutapo, tuo tarpu del žemes iš P. isigijimo (pirkimo) iki nacionalizacijos fakto - žemes isigijimo nuosavybes teise finansinio galimumo, pirkimo datos, žemes pardavejo, nupirktos žemes vietos, ploto ir pan. - liudytoju parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklus.

2003-09-05 teismo posedžio metu apklausta liudytoja Z. P., gim. 1930 m., su kuria dvare gyvenusi P. V. šeima bendravo ir su kuria palaiko ryšius dabartiniai Voleišo šeimos nariai, parode, kad P. V. pirko žeme iš jos tevu, jos dedes S. P., V. sunaus, kuris 1938 m. pardave žeme (apie 32 ha) P. V. ir išvažiavo i Poznane. Parode, kad V. P. mire apie 1925 m., S. P. buvo liudytojos tevo pusbrolis (I t., b.l. 33). Kita vertus, šie liudytojos parodymai, kuriais buvo remtasi Vilniaus rajono apylinkes teismui 2003-09-29 priimant sprendima buvo aukštesnes instancijos teismo ivertinti, kaip neišsamus, nenuoseklus, prieštaringi, kadangi liudytoja negalejo tiksliai nurodyti, iš ko butent – jo tevu, ar S. P. buvo nupirkta žeme ir pan., o nagrinejant byla iš naujo pirmosios instancijos teisme 2004 metais, ši liudytoja nebuvo vel apklausta, netikslumai bei neatitikimai liko nepašalinti. Kita vertus, apklaustos ikiteisminio tyrimo metu, vykdant teisines pagalbos prašyma, 2009 m. Z. P. parode, kad budama vaikas, iš savo tevu girdejo, kad P. V. praturejo ir prieš kara maždaug 1938-1939 m. isigijo dvaro žemiu dali – 32 ha žemes. Jai paciai tuo metu buvo apie 10 metu, apie sandori ji sužinojo iš tevu pasakojimu.

2004-03-31 teismo posedžio metu apklausta liudytoja F. M., gim. 1915 m., tarpukario metais augusi ir gyvenusi netoli P. V. šeimos, parode, kad 1938 m. P. V. pirko apie 20 ha žeme iš S. P. Kalinos kaime, pats P. V. jai sake, kad pirko žeme ir ta liudytoja žinojo (I t., b.l. 100). Tokiu budu liudytoja parode, jog reikšminga bylai aplinkybe sužinojo iš P. V., pati sandoryje nedalyvavo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta F. M. 2009-10-10 parode, kad P. V. ir jo žmona J. V. gyveno ir dirbo pas P., kurie jiems suteike nameli, žemes, kuria jie dirbo, ten dirbo samdomus darbus pas ponus P., ir ji nežino, ar P. P. V. padovanojo ar pardave žemes, taciau P. V. žmona J. jai pasakojo, kad P. V. pirko žemes, kuriais tiksliai metais neprisimena, taip pat Z. P. jai pasakojo, kad P. V. pirko apie 20 ha žemes, jokiu dokumentu del šios žemes pirkimo ji nera maciusi. 2009-10-22 antstolio V.Cegliko sudarytame faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokole Nr. 116-09-489, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp advokato J.Kozubovskio ir F. M. bei jos sesers J. K. M., F. M. paaiškino, kad buvo J. – P. V. žmonos pažistama, kaimyne, gyveno netoliese, P. V. dirbo pas P. darbininku. Atsakydama i klausima, ar galejo P. V. nupirkti žeme, F. M. nurode, kad tikriausiai galejo, jeigu nupirko, (pažodžiui pasake:„iš kur galiu žinoti“), taip pat ir i klausima, ar J. V. turejo žemes, F. M. atsake, kad negali žinoti (pažodžiui: „iš kur aš žinau, turbut turejo, kai ištekejo“), kiek pirko žemes ir kur butent F. M. nurodyti negalejo, teige nežinanti. 2011-02-15 antstolio V.Cegliko sudarytame Faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokole Nr. 116-11-583, kuriame užfiksuotas advokates E.Jankovskos pokalbis su F. M., pastaroji paaiškino, kad pažinojo P. ir jo žmonos J. šeima, jie gyveno (duomenys neskelbtini), P. V. nupirko žeme, nupirktos žemes plotas buvo nurodomas – apie trisdešimt dešimtiniu (duomenys neskelbtini) iš P., nurode, kad žeme pirko tikriausiai po karo, apie tai jai pasakojo P. V. žmona J.

Liudytoja T. P., kuri buvo apklausta pareiškejos prašymu tik po proceso atnaujinimo byloje 2010 m., taciau ankšciau nebuvo minima, gimusi 1939 m. parode, kad teismui paaiškintas aplinkybes ji sužinojo iš Z. P. – H. P. dukters, su kuria iki šiol palaiko santykius, maždaug 1975 metais, bei savo pacios motinos pasakojimu. Šie asmenys pasakojo liudytojai apie tai, kad P. turejo dvara ir žeme Kalino kaime, kuria nuomodavo liudytojos seneliams, P. V. šeimai bei kitiems asmenims. Liudytoja parode iš savo motinos ir Z. P. žinojusi, kad P. V. nuomodavo žeme pas H. P., t.y. Z. P. teva, žeme dirbo ir ten pat gyveno su žmona J. bei vaikais A., K., P., kuris mire vaikysteje, o apie 1945 m. P. išvykus i Lenkija, ju dvara liko saugoti P. V.. Kita vertus, liudytoja taip pat parode, kad jai motina pasakojo, kad P. V. pirko žeme iš S. P. – H. P. pusbrolio, kadangi kaupe pinigus, sieke isigyti žeme, nes patys jos neturejo, veliau kartu su liudytojos tevu buvo ištremtas. Turint omenyje ta aplinkybe, kad liudytoja T. P. jai žinomas aplinkybes sužinojo iš kitos liudytojos – Z. P., t.y. girdejo iš kitu asmenu, o pati nebuvo betarpiška nurodomu aplinkybiu liudininke, nurode skirtingas P. V. naudojimosi žeme teises – nuoma, nuosavybe, pasauga - kyla abejoniu ir del jos pacios parodymu reikšmes ir svorio.

Pažymetina, kad šioje civilineje byloje neapklaustu, taciau ikiteisminio tyrimo metu apklaustu kitu liudytoju – tiek artimuju P. V. giminaiciu – antrosios žmonos O. V., vaiku tiek iš pirmosios, tiek iš antrosios santuokos - K. T., K. M., H. S., tiek buvusiu kaimynu V.ir V. G. parodymai dar labiau leidžia suabejoti aukšciau nurodytu liudytoju parodymu teisingumu bei ju irodomaja galia. Antroji P. V. žmona O. V., gim. 1924 m., ikiteisminio tyrimo metu parode, kad jos vyras kažkada dirbo pas P., buvo paprastas darbininkas, neturejo daug pinigu, todel neturejo ir nebutu galejes tureti jokios žemes, vyras jai niekada nepasakojo, kad kada nors iš P. ar kitu asmenu buvo pirkes kokios nors žemes, jog sovietiniais metais ta žeme buvo nacionalizuota, o jeigu butu pirkes, liudytoja butu apie tai žinojusi, nes vyras jai butu palikes turta. Taip pat parode, kad sovietiniais metais, kai buvo kolukiai, ju šeimai buvo suteikta dirbti apie 50 aru žemes. P. V. dukra iš pirmosios santuokos bei A. V. sesuo K. T., gim. 1940 m., parode, kad nieko nežino ir negalejo žinoti, ar jos tevas prieš kara turejo žemes nuosavybes teise ar kita turta, nera maciusi jokiu tai patvirtinanciu dokumentu, žino tik tai, kad tevas dirbo žeme Kalino kaime, turejo uki, taip pat ir liudytojai bendraujant su Z. P. apie žemes (duomenys neskelbtini) kaime pirkima prieš kara nebuvo kalbama, Z. P. liudytojai apie tai niekada nera sakiusi, taip pat nera minejusi, kad buvo apklausiama liudytoja teisme Lietuvoje, o apie tai, kad liudytojos tevas galimai pirko žeme iš P. yra girdejusi iš brolio A. V., kuris sieke nuosavybes teisiu i tevo žeme atkurimo. Iš esmes panašias aplinkybes apie tai, kad P. V. šeima buvo neturtinga, ankšciau gyveno P. priklausiame dvare, kur dirbo, kad P. V. nieko nebuvo sakes apie žemes pirkima iš P. parode ir kiti ikiteisminio tyrimo metu apklausti P. V. vaikai K. M., gim. 1947 m., bei H. S., gim. 1961 m. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. G. parode, kad yra girdejes, jog P. V. buvo P. tarnas, taciau nera girdejes, kad turetu savo žemes, žeme tik nuomojosi iš P., negalejo tureti savo žemes, nes buvo vargingas žmogus, buvo atvykes i ta kaima, nebuvo vietinis. Jo sutuoktine V. G. taip pat parode, kad nuo 1959 m. su vyru gyveno kaimynysteje su P. V. šeima kolukyje, P. V. šeima buvo neturtingi žmones, kaip ir visi, tuo metu turejo 50 aru žemes, kuria dirbo, niekada jai nepasakojo, kad P. V. prieš nacionalizacija butu pirkes žemes (duomenys neskelbtini) kaime.

Civilineje byloje po proceso atnaujinimo apklausto liudytojo P. B. parodymai apskritai negali buti vertinami kaip vienokias ar kitokias turincias reikšmes bylai išspresti aplinkybes galintys pagristi ar paneigti irodymai, kadangi liudytojas parode, kad 1946-1947 metais mokesi (duomenys neskelbtini) pradineje mokykloje kartu su A. V. – P. V. sunumi, negalejo nurodyti, kuriame butent kaime ((duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)) tuo metu gyveno A. V. šeima ir kokiais laikotarpiais, parode tik ta aplinkybe, jog apie 1991-1995 metus A. V. jam minejo, kad nori atkurti nuosavybes teises i žeme ir kad yra problemos su nuosavybes teisiu atkurimu, taciau liudytojas negalejo nurodyti, apie kokia žeme buvo kalbama (kurioje vietoje, koks žemes plotas, kokiu budu ir kieno ta žeme buvo igyta).

Taigi, esant situacijai, kai vieni tiek civilineje byloje, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai nurode fakta, jog P. V. iki karo pirko žeme iš S. P., o kiti liudytojai toki fakta neige ar teige nieko apie ji nežinoje ir negirdeje, keleta kartu apklaustu tu paciu žemes pirkimo fakta parodžiusiu liudytoju parodymuose esantys prieštaravimai ir netikslumai, tiesiogines sasajos su nurodomomis aplinkybemis nebuvimas (sužinojimas apie faktus iš kitu asmenu, taciau ne betarpiškai tai maciusiu, dalyvavusiu ir pan.), ypac kompleksiškai ivertinus ju parodymus su kitais jau aptartais byloje esanciais irodymais, neleidžia daryti vienareikšmiškos ir labiau tiketinos išvados del prašomo nustatyti juridine reikšme turincio fakto buvimo.

Apibendrindamas aukšciau nurodytas aplinkybes, argumentus teismas pažymi, kad ver­tin­da­mas iro­dy­mus teis­mas isi­ti­ki­na, ar pa­kan­ka iro­dy­mu reikš­mingoms by­los aplinkybems (iro­di­ne­ji­mo da­ly­kui) nu­sta­ty­ti (CPK 176 str. 1 d.). Teismas tokiu atveju remiasi irodymu pakankamumo taisykle. Išvada del konkrecios faktines aplinkybes egzistavimo daroma pagal vidini teismo isitikinima, grindžiama visapusišku ir objektyviu visu reikšmingu bylos aplinkybiu išnagrinejimu. At­lik­da­mas šia pa­rei­ga, teis­mas tu­ri iver­tin­ti kiek­vie­no iro­dy­mo iro­do­ma­ja reikš­me ir iš iro­dy­mu vi­se­to duo­me­nu pa­da­ry­ti iš­va­das. Ver­tin­da­mas iro­dy­mu vi­se­ta, teis­mas tu­ri isi­ti­kin­ti, kad pa­kan­ka duo­me­nu iš­va­dai, jog tam tikri fak­tai eg­zis­ta­vo ar­ba ne­eg­zis­ta­vo, kad ne­ra es­mi­niu prieš­ta­ra­vi­mu, pa­nei­gian­ciu to­kias iš­va­das. La­bai svar­bu, kad fak­ti­niai duo­me­nys (in­for­ma­ci­ja) bu­tu pa­ti­ki­mi. Iro­dy­mu pa­ti­ki­mu­ma patvirtina fakti­niu duo­me­nu (in­for­ma­ci­jos), gau­tu iš ke­le­to iro­di­ne­ji­mo prie­mo­niu, ta­pa­tu­mas. Spren­džiant vie­no ar ki­to iro­dy­mo pa­ti­ki­mu­mo klau­si­ma, la­bai svar­bu iš­si­aiš­kin­ti, ar ne­ra prieš­ta­ra­vi­mu tarp fak­ti­niu duo­me­nu, gau­tu iš tos pa­cios ru­šies ar skir­tin­gu iro­di­ne­ji­mo priemoniu.

Teismas pažymi, kad atnaujintoje civilineje byloje galima iš naujo irodineti aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos anksciau priimtuose teismu sprendimuose toje pacioje byloje, jeigu tai yra butina siekiant ivertinti naujai nurodytu aplinkybiu itaka teismo sprendimo teisetumui ir pagristumui, nes priešingu atveju bus paneigta proceso atnaujinimo instituto paskirtis – ištaisyti ne tik teisines, bet ir faktines klaidas anksciau priimtuose teismu aktuose (LAT 2004 m. rugsejo 20 d. nutartis civilineje byloje UAB „Medas“ v. UAB „Celtaura“, Nr. 3K-3-458/2004; LAT 2010 m. rugsejo 28 d. nutartis civilineje byloje V.K., suinteresuoti asmenys – LR Generalinis prokuroras ir kt., Nr. 3K-3-363/2010). Pažymetina, kad toje pacioje byloje anksciau priimti sprendimai prejudicines galios neturi. Butent todel ir nagrinejamoje byloje atnaujinus procesa del naujai paaiškejusiu esminiu aplinkybiu irodinejimo dalykas nepakito, t.y. ji sudare visu bylos aplinkybiu ir byloje surinktu irodymu viseto ivertinimas, atsižvelgiant i prašyme atnaujinti procesa nurodytas naujai paaiškejusias esmines bylos aplinkybes.

Nagrinejamu atveju teismas, detaliai aptares ir ivertines kiekvieno iš aukšciau aptartu irodymu reikšme, ju viseta, irodymu patikimuma, toks pacios irodymu rušies bei skirtingu irodinejimo priemoniu sasajumo ir nuoseklumo laipsni, o butent ivertines faktiniu duomenu, gautu iš tos pacios rušies irodinejimo priemones (pvz., liudytoju parodymu), taip pat duomenu, gautu iš skirtingu irodinejimo priemoniu (pvz., liudytoju parodymu bei rašytiniu irodymu) prieštaringuma, tiesioginio rašytinio irodymo – notarinio akto patikimumo problema, o svarbiausia - duomenis, salygojusius proceso atnaujinima byloje, sprendžia, kad byloje esanciu duomenu nepakanka aukšto tiketinumo laipsnio išvadai, jog pareiškejos prašomas nustatyti žemes valdymo nuosavybes teise faktas egzistavo. Nustatant juridine reikšme turinti fakta pareiškejo pateikti irodymai turi nekelti abejoniu del fakto buvimo, o byloje esant prieštaringiems irodymams, juridine reikšme turintis faktas negali buti nustatytas, todel ir šiuo atveju Vilniaus rajono apylinkes teismo 2007-02-12 sprendimas, kuris jo priemimo metu buvo teisetas ir pagristas, taciau buvo priimtas neivertinus naujai i byla pateiktu duomenu bei ju sasajumo su kitais byloje esanciais duomenimis, negali buti vertinamas kaip pagristas ir teisingas šiuo metu, tad naikintinas – priimtinas naujas sprendimas: pareiškejos R. V. pareiškimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprende:

Vilniaus rajono apylinkes teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – pareiškejos R. V. pareiškima, suinteresuoti asmenys – LR Generalinis prokuroras, ginantis viešaji interesa, Nacionaline žemes tarnyba prie žemes ukio ministerijos, del juridine reikšme turincio žemes valdymo nuosavybes teise fakto nustatymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skunda paduodant per Vilniaus rajono apylinkes teisma.