Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo M. S. prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuotieji asmenys: skolininkas A. V., skolininko sutuoktinė D. V. ir antstolis Robertas Vasiliauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymo, jo priedų kopijos ir teismo pranešimai buvo išsiųsti suinteresuotiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju žodinis pareiškimo nagrinėjimas nėra būtinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalis), todėl pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Skolininkas bei kiti suinteresuotieji asmenys per įstatyme nustatytą terminą nepateikė antstoliui notarine tvarka patvirtinto susitarimo su kitu bendraturčiu dėl turto pasidalijimo, todėl pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog antstolis Robertas Vasiliauskas, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-30275-960/2020 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. V. išieškotojui M. S., priėmė 2021 m. birželio 2 d. Patvarkymą pasiūlyti kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. S-21-179-17318, kuriuo pasiūlė išieškotojui M. S. per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą, kad būtų nustatyta skolininko A. V. turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine D. V., dalis. Antstolis patvarkyme nurodo, jog areštavo skolininko turtą, turimą bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kartu su sutuoktine D. V..

Pareiškėjas pateikė prašymą dėl skolininko A. V. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine D. V., nustatymo, kuriuo prašo nustatyti, kad skolininkui A. V. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine D. V. priklauso ½ dalis D. V. gaunamo darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų bei banko sąskaitose esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, gautų iki povedybinės sutarties sudarymo, t. y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad A. V. vedęs. Skolininkas A. V. ir D. V. santuoką sudarė 2011 m. rugsėjo 30 d. Vedybų sutarčių registro duomenimis, pareiškėjai nėra įregistravę turto padalijimo faktų, tačiau nuo 2021 m. gegužės 11 d. yra įregistruota Povedybinė sutartis. Kadangi sutuoktinių sudaryta Povedybinė sutartis įregistruota 2021 m. gegužės 11 d. ir šios sutarties 1 punkte šalys sutarė, jog ji taikoma turtui atsiradusiam po šios sutarties pasirašymo, dėl to A. V. ir D. V. turtui, įgytam santuokos metu iki Povedybinės sutarties sudarymo, kaip sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Pagal CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006). Santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įregistruotas vieno iš jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). CPK VI dalies nuostatos numato, jog antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į asmeninį skolininko turtą, skolininko turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Kai skolininkas neturi asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnis numato, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatas jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. O tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006). Skolininkas ir suinteresuotas asmuo notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo nepateikė, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo.

CK 3.116 straipsnio, reglamentuojančio turto padalijimo būdus, 1 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. CK 3.88 straipsnyje detaliai išvardijama, koks turtas yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodoma, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno darbinės veiklos ar intelektinės nuosavybės, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Teismas nustatė, kad asmeninio turto, į kurį pirmiausiai būtų galima nukreipti išieškojimą pagal skolininko A. V. įsiskolinimą, jis neturi. Skolininko vardu nėra registruoto jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Kadangi skolininkas neturi galimybės iš gaunamų, su darbo santykiais susijusių, pajamų įvykdyti teismo sprendimo per 6 mėnesių laikotarpį bei neturi kito asmeninio turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą vykdomojoje byloje, todėl išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į jo dalį bendrojoje nuosavybėje, tačiau tam būtina nustatyti kokia turto dalis jam ir sutuoktinei bendrojoje nuosavybėje priklauso. Bendro nekilnojamojo turto skolininkas ir jo sutuoktinė neturi. Antstolis nustatė, kad skolininko sutuoktinė turi banko sąskaitą, kurioje yra piniginių lėšų. Šias lėšas antstolis areštavo 2021 m. gegužės 17 d. Nurodymu nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-21-179-15542.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skolininko sutuoktinė D. V. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį bei savo vardu turi banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB. Turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį – skolininko sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis ir jam prilygintos pajamos bei banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos, gauti iki 2021 m. gegužės 11 d., kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Duomenų, patvirtinančių, kad skolininko sutuoktinės iki 2021 m. gegužės 11 d. gautas darbo užmokestis bei banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra išimtinai D. V. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta. Teismas neturi pagrindo spręsti, jog įsiskolinimas kreditoriui galėtų būti padengiamas iš A. V. gaunamų ar turimų pajamų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes yra pagrindas pareiškimą tenkinti. Sutuoktiniams 2021 m. gegužės 11 d. sudarius Povedybinę sutartį, visas skolininko sutuoktinės gautas darbo užmokestis ar jam prilygintos pajamos bei visos skolininko sutuoktinės asmeninėse banko sąskaitose iki 2021 m. gegužės 11 d. turėtos piniginės lėšos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurių ½ dalis priklauso skolininkui A. V..

Pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkui A. V. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine D. V. priklauso ½ dalis D. V. iki 2021 m. gegužės 11 d. gautos su darbo santykiais susijusios ar joms prilygintos bei asmeninėse banko sąskaitose buvusios piniginės lėšos, t. y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (CK 3.117 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Teismas neturi duomenų apie sutuoktinių auginamus nepilnamečius vaikus, sutuoktiniams nustatytas sveikatos sutrikimus ir panašias ypatingas aplinkybes, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad D. V. iki 2021 m. gegužės 11 d. gautos su darbo santykiais susijusios ar joms prilygintos pajamos bei asmeninėse banko sąskaitose esančios (buvusios) piniginės lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių A. V. ir D. V. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurioje skolininko ir jo sutuoktinės dalys yra lygios. Duomenų, liudijančių, kad skolininkas A. V. turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas šioje vykdomojoje byloje Nr. 0179/21/00353, nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Įvertinus visumą nurodytų aplinkybių, pareiškėjo prašymas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas, nustatant, kad ½ dalis skolininko sutuoktinės D. V. areštuotų ir iki 2021 m. gegužės 11 d. gautų su darbo santykiais susijusių pajamų bei asmeninėje banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB buvusių piniginių lėšų, priklauso skolininkui A. V..

Pažymėtina, kad, vykdant išieškojimą iš D. V. gautų piniginių lėšų, būtina atsižvelgti į įstatymo nuostatas ribojančias išieškojimą iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) bei į ypatumus, išieškant iš skolininko darbo užmokesčio (CPK 733 – 743 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti pareiškėjo M. S. prašymą.

Nustatyti skolininko A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) dalį: nustatyti, kad skolininkui A. V. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės D. V. iki 2021 m. gegužės 11 d. gautų su darbo santykiais susijusių ar joms prilygintų pajamų bei asmeninėje banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB buvusių piniginių lėšų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.