Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

kaltinamajai I. B. ( E.), jos gynėjui advokatui T. K.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. B. (E.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji I. B. (E.) laikotarpiu nuo 2013-12-20 iki 2015-05-19 būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), direktore ir, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 21 straipsnio reikalavimus, kur nurodoma, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-06-01 pažeisdama teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, aplaidžiai tvarkė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, o būtent: pažeisdama LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (aktuali redakcija 2012-04-24 Nr. XI-1988) 19 straipsnio 1 ir 2 dalis, kur nurodyta, kad: „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“ bei LR Dokumentų ir archyvų įstatymo 2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084 - 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, kur nurodyta, kad „<...> įmonės <..> privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų:

-buhalterinių sąskaitų registrų, įrašytų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. kovo mėn. Sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštį, kurių numeriai: Nr.2014-„Pirktos prekės, skirtos perparduoti“, Nr. 2021-„Išankstiniai mokėjimai tiekėjams“, Nr. 241-„Pirkėjų įsiskolinimas“, Nr.2435- Gautinos iš atskaitingų asmenų sumos“, Nr. 271-„Sąskaitos bankuose“, Nr. 272-„Kasa“, Nr.3011-„Paprastosios akcijos“, Nr.443-„Skolos tiekėjams“, Nr.444-„Gauti išankstiniai mokėjimai“, Nr.4461-„Mokėtinas darbo užmokestis“, Nr.4462-„Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis“, Nr.4463-„Mokėtinos socialinio draudimo įmokos“, Nr.4464-„Mokėtinos garantinio fondo įmokos“, Nr.500-„Pardavimo pajamos“, Nr. 539-„Kitos finansinės ir investicinės veiklos pajamos“, Nr.600-„Pardavimo savikaina“, Nr.6101-„Pardavimo paslaugų sąnaudos“, Nr.6104-„Kitos pardavimo sąnaudos“, Nr.6110-„Nuomos sąnaudos“, Nr.6111-„Remonto ir eksploatacijos sąnaudos“, Nr.6114-„Darbuotojų darbo užmokestis ir su juo susijusios sąnaudos“, Nr.6115-„Ilgalaikio materialiojo turto vertės nusidėvėjimo sąnaudos“, Nr.6118-„Kitos bendrosios ir administracinės sąnaudos“, Nr.6124-„Aplinkos teršimo mokesčio sąnaudos“, Nr.6125-„Kitų mokesčių sąnaudos“;

- ūkines operacijas pagrindžiančių apskaitos dokumentų, įrašytų į 2014 m. lapkričio-gruodžio mėn. kasos žiniaraščius – 2014-11-17 dokumento Nr.9699 už 5000 Lt, 2014-12-22 Nr.LTU9721 už 3000 Lt, 2014-12-23 Nr.LTU9729 už 5000 Lt, 2014-12-29 Nr.LTU9745 už 10000 Lt, 2014-12-30 Nr.LTU9733 už 2000 Lt - bei 2015 m. sausio-balandžio mėn. kasos žiniaraščius: 2015-01-06 dokumento Nr.97309 už 2000 €, 2015-02-28 Nr.98007 už 1500 €, 2015-03-05 Nr.97411 už 1500 €, 2015-04-21 Nr.LTU97687 už 800 €;

- PVM sąsk.-fakt., išrašytų UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ 2014-11-24 LIT Nr.0000298, UAB-ei "(duomenys neskelbtini)" LIT Nr.0000368, LIT Nr.0000376, LIT Nr.0000447, UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ 2015-01-27 LIT Nr.0000426, 2015-04-10 LIT Nr.0000491, 2015-04-23 LIT Nr.0000495, 2015-05-04 LIT Nr.0000497, UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ LIT Nr.0000288, LIT Nr.0000302, fiziniam asmeniui - M. P. LIT Nr.0002437;

- 15 (penkiolikos) pardavimo PVM sąsk.-fakt., surašytų ir pateiktų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už 2701,28 € sumą, t.y. PVM sąsk.-fakt., kurių serija LIT: 2014-11-06 Nr.0000288 – 129,66 €, 2014-11-14 Nr.0000291 – 185,73 €, 2014-11-17 Nr.0000293 – 42,05 €, 2014-11-21 Nr.0000296 – 112,14 €, 2014-12-08 Nr.0000302 – 501,13 €, 2015-01-16 Nr.0000364 – 140,18 €, 2015-01-22 Nr.0000371 – 15,73 €, 2015-01-29 Nr.0000380 – 73,81 €, 2015-02-10 Nr.0000398 – 146,41 €, 2015-02-24 Nr.0000412 – 107,09 €, 2015-03-03 Nr.0000425 – 45,56 €, 2015-03-09 Nr.0000422 – 133,15 €, 2015-03-12 Nr.0000423 – 60,50 €, 2015-03-12 Nr.0000424 – 911,13 €, 2015-04-15 Nr.0000450 – 97,01 €;

- 16 (šešiolikos) pardavimo PVM sąsk.-fakt., surašytų ir pateiktų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už 9614,11 € sumą, t.y. PVM sąsk.-fakt., kurių serija LIT: 2014-11-03 Nr.0000211, 2014-11-18 Nr.0000233, 2014-11-25 Nr.0000245, 2014-11-27 Nr.0000254, 2014-11-27 Nr.0000255, 2014-12-22 Nr.0000333, 2015-02-24 Nr.0000413, 2015-03-31 Nr.0000434, 2015-03-09 Nr.0000422, 2015-03-04 Nr.0000421, 2015-04-14 Nr.0000437, 2015-04-24 Nr.0000441, 2015-05-04 Nr.0000449, 2015-05-06 Nr.0000451, 2015-05-11 Nr.0000455, 2015-05-12 Nr.0000457;

- apskaitos dokumentų – UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ 2015-03-05 KPO serija TSR Nr.0559959 ir 2015-02-13 PVM sąsk.-faktūros Nr.MOR030000843 bei savo 2015-02-05 debetinės sąskaitos serija LIT Nr.0000001.

Be to, ji pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 - 12 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <..>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes:

- po 2015 m. balandžio 28 dienos iš AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) išgrynintų piniginių lėšų 2220 € sumai (tame tarpe ir 410 € - išgrynintų po bankroto bylos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiteisėjimo dienos - 2015-05-12) nepagrindė užpajamavimo bei panaudojimo dokumentais, neišsaugojo kasos pajamų orderių, taip pat kasos žiniaraščio bei I. B. avanso apyskaitos, sudarytų po 2015 m. balandžio 28 dienos (t. y. po datos, kai UAB-ė „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. balandžio mėn. kasos žiniaraštyje atliko paskutinį įrašą);

- iš AB „Swedbank“ sąskaitos 2014 m. lapkričio-gruodžio mėn. išgrynintų piniginių lėšų už 11740 Lt (arba 3400,14 €) sumą ir 2015-01-23 – 2015-04-27 AB „Šiaulių bankas“ sąskaitų – Nr. (duomenys neskelbtini) - 6846 €, bei Nr. (duomenys neskelbtini) - 6372 €, išgrynintų piniginių lėšų iš viso už 16618,14 € sumą neapskaitė kasos žiniaraščiuose, sudarytuose už laikotarpį 2014-11-01 – 2015-04-28, atskaitingo asmens I. B. avanso apyskaitose, sudarytose už 2014 m. lapkričio mėn. – 2015 m. balandžio mėn., bei neįnešė piniginių lėšų į bendrovės bankų - UAB „Medicinos bankas“, AB „SEB bankas“, AB „DNB bankas“, AB „Šiaulių bankas“, Danske bankas A/S ir AB „Swedbank“ – sąskaitas, t.y. šių piniginių lėšų nepagrindė užpajamavimo bei panaudojimo dokumentais, dėl to negalima nustatyti, kur buvo panaudotos 2014 m. lapkričio-gruodžio mėn. iš banko sąskaitos AB „Swedbank“ išgrynintos piniginės lėšos už 3400,14 € bei laikotarpiu 2015-01-23 – 2015-04-27 iš AB „Šiaulių bankas“ sąskaitų - Nr.(duomenys neskelbtini) - 6846 €, bei Nr.(duomenys neskelbtini) - 6372 €, išgrynintos piniginės lėšos, iš viso už 16618,14 €.

Be to, ji pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 - 12 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <..>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, bei LR Vyriausybės nutarimo „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 2000 m. vasario 17 d. Nr. 179 (aktuali redakcija 2010-06-02 Nr. 671) 4 punktą, kur nurodyta, kad: „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį“, nes:

- 2014-12-23 bankinio mokėjimo nurodymą Nr. 365 įrašė į 2014 m. gruodžio mėn. kasos žiniaraštį ir nuo kasos nurašė 1556,50 Lt (arba 450,79 €), taip sumažinant dokumentinį piniginių lėšų likutį kasoje, taip pat tą pačią dieną 2014-12-23 pagal tą patį dokumentą - bankinio mokėjimo nurodymą Nr.365 – nuo banko sąskaitos nurašė 1556,50 Lt B. Š. pervedant atlyginimą, neišsaugojo 2014-12-23 data ir 1556,50 Lt sumai surašyto kasos išlaidų orderio, kuriame B. Š. būtų pasirašęs, kad iš kasos gavo 1556,50 Lt piniginių lėšų, nors bendrovė pinigines lėšas 1556,50 Lt (arba 450,79 €) nurašė nuo kasos, 2014 m. gruodžio mėn. kasos žiniaraštis nepasirašytas;

- keturiuose 2015-02-27 KIO (nuo Nr.26 iki Nr.29) įrašė 3228,21 € daugiau kasos išlaidų negu tai dienai buvo dokumentinis kasos likutis, nurodytas 2015 m. vasario mėn. kasos žiniaraštyje, minėtus 2015-02-27 dienos data surašytus 4 (keturis) KIO nuo Nr.26 iki Nr.29 už 3563,12 € įrašė į kasos žiniaraštį, sudarytą už 2015 m. vasario mėn. ir sumažino kasos dokumentinį piniginių lėšų likutį, pirminiais kasos dokumentais (KPO) neapskaitė kasos pajamų už 3228,21 €, kuriuos bendrovė nurašė nuo 2015 m. vasario mėn. kasos žiniaraščio pagal keturis 2015-02-27 KIO nuo Nr.26 iki Nr.29 (surašytus 3563,12 € sumai), kai dokumentinis kasos likutis 2015-02-27 dienos pradžioje buvo tik 334,91 €, to pasėkoje negalima nustatyti piniginių lėšų 3228,21 € sumai šaltinio.

Be to, ji pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (aktuali redakcija 2012-04-24 Nr. XI-1988) 12 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <..>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad: „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ bei LR Vyriausybės nutarimo „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 2000 m. vasario 17 d. Nr. 179 (aktuali redakcija 2010-06-02 Nr. 671) 3 punktą, kur nurodyta, kad: „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, nes:

- 2015-03-30 dienos kasos išlaidų orderiuose Nr.30 ir Nr.31 įrašė 804,23 € daugiau kasos išlaidų negu tai dienai buvo dokumentinis kasos likutis, nurodytas 2015 m. kovo mėn. kasos žiniaraštyje, 2015-03-30 dienos data surašytus KIO nuo Nr.30 iki Nr.31 už 804,23 € įrašė į kasos žiniaraštį, sudarytą už 2015 m. kovo mėn. ir sumažino kasos dokumentinį piniginių lėšų likutį, pirminiais kasos dokumentais (KPO) neapskaitė kasos pajamų už 804,23 €, kuriuos nurašė nuo 2015 m. kovo mėn. kasos žiniaraščio pagal 2015-03-30 KIO Nr.30 ir Nr.31 (surašytus 804,23 € sumai), kai dokumentinis kasos likutis 2015-03-30 dienos pradžioje ir taip jau buvo neigiamas (-228,21 €), to pasėkoje negalima nustatyti piniginių lėšų 804,23 € sumai šaltinio.

Be to, ji pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (aktuali redakcija 2012-04-24 Nr. XI-1988) 16 straipsnio 1 ir 3 dalis, kur nurodyta, kad: „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, „3. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka“, nes:

- buhalterinėje apskaitoje, t. y. buhalterinės sąskaitos Nr.4484-„Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis“ apyvartos žiniaraščiuose, sudarytuose už 2014 m. lapkričio-2015 m. balandžio mėn., neapskaitė pardavimo PVM už 1394,63 €: 2014 m. lapkričio-gruodžio mėn. – 894,06 €, 2015 m. sausio-balandžio mėn. - 500,57 €.

Be to, ji pažeidė LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575 - 4 straipsnio 1 dalį: „Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus“, nes:

- 2015-05-01 pelno (nuostolių) ataskaitoje įrašė neteisingus duomenis, t.y. neapskaitė pardavimo pajamų už 2383,55 € (be PVM), gautų iš bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1430,21 €) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (953,34 €) 2015 m. sausio-balandžio mėnesiais.

Be to, ji pažeidė LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 (aktuali redakcija 2004-01-15 Nr. IX-1960) 78 straipsnio 1 dalį: „1. Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“, nes:

- už 2014 m. lapkričio mėn.-2015 m. balandžio mėn. sudarytose PVM deklaracijose, o už 2015 m. gegužės mėn. iš viso VMI nepateikdama PVM deklaracijos, VMI nedeklaravo pardavimo pajamų, gautų iš bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, už 10177 € ir standartinio tarifo pardavimo PVM (21%) už 2138€, dėl to į valstybės biudžetą nesumokėjo 2138 € PVM.

Be to, ji pažeidė LR Vyriausybės nutarimo „Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ 2004-04-09 Nr.407 (aktuali redakcija 2012-10-10 Nr.1240) 12 punkto 3 papunktį, kur nurodyta, kad: „12.3. PVM mokėtojai privalo užtikrinti PVM sąskaitos faktūros numerio, paremto serija (serijomis) unikalumą, t. y. skirtingose PVM sąskaitose faktūrose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija)“, nes:

- išrašė po dvi PVM sąsk.-fakt. tais pačiais numeriais skirtingoms įmonėms, t.y. išrašė UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąsk.-fakt. LIT Nr.0000302 bei UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ 2014-12-08 PVM sąsk.-fakt. LIT Nr.0000302, taip pat bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ išrašė UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąsk.-fakt. LIT Nr.0000288 bei UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ 2014-11-06 PVM sąsk.-fakt. LIT Nr. LIT Nr.0000288, tokiu būdu aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-06-01 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taip pat kaltinamoji I. B. (E.) laikotarpiu nuo 2013-12-20 iki 2015-05-19 būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu, Kaunas, (duomenys neskelbtini), direktore, einamų pareigų pagrindu turėdama teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdama materialiai atsakinga už jos žinioje buvusį įmonės turtą bei turtines teises, pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnio („Bendrovės vadovas“) 10 dalies 1 punkto nuostatas (...„Bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jų tikslu įgyvendinimą….“) 9 punkto nuostatas („...kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą...“), būdama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir būdama atsakinga už bendrovės turto išsaugojimą, iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-04-30 bankomate, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išgrynino 480 eurų, 2015-05-04 bankomate, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išgrynino 340 eurų, 2015-05-07 bankomate, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išgrynino 990 eurų, 2015-05-14 bankomate, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išgrynino 250 eurų, 2015-05-19 bankomate, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išgrynino 160 eurų, laikotarpiu nuo laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki gruodžio mėn. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 3400,14 eurų buvo išgryninti nurodytomis datomis ir sumomis: 2014-11-14 išgryninta 1000 litų (289,62 eurų), 2014-11-15 išgryninta 700 litų (202,73 eurų), 2014-11-16 išgryninta 350 litų (101,37 eurų), 2014-12-02 išgryninta 4000 litų (1158,48 eurų), 2014-12-03 išgryninta 960 litų (278,04 eurų), 2014-12-04 išgryninta 2000 litų (579,24 eurų), 2014-12-15 išgryninta 300 litų 86,89 (eurų), 2014-12-16 išgryninta 180 litų (52,13 eurų), 2014-12-17 išgryninta 750 litų (217,22 eurų), 2014-12-30 išgryninta 300 litų (86,89 eurų), 2014-12-30 išgryninta 300 litų 86,89 (eurų), 2014-12-31 išgryninta 900 litų (260,66 eurų), laikotarpiu nuo 2015-01-23 iki 2015-04-27 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 6846 eurų buvo išgryninti nurodytomis datomis ir sumomis: 2015-01-23 išgryninta 20 eurų, 2015-01-28 išgryninta 150 eurų, 2015-02-06 išgryninta 340 eurų, 2015-02-17 išgryninta 70 eurų, 2015-02-19 išgryninta 100 eurų, 2015-02-19 išgryninta 110 eurų, 2015-02-23 išgryninta 200 eurų, 2015-02-25 išgryninta 5 eurai, 2015-03-03 išgryninta 45 eurai, 2015-03-03 išgryninta 1686 eurų, 2015-03-06 išgryninta 700 eurų, 2015-03-10 išgryninta 30 eurų, 2015-03-12 išgryninta 110 eurų, 2015-03-18 išgryninta 50 eurų, 2015-03-18 išgryninta 90 eurų, 2015-03-24 išgryninta 10 eurų, 2015-03-26 išgryninta 150 eurų, 2016-03-26 išgryninta 1700 eurų, 2015-03-30 išgryninta 210 eurų, 2015-04-02 išgryninta 350 eurų, 2015-04-14 išgryninta 190 eurų, 2015-04-20 išgryninta 20 eurų, 2015-04-20 išgryninta 200 eurų, 2015-04-23 išgryninta 30 eurų, 2015-04-27 išgryninta 80 eurų, 2015-04-27 išgryninta 200 eurų, laikotarpiu nuo 2015-01-23 iki 2015-04-27 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių banko sąskaitos Nr. LT44 7180 300 2146 7712 6372 eurų buvo išgryninti nurodytomis datomis ir sumomis: 2015-01-15 išgryninta 2500 eurų, 2015-01-26 išgryninta 1187 eurai, 2015-02-09 išgryninta 2685 eurai, jų panaudojimo pateisinančių dokumentų nepateikė, pinigų bendrovei negrąžino, tokiu būdu veikdama vieninga tyčia pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą 18838,14 eurų, taip padarydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 18838,14 eurų didelę turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji I. B. (E.) kalta pilnai prisipažino. Ji patvirtino tyrimo metu (t. 4, b. l. 101-105) duotus parodymus, jog nuo 2013-12-20 iki 2015-05-19 buvo direktore UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veikla buvo prekyba durimis, langais ir jų montavimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastovios buveinės neturėjo, tačiau joje dirbo nuo trijų iki 6 darbuotojų. Buhaltere buvo R. G., kuri pareigas ėjo 2014-02-07 iki 2015-06-05. Prieš R. G. jokios kitos buhalterės nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai būdavo laikomi kaltinamosios namuose (duomenys neskelbtini), o taip pat buhalterės R. G. namuose, Vilniuje, kurio adreso ji nežino. 2014 metų pradžioje, tikslaus laiko įvardinti negali, ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)i“ maždaug pusmečiui išsinuomojusi patalpas (duomenys neskelbtini), kur buvo laikoma dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, tačiau dažniausiai būtinus buhalterinės apskaitos dokumentus ji pristatydavo į R. G. namus, kuri juos ten ir tvarkydavo. 2016 metų kovo mėnesį R. G. mirė. Ar pas R. G. namuose galėjo likti kokių tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, nežino. Dažnai būdavo taip, kad R. G. buhalterinės apskaitos dokumentus sutvarkydavo netinkamai ar įvairias ataskaitas ir deklaracijas pateikdavo ne laiku. Kodėl neišsaugoti ir tyrimui nepateikti visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, įvardinti negali, nežino, kur jie dingo. Dokumentai buvo vežiojami per kelias vietas, tačiau tikrai neturėjo jokio tikslo juos specialiai paslėpti ar sunaikinti.

Kaltinamoji taip pat patvirtino, jog jai pareikštame pranešime apie įtarimą minimus buhalterinių sąskaitų registrus, įrašytus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. kovo mėn. Sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštį, taip pat ūkines operacijas pagrindžiančius apskaitos dokumentus, įrašytus į 2014 m. lapkričio-gruodžio mėn. kasos žiniaraščius, tvarkė buhalterė R. G.. Negalinti paaiškinti kodėl šie dokumentai nepateikti. Apie PVM sąskaitas faktūras, išrašytas UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“, UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“, UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“, UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“, fiziniam asmeniui M. P., 15 pardavimo PVM sąskaitų-faktūrų, surašytų ir pateiktų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už 2701,28 eurų sumą, 16 pardavimo PVM sąskaitų-faktūrų surašytų ir pateiktų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už 9614,11 eurų sumą, apskaitos dokumentus UAB-ės „(duomenys neskelbtini)“ - 2015-03-05 KPO serija TSR Nr. 0559959 ir 2015-02-13 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MOR030000843, galinti pasakyti tik tiek, kad šias sąskaitas faktūras išrašė ji pati, tačiau kodėl jų nepateikė, įvardinti negali. Visus dokumentus tvarkė buhalterė R. G., tačiau ar šios PVM sąskaitos faktūros galėjo būti likę buhalterės R. G. namuose, nežino. Galbūt šie dokumentai liko pas kitus bendrovės darbuotojus, pavyzdžiui montuotojus.

Kaltinamoji patvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sąskaitas DNB, Swedbank, SEB banke. Turėjo vieną Swedbank ar SEB banko kortelę, kuria naudojosi tik ji pati. Internetinės bankininkystės duomenis turėjo ir ji, ir buhalterė R. G., kuriai jų prireikdavo tvarkant buhalteriją. I. B. (E.) paaiškino, jog pati dirbo su pinigais ir piniginiais pavedimais, nes tik turėjo teisę disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lėšomis, tačiau buhalterė R. G. taip pat dirbo su kasos aparatu. Kadangi buhalterinė apskaita buvo tvarkoma ne visada teisingai, buvo sunku pastebėti, kad jos bendrovei gresia bankrotas. Užsakymų buvo daug, tačiau pasitaikydavo, kad išlaidų būdavo daugiau nei pajamų. Laiku apie bankroto bylą nebuvo informuota, nes laiškai bendrovei buvo siunčiami UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Apie bankrotą ji sužinojo tuomet, kai bankroto administratorė N. M. jai paskambino ir informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ keliama bankroto byla. Kada N. M. jai atsiuntė teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, nepamena, tačiau atrodo, kad tai buvo padaryta elektroniniu paštu. Ji žino, kad iškėlus įmonei bankroto bylą, turtu disponuoti galėjo tik bankroto administratorius, tačiau tą iš N. M. sužinojo jau per vėlai t. y. po to, kai buvo išgryninusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus. N. M. ją informavo, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, turės pristatyti jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir įmonės turtą. Bankroto administratorei jis pasakiusi, kad dokumentus atveš ne iš karto, kadangi jie laikomi per kelias vietas ir juos reikia surinkti. Kadangi buhalterė R. G. tuo metu jau gydėsi, todėl jai buvo sunku surinkti greitai dokumentus. 2015 gegužės mėnesį ji parašė prašymą teismui dėl bankroto bylos stabdymo, bet prašymas buvo atmestas. Bankroto administratorei pristatė surinktus dokumentus ne vienu metu, o per daug kartų, jų pristatymas užtruko kol visus surinko. Pirmą kartą nuvežė 2015 metų gegužės pradžioje. Prisijungimo prie Šiaulių banko sąskaitų kodus, mokėjimo kortelę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą N. M. pristatė. Kuomet atsispausdino ir iki 2015-05-01 turėjo pateikti įmonės balansą už 2015-01-01 (kur nurodyta, kad 2015-01-01 turėjo likti grynųjų pinigų 63202,00 eurų, o 2015-05-01 bankroto bylos iškėlimo dienai - 4627 grynųjų pinigų), suprato, jog duomenys balanse yra neteisingi. Šį balansą I. B. (E.) atsispausdino iš programos, į kurią duomenis nepilnai buvo suvedusi buhalterė. Ji suprato, kad duomenys balanse yra neteisingi, tačiau pati sutvarkyti nemokėjo, o R. G. gydėsi. Kokios teisingos sumos turėjo atsispindėti balanse, kaltinamoji nežino. Kadangi duomenys buvo vedami ne laiku ir ne visi, nesimatė, kam yra skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kas skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)i“. Į nieką nesikreipė pagalbos. Ilgalaikis turtas, įvertintas 237 eurais, tai buhalterinės apskaitos programa, neperduota N. M., nes šią programą turėjo savo asmeniniame kompiuteryje R. G.. Kad iškelti šią programą, I. B. (E.) būtų reikėję mokėti pinigus specialistams. Tai kainavo apie 120 eurų, o ji pinigų neturėjo. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ trumpalaikį turtą - 39060 eurų, gali pasakyti tik tiek, kad ši suma yra neteisinga, nes buhalterija buvo vedama netvarkingai. Kokia tiksli trumpalaikio turto suma turėtų būti, ji nežino, tačiau tokios didelės sumos būti tikrai negalėjo. Dalis buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugota dėl to, kad buvo laikyta per kelias vietas. Jų tyčia neslėpė ir nenaikino. Be to, buhalterė dėl ligos buhalteriją tvarkė ne laiku ir netiksliai, todėl apskaita buvo netvarkinga.

Kaltinamoji patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ brigadininkui B. Š. atlyginimas buvo mokamas priklausomai nuo darbo krūvio. Nors sutartyje buvo fiksuotas atlyginimas, buvo numatyti priedai, jam buvo mokama ir grynais, ir pavedimu. R. G. alga buvo mokama tik iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kitiems darbuotojams ir iš kasos, ir bankiniais pavedimais. Buhalterė paskaičiuodavo algas, išrašydavo kvitus, o I. B. (E.) iš kasos išmokėdavo algą. R. G. išrašydavo kasos išlaidų orderius, arba padarydavo bankinius pavedimus. Atlyginimai buvo dažniausiai mokami kartą į mėnesį, kai kurie darbuotojai gaudavo ir avansus. Apie tai, kad 2014-10-30 B. Š. už rugsėjo mėnesį sumokėta 450,79 eurų, o 2014-11-28 pervesta 115, 85 eurų taip pat už rugsėjį, gali paaiškinti, jog galėjo įvykti klaida - galbūt buvo senas mokėjimo ruošinys, kuriame galėjo būti nurodyta klaidinga data. Ar 2014 metų gruodžio mėnesį B. Š. išmokėta grynais pinigais, ar per banką, ji nepamena. Apie tai, kad nepateikė 2014-12-23 450,79 Eur (1556,50 lt) sumai surašyto kasos išlaidų orderio, kuriame B. Š. būtų pasirašęs, kad šias lėšas gavo, gali pasakyti, kad šis orderis neišsaugotas. Apie 2220 Eur išėmimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos AB Šiaulių banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) po bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiteisėjimo dienos (tame tarpe ir 410 Eur, kurie buvo išgryninti, 2015-05-14 250 Eur ir 2015-05-19 160 Eur), kurie buvo paimti (išgryninti) laikotarpiu nuo 2015-04-30 iki 2015-05-19, taip pat 2015-04-30 išimtų 400 eurų, 2015-04-30 80 eurų, 2015-05-04 340 eurų, 2015-05-07 700 eurų, 2015-05-07 290 eurų, 2015-05-14 250 eurų, 2015-05-19 160 eurų, gali pasakyti, jog šiuos pinigus išgrynino ji pati, dar nežinodama, kad jau priimta nutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelti bankroto bylą. Jeigu būtų žinojusi, šių pinigų nebūtų gryninusi. Šiuos pinigus išgrynino, nes turėjo tikslą panaudoti juos įvairioms statybinėms medžiagoms įsigyti, atlyginimams išmokėti. Gali būti, jog šių pinigų panaudojimo dokumentų - įvairių kvitų ir kitų dokumentų, patvirtinančių šių pinigų panaudojimą, neišsaugojo ir todėl nepateikė pareigūnams.

Apie tai, kodėl iš AB „Swedbank“ sąskaitos 2014 m. lapkričio-gruodžio mėn. išgrynino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas už 11740 Lt (3400,14 eur) sumą, 2015-01-23 – 2015-04-27 laikotarpyje iš AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 6846 eur, AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 6372 eur ir neįnešė šių lėšų į bendrovės banko sąskaitas, kaltinamoji paaiškino, kad dalį šių pinigų - apie 7000 eurų, 2014-2015 metais panaudojo asmeninės paskolos padengimui. Paskola buvo paimta iš „(duomenys neskelbtini)“, jos vyro V. B. vardu, buvo užstatytas jos ir vyro namas, esantis (duomenys neskelbtini) Jie vėlavo mokėti paskolos įmokas, todėl dalį pinigų panaudojo paskolai padengti. Kitą išgrynintų pinigų dalį ji panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, statybinių medžiagų pirkimui. Gali būti, jog daugumos dokumentų neišsaugojo dėl aplaidumo, todėl jų pateikti negali. Vėliau ketino grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, kuriuos išgrynino ir panaudojo paskolai. Kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitose 2015-05-01 buvo tik 345,47 eur, tačiau į balanso lentelę įrašyta, kad bendrovė 2015-05-01 turėjo trumpalaikio turto - pinigų už 4627 eur, paaiškinti nieko negali. Kas susiję su kasos išlaidų orderiais, kurie minimi pranešime apie įtarimą, gali paaiškinti, kad juos išrašinėjo dažniausiai R. G.. Kodėl jie nepateikti, paaiškinti negali.

Kaltinamoji patvirtino, jog nieko negali paaiškinti ir apie tai, kad buhalterinėje apskaitoje, apyvartos žiniaraščiuose, sudarytuose už 2014 m. lapkričio - 2015 m. balandžio mėn., neapskaityta pardavimo PVM už 1394,63 eur (2014 m. lapkričio-gruodžio mėn. 894,06 eur, 2015 m. sausio-balandžio mėn. - 500,57 eur), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-05-01 pelno (nuostolių) ataskaitoje įrašyti neteisingi duomenys - neapskaityta pardavimo pajamų už 2383,55 eur, gautų iš bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1430,21 eur) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (953,34 eur) 2015 m. sausio-balandžio mėn. Jos teigimu, šiuos klausimus tvarkė buhalterė R. G.. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2014 m. lapkričio mėn.-2015 m. balandžio mėn. sudarytose PVM deklaracijose, o už 2015 m. gegužės mėn. iš viso VMI nepateikta deklaracijos, VMI nedeklaruota pardavimo pajamų, gautų iš bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ už 10177 eur ir PVM už 2138 eur, paaiškinti taip pat nieko negali, nes tą tvarkė R. G.. Kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji išrašė po dvi PVM sąskaitas-faktūras tais pačiais numeriais skirtingoms įmonėms, t. y. UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąsk.-fakt. LIT Nr. 0000302 bei UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ 2014-12-08 PVM sąsk.-fakt. LIT Nr. 0000302, UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąsk.-fakt. LIT Nr. 0000288 bei UAB-ei „(duomenys neskelbtini)“ 2014-11-06 PVM sąsk.-fakt. LIT Nr. 0000288, paaiškino, kad buvo suklysta numeracijoje, nes duomenys būdavo vesti neatidžiai. Nuomos sutartis tarp B. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl patalpų nuomos buvo sudaryta, tačiau sutartis neišsaugota. Patalpos buvo Vilniuje, Kalvarijų g., tikslaus adreso įvardyti ji negali. Kokiu laikotarpiu buvo nuomotos patalpos, nepamena, bet trumpam. Kodėl 2015-03-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ KPO kvitą 900 eurų sumai už UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirktas prekes, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 metų kovo mėnesio kasos žiniaraščio 900 eurų suma nebuvo nurašyta, paaiškinti nieko negali.

Kaltinamoji patvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nebaigtų vykdyti sutarčių už 27942 eur, tačiau šių užsakymų bendrovė nebaigė, nes prasidėjo bankrotas, o pinigai buvo panaudoti statybinių ir kitų medžiagų pirkimui. Tai patvirtinančių dokumentų neišsaugojo, nepanaudotų medžiagų liko, jas siūlė atvežti bankroto administratorei, bet ši atsisakė. Apie tai, kad 2014-11-10, pagal Vilniaus apygardos teismo nutartį, taikyta laikinosios apsaugos priemonės kilnojamam ir nekilnojamam turtui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms, ji nežino. Supranta, kad kaip bendrovės vadovė yra atsakinga už visos buhalterinės apskaitos organizavimą, dokumentų išsaugojimą, savo atsakomybės neneigia. Kaltinamoji teigia, jog pinigų, kurie priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji pasisavinti nenorėjo. Juos išgrynino UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms bei tam, kad padengtų savo paskolą. Vėliau tuos pinigus būtų grąžinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl padarytų neteisėtų veiksmų gailisi.

Kadangi nagrinėjant bylą teisme kaltinamoji savo kaltę pilnai pripažino, sutiko kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, o nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės teismui nekėlė abejonių, įrodymai buvo ištirti BPK 273 straipsnyje numatyto sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Liudytoja N. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė (t. 1, b. l. 57-80), jog nuo 2015 m. sausio mėn. 1 d. įsigaliojo nauja tvarka, kad iškėlus įmonei bankroto bylą, bankroto administratorius atrenkamas pasirinktinai kompiuterine programa. Teisėjas, prieš priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, jau žinojo, koks bankroto administratorius bus paskirtas administruoti įmonę. Apie tai pranešta bankroto administratoriui. Todėl N. M., dar prieš Kauno apygardos teismui priimant UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto iškėlimo 2015-04-29 nutartį, pasidomėjo įmone, kurią administruoti jai bus pavesta. Ji paskambino telefonu „(duomenys neskelbtini)“ direktorei I. B. ir pranešė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus keliama bankroto byla ir N. M. bus paskirta bankroto administratore. I. B. telefoninio pokalbio metu pasakė, kad jos vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ nori vykdyti veiklą ir toliau, nesiruošia bankrutuoti, todėl parašys paaiškinimą teismui bei prašys atidėti bankroto paskelbimą. N. M. jai patarė pasisamdyti advokatą ir įrodyti įmonės mokumą. I. B. jai pasakė, kad viską sutvarkys jos buhalterė. Vis tik 2015-04-29 bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta ir teismas įpareigojo I. B. per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Po eilės susirašinėjimų, 2015-05-18 I. B. atvyko pas N. M., tačiau neatvežė nei bendrovės antspaudo, nei jokių įmonės dokumentų. N. M. davė I. B. pasirašyti jos priimtus įsakymus Nr. 01 ir Nr. 02 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organų įgaliojimų netekimo ir dokumentų bei turto perdavimo. Buvo sutarta, kad I. B. jai atveš bendrovės dokumentus 2015-05-20, tačiau po ilgų atsirašinėjimų, I. B. atvyko tik 2015-06-04 ir atvežė tik mažą dalį dokumentų, kuriuos perdavė pagal surašytą aktą. Po to vėl sekė eilė susirašinėjimų, I. B. jai vis atveždavo po mažą dalį įmonės dokumentų, tačiau daug jų trūko. Ji iki šiol nėra pateikusi didžiosios dalies buhalterinių dokumentų. Jų perdavimo aktų kopijas bei įsakymų kopijas liudytoja pateikė prie apklausos. Taip pat pateikė ir susirašinėjimo su I. B. išrašus. Kadangi I. B. nevykdė teismo įpareigojimų, N. M. 2015-06-12 kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl 2896 eurų baudos paskyrimo I. B., kaip atsakovei, bei atėmimo teisės eiti viešojo ar juridinio asmens vadovo pareigas, būti jų kolegialaus valdymo organo nariu. 2015-06-22 Kauno apygardos teismas priėmė nutartį nubausti I. B. 200 eurų bauda.

Liudytoja patvirtino, jog I. B. pateikė jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą už 2015-01-01 – 2015-05-01 laikotarpį, kuriame buvo nurodyta, kad 2015-01-01 dienai įmonėje turėjo likti 63 202 Lt grynųjų pinigų, o 2015-05-01 (bankroto iškėlimo datai) – 4627 eurai. Tačiau šių pinigų įmonės sąskaitoje ar kasoje nebuvo. I. B. nepateikė jokio įmonės turto, nei ilgalaikio, nei trumpalaikio, kuris buvo įvertintas 39060 eurų. I. B. buvo pateiktas sąrašas dokumentų, kuriuos ji turi pateikti, tačiau ji nepateikė Didžiosios knygos, apyvartos žiniaraščių, apyvartos žiniaraščių pagal klientus, Pirminių ir Suvestinių dokumentų, žodžiu, visų buhalterinės apskaitos dokumentų, pagal kuriuos N. M. galėtų įvertinti „(duomenys neskelbtini)“ realią padėtį ir patikrinti kreditorių ir debitorių sąrašą. I. B. N. M. nėra perdavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Šiaulių bankas, AB, Nr 357180300231733901 generatoriaus, mokėjimo kortelės ar elektroninės bankininkystės prieigos. 2015-06-30 N. M. nuėjo į Šiaulių banką, kur pasitvirtino savo, kaip įgalioto asmens, parašą ir prieigą prie šios sąskaitos. Ji išsiėmė išrašą, kuriame matėsi, jog po bankroto bylos iškėlimo, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo išgryninta 2015-04-30 atitinkamai 400 eurų ir 80 eurų, 2015-05-04- 340 eurų, 2015-05-07- atitinkamai 700 eurų ir 290 eurų, 2015-05-14 – 250 eurų ir 2015-05-19- 60 eurų, viso 2220 eurų. Tokiu būdu I. B., jau žinodama, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla, kad yra eilė kreditorių, kuriems reikia atlyginti padarytą žalą, pasisavino „(duomenys neskelbtini)“ pinigus. Ji nepateikė N. M. jokių dokumentų, pagrindžiančių šių pinigų išgryninimo tikslą ir jų panaudojimą. Dar 2014-11-10 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nuosavybės teise priklausančiam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms. Ši nutartis buvo panaikinta tik 2015-11-06 Kauno apygardos teismo nutartimi, N. M. prašymu. Taigi, I. B. dar 2014 m. lapkričio mėn. buvo žinoma apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o taip pat ir tai, kad 2015-05-12 Kauno apygardos teismas netenkino I. B. prašymo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos stabdymo. Nepaisant to, ji iš karto, jau po bankroto bylos iškėlimo, išgrynino ir pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus bendroje 2220 eurų sumoje, neperdavė N. M., kaip bankroto administratorei, turto 39 297 eurų sumoje.

Liudytojas B. Š. 2017-06–19 apklausos metu parodė (t. 1, b. l. 87-89), jog dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014-02-07 iki 2015-06-05, durų montuotoju, brigadininku. Jam buvo mokamas 500 litų (apie 144 eurų) atlyginimas. Atlyginimas buvo mokamas vienas, kiekvieno mėnesio pabaigoje, dažniausiai bankiniu pavedimu į jo SEB banko sąskaitą. Kartais būdavo mokamas grynaisiais pinigais. Tiksliai negali atsakyti, kas būtent darė atlyginimo pavedimus į jo sąskaitą. Anksčiau tai darydavo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkė R. G., tačiau ji vėliau mirė. Kas po jos mirties toliau atlikdavo pavedimus, jis atsakyti negali. Orderius už gautą atlyginimą, taip pat duodavo pasirašyti finansininkė R. G.. B. Š. pasirašydavo ant kasos išlaidų orderių. Kokiu būdu - pavedimu ar grynaisiais pinigais jam buvo išmokėtas atlyginimas 2014-12-23, jis neatsimena. Kartais, kai užsakymų buvo daugiau, atlyginimas irgi buvo didesnis. Kodėl 2014-12-23 į jo banko sąskaitą buvo pervesta 1560,50 litų (450,79 eurai), nors uždirbdavo jis 500 litų (144 eurus), nežino. Kodėl po to, kai 2014-10-30 gavo darbo užmokestį, t. y. 1556,60 litų (450, 79 eurus) už rugsėjo mėnesį, jam buvo pervesta 2014-11-28 dar 400 litų (155,85 eurai) taip pat už rugsėjo mėnesį, atsakyti negali, gali būti, kad finansininkė padarė klaidą. Už darbo užmokestį buvo atsakinga direktorė I. B., visus klausimus sprendė ji. Atsiskaitymai su juo vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje. Turėjo darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jos kopijos neturi.

Iš 2017-10-12 bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės pranešimo (t. 1, b. l. 97), matyti, jog 2015-04-29 Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), LT-(duomenys neskelbtini), Kaunas), o bankroto administratore paskyrė N. M.. 2017 m. balandžio 21 d. Kauno apygardos teismas sprendimu pripažino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą pasibaigusia, ją likviduojant dėl bankroto. 2017 m. gegužės 25 d. įsiteisėjus 2017-04-21 Kauno apygardos teismo sprendimui VĮ „Registrų centrui“ buvo pateiktas prašymas išregistruoti įmonę iš Juridinių asmenų registro. Administratorė gavo Kauno apskrities VPK KP ENTV raštą dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-59304-15, kuriame prašoma nurodyti, ar BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta žala, ar bus reiškiamas civilinis ieškinys. Atsakydami į gautą raštą, informuoja, kad civilinis ieškinys nebus teikiamas, kadangi Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjamas ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys dėl žalos atyginimo (c. b. Nr. e2-3606-1043/2017) atsakovams I. B. ir L. E.. Buvusi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. B. per savo advokatą D. U. pasiūlė administratorei sudaryti taiką civilinėje byloje Nr. e2-3606-1043/2017. 2017 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta Taikos sutartis tarp ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovų L. E., I. B., pagal kurią atsakovai įsipareigojo sumokėti 6000 eurų žalos atlyginimą ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Taikos sutarties pasirašymo dienos. Atsakovai įvykdė Taikos sutarties sąlygas. 2017 m. gegužės 26 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Iš pateiktų dokumentų (t. 1, b. l. 99-109) matyti, jog 2017-08-23 buvo gautas Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ raštas dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame informuojama, jog kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktine I. B., gim. (duomenys neskelbtini), 2012 m. liepos mėn. 16 dieną sudarė Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 13 100.00 eurų (trylika tūkstančių vienas šimtas eurų 00 ct) paskolos suteikimo. Suteiktos paskolos tikslas: Refinansavimui/ Remontui/ Vartojimo poreikiams. Prievolių pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas šis nekilnojamasis turtas: Žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas- sodo pastatas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei Pastatas- ūkinis pastatas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Paskolos užtikrinimui buvo įkeičiamas ne įsigyjamas, o paskolos gavėjams priklausantis (jau turimas) turtas. Pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas mėnesio įmokos dydis - 189 eurai. Paskolos gavėjai įmokas mokėjo iki 2013 m. liepos mėn., o 2015 ir 2016 m. mokėjimų paskolos gavėjai nebeatliko. Prievolių vykdymo pradžioje vėlavimai buvo nežymūs, o nuo 2013 m. liepos mėn. paskolos gavėjai nustojo mokėti įmokas, iki 2014 m. vasario mėn. atlikdami tik 2 įmokas. Įmokas mokėjo I. B.. Dvi įmokas yra mokėjęs V. B. (2012 m. 08 mėn. - 2014 m. 02 mėn.). Prie rašto pridedama Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimų grafikas bei sąskaitos išrašas.

Iš Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-3606-1043/2017 kopijos, 2017-03-08 Taikos sutarties Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3606-1043/2017 kopijos, 2017-03-14 Kauno apylinkės teismo nutarties (t. 1, b. l. 112-118), matyti, kad I. B. ir L. E. susitarė solidariai sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6000 eurų žalos atlyginimo, o 2017-03-08 sudaryta Taikos sutartis ir civilinė byla Nr. e2-3606-1043/2017 nutraukta.

Iš 2015-11-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 121-122), matyti, jog I. B. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus: 8 vnt. kuro čekių, 9 vnt. PVM sąskaitų-faktūrų.

Iš 2016-03-09, 2016-03-18, 2017-01-31 daiktų-dokumentų pateikimo protokolų matyti, jog I. B. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus (t. 1, b. l. 126-127, 128-133).

Iš 2016-01-28, 2016-03-03 daiktų-dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad liudytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorė N. M. pateikė turimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus (t. 1, b. l. 123-124, 125).

2017-10-19 kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ raštas patvirtina, jog I. E. sąskaitos likutis 0,00 eurų (t. 1, b. l. 153-158).

2017-10-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas patvirtina, jog I. B. ( E.) buvo atidariusi elektroninių pinigų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nuo kurios nebuvo atlikta jokių piniginių operacijų, į minėtą sąskaitą nebuvo pervestos jokios piniginės lėšos (t. 1, b. l. 161-165).

2017-09-27 AB DNB banko raštas patvirtina, jog AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) likutis yra 0 eurų, o įsiskolinimas bankui- 49,58 eurai (t. 1, b. l. 168-169).

2017-09-28 „SEB“ banko raštas patvirtina, kad I. B. (E.s) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų likutis 2017-09-27 dienai buvo 2,23 eurai, o sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų likutis 2017-09-27 dienai 0,00 eurų (t. 1, b. l. 172-173).

2017-09-27 „Swedbank“ banko raštas patvirtina, kad I. B. (E.s) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 0,00 eurų, o nuo 2013-12-20 iki 2015-05-19 operacijų nebuvo (t. 1, b. l. 176-177).

2017-09-25 AB Šiaulių banko raštas patvirtina, jog I. B. (E.s) vardu AB Šiaulių banke atidaryta mokėjimo kortelės sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis 2017-09-25 dienai buvo debetinis, t. y. -8,34 eurai (t. 1, b. l. 180).

2017-09-29 AB Citadele banko raštas patvirtina, kad I. B. (E.s) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 0,00 eurų (t. 1, b. l. 183-184).

2017-09-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas patvirtina, jog kliento sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atidaryta nuotoliniu būdu 2016-04-05 I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu. Registracijos metu klientas nurodė savo mobilaus telefono numerį +(duomenys neskelbtini), jį patvirtino, taip pat nurodė ir patvirtino savo el. paštą (duomenys neskelbtini). Dabartinis sąskaitos likutis yra 0,00 eurų (t. 1, b. l. 187-188).

2016-04-08 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-2/50 patvirtina, jog atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-06-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nebuvo vedama teisingai, bendrovė tvarkydama buhalterinę apskaitą pažeidė išvadoje nurodytus buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančius norminius aktus (t. 2, b. l. 52-104).

Iš 2016-08-12 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. 5-2/112, matyti, jog pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos dokumentus, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpyje nuo 2014-11-01 iki 2015-06-01, kadangi bendrovė, tvarkydama buhalterinę apskaitą, pažeidė išvadoje aprašytus buhalterinę apskaitą reglamentuojančius aktus (3 t., b. l. 116-139).

Iš 2014-02-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės I. B. ir R. G., matyti, jog laikotarpyje nuo 2014-02-07 iki 2015-06-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė R. G., gim. (duomenys neskelbtini). Iš 2017-06-01 R. G. asmens duomenų centrinėje duomenų bazėje, matyti, jog R. G. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 51-52).

Pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (aktuali redakcija 2012-04-24 Nr. XI-1988) 21 straipsnio 1 ir 2 dalis: „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nuo 2013-12-20 iki 2015-05-19 vadovo pareigas ėjo I. B. (E.).

LR BK 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui pasisavinus jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Turto pasisavinimas yra padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Ši nusikalstama veika laikoma baigta neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje esantį turtą, tolesni kaltininko veiksmai su juo (dovanojimas, pardavimas ir pan.) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2008).

Šiame nuosprendyje aptarti duomenys patvirtina, jog Kauno apygardos teismo 2015-04-29 nutartimi buvo iškelta bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“, o bankroto administratoriumi paskirta N. M.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė ir direktorė I. B. (E.) po nutarties įsiteisėjimo dienos privalėjo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, bei visus bendrovės dokumentus. Bankroto administratorė pareikalavo iš I. B.(E.s) perduoti jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir visus dokumentus, tačiau bendrovės direktorė to nepadarė, dėl ko Kauno apygardos teismo 2015-06-22 nutartimi jai buvo paskirta 200 eurų bauda. Vykdydama bankroto procedūrą, bankroto administratorė patikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke ir pastebėjo, kad jau po Kauno apygardos teismo 2015-04-29 nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo, iš bendrovės sąskaitos banke buvo paimtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios lėšos. Tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti duomenys patvirtina, kad I. B. (E.) iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-04-30 bankomate, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išgrynino 480 eurų, 2015-05-04 bankomate, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išgrynino 340 eurų, 2015-05-07 bankomate, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išgrynino 990 eurų, 2015-05-14 bankomate, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išgrynino 250 eurų, 2015-05-19 bankomate, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išgrynino 160 eurų. Laikotarpiu nuo laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki gruodžio mėn. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 3400,14 eurų buvo išgryninti nurodytomis datomis ir sumomis: 2014-11-14 išgryninta 1000 litų (289,62 eurų), 2014-11-15 išgryninta 700 litų (202,73 eurų), 2014-11-16 išgryninta 350 litų (101,37 eurų), 2014-12-02 išgryninta 4000 litų (1158,48 eurų), 2014-12-03 išgryninta 960 litų (278,04 eurų), 2014-12-04 išgryninta 2000 litų (579,24 eurų), 2014-12-15 išgryninta 300 litų 86,89 (eurų), 2014-12-16 išgryninta 180 litų (52,13 eurų), 2014-12-17 išgryninta 750 litų (217,22 eurų), 2014-12-30 išgryninta 300 litų (86,89 eurų), 2014-12-30 išgryninta 300 litų 86,89 (eurų), 2014-12-31 išgryninta 900 litų (260,66 eurų). Laikotarpiu nuo 2015-01-23 iki 2015-04-27 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 6846 eurų buvo išgryninti nurodytomis datomis ir sumomis: 2015-01-23 išgryninta 20 eurų, 2015-01-28 išgryninta 150 eurų, 2015-02-06 išgryninta 340 eurų, 2015-02-17 išgryninta 70 eurų, 2015-02-19 išgryninta 100 eurų, 2015-02-19 išgryninta 110 eurų, 2015-02-23 išgryninta 200 eurų, 2015-02-25 išgryninta 5 eurai, 2015-03-03 išgryninta 45 eurai, 2015-03-03 išgryninta 1686 eurų, 2015-03-06 išgryninta 700 eurų, 2015-03-10 išgryninta 30 eurų, 2015-03-12 išgryninta 110 eurų, 2015-03-18 išgryninta 50 eurų, 2015-03-18 išgryninta 90 eurų, 2015-03-24 išgryninta 10 eurų, 2015-03-26 išgryninta 150 eurų, 2016-03-26 išgryninta 1700 eurų, 2015-03-30 išgryninta 210 eurų, 2015-04-02 išgryninta 350 eurų, 2015-04-14 išgryninta 190 eurų, 2015-04-20 išgryninta 20 eurų, 2015-04-20 išgryninta 200 eurų, 2015-04-23 išgryninta 30 eurų, 2015-04-27 išgryninta 80 eurų, 2015-04-27 išgryninta 200 eurų. Laikotarpiu nuo 2015-01-23 iki 2015-04-27 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių banko sąskaitos Nr. LT44 7180 300 2146 7712 6372 eurų buvo išgryninti nurodytomis datomis ir sumomis: 2015-01-15 išgryninta 2500 eurų, 2015-01-26 išgryninta 1187 eurai, 2015-02-09 išgryninta 2685 eurai.

Kaltinamoji iš bendrovės banko sąskaitų imdavo jos žinioje buvusias bei bendrovei priklausančias pinigines lėšas ir šiomis lėšomis naudojosi savo nuožiūra. Neturėdama tam norminiais aktais nustatytos teisės, naudojosi ir disponavo svetimu turtu kaip savo, pagal savo valią galėjo su jomis atlikti ir atliko bet kokius veiksmus. Jokiais objektyviais duomenimis nėra pagrįstas jos tvirtinimas, kad šios svetimos piniginės lėšos buvo paimtos turint tikslą jas panaudoti bendrovės reikmėms ir buvo ne visos pasisavintos, o iš dalies buvo panaudotos bendrovės reikmėms perkant įvairias medžiagas ir pan. Bylos duomenys patvirtina, jog dalį pasisavintų pinigų ji panaudojo savo šeimos paskolai padengti, tačiau pagrįsti pinigų panaudojimą bendrovės reikmėms, kaltinamoji negalėjo jokiais buhalteriniais dokumentais ar kokiais tai kitais įrodymais. Nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kur ir kokiam tikslui ji panaudojo pasisavintą svetimą turtą, nes nusikalstamos veikos tikslas nėra būtinasis turto pasisavinimo sudėties požymis. Pažymėtina, kad ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų turtas yra atskiras nuo jų savininkų turto. Taip pat gausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad „CK 2.87 straipsnyje, taip pat Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta bendrovės vadovo pareiga sąžiningai ir protingai veikti įmonės interesais, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais ir nepainioti jos turto su savo asmeniniu turtu. Tvirtinimai, kad UAB piniginės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta patikimais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti kaltinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008).

Pažymėtina, jog iškėlus įmonei bankroto bylą, tik bankroto administratoriui leidžiama disponuoti įmonės turtu ir lėšomis (LR Įmonių bankroto įstatymo 14 str. 1 d. 1 p.). I. B. (E.), kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei, buvo suteikti įgaliojimai atstovauti bendrovę atliekant visas procedūras, susijusias su įmonės valdymu, taip pat pasirašyti visus finansinius dokumentus ir sutartis. Tai reiškia, kad kaltinamoji turėjo juridiškai apibrėžtus įgaliojimus bendrovės turtui, taigi šios įmonės turtas buvo jo žinioje.

Tokiu būdu veikdama vieninga tyčia, kaltinamoji pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 18838,14 eurų, padarydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę turtinę žalą. Tokiais veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 2 dalyje (turto pasisavinimas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas apie tęstinę nusikalstamą veiką, yra nurodęs, jog tai „tokia veika, kuri susideda iš kelių tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių atskirai paėmus paprastai atitinka vieno ir to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir leidžia veiką kvalifikuoti kaip atskirą nusikaltimą, bet visi veiksmai apjungti vieningu sumanymu (vieninga tyčia). Nusikaltimų nuosavybei bylose paprastai teismai kaip tęstinę nusikalstamą veiką kvalifikuoja tokią veiką, kurią sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433/2012).

I. B. (E.s) veika pagrįstai kvalifikuota kaip tęstinė, o ne kaip atskiros nusikalstamos veikos, nes padaryta tapačiais veiksmais, esant vieningai tyčiai pasisavinti svetimą turtą iš bendrovės, kurios akcininkė ir direktorė buvo ji pati, siekiant vieningo rezultato. Užimamų pareigų pagrindu jos valdyme buvo piniginės lėšos, kurių atžvilgiu kaltininkė turėjo teisiškai apibrėžtus įgalinimus. I. B. padaryta nusikalstama veika buvo pradėta 2015-04-30 ir baigta 2015-05-19, t. y. kol buvo paimti visi grynieji pinigai iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių bankų sąskaitų. Kauno apygardos teismo nutartis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimta 2015-04-29, tačiau I. B. (E.), nepaisydama fakto apie bendrovei pradėtą bankroto bylą, jau 2015-04-30 paėmė iš banko sąskaitos 480 eurų. Toliau savo nusikalstamą veiką tęsė, kol paėmė visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, t. y. iki 2015-05-19 pasisavino 18838,14 eurų. Neabejotina, jog I. B. (E.), pasisavindama minėtą pinigų sumą, veikė tyčia, t. y. suvokė pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį (savinosi įmonei priklausančius pinigus), numatė, kad dėl tokio veikimo atsiras padariniai (bankrutuojanti įmonė praras dalį turto, kuris būtų naudojamas atsiskaitymui su kreditoriais ir pan.), ir tokių padarinių norėjo, t. y. siekė, įgyti svetimus 18838,14 eurų eurų. Taigi, aukščiau išdėstytos faktinės aplinkybės ir teisiniai motyvai, patvirtina, kad I. B., neteisėtai užvaldė jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ir turėjo realią galimybę juo naudotis ir disponuoti, todėl jos veika ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnyje, sudėtį.

Sąžiningas ir protingas pareigų atlikimas be kita ko suponuoja ir tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje bei norminių aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, laikymąsi (kasacinės nutartys Nr. 2K-427/2000, 2K-440/2005, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009). Laikotarpiu nuo 2013-12-20 iki 2015-05-19 būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdama reikalavimus kaltinamajame akte aptartų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, I. B. (E.) aplaidžiai organizavo ir tvarkė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą visu kaltinime nurodytu laikotarpiu. Kaltinamoji privalėjo tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą, bet kaltinime nurodytų teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą tvarkė aplaidžiai, neišsaugojo apskaitos dokumentų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Todėl jos veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 str. 1 d. požymiai, ir už šią veiką kaltinamoji atsakinga.

Iš byloje esančių duomenų (t. 1 b. l. 117-120) matyti, kad Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. E2-3606-1043/2017 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams I. B. ir L. B. dėl 23 570,26 Eur žalos atlyginimo. 2017-03-08 ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovai pasirašė taikos sutartį šioje civilinėje byloje ir teismas 2017-03-14 nutartimi taikos sutartį patvirtino, o civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nutraukė. Kadangi minėtų susitarimų pagrindu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra pareikštas I. B. (E.) civilinis ieškinys, jis iš jos nepriteistinas.

Kaltinamoji anksčiau neteista, nors ir bausta administracine tvarka. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę yra labai svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Be to, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos, t. y. už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Todėl vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Skirdamas bausmę I. B. (E.), teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bausmių skyrimo pagrindus – padarytos veikos pavojingumą (padarytas vienas sunkus ir vienas nesunkus nusikaltimas), tyčinę kaltės formą (veikos padarytos tyčia). Atsižvelgtina ir į kaltinamosios asmenybę (nusikalstamų veikų nebuvo anksčiau padariusi, neteista, iki veikos padarymo dirbo, o šiuo metu verčiasi individualia veikla), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), bei tai, kad kaltinamoji atlygino dalį (6000 Eur) padarytos žalos, o nusikalstamą veiką numatytą LR BK 183 straipsnio 2 dalyje padarė dėl sudėtingos turtinės padėties - įsiskolinimų bankui, susidariusių dėl jos ir sutuoktinio paimtos paskolos. Įvertinęs aptartas aplinkybes bei tai, kad LR BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, o teisminio nagrinėjimo metu nenustatytos sąlygos taikyti kaltinamajai nuostatas numatytas LR BK 54 straipsnio 3 dalyje, 62 straipsnio 1 dalyje bei 2 dalyse, teismas daro išvadą, jog teisiškai nemotyvuotas yra prokurorės prašymas skirti I. B. (E.) ne laisvės atėmimo bausmę, o baudą. Nagrinėjamu atveju kaltinamajai gali būti skiriama tik laisvės atėmimo bausmė, numatyta įstatymo sankcijoje, nes BK 183 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta alternatyvi bausmė. Kadangi byla išnagrinėta atliktus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajami skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, vadovaujantis LR BPK 64¹ str. nuostatomis.

BK 11 straipsnis nustato, jog nesunkiu pripažįstamas tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. Apysunkis nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo. Sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. Labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, viena veika (numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje), kurios padarymu šioje byloje yra kaltinama I. B. (E.), yra priskiriama prie sunkių nusikaltimų, o kita – prie nesunkių nusikaltimų, ir nėra priskiriamos prie labai sunkių nusikaltimų.

Šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2017-10-06 (2017-09-28 įstatymo Nr.XIII-653) nenumato galimybės taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus.

Iki 2015 m. kovo 24d. galiojo LR BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, kurioje buvo nustatyta, jog šios BK straipsnio nuostatos gali būti taikomos ir paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus.

2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija (patvirtinta 2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554), pagal kurią teismui buvo suteikta teisė atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Ši įstatymo redakcija galiojo iki 2017 m. spalio 6d., kadangi 2017-09-28 LR Seimas priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43, 47, 54, 62, 63, 64, 68-1, 68-2, 71, 75, 90, 226 ir 227 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-653, kuriuo buvo sugriežtintos bausmės bei jų skyrimo tvarka.

LR Baudžiamojo kodekso 3 straipsnyje yra nustatyta, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (išskyrus šiame BK straipsnyje išimtis, kurios nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nesudaro pagrindo netaikyti šio straipsnio reikalavimų).

Kadangi kaltinamoji inkriminuotas veikas užbaigė dar iki aukščiau paminėto ir kaltinamosios teisinę padėtį griežtinančio įstatymo įsigaliojimo (laikotarpyje nuo 2013-12-20 iki 2015-05-19), tačiau jau 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojus BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijai (patvirtintai 2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554), o BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai skiriant bausmę, yra taikomos iki griežtesnio įstatymo įsigaliojimo galiojusi paminėto BK straipsnio redakcija, lengvinanti kaltinamosios teisinę padėtį. Atsižvelgęs į visas šiame nuosprendyje aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra visi įstatyme numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, jog bausmės I. B. (E.) tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant kaltinamajai BK 75 straipsnio nuostatas bei atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6d. galiojo nauja BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kurią teismas galėjo atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus).

Darydamas tokią išvadą bei spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnio 2 dalyje, taip pat įvertina ir visas kitas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis veikomis, tiek ir su kaltinamosios asmenybe, ypatingą dėmesį atkreipdamas į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininkės teigiamus socialinius ryšius, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkei, įvertindamas ir galimybę, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Bylos duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Teismas, įvertindamas nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą bei rūšį, padarytų nusikalstamų veikų kiekį, jų pobūdį, motyvus ir tikslus, kitas svarbias LR BK 54 straipsnio 4 dalyje numatytas aplinkybes, daro išvadą, jog šioje byloje kaltinamai I. B. (E.) turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, numatyta įstatymų už padarytas veikas sankcijoje. Atsižvelgęs į kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas svarbias, bet BK 54 straipsnyje nenumatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog I. B. (E.) skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima ne jos vidurkiui, o įstatymo sankcijoje numatytos bausmės minimumui, taip pat taikytinos LR BK 75 straipsnio 1 dalies (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusios nuo 2015 m. kovo 24 d. ir galiojusios iki 2017-10-06) nuostatos, ir paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, taikant LR BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas bei BK 67 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301-308 str.

nusprendė:

I. B. (E.) pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje ir nubausti ją:

-už veiką numatytą LR BK 183 straipsnio 2 dalyje - 1(vienerių) metų 6(šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

-už veiką numatytą LR BK 223 straipsnio 1 dalyje – 6(šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir skirti 1(vienerių) metų 6(šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., šią subendrintą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1(vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakciją, galiojusią iki 2017-10-06) 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą I. B. (E.) atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės dirbti materialiai atsakingą darbą, bei, paskiriant LR BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kartu su byla gautą dėžę su buhalteriniais dokumentais, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorei N. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistosios per tą patį laiką nuo jo nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.